ed47bf3c-e462-4357-8af9-075b7bf2c3ce · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-2569-553/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28819-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.8.13; 1.2.101; 2.13.18; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Onos Gasiulytės, Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. K. ieÅ¡kinį atsakovei asociacijai „Užupis Creative Cluster“ dėl sprendimo panaikinimo, darbo užmokesčio, delspinigių, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , palÅ«kanų priteisimo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2017-06-22 sprendimÄ Nr. DGKS-3102 darbo byloje Nr. APS-36-7209/2017 (toliau – skundžiamas sprendimas);

2) įpareigoti asociacijÄ â€žUžupis Creative Cluster“ (toliau – atsakovė, asociacija, darbdavė) pataisyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius, nurodant, kad ji pagal 2015-07-07 darbo sutartį Nr. 18 2017 m. kovo mėnesį dirbo 23 darbo dienas (183 valandas), 2017 m. balandžio mėnesį – 10 darbo dienų (80 valandų) ir vadovaujantis aukščiau nurodytais duomenimis papildomai paskaičiuoti jai iÅ¡mokėtinÄ darbo užmokestį: už 2017 m. kovo mėnesį – 913,04 EUR, už 2017 m. balandžio mėnesį – 437,54 EUR;

3) įpareigoti atsakovę išmokėti jai dalį neišmokėto pagal 2015-07-07 darbo sutartį Nr. 18 darbo užmokesčio: už 2017 m. kovo mėnesį – 913,04 EUR, už 2017 m. balandžio mėnesį – 437,54 EUR;

4) įpareigoti atsakovę iÅ¡mokėti jai pagal 2015-07-07 darbo sutartį Nr. 18 d. 836,73 EUR delspinigius, paskaičiuotus už laiku neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio mėnesio iki 2017 m. balandžio mėnesio;

5) įpareigoti atsakovę išmokėti jai vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2017-05-06 iki galutinio atsiskaitymo su ja dienos;

6) priteisti jai iš atsakovės 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

7) priteisti jai iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad 2015-07-07 su atsakove pasirašė darbo sutartį, pagal kuriÄ pradėjo dirbti asociacijos vykdančiÄ ja direktore, buvo atsakinga už verslo centro nuomininkus, sutarčių su jais sudarymÄ ir administravimÄ bei renginius, 2015-10-30 buvo pasiraÅ¡ytas darbo sutarties pakeitimas, kuriuo jai buvo nustatytas 1 315,79 EUR darbo užmokestis, nuo 2016 m. balandžio mėnesio atsakovė pradėjo laiku nemokėti jai darbo užmokesčio, ji telefonu reikalaudavo pradelstų darbo užmokesčio sumų iÅ¡mokėjimo, bet atsakovė jai pervesdavo tik dalį sumos, ji siÅ«lė nutraukti su ja darbo sutartį, bet atsakovės vadovas nesutiko, o darydamas nuolaidas siÅ«lė jai dirbti ne biure, su siÅ«lymu dirbti neatvykstant ar retai atvykstant į biurÄ ji sutiko, pavestas užduotis ji iki pat darbo sutarties su ja nutraukimo atlikdavo ne atsakovės biuro patalpose, o telefonu, elektroniniu paÅ¡tu, naudodama Skype programÄ , tačiau atsakovė neatliko jai kaip darbdavei numatytos pareigos įteisinti faktinį jos darbo sÄ lygų pasikeitimÄ , faktiniais veiksmais sutiko, kad ji dirbtų ne biuro patalpose.

Teigė, kad nuo 2016 m. lapkričio mėnesio jai vis daugiau atliekant pavestų užduočių ne biure, atsakovė skaičiavo darbo užmokestį už 2016 m. lapkričio, gruodžio mėnesius, 2017 m. sausio, vasario mėnesius už faktiÅ¡kai jos dirbtÄ darbo laikÄ , o 2017 m. kovo, balandžio mėnesiais dėl jai nežinomų priežasčių darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, nors ji atliko tokias pat funkcijas ir dirbo tokį patį darbÄ kaip ir 2016 m. lapkričio–2017 m. vasario mėnesiais.

Nurodė, kad 2017-04-12 ji pateikė atsakovei praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 128 straipsnio pagrindu dėl laiku nemokamo darbo užmokesčio, kuris asociacijos vadovo 2017-04-13 įsakymu Nr. I-UCC/17-4 buvo patenkintas, atsakovė jos atleidimo dienÄ â€“ 2017-04-14 galutinai su ja neatsiskaitė, 2017-04-28 ji kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , atsakovė 2017-05-05 pervedė jai dalį darbo užmokesčio – 7 139,05 EUR, 2017-05-18 – 1 354,71 EUR.

