ed45c8a3-e4de-4ae5-8565-c5947e5a1bba · Panevėžio apygardos teismas

Teisėjas Giedrius Avinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-61-581/2014Teisminio proceso Nr. 1-49-1-00338-2009-0Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.1; 1.2.3.5 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 16 d.Panevėžys            Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija sudaryta iš kolegijos pirmininko Jolantos Raščiuvienės, teisėjų Prano Šimkaus ir Eligijaus Gladučio,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant: prokurorei V.

B.,nuteistajam J. B.,gynėjui advokatui N. S.,nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei L. G., nukentėjusiajai A. B.,nukentėjusiųjų atstovei advokatei A. B.,civilinio atsakovo Visagino sporto centro atstovei N. J.,vertėjai Nijolei Vanagienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundÄ dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2012-11-28 nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams, vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡Â gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.IÅ¡ J.

B. priteista L. G. 4200 Lt (keturi tÅ«kstančiai du Å¡imtai litų) turtinei ir 25000 Lt (dvideÅ¡imt penki tÅ«kstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti bei 500 Lt (penki Å¡imtai litų) turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, G. G. 50 000Lt (penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų) neturtinei žalai atlyginti, A. K., nepilnametės G. G. įstatyminei atstovei 500 Lt (penki Å¡imtai litų) turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:                          J.

B. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus Darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, o bÅ«tent: bÅ«damas atsakingu Visagino akrobatikos ir sporto mokykloje už elektros Å«kį bei saugų ir patikimÄ elektros įrenginių darbÄ ir darbo saugos taisyklių laikymÄ si (pagal Visagino akrobatikos ir sporto mokyklos direktoriaus 2002-01-29 patvirtintų pareigybių instrukcijos apraÅ¡ymÄ ), neturėdamas V.

V. įmonės (duomenys neskelbtini) pateikto darbuotojų, kurie turi teisę dirbti su elektros įrenginiais sÄ raÅ¡o, pažeisdamas Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2004-11-26 įsakymu Nr. 4-432 (galiojusių iki 2010-04-21) 15.6, 22, 116, 181 punktus, 2009-08-14 apie 10 valandÄ (duomenys neskelbtini), telefoninio pokalbio metu mokyklos budėtojai D. L. davė leidimÄ iÅ¡duoti raktÄ nuo mokyklos elektros skydinės V. V. įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojui V.

G. ir taip sudarė galimybę V. G. patekti į veikiančiÄ elektros skydinę ir ten pradėti darbus, leido savarankiÅ¡kai dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose V. G., neįsitikinęs ar V. V. įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojas V. G. yra nustatyta tvarka atestuotas ir jo pažymėjime yra padaryti atitinkami įraÅ¡ai, 2009-08-14 V. V. įmonei (duomenys neskelbtini) vykdant Å¡ilumos mazgų montavimo darbus, t. y. netinkamai vykdė jam pavestas pareigas, dėl ko V. V. įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojas V.

G. įėjo į mokyklos elektros skydinę, neturėdamas tam leidimo ir atitinkamos elektrotechninės kvalifikacijos, negavęs raÅ¡ytinio nurodymo bei leidimo dirbti elektros įrenginiuose, pradėjo darbus prie veikiančių elektros skydinės įrenginių, kuris 2009-08-14, apie 11 val., dėl sÄ lyčio su veikiančiais elektros skydinės įrenginiais, kontaktuojant su elektros laidininku, nuo techninės elektros poveikio - mirė.Apeliaciniu skundu nuteistasis J. B. praÅ¡o panaikinti nuosprendį ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo, o jei byla nebus perduota nagrinėti iÅ¡ naujo, apeliantÄ iÅ¡teisinti, civilinius ieÅ¡kinius atmesti.Mano, kad nuosprendis priimtas iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėjus byloje esančių aplinkybių, todėl dalyje dėl apelianto pripažinimo kaltu ir dėl pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių yra neteisėtas.Skunde teigiama, kad teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad nelaimingo atsitikimo metu ir visÄ dienÄ apeliantas nedirbo Visagino akrobatikos ir sporto mokykloje, o mokyklos budėtojos skambinimas jam nedarbo laiku buvo neteisėtas.Teigia, kad nuosprendis suraÅ¡ytas naudojant neteisinius terminus, nes Elektros įrenginių eksploatavimo taisyklėse nėra termino „veikianti elektros skydinė“, o nuosprendyje nurodoma, kad V.

G. gavęs galimybę patekti į veikiančiÄ elektros skydinę pradėjo joje darbus. Tvirtina, kad teismas neanalizavo patekimo į elektros įrenginių patalpÄ tvarkos ir sÄ lygų, neteisingai taikė Elektros įrenginių eksploatavimo taisyklių nuostatas. Teigia, kad jokie teisės aktai nenumato specialių reikalavimų asmenims, kurie ruoÅ¡ia darbo vietÄ , kad patekti į elektros įrenginių patalpÄ , vienintelė sÄ lyga-patekimo tikslas turi bÅ«ti susijęs su darbo vietos paruoÅ¡imu, todėl vien užeiti į elektros įrenginių patalpÄ (elektros skydinę) nereikalaujamas elektriko atestatas.

