Legislator Case Law & Legislation
ed453746-db5a-4b20-8552-bb9e54822fce AI generated

Court dismissed appeal for unlawful detention damages, upholding lower court's award of 300 EUR to state.

Case Number ed453746-db5a-4b20-8552-bb9e54822fce
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The appellate court dismissed the appeals filed by the State and the Prosecutor's Office against the first-instance judgment awarding 300 EUR in non-material damages to the plaintiff. The plaintiff claimed he was unlawfully detained for over eight hours following a violation notice, while the State argued the detention was justified and the amount was proportionate. The court upheld the original decision, finding the detention had legal grounds and the damages awarded were appropriate, while ordering the State to reimburse its own legal costs.

Legislator headnote

AI generated

CPK 489 str. 1 d. 1 punktas; CPK 490 str. 1 d. 1 punktas; CPK 491 str. 1 d. 1 punktas: The court may award non-material damages for unlawful detention if the detention was found illegal by a lower court, provided the amount is proportionate to the suffering caused.

Keywords

AI generated
unlawful detention damages non-material harm compensation proportionality of damages legal costs reimbursement civil procedure appeal

Cited Legislation

AI generated
CPK 489 str. 1 d. 1 punktas
CPK 490 str. 1 d. 1 punktas
CPK 491 str. 1 d. 1 punktas
CPK 99 str. 2 dalis
CPK 96 str.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2A-1460-640/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26123-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2.; 3.3.1.18.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K.

D. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės priteisti 1 500 Eur neturtinę žalÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos naudai. Nurodė, kad 2013 m. balandžio 26 d. ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡tas įtarimas dėl seimo nario S. Å .

įžeidimo, t. y. buvo pareikÅ¡tas įtarimas dėl vieÅ¡o savo pareigas einančio valstybės tarnautojo įžeidimo. IeÅ¡kovas teigė buvęs sulaikytas 2015 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. priimdamas nutartį atsisakyti skirti suėmimÄ konstatavo, kad ieÅ¡kovas buvo sulaikytas neteisėtai ir nepagrįstai. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad buvo paleistas ne iÅ¡ karto po Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties paskelbimo, bet policijos komisariate buvo laikomas maždaug iki 19 val.

IeÅ¡kovo teigimu, jam dėl neteisėto sulaikymo buvo apribota laisvė nuo 10.46 val. iki 19.00 val. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad ieÅ¡kovas dėl nurodytų neteisėtų veiksmų patyrė skriaudÄ , neviltį, liÅ«desį, pasipiktinimÄ , patyrė dvasinį sukrėtimÄ . IeÅ¡kovo nuomone, senaties terminas nepažeistas, kadangi 2015 m. rugpjūčio 19 d. suraÅ¡ytas nutarimas laikinai sulaikyti K. D. įsiteisėjo po trijų dienų, t.y. 2015 m. rugpjūčio 23 d.

2. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad atsižvelgiant į pareikÅ¡tus įtarimus ir procesinę situacijÄ byloje, nutarimo laikinai sulaikyti ieÅ¡kovÄ priėmimo metu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai turėjo pagrindÄ manyti, kad bÅ«damas nesulaikytas ieÅ¡kovas gali trukdyti procesui. Pabrėžė, kad ieÅ¡kovo laikino sulaikymo trukmė siekė 8 val. 14 min., t. y. nevirÅ¡ijo maksimalaus laikino sulaikymo termino. Pažymėjo, kad nuo pat ieÅ¡kovo sulaikymo pradžios momento buvo atliekami pirminiai bÅ«tinieji proceso veiksmai – renkami ir fiksuojami faktiniai duomenys apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

3. Atsakovė Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratÅ«ra, atstovaujama Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros, su ieÅ¡kinio argumentais ir motyvais nesutiko, prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad procesinės prievartos priemonės, t. y. sulaikymo taikymas buvo sÄ lygotas paties ieÅ¡kovo veiksmais. Pabrėžė, kad ieÅ¡kovas kviečiamas neatvyko pas teismo psichiatrus ekspertus atlikti stacionariÄ ekspertizę. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovo nurodomas patirtos neturtinės žalos dydis yra aiÅ¡kiai neprotingas ir neadekvatus nurodomiems pažeidimams, jei jie, visgi, bÅ«tų nustatyti ir pripažinti pakankamais žalai sukelti.