Pažymėjo, kad darbo sutartimi ar kitais asociacijos vidaus teisės aktais nėra nustatyta, kad darbo sutartimi pavestas funkcijas ji privalo atlikti tik darbdavės paskirtoje darbo vietoje (biure), atlikdama darbo funkcijas su klientais susitikinėdavo ir ne biure, atsakovė sutiko su faktine situacija, kad ji atliktų jai pavestas užduotis ir ne biure, net keturis mėnesius (nuo 2016 m. lapkričio mėnesio iki 2017 m. vasario mėnesio) skirdavo jai užduotis, priimdavo jos ataskaitas, priskaičiavo ir sumokėjo darbo užmokestį, kai ji dirbo ne biure, atsakovė keturis mėnesius nevykdė pareigos įforminti pasikeitusias darbo sutarties sÄ lygas, Darbo ginčų komisijai pateiktame susitarimo projekte atsakovė sutiko pataisyti 2017 m. kovo ir balandžio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir priskaičiuoti jai darbo užmokestį, tokiais veiksmais pripažindama, jog ji 2017 kovo ir balandžio mėnesiais dirbo.

Nurodė, kad atsakovė darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodė, kad 2017 m. kovo mėnesį ji dirbo tik dvi darbo dienas (16 val.), o 2017 m. balandžio mėnesį irgi dvi darbo dienas (17 val.), nors faktiÅ¡kai ji 2017 m. kovo mėnesį dirbo 23 darbo dienas (183 valandas), o 2017 m. balandžio mėnesį – 10 darbo dienų (80 val.), atsakovė darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose neteisingai nurodė duomenis ir nepagrįstai jai neiÅ¡mokėjo dalies darbo užmokesčio. Teigė, jog atsakovė atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ neiÅ¡mokėjo jai delspinigių, taip pat siekia vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ su ja atsiskaityti laikÄ bei palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ atsakovės. Atsakovė pateiktu atsiliepimu su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko.PaaiÅ¡kino, kad sutinka su Darbo ginčų komisijos priimtu sprendimu, papildomai pažymėdama, kad ieÅ¡kovė pirmojo Darbo ginčų komisijos taikomojo posėdžio metu pareiÅ¡kė, kad piniginių reikalavimų atsakovei neturi, su ja pilnai atsiskaityta, pageidavo, kad tik bÅ«tų pataisyti jos darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kas ir buvo jai pasiÅ«lyta tolimesnio susiraÅ¡inėjimo metu.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-08-22 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog Å¡alys darbo sutarties sudarymo ar jos galiojimo metu bÅ«tų sulygusios, jog ieÅ¡kovė darbo funkcijas atlieka ne biure, o kitoje jos pasirinktoje vietoje. Vien tai, kad ieÅ¡kovė tam tikrus elektroninius laiÅ¡kus rašė ar telefonu bendravo darbiniais klausimais ne biure, nepatvirtina fakto, kad ji, kaip kad nustatyta darbo sutartyje, ginčo mėnesiais (2017 m. kovo, balandžio mėnesiais) buvo gavusi darbdavės leidimÄ dirbti ne biure ir kad tais mėnesiais tinkamai savo darbo funkcijas vykdė 5 dienas per savaitę po 8 valandas per dienÄ .

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė pagrįstai darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ieÅ¡kovės neatvykimo į darbÄ dienas 2017 m. kovo ir balandžio mėnesiais žymėjo kaip pravaikÅ¡tas, nes nėra įrodymų, kad darbuotoja pagal savo darbo funkcijų pobÅ«dį, įvertintÄ pagal bylos medžiagÄ , tinkamai vykdė darbo sutartimi sulygtas darbo funkcijas nustatytomis dienomis ir valandomis, įrodymų apie darbdavės duotÄ sutikimÄ darbo funkcijas vykdyti kitoje, nei darbo sutartimi sulygtoje vietoje, taip pat nėra.