V. G. telefoninio pokalbio metu prašė jo leidimo atrakinti elektros skydinę, t. y. vien patalpÄ , tam, kad įleisti į patalpos vidų kabelį, jo niekur neprijungiant. Kabelio paklojimas jo neprijungiant yra parengiamasis darbas bÅ«simiems elektros darbams, kuriuos turėjo atlikti kita įmonė, todėl turi bÅ«ti laikomas darbo vietos paruoÅ¡imu, o V. G. asmeniu, kuris ruoÅ¡ia darbo vietÄ , todėl V. G. vien patekimui į patalpÄ neturėjo turėti elektriko atestato, o apeliantas neturėjo iÅ¡ jo reikalauti jį turėti.

Teigia, kad neteisingai pritaikytos Elektros įrenginių eksploatavimo taisyklių nuostatos - apeliantas nebuvo leidęs dirbti V. G. veikiančiame elektros įrenginyje, todėl nepažeidė Elektros įrenginių eksploatavimo taisyklių 15.6 p., Å¡iÄ normÄ pažeidė tik V. G., vien patekti į patalpas, ruoÅ¡iant darbo vietÄ V. G. galėjo, todėl jo – apelianto veiksmuose nėra neteisėtos veiklos.Teigia, kad tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių nėra tiesioginio priežastinio ryÅ¡io.

Mano, kad įrodyti priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tarp leidimo patekti į elektros įrenginių patalpÄ ir V. G. mirties galima tik įrodžius, kad visais ar daugeliu atvejų vien patekus į elektros įrenginių patalpÄ Å¾mogų trenktų elektros srovė, o byloje nėra nustatyta, kad vien patekus į elektros įrenginių patalpÄ galimas kontaktas su elektros srove. Mano, kad neatidarius elektros įrenginių spintos ir nesikiÅ¡ant į spintÄ , negadinant loveliuose esančių elektros laidų, kontaktas su elektros srove nei tiesiogiai, nei atsitiktinai elektros įrenginių patalpoje apskritai neįmanomas.

Tvirtina, kad nuosprendyje nurodyta, kad V. G. savo iniciatyva pateko į elektros skydinę, nenurodydamas apeliantui tikrosios priežasties dėl ko jam buvo bÅ«tina patekti į draudžiamÄ patalpÄ . Teigia, kad jeigu V. G. buvo numatęs ne vien tik patekti į elektros įrenginių patalpÄ ir pakloti kabelį jo neprijungiant, o buvo numatęs atidaryti elektros spintÄ ir joje dirbti ir apeliantui apie tai nepranešė, arba jau vietoje nusprendė atlikti kabelio prijungimo darbus, jis pats atsakingas už savo veiksmus, dėl kurių ir įvyko nelaimingas atsitikimas.Mano, kad už tai, kas vyko Visagino akrobatikos ir sporto mokykloje, Å¡io juridinio asmens patalpose ir darbo laiku, atsako pirmiausiai Å¡is juridinis asmuo.

O apeliantas 0,5 etato vakarais dirbantis darbuotojas 2009-08-14 penktadienį iki 17 val. neturėjęs ir negalėjęs būti darbe dėl nepaaiškintų priežasčių yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir vien iš jo priteista beveik 80 000 litų žalos. Mano, kad šioje byloje nepareiškus kaltinimo juridiniam asmeniui Visagino akrobatikos ir sporto mokyklai byla buvo išnagrinėta neteisėtai, galimai atsakingas juridinis asmuo išvengė baudžiamosios ir civilinės atsakomybės. Taip pat teigia, kad jo veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, jam pareikštame kaltinime ir teismo nuosprendyje nurodyta, kad apeliantas nesilaikė darbo saugos įstatymų, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, todėl mano, kad jam galėjo būti reiškiamas kaltinimas ir nuteisimo atveju veika kvalifikuojama tik pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, kuris numato švelnesnę bausmę nei BK 132 straipsnio 3 dalis.

Mano, kad apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl civilinių ieÅ¡kinių yra neteisingas, apeliantas yra netinkamas atsakovas, padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti darbdavys. Teigia, kad jo veiksmas - leidimas V. G. patekti į elektros įrenginių patalpÄ nebuvo neteisėtas, o tarp Å¡io leidimo ir atsiradusių pasekmių nėra priežastinio ryÅ¡io, taip pat nėra jo kaltės dėl V. G. žūties, todėl nėra civilinės atsakomybės sÄ lygų. Pagal Civilinio kodekso 6.264 straipsnį samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Apelianto su V.

G. nesiejo jokie asmeniniai santykiai. Apelianto manymu pagal Civilinio kodekso 6.264 straipsnį Å¡i žala turėjo pilnai bÅ«ti priteista ne iÅ¡ jo – apelianto, o iÅ¡ Visagino sporto centro, todėl teismas ne tik nepagrįstai priteisė žalos atlyginimÄ , bet taip pat neteisėtai priteisė žalos atlyginimÄ iÅ¡ apelianto, turėjęs priteisti žalÄ iÅ¡ Visagino sporto centro.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, civilinio atsakovo atstovė prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ arba bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo, prokuroras, nukentėjusios ir nukentėjusiųjų atstovė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

           Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos iÅ¡analizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dalyje dėl J. B. kaltės jam padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 132 straipsnio 3 dalyje.           Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas konstatavo, kad J.