Be to, atsiliepime praÅ¡oma taikyti 3 metų senaties terminÄ , kadangi reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra kildinamas iÅ¡ 2015 m. rugpjūčio 20 d. laikino sulaikymo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ Lietuvos Respublikos ieÅ¡kovo K. D. naudai 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Taip pat, teismas grÄ Å¾ino K. D. 23,55 Eur žyminį mokestį, sumokėtÄ 2018 m. rugpjūčio 22 d. per AB „Lietuvos paÅ¡tas“.

5. Nustatė, kad 2013 m. balandžio 26 d. K. D. įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . 2015 m. rugpjūčio 19 d. vyresnioji tyrėja R. Č. priėmė patvarkymÄ laikinai sulaikyti K. D.. 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė skirti suėmimÄ K. D.. 2016 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-291-576/2016 K. D. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 290 straipsnį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Å ioje byloje ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas valstybei dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto suėmimo, atlyginimo, o atsakovės atstovė pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ taikyti sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

6. Pažymėjo, kad ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas dėl 2015 m. rugjūčio 20 d. laikino ieÅ¡kovo suėmimo. Teismo vertinimu, senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie teisės pažeidimÄ . Tai, kad suėmimas K. D. neturi bÅ«ti taikomas nustatė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. KP-8059-990/2015. Å i Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis buvo paskelbta ieÅ¡kovui ir įvykdyta 2015 m. rugpjūčio 20 d.

Vien tai, kad prokuroras turėjo teisę per 3 dienas skųsti teismo nutartį, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovas nesuvokė ar neturėjo suvokti galimo savo teisių pažeidimo. IeÅ¡kovas Å¡ioje byloje nepateikė argumentų ir neįrodinėjo, kad apie savo pažeistas teises sužinojo ne 2015 m. rugpjūčio 20 d. Susipažinus su 2015 m. rugpjūčio 26 d. K. D. skundo baudžiamojoje byloje turiniu matyti, kad ieÅ¡kovas Å¡iame skunde nurodė suėmimo dienÄ , t. y. 2018 m. rugpjūčio 20 d., suvokęs ir laikęs policijos pareigÅ«nų veiksmus suėmimo metu ir po suėmimo neteisėtais.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas apie galimÄ savo teisių pažeidimÄ sužinojo 2015 m. rugpjūčio 20 d. Taigi, senaties terminas ieÅ¡kiniui dėl žalos padarytos 2015 m. rugjūčio 20 d. suėmimo metu suėjo 2018 m. rugpjūčio 20 d. Taigi, 2018 m. rugpjūčio 23 d. ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminas.

7. Nors ieÅ¡kovas ir nepateikė praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ senaties terminÄ , tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu ir bylos medžiagos pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas senaties terminÄ praleido dėl savo įsitikinimo, jog senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo baudžiamojo proceso pabaigos, t. y. nuo iÅ¡teisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Å iame kontekste taip pat pastebėtina, kad ne tik ieÅ¡kovas, bet ir ieÅ¡kovÄ atstovaujantis advokatas klaidingai aiÅ¡kino senaties termino pradžios skaičiavimo momentÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad ieÅ¡kovas neturi teisinio iÅ¡silavinimo, atsižvelgus į tai, kad vertindamas teisiÅ¡kai svarbias aplinkybes ieÅ¡kovas sÄ Å¾iningai klydo bei tai, jog senaties terminas praleistas nežymiai (dvi dienas), teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje yra pagrindas atnaujinti senaties terminÄ .

8. Teismas susipažinęs su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nės 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu dėl laikino K. D. sulaikymo, sprendė, kad jis nėra tinkamai motyvuotas, nes nėra nurodyti baudžiamojo proceso kodekse numatyti suėmimo pagrindai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje atsisakydamas skirti suėmimÄ K. D. konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, siekdami įgyvendinti teismo nutartį dėl stacionarios psichiatrinės ekspertizės pasirinko netinkamÄ baudžiamojo proceso prievartos priemonę.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad po savaitės nuo suėmimo K. D. atžvilgiu pritaikytas atvesdinimas ir ieÅ¡kovas nesiprieÅ¡indamas atliko jam paskirtÄ stacionariÄ psichiatrinę ekspertizę. Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovas 2015 m. rugpjūčio 20 d. buvo suimtas maždaug 8 valandas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmai buvo neteisėti, nes pasirinkta neproporcinga baudžiamojo proceso bei suėmimo paskyrimas nebuvo tinkamai motyvuotas.

9. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, emocinis nepasitenkinimas ir kiti nemalonÅ«s iÅ¡gyvenimai tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu siejasi su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmais nepagrįstai pritaikant griežčiausiÄ baudžiamojo proceso prievartos priemonę – asmens suėmimÄ . Taigi, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nustatytos visos bÅ«tinosios sÄ lygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

10. Dėl suėmimo ieÅ¡kovo laisvė 2015 m. rugpjūčio 20 d. buvo apribota sÄ lyginai trumpam laikotarpiui, t. y. maždaug 8 valandoms. Be to, prie suėmimo paskyrimo iÅ¡ dalies prisidėjo ir paties ieÅ¡kovo veiksmai (neveikimas) - ieÅ¡kovas nevykdė teismo nutarties, kuria jam paskirta stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė. Taip pat, suėmimo metu ieÅ¡kovas buvo nedarbingas dėl to, kad gydėsi alergijÄ , tačiau pagal ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų praneÅ¡imÄ ieÅ¡kovo Å¡eimos gydytoja telefonu informavusi, jog jo sveikatos bÅ«klė nesudaro kliūčių vykdyti apklausÄ .

Byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų turėjęs ypatingų užsiėmimų, kuriuos nutraukė suėmimas, ar kad bÅ«tent suėmimas bÅ«tų pakenkęs profesiniam ieÅ¡kovo gyvenimui. Be to, ieÅ¡kovui pritaikytas laikinas 8 valandų suėmimas savo faktiniais asmens suvaržymais yra labai panaÅ¡us į baudžiamojo poveikio priemonę, kuriÄ turėjo taikyti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ieÅ¡kovo atžvilgiu, t. y. į atvesdinimÄ atlikti stacionariÄ teismo psichiatrijos ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visetÄ , darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant 300 Eur dydžio žalos atlyginimÄ .

11. Kadangi vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktu ieÅ¡kovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jam pirmosios instancijos teismas grÄ Å¾ino 23,55 Eur žyminio mokesčio. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 12. Apeliantė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

13. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais: 13.1. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kinį, nepagrįstai konstatavęs, jog yra visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos. Tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada padaryta nepakankamai iÅ¡tyrus reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Tokios kategorijos bylose vertinimai turi bÅ«ti atliekami kompleksiÅ¡kai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka. 13.2. 2015 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus AVPK Vilniaus 3 PK vyr. tyrėja R.

Č. nutarė laikinai sulaikyti K. D.. Suėmimo pagrindas - bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir teismo. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovui pareikÅ¡tus įtarimus ir procesinę situacijÄ byloje, nutarimo laikinai sulaikyti ieÅ¡kovÄ priėmimo momentu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai turėjo pagrindÄ manyti, kad, bÅ«damas nesulaikytas, ieÅ¡kovas gali trukdyti procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p., 122 str. 3 d.), ir dėl to BPK 119 straipsnyje nustatytiems tikslams pasiekti taikytina procesinė prievartos priemonė - laikinas sulaikymas.

Sulaikant ieÅ¡kovÄ buvo atliekami proceso veiksmai (apklausos ir kt.), kuriems nesulaikytas ieÅ¡kovas bÅ«tų turėjęs galimybę trukdyti ar daryti įtakÄ prieÅ¡ juos atliekant. Kadangi ikiteisminis tyrimas yra dinamiÅ¡kas procesas, jo metu gali bÅ«ti pagrįstas poreikis taikyti procesines prievartos priemones. Toks poreikis ir jo pagrįstumas turi bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į tyrimo eigÄ , jo metu gaunamus duomenis. Taigi, teismas nepagrįstai mano, kad K. D. sulaikymo nutarimas nėra tinkamai motyvuotas, nenurodyti BPK numatyti suėmimo pagrindai. 13.3.

IeÅ¡kovo laikino sulaikymo trukmė siekė 8 val. 14 min., t. y. nevirÅ¡ijo maksimalaus laikino sulaikymo termino, nurodyto BPK 140 straipsnio 4 dalyje. Todėl nėra pagrindo pritarti ieÅ¡kovo pozicijai, kad jis, buvo sulaikytas nepagrįstai bei neproporcingai ilgÄ laikÄ , t. y. ilgiau, negu tas buvo bÅ«tina. Nuo pat ieÅ¡kovo faktinio sulaikymo pradžios momento buvo atliekami pirminiai bÅ«tinieji proceso veiksmai - renkami ir fiksuojami faktiniai duomenys apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Paskirta procesinė prievartos priemonė ieÅ¡kovui buvo panaikinta, atlikus numatytus procesinius veiksmus, per protingÄ terminÄ Ä¯vertinus procesinę situacijÄ byloje, poreikį tęsti sulaikymÄ ir nustačius tokio poreikio iÅ¡nykimÄ .