Teismas konstatavo, kad Darbo ginčų komisijos skundžiamas sprendimas, kuriuo darbuotojos praÅ¡ymas buvo atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , taip pat atmetė iÅ¡vestinius reikalavimus. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė J. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-22 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ :

1) įpareigoti asociacijÄ â€žUžupis Creative Cluster“ (toliau – atsakovė, asociacija, darbdavė) pataisyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius, nurodant, kad ji pagal 2015-07-07 darbo sutartį Nr. 18 2017 m. kovo mėnesį dirbo 23 darbo dienas (183 valandas), 2017 m. balandžio mėnesį – 10 darbo dienų (80 valandų) ir vadovaujantis aukščiau nurodytais duomenimis papildomai paskaičiuoti jai iÅ¡mokėtinÄ darbo užmokestį: už 2017 m. kovo mėnesį – 913,04 EUR, už 2017 m. balandžio mėnesį – 437,54 EUR;

2) įpareigoti atsakovę išmokėti jai dalį neišmokėto pagal 2015-07-07 darbo sutartį Nr. 18 darbo užmokesčio: už 2017 m. kovo mėnesį – 913,04 EUR, už 2017 m. balandžio mėnesį – 437,54 EUR;

3) įpareigoti atsakovę iÅ¡mokėti jai pagal 2015-07-07 darbo sutartį Nr. 18 d. 836,73 EUR delspinigius, paskaičiuotus už laiku neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio mėnesio iki 2017 m. balandžio mėnesio;

4) įpareigoti atsakovę išmokėti jai vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2017-05-06 iki galutinio atsiskaitymo su ja dienos;

5) įpareigoti atsakovę iÅ¡duoti pažymÄ apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, kurioje bÅ«tų nurodyti 2-5 punktuose nurodyti duomenys;

6) priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas pažeidė CPK 176, 178, 185 straipsnių nuostatas, nes nebuvo pakankamai aktyvus, aiškindamasis visas darbo sutarties vykdymo aplinkybes, todėl netinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas. Teismas nevykdė CPK 414 straipsnyje nustatytos teismo aktyvumo pareigos darbo bylose ir išsamiai neištyrė visų su byla susijusių įrodymų bei padarė byloje esančių įrodymų visumai prieštaraujančias išvadas.Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovė 2017-04-07 neteisėtai siūlė, jog ieškovė sutiktų 2017-03-01 data pasirašyti dokumentus, kuriuo neva sutiktų nedirbti nuo 2017-03-03 iki 2017-03-31.

Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ 2009-12-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2009 ir kitose, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), tenka darbdaviui. Teismas nevertino, kad atsakovė 2017-04-07 buvo atsiuntusi ieÅ¡kovei žiniaraščių ir kitų dokumentų projektus, kuriuose buvo įraÅ¡yti visai kitokie duomenys, nei atsakovės vadovo Darbo ginčų komisijai pateiktuose dokumentuose.

IeÅ¡kovei atsiųstame 2017 m. kovo mėn. žiniaraščio projekte darbo dienos buvo pažymėtos indeksu ND, o tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų neatvykusi į darbÄ administracijai leidus, tuo tarpu teismui pateiktame žiniaraÅ¡tyje darbo dienos pažymėtos indeksu PB, kuris reiÅ¡kia pravaikÅ¡tas ir kitokį neatvykimÄ Ä¯ darbÄ be svarbios priežasties.Teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad nagrinėjant ieÅ¡kovės reikalavimÄ Darbo ginčų komisijoje, atsakovė pateikė taikaus susitarimo projektÄ , kuriuo atsakovė sutiko pataisyti ginčijamų laikotarpių žiniaraščius ir priskaičiuoti bei iÅ¡mokėti darbo užmokestį mainais į 1 354,71 EUR kompensacijos už laiku neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį atsisakymÄ .Teismas neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, kad atsakovė nevykdė pareigos supažindinti darbuotojÄ su atsakovo darbo vidaus taisyklėmis ir darbuotojo pareiginiais nuostatais.Teismas neįsigilino ir formaliai sprendė apie ieÅ¡kovės darbo santykius, nes nepasisakė dėl faktiÅ¡kai nusistovėjusių darbo santykių turinio, ieÅ¡kovės galimybių atlikti pavestas darbo funkcijas ne biure/nutolusioje darbo vietoje, nenustatė, nuo kada ir kokios aplinkybės nulėmė, jog ieÅ¡kovė pradėjo dirbti ne biure.

Kai dėl darbdavio laiku nemokamo darbo užmokesčio žymiai pablogėjo darbuotojos sveikata, tai 2016 m. spalio mėn. atsakovė sutiko, jog darbuotoja nevyktų į biure, esančiÄ darbo vietÄ ir darbo užduotis jai skyrė telefonu, elektroniniu paÅ¡tu bei skype programa, o ieÅ¡kovė tik retsykiais atvykdavo į atsakovės biure esančiÄ darbo vietÄ . Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-22 sprendimÄ .