B. pažeidė Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-11-26 įsakymu Nr. 4-432 (galiojusių iki 2010-04-21) 15.6, 22, 116, 181 punktų reikalavimus (toliau – Taisyklės).             Bylos įrodymais nustatyta, kad Visagino akrobatikos ir sporto mokykloje buvo atliekami šilumos punkto renovacijos darbai, kuriuos vykdė V. V. individuali įmonė (duomenys neskelbtini), 2009-01-05 sudariusi statybos rangos sutartį su (duomenys neskelbtini).

Šios sutarties pagrindu (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlikti šilumos punktų elektros darbus. Kaip parodė, pats J. B. iki įvykio gal prieš 3-4 dienas susitiko su V. K., kuris kaip darbų vadovas paaiškino, jog bus vykdoma šiluminio mazgo renovacija. J. B. aiškino, jog jam buvo pateiktas tik šiluminio mazgo renovacijos projektas, tačiau elektros montavimo darbų projektas pateiktas nebuvo ir V. K. paaiškino, jog susisieks su J. B., kai bus elektros montavimo dabų projektas. Elektrošaltkalviu dirbti į (duomenys neskelbtini) priimtas dirbti V.

G. 2009-08-14 kreipėsi į mokyklos budėtojÄ D. L., praÅ¡ydamas rakto nuo elektros įrenginių patalpos. Pastaroji paskambino už elektros Å«kį atsakingam J. B., kuris pats kalbėjo su V. G., pastarasis pagal J. B. parodymus paaiÅ¡kino, kad privedė kabelį prie skydinės ir tam, kad įmesti kabelį į vidų, paprašė leidimo patekti į elektros skydinę. J. B. teigia, kad jokios kalbos apie tai, kad V. G. ten dirbs nebuvo. J. B. budinčiajai D. L. leido elektros įrenginių patalpÄ atrakinti.

Apie 1030 valandÄ R. L. iÅ¡ darbo vietos pasiÅ¡alino, tuo metu V. K. elektros skydinėje rado V. G. lavonÄ . IÅ¡ nelaimingo atsitikimo tyrimo akto bei prie jo esančių nuotraukų seka, kad V. G. buvo rastas elektros skydinės patalpoje gulintis, prie jo rasti įvairÅ«s įrankiai ir įrankių dėžė, atidarytos elektros spintų durys ir pėdsakai, kad Å¡ioje spintose buvo atliekami elektros darbai. IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados matyti, kad V. G. mirtis įvyko nuo techninės elektros poveikio.             Nustatyta, jog po įvykio 2009 m. spalio 28 d.

Visagino akrobatikos ir sporto mokykla bei (duomenys neskelbtini) buvo reorganizuoti jungimo bÅ«du į naujÄ juridinį asmenį – (duomenys neskelbtini).Apeliaciniame skunde J. B. teigia, kad teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, jog nelaimingo atsitikimo metu ir visÄ dienÄ iki įvykio jis nedirbo (duomenys neskelbtini), nenagrinėjo budėtojos skambinimo jo (J. B.) nedarbo metu teisėtumo. Apeliantas tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) jis dirbo tik pusę etato, tai buvo jo papildoma darbovietė ir darbo laikas buvo nuo 17.00 val. iki 21.00 val.

Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis J. B. nuo 1999-01-20 (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį 0,5 etato dirbo elektriku (b. l. 175 -178, 2 tomas), nuo 2002-09-02 buvo paskirtas atsakingu už elektros ūkį (b. l. 30, 2 tomas). J. B. su minėta mokykla buvo susijęs darbiniais santykiais. Tarp šių asmenų buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis elektriko pareigoms. Nors (duomenys neskelbtini) nepateikė J. B. 2009 metų rugpjūčio mėnesio darbo grafiko ir darbo apskaitos žiniaraščių, motyvuodama, kad įstaigos archyve šių dokumentų nerasta (b. l. 146, 2 tomas), tačiau darbo sutartis, pareiginės instrukcijos aprašymas patvirtina, jog J.

B. yra atsakingas už elektros Å«kį ir privalo kontroliuoti elektros įrenginių techninę bÅ«klę, užtikrinti saugų ir patikimÄ elektros įrenginių eksploatavimÄ (b. l. 178, 1 tomas). N. V. įmonės (duomenys neskelbtini) pažyma nurodo, kad J. B. minėtoje įstaigoje dirbo pagal nustatytÄ darbo grafikÄ â€“ nuo 7.30 val. iki 16.30 val. (penktadienį 15.30 val.), pertrauka nuo 11.30 val. iki 12.18 val. (b. l. 147, 2 tomas), tačiau pirmosios instancijos teisme apeliantas teigė, jog 2009-08-14 jo darbo laikas turėjo bÅ«ti tarp 17.00 val. iki 18.00 val. (b. l. 56, 3 tomas), liudytoja D.