Taigi nurodytos procesinės prievartos priemonės panaikinimas nepatvirtina jos paskyrimo neteisėtumo, kaip teigia ieÅ¡kovas. PrieÅ¡ingai - patvirtina jos taikymo proporcingumÄ . 13.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-291-576/2016 ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad baudžiamosios bylos nutraukimas, netaikant asmeniui atsakomybės, savaime nereiÅ¡kia, kad tyrimo metu visi prokuratÅ«ros ar teismo atlikti byloje veiksmai buvo neteisėti.

Ikiteisminio tyrimo atlikimas yra įstatymais numatyta valstybės organų veikla, siekiant Å¡alyje įtvirtinti ir palaikyti įstatymais grindžiamÄ tvarkÄ . Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje ir bet kurioje žmonių visuomenėje bÅ«tina teisėta veikla. Ji negali bÅ«ti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad proceso numatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamÄ ja tvarka. Vadinasi, tyrimo pabaigimo faktas, nenubaudus asmens, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų. 13.5.

IeÅ¡kovas neįrodė, kad prokurorai ir kiti pareigÅ«nai padarė jam neturtinės žalos, t. y. neįrodė neturtinės žalos, kuriÄ sieja su sveikatos pablogėjimu vykstant ikiteisminiam tyrimui.

2. Apeliantė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - K. D. ieÅ¡kinį atmesti.

3. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais: 15.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl ieÅ¡kinio tenkinimo yra neteisėtas dėl to, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir dėl to padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl žalos atlyginimo laikinai sulaikius ieÅ¡kovÄ . 15.2. Ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. balandžio 26 d. K. D. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 290 straipsnio, dėl to, kad jis įžeidė valstybės tarnautojÄ ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį.

Jam paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. 15.3. IeÅ¡kovas nevykdė teisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų reikalavimų atvykti bei stengėsi iÅ¡vengti teismo psichiatrijos ekspertizės, kuri yra bÅ«tina, atlikimo (tai patvirtino ir jį gydanti gydytoja, be to, jis į Utenos ekspertinį skyrių nenuvyko kviečiamas ir 2015 m. sausio 26 d.). Taigi, nelaikytina, kad 2015 m. rugpjūčio 20 d. laikinu K. D. sulaikymu nuo 10.46 vai. iki 18.37 vai., turint tikslÄ pristatyti jį minėtai teismo ekspertizei atlikti, galėjo bÅ«ti ieÅ¡kovui padaryta neturtinė žala.

IeÅ¡kovo nurodomos procesinės prievartos priemonės taikymas buvo tikrai sÄ lygotas minėtais jo paties veiksmais, todėl jo teiginiai apie patirtus neturtinio pobÅ«džio nepatogumus yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir nėra jokio pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas dėl prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų patyrė kokių nors bent kiek žymesnių ar iÅ¡skirtinių neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ar reputacijos pablogėjimÄ , kurie teismo galėtų bÅ«ti įvertinti kaip neturtinė žala.

Taigi, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, todėl nėra ir bÅ«tinų deliktinės atsakomybės sÄ lygų, atitinkamai nėra ir teisės į žalos atlyginimÄ . 15.4. Be to, sutinkamai su CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo taikytina senatis. Å iuo atveju, pirmos instancijos teismas nepagrįstai atnaujino praleistÄ senaties terminÄ , nes nebuvo tokio ieÅ¡kovo praÅ¡ymo ir terminui atnaujinti nebuvo pagrindo.

4. K. D. atsiliepimuose prašo atsakovių apeliacinius skundus atmesti ir iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

5. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais: 17.1. K. D. 2015 m. rugpjūčio 20 d. 10 val. 46 min. buvo sulaikytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate, tai patvirtina 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas laikinai sulaikyti asmenį, kurį surašė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato vyresnioji tyrėja R. Č.. Kaip matyti iš šio nutarimo teksto, jame nėra nurodyti jokie K.