Taip pat praÅ¡o kviesti liudyti byloje atsakovės darbuotojÄ J. U.. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, o Darbo ginčų komisija tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kino visas aktualaus klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas ir ar pagrįstai sprendė dėl darbuotojo ir darbdavio sulygtų darbo sÄ lygų, darbuotojo darbo laiko apskaitÄ bei su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas.Dėl įrodymų vertinimoByloje nustatyta, kad 2015-07-07 ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 18, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė nuo 2015-07-08 pradėjo eiti vykdančiosios direktorės pareigas už 986,83 EUR darbo užmokestį, jį mokant vienÄ kartÄ per mėnesį (iki sekančio mėnesio 15 dienos), 2015-10-30 darbo sutartis buvo pakeista – pakeistas darbo užmokesčio dydis iÅ¡ 986,83 EUR į 1 315,79 EUR, įskaitant mokesčius. 2017-04-12 ieÅ¡kovė surašė praÅ¡ymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2017-04-14 DK 128 straipsnio pagrindu dėl darbo užmokesčio nemokėjimo darbo sutartyje nustatyta tvarka ir paprašė atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ sumokėti jai visas priskaičiuotas sumas pagal darbo sutartį.

Asociacijos prezidentas 2017-04-13 priėmė įsakymÄ Nr. I-UCC/17-4 „Dėl vykdančiosios direktorės praÅ¡ymo nutraukti darbo sutartį patenkinimo“, kuriuo atleido ieÅ¡kovę iÅ¡ vykdančiosios direktorės pareigų nuo 2017-04-14. IeÅ¡kovė 2017-04-28 su praÅ¡ymu dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovės kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ . 2017-05-05 atsakovė ieÅ¡kovei pervedė 7 139,05 EUR, 2017-05-16 – 1 354,71 EUR.

Darbo ginčų komisija 2017-06-22 sprendimu ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atmetė.Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, įvertinęs raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus, konstatavo, jog atsakovė pagrįstai darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ieÅ¡kovės neatvykimo į darbo dienas 2017 m. kovo ir balandžio mėnesiais žymėjo kaip pravaikÅ¡tas. Teismas sprendė, kad nėra įrodymų, jog darbuotoja pagal savo darbo funkcijų pobÅ«dį tinkamai vykdė darbo sutartimi sulygtas darbo funkcijas nustatytomis dienomis ir valandomis, ar, kad atsakovė, kaip darbdavė, davė ieÅ¡kovei sutikimÄ darbo funkcijas vykdyti kitoje nei darbo sutartimi sulygtoje vietoje.Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra įrodymų, jog Å¡alys darbo sutarties sudarymo ar jos galiojimo metu bÅ«tų sulygusios, jog ieÅ¡kovė darbo funkcijas atlieka ne biure, o kitoje jos pasirinktoje vietoje.

Apeliantės įsitikinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovės darbo turinys ir atliekamos funkcijos 2017 m. kovo ir balandžio mėnesiais buvo tokios pačios, kaip ir laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. kovo 1 d.Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Å ., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). IÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis.

Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010).

Ä®rodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti. Tik ta aplinkybė, kad Å¡alies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).Apeliantė, skundÄ grįsdama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2009, iÅ¡dėstytu iÅ¡aiÅ¡kinimu, jog esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbÄ be svarių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), tenka darbdaviui), ignoruoja toje pačioje kasacinio teismo nutartyje pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad pareiga įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ tenka darbuotojui.

Taigi, ieÅ¡kovė, siekdama įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis, turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad tarp jos ir darbdavio buvo susitarimas, suteikiantis ieÅ¡kovei teisę neatvykti į darbo vietÄ , nes bÅ«tent tokiais argumentais ieÅ¡kovė siekė pateisinti savo neatvykimÄ Ä¯ darbÄ .Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamo sprendimo motyvus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teisme ir byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantės skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog tarp Å¡alių egzistavo susitarimas dėl jos darbo funkcijų atlikimo namuose.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kitokio vertinimo neleidžia daryti ir aplinkybė, kad atsakovė 2017-04-07 buvo atsiuntusi ieÅ¡kovei žiniaraščių ir kitų dokumentų projektus, kuriuose buvo įraÅ¡yti visais kitokie duomenys, nei atsakovės vadovo Darbo ginčų komisijai pateiktuose dokumentuose, kadangi iÅ¡ į bylÄ pateikto kompiuterinės programos „Skype“ susiraÅ¡inėjimo matyti, kad Å¡alys derėjosi dėl kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių, atsakovės vadovas nurodė, kad darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje už kovo mėnesį nori žymėti, jog ieÅ¡kovė dirbo dvi dienas, t. y. už realiai dirbtÄ laikÄ , o apeliantė nurodė, kad Å¡iam momentui jai netinka toks planas.