Č. tvirtino, kad apeliantas dirbo ar nuo 16.00 val., ar nuo 16.30 val. elektriku puse etato ir buvo atsakingas už elektros ūkį (b. l. 59, 3 tomas). Pirmiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad J. B. apeliaciniame skunde nurodomas darbo laikas (duomenys neskelbtini) nuo 17.00 val. iki 21.00 val. yra tik J. B. pateikta versija, kuri nėra nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Vertinant visas paminėtas aplinkybes, matyti, jog (duomenys neskelbtini) nebuvo tinkamai tvarkomi darbo apskaitos dokumentai, o J. B., būdamas atsakingas už elektros ūkį, darbines funkcijas privalėjo atlikti pagal poreikį.

Ir tai, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo rasti dokumentai apie J. B. darbo laikÄ , ne tik nepaneigia J. B. kaltės dėl nusikaltimo, o tik dar labiau sustiprina teismo iÅ¡vadÄ , kad J. B. netinkamai vykdė jam pavestas pareigas. Taip pat niekaip nepaneigia apelianto kaltės ir skunde nurodomi argumentai, dėl ekspertės J. R. paaiÅ¡kinimo pirmosios instancijos teisme, jog atsakomybė ne darbo laiku nereglamentuota (b. l. 61, 3 tomas), kadangi ekspertė J. R. patvirtino specialisto iÅ¡vadas (b. l. 181-184, 1 tomas), jog dėl V.

G. mirties atsakingas ir tas asmuo, kuris davė elektros įrenginių patalpos raktÄ (b. l. 61, 3 t.). Aukščiau paminėti įrodymai patvirtina, jog J. B. buvo atsakingas už Visagino akrobatikos ir sporto mokyklos elektros Å«kį ir privalėjo užtikrinti darbų saugos norminių aktų reikalavimų vykdymÄ , t. y. vykdydamas savo funkcijas, turėjo užtikrinti elektros įrenginių patalpų raktų apskaitÄ ir jų iÅ¡davimo tvarkÄ pagal Taisyklių 116, 181 punktų reikalavimus, tačiau to jis nepadarė.

Pats apeliantas pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad žodžiu budėtojai pasakė niekam rakto be jo nurodymo neduoti (b. l. 56, 3 tomas), raktai anskčiau visÄ laikÄ buvo pas jį (apeliantÄ ), kol gaisrininkai neliepė raktÄ nuo elektros įrenginių patalpos palitkti pas budėtojÄ . Tokie parodymai patvirtina iÅ¡vadÄ , jog apeliantas žinojo Taisyklių reikalavimus, ir tik jis buvo atsakingas už patekimÄ Ä¯ elektros įrenginių patalpÄ . Tai, kad patekimas į elektros įrenginių patalpas yra iÅ¡imtinai griežtai reglamentuotas ir kad tai suprato J.

B., patvirtina ir liudytojų parodymai. Liudytoja D. Č. pirmosios instancijos teisme parodė, kad elektros įrenginių raktų Å¡iaip niekada neima, tačiau budinti (D. L.) susiskambino su atsakingu asmeniu (J. B.) ir jam leidus davė skydinės raktÄ (b. l. 59-60, 3 tomas), o liudytoja D. L. pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme parodė, kad ji klausė J. B. dėl leidimo duoti raktÄ nuo elektros įrenginių patalpos ir tik, gavusi J. B. leidimÄ , atrakino elektros įrenginių patalpos duris (b. l. 58, 3 tomas).

J. B. pripažino, kad jis nurodė D. L. ir leido atrakinti elektros įrenginių patalpas. Tačiau apeliantas teigia, jog nėra jokios jo kaltės dėl V. G. mirties. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas yra neteisus teigdamas, kad davęs leidimÄ patekti į elektros įrenginių patalpÄ , jis jokių taisyklių nepažeidė ir žuvusysis (V. G.) yra pats kaltas, kadangi atsidarė elektros įrenginį ir ten dirbo. Apeliantas aiÅ¡kino, kad jis nedavė raktų nuo pačių elektros įrenginių spintos (skydinės), kuri buvo užrakinta spec. užraktais, o raktai nuo elektros įrenginių spintos buvo pas jį, nuo tų spintų raktų niekam nedavė.

Tokie apelianto aiÅ¡kinimai, ne tik nepaneigia jo kaltės, tačiau yra ir nenuoseklÅ«s, ir nelogiÅ¡ki. Dar ikiteisminio tyrimo metu J. B. tvirtino, kad visada elektros dėžės buvo uždarytos, tai yra jos pačios nerakinamos, nes rakinamos pačios skydinės patalpos (b. l. 69, 2 tomas). Vėliau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu J. B. teigė, kad jis leido tik įeiti į elektros įrenginių patalpas, bet neleido prieiti prie skydinės spintų, spintos buvo užrakintos specialiu užraktu ir jis nežino, kas atrakino spintÄ (b. l. 56, 3 t.), negalėdamas įtikinamai paaiÅ¡kinti, kaip pasireiÅ¡kė jo neleidimas prieiti prie skydinės spintų, jeigu raktų davimo momentu jo (duomenys neskelbtini) nebuvo.