D. laikinojo sulaikymo pagrindai, nutarimo motyvuojamojoje dalyje apie laikino sulaikymo pagrindus net nėra paminėta, t.y. sulaikymo metu nebuvo BPK 140 straipsnyje įtvirtintų laikinojo sulaikymo pagrindų – jis nebuvo užkluptas nusikalstamos veikos padarymo vietoje, nebuvo kitų kardomųjų priemonių skyrimo pagrindų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. priimdamas nutartį atsisakyti K. D. skirti kardomÄ jÄ priemonę (suėmimÄ ), atkreipė dėmesį, kad K. D. sulaikymas buvo neteisėtas ir nepagrįstas, o ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai nenustatė tuo pačiu ir suėmimo skyrimo pagrindų, ir sÄ lygų.

Taip pat, sulaikytasis buvo paleistas ne iÅ¡ karto, kai teismas nutartimi konstatavo sulaikymo neteisėtumÄ , sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės suėmimo. 17.2. Apeliantai apeliaciniuose skunduose nepaaiÅ¡kino kokios aplinkybės paneigia, jog Å¡iuo atveju nėra sÄ lygų K. D. neturtinei žalai atlyginti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi pripažino faktÄ , kad ieÅ¡kovui dėl neteisėto sulaikymo buvo apribota laisvė nuo 10.46 val. iki 19 val. Å i nutartis įsiteisėjo, jos neskundė nei prokuratÅ«ra, nei Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. 17.3.

Dėl neteisėto sulaikymo, o bÅ«tent dėl neteisėtų vyresniosios tyrėjos R. Č. veiksmų suraÅ¡ant sulaikymo protokolÄ ir Å¡iai tyrėjai pažeidus BPK 140 straipsnio nuostatas, K. D. 2018 m. rugpjūčio 20 d. neteisėtai ir nepagrįstai buvo apribota laisvė. Tuo pačiu buvo pažeistos ir Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4,5,25 straipsnių nuostatos, nes tyrėja neapsaugojo K. D. žmogaus teisių ir laisvių, negerbė ir negynė jo orumo, nors minimų straipsnių nuostatos tyrėjÄ taip elgtis įpareigoja.

Dėl neteisėtų veiksmų asmeniui padaryta neturtinė žala, kuri pasireiÅ¡kia įvairiais psichologiniais iÅ¡gyvenimais, skriauda, neviltimi, liÅ«desiu, pasipiktinimu, gyvenimo džiaugsmo praradimu, dvasiniu sukrėtimu. Visos Å¡ios neigiamos psichinės reakcijos atsirado dėl to, jog K. D. buvo neteisėtai ir nepagrįstai sulaikytas. Yra visos sÄ lygos neturtinei žalai atlyginti. 17.4. Visos minėtos psichologinės reakcijos atsirado dėl to, kad K. D. buvo neteisėtai ir nepagrįstai sulaikytas. Ä®vertinus aplinkybes dėl kurių K.

D. patyrė neturtinę žalÄ , pažeistų gėrių pobÅ«dį, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumu, protingumu paremtu principu, K. D. buvo padaryta 1500 Eur neturtinė žala, kuri turi bÅ«ti kompensuota. Å iuo atveju yra akivaizdus priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovui padarytos neturtinės žalos ir neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų.

6. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, atsiliepime praÅ¡o tenkinti Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundÄ â€“ panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo K. D. ieÅ¡kinį atmesti. Atsiliepimas iÅ¡ esmės grindžiamas tapačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros pateiktame apeliaciniame skunde. Pažymima, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad prokurorai ir kiti pareigÅ«nai padarė jam neturtinės žalos, t.y. neįrodė neturtinės žalos, kuriÄ sieja su sveikatos pablogėjimu vykstant ikiteisminiam tyrimui. Nėra pagrindo konstatuoti atsakovo pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų 2015 m. rugpjūčio 20 d. laikinai sulaikius K. D., todėl nėra ir bÅ«tinųjų deliktinės atsakomybės sÄ lygų, atitinkamai nėra ir teisės į žalos atlyginimÄ .

7. Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime praÅ¡o Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ tenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimas iÅ¡ esmės grindžiamas tapačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktame apeliaciniame skunde. Papildomai pažymima, kad paskirta procesinė privartos priemonė ieÅ¡kovui buvo panaikinta, atlikus numatytus procesinius veiksmus, per protingÄ terminÄ , įvertinus procesinę situacijÄ byloje, poreikį tęsti sulaikymÄ ir nustačius tokio poreikio iÅ¡nykimÄ .