ReikÅ¡minga tai, kad apeliantė tarp Å¡alių vykusiame susiraÅ¡inėjame neiÅ¡reiÅ¡kė akivaizdaus nesutikimo su darbdavio pasiÅ«lymu darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje žymėti tik realiai dirbtÄ laikÄ ir nenurodė, jog ji dirbo daugiau dienų ir valandų, kaip kad vėliau teigia civilinėje byloje. Nors apeliantė teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog ginÄÄ nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje, atsakovas taikaus susitarimo projektu sutiko pataisyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius, pirmosios instancijos teismas vertino, kad tai jokiu bÅ«du nepatvirtina fakto, jog atsakovė pripažįsta, kad darbuotoja dirbo daugiau laiko, nei pažymėta darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.

Teisėjų kolegija sutinka su tokia iÅ¡vada, kadangi Å¡alys, siekdamos taikaus ginčo sprendimo bÅ«do, derybų metu bendru sutarimu daro atitinkamas nuolaidas viena kitos atžvilgiu, tačiau atitinkamai iÅ¡reikÅ¡ta derybinė pozicija jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia ginčijamų aplinkybių pripažinimo. Nagrinėjamu atveju, atsakovas sutiko pataisyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius, tačiau siÅ«lė apeliantei atsisakyti savo piniginių reikalavimų. Apeliantės skundo motyvas, kad teismas neįvertino, jog darbdavys nesupažindino jos su atsakovės darbo vidaus taisyklėmis ir darbuotojo pareiginiais nuostatais, neįtakoja nei Å¡alių sulygtų darbo sÄ lygų vertinimo, nei darbo laiko apskaitos duomenų.

Apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumÄ grindžia aplinkybe, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vėlavo iÅ¡mokėti apeliantei darbo užmokestį ir tai lėmė darbo pobÅ«džio pasikeitimÄ (darbÄ namuose). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal tuo metu galiojusiÄ Darbo kodekso redakcijos 1231 straipsnio 1 dalį, darbuotojas turėjo teisę laikinai iki trijų mėnesių sustabdyti darbo sutarties vykdymÄ , apie tai raÅ¡tu įspėjęs darbdavį prieÅ¡ tris darbo dienas, jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iÅ¡ eilės nevykdo savo įsipareigojimų, numatytų teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje, darbuotojui arba ilgiau kaip du mėnesius iÅ¡ eilės nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio.

Taigi, įstatymas apeliantei, kaip darbuotojai, suteikė teisę nustatyta tvarka ginti savo interesus, tačiau byloje nėra įrodymų, kad tokiomis priemonėmis apeliantė būtų naudojusis. Apeliantei nepasinaudojus teisėtomis priemonėmis, kilusios pasekmės yra jos veiksmų padariniai, kurias apeliantė turi prisiimti. Nors apeliantė teigia, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai darbo santykiai, jog ji dirba namuose, tačiau iš elektroninio susirašinėjimo nustatyta, kad atsakovės vadovas klausia ieškovės, kada jis bus darbe, nes jos darbo vietoje reikia kasdien, kaip ir sutarta.