J. B. aiÅ¡kindamas, jog spintos buvo užrakintos, apeliacinės instancijos teisme niekaip negalėjo įtikinamai paaiÅ¡kinti, kodėl įvykio vietos metu fiksuotose nuotraukose matyti, jog spintų duryse nėra jokių užraktų ar spynų, o yra tik skylė (b. l. 143, 1 tomas). Apeliantas tvirtino, kad spyna buvo, tas spinas jis patikrina vienÄ kartÄ per metus ir jam nėra tikslo ten eiti; kodėl įvykio metu nebuvo užrakto, nežino; paskutinį kartÄ toje patalpoje buvo prieÅ¡ puse mėnesio iki įvykio ir viskas buvo tvarkinga.

Tokie apelianto parodymai nesutampa su iÅ¡teisintojo V. K. parodymais, jog prieÅ¡ pora dienų iki įvykio su savivaldybės atstovu aptarė darbus ir dalyvavo J. B., kuris įleido į elektros įrenginių patalpas. Nors V. K. parodymų patikimumas yra abejotinas, nes Å¡is asmuo buvo kaltinamas pagal BK 176 str. 1 d., o vėliau iÅ¡teisintas, tačiau vis tik gretinant visus bylos duomenis, akivaizdu, jog tokie apelianto prieÅ¡taringi parodymai tik sustiprina aplinkybę, jog J. B. turėjo numatyti, kad įleisdamas asmenį į elektros įrenginių patalpÄ , sudarė jam galimybes prieiti prie elektros įrenginio spintos, kadangi pats apeliantas nurodė, kad tokių spintų raktai standartiniai, daugumÄ spintų galima atrakinti su atsuktuvu, jos yra nepatikimos, tuo pačiu raktu galima atrakinti panaÅ¡ius užraktus (b. l. 56-57, 3 tomas).

Å ie apelianto parodymai tik dar labiau sustiprina teismo iÅ¡vadÄ dėl apelianto J. B. kaltės, nes akivaizdu, jog J. B. suprato, jog įleisdamas žmogų į elektros įrenginių patalpas, kurioje esantys elektros įrenginys rakinamas nepatikimomis spynomis, nenumatė, kad dėl jo (apelianto) veikos gali žūti kitas žmogus, tačiau pagal anskčiau aptartÄ situacijÄ privalėjo ir galėjo tai numatyti, jeigu bÅ«tų buvęs apdairesnis ir atsargesnis. Juolab, kad J. B. leidimÄ atrakinti elektros įrenginių patalpÄ davė, bÅ«damas visai kitoje vietoje ir neturėdamas galimybės kontroliuoti situacijos.

Be to, pats apeliantas nurodė, kad elektros montavimo darbų projekto nebuvo, darbų saugos ribų aktas nebuvo sudarytas, jokių elektros montavimo darbų atlikimas nebuvo galimas, jis nežinojo, ar asmuo turi tinkamÄ kvalifikacijÄ . Todėl atmestinas apelianto skundo argumentas, jog tarp įleidimo į elektros įrenginio patalpÄ ir V. G. mirties nėra priežastinio ryÅ¡io, nes pats žuvusysis lindo į elektros įrenginį ir jis (apeliantas) tokio sutikimo nebuvo davęs. Apeliacinis teismas daro prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , o bÅ«tent: apelianto leidimas V.

G. patekti į elektros įrenginių patalpÄ buvo neteisėtas ir tarp neteisėto įleidimo į elektros įrenginio patalpÄ bei V. G. mirties yra priežastinis ryÅ¡ys. O tos aplinkybės, kurias viso proceso metu tvirtino apeliantas, jog jo buvo praÅ¡oma atrakinti elektros įrenginių patalpÄ tik tam, kad į tos patalpos vidų įleisti kabelį, tačiau kabelio niekur neprijungiant, taip pat vien užeiti į elektros įrenginių patalpÄ nereikalaujamas elektriko atestatas, dėl aukščiau paminėtų priežasčių, remiantis bylos įrodymais ir paminėtais motyvais, niekaip nepaÅ¡alina apelianto kaltės, įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 132 straipsnio 3 dalyje.Taisyklių 22 punktas nurodo, kad asmuo, atsakingas už elektros Å«kį, vykdydamas elektros įrenginių ekspoatavimÄ , privalo užtikrinti patikimÄ elektros įrenginių veikimÄ pagal EST, EĮĮT ir TET reikalavimus, daruobtojų saugÄ ir sveikatÄ ; 116 punktas reikalauja, kad elektros įrenginių raktai turi bÅ«ti budinčių ar kitų darbuotojų apskaitoje; tvarkÄ nustato įmonės atsakingas už elektros Å«kį asmuo; o 181 punktas nurodo, kad elektros įrenginių teritorijos, patalpos, narveliai, skydai, spintos, rinklės, komutacinių aparatų pavaros, prie kurių yra galimybė prieiti paÅ¡aliniams asmenims, privalo bÅ«ti nuolat užraiknti, iÅ¡skyrus atvejus, kai narveliuose, skyduose ar rinklėse vykdomi darbai; kol darbo vieta neparuoÅ¡ta, į teritorijÄ , patalpÄ ir pan. gali įeiti tik asmenys, ruoÅ¡iantys darbo vietÄ .