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

9. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Nustatyta, kad 2013 m. balandžio 26 d. K. D. įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . 2015 m. rugpjūčio 19 d. vyresnioji tyrėja R. Č. priėmė patvarkymÄ laikinai sulaikyti K. D.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atsisakė K. D. skirti suėmimÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-291-576/2016 K. D. iÅ¡teisintas pagal BK 290 straipsnį nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

11. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto K. D. suėmimo atlyginimo asmeniui.

12. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės.

13. IeÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rūšies sÄ lygas: pareigÅ«nų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2014; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018;).

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo 14. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvo praleistas 3 metų ieÅ¡kinio dėl žalos priteisimo senaties terminas, tačiau šį terminÄ atnaujino. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, jog teismas neturėjo pagrindo atnaujinti praleistÄ senaties terminÄ savo iniciatyva, nes kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti.

Å iuo atveju, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas nežymiai (3 dienomis), Å¡alys skirtingai aiÅ¡kino ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo pradžios ir pabaigos laikotarpį, buvo įsitikinę, jog ieÅ¡kinio senaties terminas sueina 2019 m. rugpjūčio 23 d. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs Å¡ias aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindÄ atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Dėl pareigÅ«nų ir (ar) teismo neteisėtų veiksmų 15. Siekiant pagal CK 6.272 straipsnį konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi bÅ«ti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikÅ¡to tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, iÅ¡tiria įrodymus ir juos vertina kompleksiÅ¡kai, atsižvelgdamas į jų reikÅ¡mę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais.

Pabrėžtina ir tai, kad tokie juridinę reikÅ¡mę turintis faktai, kaip asmens kaltumas ar jo nekaltumas dėl tam tikrų veikų, kuriomis asmuo buvo kaltinamas baudžiamojoje byloje, gali bÅ«ti nustatytas iÅ¡imtinai baudžiamojo proceso priemonėmis, dėl to teismas, nagrinėdamas bylÄ civilinio proceso tvarka, tokių faktų nenagrinėja (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-246-464/2019).

16. Kaip jau minėta, K. D. 2013 m. balandžio 26 d. buvo informuotas apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 290 straipsnyje, t.y. įtarimÄ galimai įžeidus savo pareigas einantį valstybės tarnautojÄ . Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 3 PK KPS vyresnioji tyrėja R. Č. 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarė laikinai sulaikyti K. D., nes ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia įtarti, kad K. D. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir teismo. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai K.

D. 2015 m. rugpjūčio 20 d. K. D. taikė suėmimÄ ir laikotarpiu nuo 10.45 val. iki 19 val. buvo asmenį sulaikę. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė valstybės pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus, nes ikiteisminio tyrimo metu pasirinkta neproporcinga baudžiamojo proceso prievartos priemonė, o suėmimo nutarimas nebuvo tinkamai motyvuotas. Apeliantės nesutinka su tokiais teismo argumentais, teigia, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai elgėsi teisėtai, o K. D. suėmimas buvo pritaikytas atsižvelgiant į jo elgesį, t.y.

į tai, kad jam jau buvo taikomas raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, jis buvo įspėtas apie galimÄ griežtesnės kardomosios priemonės taikymÄ , tačiau trukdė ikiteisminiam tyrimui, atsisakė atlikti teisminę ekspertizę ir į jÄ nenuvyko.

17. Å iuo atveju, kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliančių nurodytais argumentais. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atsisakė skirti K. D. suėmimÄ . Dar Å¡ioje nutartyje Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nė, suraÅ¡ydama 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ laikinai sulaikyti įtariamÄ jį K. D., nenurodė visiÅ¡kai jokių BPK 140 straipsnyje nustatytų laikino sulaikymo pagrindų (nutarimo motyvuojamoji dalis yra tuščia), kas leidžia pagrįstai manyti, kad pirma įtariamasis sulaikytas neteisėtai ir nepagrįstai ir antra patys ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai nenustatė BPK 122 straipsnyje numatytų suėmimo skyrimo pagrindų ir sÄ lygų.