Akivaizdu, kad atsakovės vadovas yra iÅ¡reiÅ¡kęs nesutikimÄ ieÅ¡kovei dėl jos darbo namuose. Nors apeliantė teigia, kad darbo pobÅ«dis jai leido darbo funkcijas vykdyti, nebÅ«nant atsakovės biuro patalpose, tačiau teisėjų kolegija Å¡iuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes ne darbo pobÅ«dis apsprendžia darbuotojo teisę pasirinkti darbo vietÄ . Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantė neįrodė, kad tarp jos ir atsakovės buvo susitarimas, suteikiantis darbuotojai teisę dirbti namuose, ir kad darbo laiko apskaitos duomenys neatitinka jos faktiÅ¡kai dirbto laiko.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Dėl delspinigių už vėlavimÄ iÅ¡mokėti darbo užmokestį Nors apeliantė apeliaciniame skunde ir nenurodo motyvų dėl teismo sprendimo dalies, kuria atsisakyta priteisti ieÅ¡kovės naudai 836,73 EUR delspinigius už laiku neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2017 m. balandžio mėn., tačiau apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o Å¡iÄ sumÄ priteisti, todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nuostata, jog darbo bylose teismo vaidmuo yra aktyvus, sprendžia, kad yra pagrindas pasisakyti dėl Å¡ios sprendimo dalies.Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, atsižvelgęs į tai, kad atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dalyje dėl atsakovo įpareigojimo pakeisti duomenis darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir jų pagrindu apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti darbo užmokestį už ieÅ¡kovės darbÄ kovo ir balandžio mėnesius, atmetė kaip iÅ¡vestinius kitus ieÅ¡kovės reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad reikalavimas dėl delspinigių už laiku neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį yra iÅ¡vestinis reikalavimas ir galėjo bÅ«ti atmestas, Å¡io praÅ¡ymo neiÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės.IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Užupio Creative Cluster asociacijÄ jos naudai 836,73 EUR delspinigių už laiku neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas nuo 2016 m. balandžio mėn. vėluoja iÅ¡mokėti darbo užmokestį už atitinkamus darbo mėnesius, o atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ delspinigių neiÅ¡mokėjo.Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 207 straipsnio 1 dalį kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai iÅ¡mokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, kartu su jomis darbuotojui iÅ¡mokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2003-01-01 iki 2017-07-01).

Å iuo metu galiojanti DK 147 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai iÅ¡mokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, iÅ¡mokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Delspinigių dydį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtÄ vartotojų kainų indeksÄ per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesį su užpraeitų metų gruodžio mėnesiu).Pagal Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymo 2 straipsnį, kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai iÅ¡mokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos (iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytas iÅ¡mokas), kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai.

Delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios iÅ¡mokėti sumos už kiekvienÄ praleistÄ kalendorinę dienÄ , pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai iÅ¡mokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, – darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo bÅ«ti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų iÅ¡mokėjimo dienÄ . Ä®statymo nustatytas delspinigių dydis kartÄ per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksÄ per praėjusius kalendorinius metus.

Kolektyvinėje (jeigu jos nėra, – darbo) sutartyje gali bÅ«ti numatytos darbuotojams palankesnės sÄ lygos. Nurodytuose teisės aktuose nustatyta delspinigių sankcija darbdaviui laiko atžvilgiu gali bÅ«ti taikoma tol, kol darbuotojÄ , kuriam nustatytu laiku nebuvo iÅ¡mokėtos atitinkamos iÅ¡mokos, ir darbdavį sieja darbo santykiai; po darbo santykių pasibaigimo, darbdaviui neįvykdžius DK 141 straipsnio 1 dalyje bei 206 straipsnyje nustatytos prievolės, gali bÅ«ti taikoma DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta sankcija, o delspinigių skaičiavimas nutraukiamas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010).

Nustatyta, kad delspinigių dydis už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ nuo 2009-0201 iki Å¡iol yra 0,07 procento (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymai dėl delspinigių dydžio patvirtinimo).Byloje nėra ginčo, kad atsakovas vėlavo iÅ¡mokėti darbo užmokestį ieÅ¡kovei nuo 2016 m. balandžio mėn., taip pat ginčo nėra, kad ieÅ¡kovės atleidimo dienÄ , atsakovas nebuvo iÅ¡mokėjęs viso ieÅ¡kovei priklausančio darbo užmokesčio ir su juo susijusių iÅ¡mokų.

Pavėluoto darbo užmokesčio skolÄ atsakovas ieÅ¡kovei iÅ¡mokėjo 2017-05-04. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti delspinigius už vėluojamÄ iÅ¡mokėti darbo užmokestį yra pagrįstas.Nustatyta, kad pagal Å¡alių darbo sutarties 3 punktÄ darbo užmokestis mokamas 1 kartÄ per mėnesį – sekančio mėnesio 15 dienÄ pervedamas į ieÅ¡kovės asmeninę sÄ skaitÄ banke arba apmokama grynais iÅ¡ įmonės kasos, taigi delspinigiai pradedami skaičiuoti mėnesio 23 dienÄ .

Taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovė atleista nuo 2017-04-14, todėl vėliausiai delspinigiai galėjo bÅ«ti skaičiuojami iki 2017-04-14.IeÅ¡kovė į bylÄ teismui yra pateikusi delspinigių paskaičiavimo lentelę, kurioje nurodyta darbo mėnuo, mokėtina darbo užmokesčio suma, mokėjimo data, iÅ¡mokėtų sumų dydžiai, pradelstos sumos, pradelstų dienų skaičius, delspinigių suma ir delspinigių dydis už pradelstÄ laikotarpį. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta delspinigių skaičiavimo lentele tik iÅ¡ dalies sutinka su ieÅ¡kovės atliktais delspinigių skaičiavimo dydžiais, kadangi už kai kuriuos mokėjimus ieÅ¡kovė nepagrįstai delspinigius skaičiuoja iki 2017-05-04, nors turėtų bÅ«ti skaičiuojami iki atleidimo dienos, t. y. iki 2017-04-14.

Be to ieÅ¡kovė nepagrįstai delspinigius skaičiuoja už neiÅ¡mokėtus darbo užmokesčius už kovo ir balandžio mėn., kadangi už šį laikotarpį darbo užmokestį atsakovas turėjo iÅ¡mokėti atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ . Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad atsakovė neginčijo delspinigių paskaičiavimo lentelėje nurodytų neiÅ¡mokėtų sumų, vadovaudamasi delspinigių skaičiavimo formule (pradelsta suma x vėluojamų iÅ¡mokėti dienų skaičius x 0,07 proc./100 proc.), teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti delspinigius už vėluojamÄ iÅ¡mokėti darbo užmokestį yra pagrįstas 709,15 EUR sumai, todėl ji yra priteisiama ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimoIeÅ¡kovė tiek ieÅ¡kiniu tiek apeliaciniu skundu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2017-05-06 iki galutinio atsiskaitymo su J. K., kuris ieÅ¡kovės skaičiavimais sudaro 3 031,97 EUR (64,51 EUR x 47 d. d.).Pirmosios instancijos teismas šį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atmetė motyvuodamas, tuo, kad šį reikalavimas yra iÅ¡vestinis iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimo dėl įpareigojimo pakeisti duomenis darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, todėl atmetus pagrindinį reikalavimÄ , atmetamas ir iÅ¡vestinis reikalavimas.Apeliacinės instancijos teismui priteisus delspinigius iÅ¡ atsakovo už vėluojamÄ iÅ¡mokėti darbo užmokestį, yra pagrindas spręsti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimo.Iki 2017-07-01 galiojusi DK 141 straipsnio redakcija nustatė, kad darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.

Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dienÄ privalo iÅ¡mokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ .Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas, kuriose kilo ginčų dėl DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo, atsižvelgdamas į Å¡ios teisės normos tikslus ir paskirtį, suformavo jos aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ .

AiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , kasacinis teismas yra nurodęs, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, Å¡i norma nustato kompensuojamÄ jį mechanizmÄ , kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos. Pažymėtina, kad darbdavio pareiga iÅ¡mokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstÄ laikÄ neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas.

Antra, Å¡i norma kartu nustato sankcijÄ darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiÅ¡kai neatsiskaito atleidimo dienÄ . Å i sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali bÅ«ti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Kasacinis teismas yra padaręs iÅ¡vadÄ , kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laikÄ â€“ taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iÅ¡ darbo darbuotojui nebuvo iÅ¡mokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis.

Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo iÅ¡mokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis, iÅ¡ieÅ¡koma už uždelsimo laikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta byloje D. L. v. UAB„Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F.

B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. UAB „Eurėja“, bylos Nr. 3K-3-179/2012; kt.).Taikant DK 141 straipsnio 3 dalį bÅ«tina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieÅ¡kovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota iÅ¡moka už uždelsimo atsiskaityti laikÄ teismo gali bÅ«ti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikÅ¡tų pernelyg didelę disproporcijÄ , nepagrįstai didelį neadekvatumÄ tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebÅ«tų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F.

B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. Lietuvos ir Kanados UAB ,,Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-247/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. UAB „Eurėja“, bylos Nr. 3K-3-179/2012; kt.).Šiuo metu galiojanti DK 147 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iÅ¡ uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iÅ¡ Å¡eÅ¡ių.Nagrinėjamu atveju, apeliantė praÅ¡o jai priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį po 64,51 EUR už dienÄ , skaičiuojant už laikotarpį nuo 2017-05-06, t. y. nuo tada, kai darbdavys ieÅ¡kovei iÅ¡mokėjo darbo užmokesčio įsiskolinimÄ , tačiau liko skolingas delspinigius, kuriuos mokėti pareigÄ nustatė tik apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šį apeliacinį skundÄ , iki visiÅ¡ko atsiskaitymo.

Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kovė, kol Å¡alis siejo darbo santykiai, reiÅ¡kė atsakovei pretenzijas dėl darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad galimybė pasinaudoti darbo ginčų nagrinėjimo tvarka ieÅ¡kovei buvo žinoma, nes ji 2017-04-28 kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , o vėliau ir į tesimÄ , tačiau iki darbo santykių pasibaigimo neinicijavo tokio darbo ginčo nagrinėjimo darbo ginčus nagrinėjančiuose organuose. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktinius bylos duomenis apie darbuotojos ir darbdavio santykius (darbdavys toleravo darbuotojos neatvykimÄ Ä¯ darbÄ , darbuotoja nesiėmė jokių veiksmų, negaudama laiku darbo užmokesčio), sprendžia, kad toks ieÅ¡kovės elgesys galėjo klaidinti darbdavį ir daryti reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ darbdavio sprendimams bei veiksmams, tarp jų ir dėl visiÅ¡ko atsiskaitymo su ieÅ¡kove jos atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ .

ReikÅ¡mingas faktorius, turėjęs įtakos atsakovės pareigos visiÅ¡kai atsiskaityti su ieÅ¡kovę tinkamam vykdymui, buvo ir Darbo ginčų komisijos 2017-06-22 sprendimas bei skundžiamas 2017-08-22 pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriais ieÅ¡kovės reikalavimai visa apimtimi buvo pripažinti nepagrįstais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į DK 2, 17-20, 24 straipsniuose ir 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ bei nurodytÄ Å¡ių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , kaip tokiÄ , taip pat į nustatytas bylos faktines aplinkybes, tarp jų – į uždelstos iÅ¡mokėti iÅ¡mokos ir apskaičiuotos iÅ¡mokos už uždelsimo atsiskaityti laikÄ dydžius, į tai, kad ieÅ¡kovės elgesys galėjo klaidinti atsakovę ir daryti reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ jos sprendimams bei veiksmams, tarp jų ir dėl visiÅ¡ko atsiskaitymo su ieÅ¡kove jos atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , konstatuoja, kad vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo priteisimas ieÅ¡kovei reikÅ¡tų pernelyg didelę disproporcijÄ , nepagrįstai didelį neadekvatumÄ tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebÅ«tų suderinamas su DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu.

Dėl to teisėjų kolegija, remdamasi teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį po 64,51 EUR per dienÄ už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2017-05-06 iki visiÅ¡ko atsiskaitymo tenkinti iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės priteisti 2 000 EUR už uždelsimo atsiskaityti laikÄ (DK 2, 17-20, 24 straipsniai, 147 straipsnio 2 dalis).Reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas nepagrįstas, todėl netenkinamas, nes darbo teisiniuose santykiuos CK įtvirtintas procesinių palÅ«kanų institutas netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).Vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, tačiau dalyje netinkamai taikė galiojančias teisės normas, todėl iÅ¡ dalies priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , kuris yra keičiamas, tenkinant ieÅ¡kovės reikalavimÄ iÅ¡ dalies dėl delspinigių ir kompensacijos priteisimo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ ar priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alis, nors Å¡i bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 700 EUR išlaidų, advokato pagalbai apmokėti, todėl tenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisiama 400 EUR išlaidų, advokato pagalbai apmokėti.Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteisiamos, nes neviršija finansų ministro nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 93 str. 6 d.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo IeÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas, nes ieÅ¡kovė nepateikė tokias iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimÄ pakeisti, jį iÅ¡dėstant sekančiai:IeÅ¡kovės J. K. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti J.

K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo Asociacijos Užupis Creative Cluster (į. k. 302489094) 709,15 EUR delspinigių už laiku neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. ir 2 000 EUR netesybas už uždelsimÄ atsiskaityti su darbuotoja.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovo Asociacijos Užupis Creative Cluster ieÅ¡kovės J. K. naudai 400 EUR iÅ¡laidų, advokato pagalbai, apmokėti“. Teisėjai                                                                                  Ona Gasiulytė                                                                                 Henrichas Jaglinskis                                                                               Aldona Tilindienė