Akivaizdu, jog nurodyti Taisyklių punktų reikalavimai buvo pažeisti, nes įrodymai patvirtina, kad J. B. neįsitikinęs, ar V. V. įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojas V. G. yra nustatyta tvarka atestuotas ir jo pažymėjime yra padaryti atitinkami įraÅ¡ai, davė leidimÄ iÅ¡duoti raktÄ nuo mokyklos elektros įrenginių patalpos ir sudarė galimybę patekti V. G. į minėtÄ patalpÄ . Apeliantas ginčija darbų vietos ruoÅ¡imo ir kitas sÄ vokas nurodytas nuosprendyje. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad teismo nuosprendyje yra netinkamai vartojamos sÄ vokos „veikianti elektros skydinė“, „elektros skydinė“, tačiau Å¡ios skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodytos sÄ vokos negali bÅ«ti pagrindu pripažinti nuosprendį neteisėtu ir nepagrįstu J.

B. atžvilgiu, nes iÅ¡ viso procesinio sprendimo turinio yra visiÅ¡kai aiÅ¡kus ir suprantamas vartojamų sÄ vokų turinys, t. y. elektros skydinė įvardijama elektros įrenginių patalpa, o veikianti elektros skydinė įvardijama elektros įrenginys (spinta). Beje, ir pats apeliantas apeliacinio preoceso metu vartojo sÄ vokas skydinė, spinta ir pan. Todėl apeliaciniame skunde minimi sÄ vokų netikslumai nėra esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurių pagrindu skundžiamÄ nuosprendį dėl J.

B. nuteisimo reikėtų pripažinti neteisėtu. Darbo vietos ruoÅ¡imas – tai organizacinių ir techninių priemonių visuma, skirta užtikrinti darbuotojams saugiÄ darbo aplinkÄ vykdant darbus elektros įrenginiuose bei įspėti paÅ¡alinius asmenis apie Å¡ioje darbo aplinkoje egzistuojantį elektros pavojų ir uždrausti jiems į Å¡iÄ aplinkÄ patekti. Apeliantas teigia, jog teismas neanalizavo patekimo į elektros įrenginių patalpas tvarkos ir sÄ lygų. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog V.

G. veiksmai, t. y. kabelio pratempimas buvo darbo vietos ruoÅ¡imas ir vien užeiti į elektros įrenginių patalpÄ (elektros skydinę) nereikalaujama elektriko atestato. Visi bylos įrodymai – įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, liudytojų parodymai - patvirtina, jog žuvusysis V. G. neruošė darbo vietos, o dirbo elektros įrenginių patalpoje, elektros įrenginyje. IÅ¡ esmės pats apeliantas, neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos, aiÅ¡kino, jog kaltas V. G., nes jis dirbo elektros įrenginyje.

Jau aptartais motyvais, kolegijos iÅ¡vada yra ta, kad apelianto leidimas V. G. patekti į elektros įrenginių patalpÄ buvo neteisėtas. J. B. pripažintas kaltu ir dėl to, kad leido savarankiÅ¡kai dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose V. G. ir taip pažeidė Taisyklių 15.6 punkto reikalavimus. Kolegijos nuomone, Å¡i aplinkybė apeliantui inkriminuota nepagrįstai, nes byloje nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, jog bÅ«tent apeliantas J. B. leido V. G. savarankiÅ¡kai dirbti. Bylos įrodymais yra neginčijamai nustatyta, kad J.

B. davė leidimÄ iÅ¡duoti raktÄ nuo mokyklos elektros įrenginių patalpos, tačiau nė vienas įrodymas nepatvirtina, kad V. G. konkrečiai iÅ¡ J. B. bÅ«tų gavęs kokius nors nurodymus ar leidimÄ dirbti elektros įrenginiuose. Tokių aplinkybių nenurodė nė vienas liudytojas, taip pat nė vienas raÅ¡ytinis įrodymas tokių aplinkybių nepatvirtina. PrieÅ¡ingai iÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. 11-608(10) matyti, kad šį taisyklių punktÄ galimai pažeidė pats V. G.. Esant tokioms aplinkybėms iÅ¡ nuosprendžio Å¡alinama aplinkybė, kad J.

B., pažeisdamas Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2004-11-26 įsakymu Nr. 4-432 (galiojusių iki 2010-04-21) 15.6 punktÄ , leido savarankiÅ¡kai dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose V. G..                Nuteistojo J. B. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos iÅ¡vadų ir negali bÅ«ti vertinami kaip pagrindas naikinti skundžiamÄ nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu J.

B. atžvilgiu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nuteistojo J. B. kaltės jam atlikus inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, kÄ patvirtina ir visų pirmiau nurodytų aplinkybių bei skundžiamame teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visuma, todėl nuteistojo kaltė įvykdžius BK 132 straipsnio 3 dalyje numatytÄ veikÄ yra įrodyta, nes jis dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus Darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, o bÅ«tent: bÅ«damas atsakingu (duomenys neskelbtini) už elektros Å«kį bei saugų ir patikimÄ elektros įrenginių darbÄ ir darbo saugos taisyklių laikymÄ si (pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2002-01-29 patvirtintų pareigybių instrukcijos apraÅ¡ymÄ ), neturėdamas V.

V. įmonės (duomenys neskelbtini) pateikto darbuotojų, kurie turi teisę dirbti su elektros įrenginiais sÄ raÅ¡o, pažeisdamas Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2004-11-26 įsakymu Nr. 4-432 (galiojusių iki 2010-04-21) 22, 116, 181 punktus, 2009-08-14 apie 10 valandÄ (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), telefoninio pokalbio metu mokyklos budėtojai D. L. davė leidimÄ iÅ¡duoti raktÄ nuo mokyklos elektros skydinės V.

V. įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojui V. G. ir taip sudarė galimybę V. G. patekti į veikiančiÄ elektros skydinę ir ten pradėti darbus, neįsitikinęs ar V. V. įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojas V. G. yra nustatyta tvarka atestuotas ir jo pažymėjime yra padaryti atitinkami įraÅ¡ai, 2009-08-14 V. V. įmonei (duomenys neskelbtini) vykdant Å¡ilumos mazgų montavimo darbus, t. y. netinkamai vykdė jam pavestas pareigas, dėl ko V. V. įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojas V.

G. įėjo į mokyklos elektros skydinę, neturėdamas tam leidimo ir atitinkamos elektrotechninės kvalifikacijos, negavęs raÅ¡ytinio nurodymo bei leidimo dirbti elektros įrenginiuose, pradėjo darbus prie veikiančių elektros skydinės įrenginių, kuris 2009-08-14, apie 11 val., dėl sÄ lyčio su veikiančiais elektros skydinės įrenginiais, kontaktuojant su elektros laidininku, nuo techninės elektros poveikio - mirė. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį sprendė ir civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ , t. y. iÅ¡ J.

B. nukentėjusiajai G. G. priteisė 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir nukentėjusiajai L. G. priteisė 4 200 Lt turtinei ir 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nustatyta, jog baudžiamojoje byloje teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusios G. G. ir L. G. pareiškė civilinį ieškinį J. B. ir V. K. (b. l. 149-152, 2 tomas), prašydamos priteisti atitinkamai G. G. 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o L. G. 4200 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tačiau, kaip jau minėta, V.

K. pagal BK 176 str. 1 d. buvo iÅ¡teisintas ir nukentėjusiųjų civiliniai ieÅ¡kiniai juos tenkinant iÅ¡ dalies buvo priteisti tik iÅ¡ J. B..Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo klausimÄ sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pagal Civilinio kodekso 6.264 straipsnį nukentėjusiųjų civiliniai ieÅ¡kiniai turėjo bÅ«ti priteisti ne iÅ¡ jo – apelianto, o iÅ¡ (duomenys neskelbtini).Pagal BPK 109 str., 111 str. 1 d. baudžiamojoje byloje už padarytÄ Å¾alÄ atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu Å¡ie asmenys pagal įstatymÄ privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

CK 6.264 str. 1 d. nurodyta, kad darbdavio civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu jų darbuotojas žalos padaro eidamas savo darbines (tarnybines) pareigas. Darbinių (tarnybinių) pareigų atlikimu laikoma bet kokia veikla, susijusi su veikimu vykdant darbdavio nurodymus ir jo interesais. Esminę reikšmę šio normos taikymui turi aplinkybė, kad darbuotojas žalos padarymo metu atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu, o ne veikė savo asmeniniais interesais kaip privatus asmuo. Darbuotoju laikomas pagal darbo ar civilinę sutartį dirbantis asmuo ir veikiantis ne savo rizika, o kitos šalies (darbdavio) nurodymu, jos kontroliuojamas (CK 6.264 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje teismas netinkamai taikė CK 6.264 str. taisykles. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis J. B. nuo 1999-01-20 (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį 0,5 etato dirbo elektriku (b. l. 175 -178, 2 tomas), nuo 2002-09-02 buvo paskirtas atsakingu už elektros ūkį (b. l. 30, 2 tomas). Akivaizdu, jog J. B. su minėta mokykla buvo susijęs darbiniais santykiais. Tarp šių asmenų buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis elektriko pareigoms. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis J. B. ne dėl asmeninių interesų o vykdydamas darbines funkcijas, suteikė nukentėjusiajam V.

G. galimybę patekti į elektros įrenginių patalpÄ ir akivaizdu, jog tai yra sÄ lyga nuteistojo darbdavio – (duomenys neskelbtini) – civilinei atsakomybei pagal CK 6.264 str. atsirasti, nes, kaip minėta, apelianto leidimas V. G. patekti į elektros įrenginių patalpÄ buvo neteisėtas ir tarp neteisėto įleidimo į elektros įrenginio patalpÄ bei V. G. mirties yra priežastinis ryÅ¡ys. Apeliacinės instancijos teisme civiliniu atsakovu buvo pripažinta (duomenys neskelbtini). Civilinio atsakovo atstovė apeliacinės instancijos teisme su nukentėjusiųjų pareikÅ¡tais civiliniais ieÅ¡kiniais nesutiko ir tvirtino, kad civiliniam atsakovui tokia pareiga nekyla, nes J.

B. nėra kaltas, o be to, (duomenys neskelbtini) civiliniu atsakovu buvo pripažinta tik apeliacinės instancijos teisme ir todėl buvo pažeisti civilinio atsakovo teisės bei teisėti interesai dalyvauti byla nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Su tokiais civilinio atsakovo atstovės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir daro iÅ¡vadÄ , jog tinkamo atsakovo įtraukimo į bylÄ klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas ir apeliacinio bylos nagrinėjimo stadijoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-325/2006, 2K-655/2007, 2K-141/2009, 2K-485/2011 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teisme civilinio ieÅ¡kovo atstovė aktyviai dalyvavo procese – teisme susipažino su visa bylos medžiaga ir nustatyta tvarka pasidarė reikiamų dokumentų nuoraÅ¡us (b. l. 13, 4 tomas), dalyvavo bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka ir davė paaiÅ¡kinimus dėl civilinio ieÅ¡kinio esmės.Teismas pripažįsta, jog dėl J. B. nusikalstamos veikos nukentėjusioms G. G. ir L. G. buvo padaryta neturtinė, o L. G. ir turtinė žala. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai sprendė civilinių ieÅ¡kinių dydžių klausimÄ ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės ir turtinės žalos dydžius, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, bylos dokumentus (b. l. 142-143, 2 tomas) ar neteisingai pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas.

Turtinės žalos dydis nustatytas įvertinus dokumentus ir visas bylos aplinkybes, o neturtinės žalos atlyginimas priteistas asmenims, turintiems teisę į tokios žalos atlyginimÄ , priteistos realios, teismų formuojamÄ praktikÄ atitinkančios, sumos, be to, nustatant neturtinės žalos dydžius, buvo atsižvelgta ir į paties nukentėjusiojo V. G. elgesį įvykio metu. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo apeliacinis skundas dėl civilinių ieÅ¡kinių priteisimo tenkinamas ir daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo priteistos nukentėjusiems neturtinės ir turtinės žalos dydis yra nustatytas teisingai ir turi bÅ«ti priteistas iÅ¡ civilinio atsakovo – (duomenys neskelbtini).

             BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas gavo nukentėjusiųjų atstovės praÅ¡ymÄ priteisti nukentėjusiųjų patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.

Nustatyta, jog nukentėjusiųjų iÅ¡laidos kasacinės ir apeliacinės instancijos teisme sudaro 2500 Lt (b. l. 136-137, 3 tomas, 23, 4 tomas), o bÅ«tent:nukentėjusiųjų atstovė A. B. kasacinės instancijos teismui pateikė kvitus už kasacinio skundo suraÅ¡ymÄ ir už atstovavimo kasacinės instancijos teisme iÅ¡laidų apmokėjimÄ (b. l. 136-137, 3 tomas), tačiau Å¡ios iÅ¡laidos nebuvo priteistos, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi pagal nukentėjusios L.

G. ir nukentėjusios G. G. atstovės pagal įstatymÄ A. K. kasacinį skundÄ byla iÅ¡ naujo buvo perduota nagrinėti apeliacine tvarka (b. l. 144-147, 3 tomas). Apeliacinės instancijos teismui nukentėjusiųjų atstovė pateikė 2014-08-26 pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 668044, iÅ¡ kurio matyti, jog už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme nukentėjusios L. G. iÅ¡laidos sudaro 500 Lt (b. l. 23, 4 tomas). Atsižvelgiama į baudžiamosios bylos apimtį, jos sudėtingumÄ , bylos nagrinėjimo trukmę tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teisme, į tai, jog kasacinėje instancijoje buvo patenkintas nukentėjusiųjų kasacinis skundas, o byla apeliacinėje instancijoje buvo nagrinėta du kartus, antrÄ kartÄ nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymus tyrimas ir įvyko net keturi teismo posėdžiai, į tai, jog apeliacinėje instancijoje apelianto buvo ginčijami klausimai tiesiogiai liečiantys nukentėjusiųjų interesus byloje, nukentėjusiosios buvo priverstos kreiptis į advokatę profesionalios pagalbos, apeliacinėje instancijoje nuteistojo skundas tenkinamas tik iÅ¡ dalies ir daroma iÅ¡vada, kad nukentėjusiųjų turėtos proceso iÅ¡laidos turi bÅ«ti apmokėtos, priteisiant jas iÅ¡ nuteistojo J.

B.. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p. ir BPK 328 str. 3 ir 4 p.,n u s p r e n d ž i a : J. B. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.           IÅ¡ nuosprendžio paÅ¡alinti aplinkybę, kad J. B., pažeisdamas Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2004-11-26 įsakymu Nr. 4-432 (galiojusių iki 2010-04-21) 15.6 punktÄ , leido savarankiÅ¡kai dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose V. G..          Pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ nuteistojo J.

B. priteista nukentėjusiajai G. G. 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti ir nukentėjusiajai L. G. 4 200 Lt (keturi tūkstančiai du šimtai litų) turtinei ir 25 000 Lt (dvidešimt penki tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti irpriteisti iš civilinio atsakovo – (duomenys neskelbtini) - nukentėjusiajai G. G. 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti ir nukentėjusiajai L. G. 4 200 Lt (keturis tūkstančius du šimtus litų) turtinei ir 25 000 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.          Iš J.

B. priteisti nukentėjusios G. G. atstovei pagal įstatymÄ A. K. 1000 litų ir nukentėjusiajai L. G. 1500 litų turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ .              Teisėjai             Jolanta Raščiuvienė             Pranas Å imkus             Eligijus Gladutis