Taip pat, teismas konstatavo, jog prokurorės praÅ¡oma skirti kardomoji priemonė yra neproporcinga siekiamiems tikslams, numatytiems BPK 119 straipsnyje, nes pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis K. D., bÅ«damas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir teismo ar trukdys procesui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas minėtoje nutartyje nurodė, jog asmuo nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo nesislapsto, turi pastovų darbÄ ir gyvenamÄ jÄ vietÄ , gyvena su neįgalia motina, nėra duomenų, kad asmuo bandytų pakenkti ikiteisminiams tyrimui, jo dalyviams, sunaikinti įrodymus, todėl nėra aplinkybių sudarančių pagrindÄ taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , nes asmens dalyvavimas galėjo bÅ«ti užtikrintas taikant Å¡velnesnes kardomÄ sias ar procesines prievartos priemones.

Be to, Å¡iuo atveju sutiktina su, tiek minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendime nustatyta aplinkybe, jog nutarimas laikinai sulaikyti K. D. nebuvo tinkamai motyvuotas, nes jame nėra nurodytos aplinkybės sudarančios pagrindÄ manyti, kad asmuo gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ir teismo pareigÅ«nų. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog konkrečiu atveju ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmai buvo neteisėti ir neproporcingi ieÅ¡kovo atžvilgiu.

Dėl priežastinio ryÅ¡io 18. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės neturtinės žalos atlyginimÄ reglamentuojančių įstatymų aiÅ¡kinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.).

Bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. Č. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-683/1999; 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Teledema“ v. M. P., bylos Nr. 3K-3-476/2013).

19. Apeliantės teigia, jog ieÅ¡kovo teiginiai apie patirtus neturtinio pobÅ«džio nepatogumus yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir nėra jokio pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas dėl prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų patyrė kokių nors bent kiek žymesnių ar iÅ¡skirtinių neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ar reputacijos pablogėjimÄ , kurie teismo galėtų bÅ«ti įvertinti kaip neturtinė žala. Teisėju kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas teigia dėl pareigÅ«nų veiksmų (neteisėto suėmimo) patyręs dvasinius iÅ¡gyvenimus. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Å¡iuos argumentus patvirtina į bylÄ ieÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – K. D. kreipimasis į psichologÄ , medicininę pažymÄ apie sveikatos bÅ«klę suėmimo metu. Taigi, atmestini apeliantų argumentai, jog ieÅ¡kovo teiginiai apie patirtus neturtinio pobÅ«džio nepatogumus yra deklaratyvaus pobÅ«džio.

20. Lietuvos Aukščiausiasis yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu, tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008).

21. Pagal CPK 185 straipsnį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vadovaujantis CPK 177 straipsnio 1 dalimi, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Tai reiÅ¡kia, kad ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato pats teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs visus byloje esančius duomenis, ir tuo pagrindu sprendžia apie byloje įrodinėjamų faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

22. Å iuo atveju, byloje esantys įrodymai sudaro prielaidÄ spęsti, jog ieÅ¡kovui nepagrįstai buvo pritaikyta griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas, dėl ko asmuo patyrė stiprius, nemalonius iÅ¡gyvenimus. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog ieÅ¡kovo patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, emocinis nepasitenkinimas ir kiti nemalonÅ«s jausmai tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu siejasi su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmais nepagrįstai pritaikius asmens suėmimÄ .

Dėl žalos dydžio 23. Kaip minėta, CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Å iais kriterijais, kurių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, teismai privalo remtis ir nustatydami neturtinės žalos dydį už asmens teisės į tinkamÄ teismo procesÄ (kad baudžiamoji byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kuo trumpiausiÄ (įmanomai trumpiausiÄ ) laikÄ ) pažeidimÄ .

24. Apeliantai apeliaciniuose skunduose iš esmės nesiskundžia dėl nustatyto žalos dydžio, tačiau nepripažįsta žalos atsiradimo fakto. Atsižvelgdamas į tai ir įvertinęs tai, jog K. D. buvo sulaikytas tik laikinai (sulaikymas neviršijo leistino laikino sulaikymo laiko), pritaikyta priemonė buvo iš esmės labai panaši į baudžiamojo poveikio priemonę, kuri turėjo/galėjo būti taikoma asmens atžvilgiu neatvykus į ekspertizę, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog 300 Eur suma yra proporcinga asmens patirtai neturtinei žalai, todėl jos keisti nėra pagrindo.

Dėl bylos baigties 25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai kas iÅ¡dėstyta, sprendžia, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymų normas reglamentuojančias senaties termino skaičiavimÄ ir jo atnaujinimÄ , bei pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog yra visos bÅ«tinosios sÄ lygos neturtinei žalai priteisti, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 26. CPK 99 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Å ias iÅ¡laidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas.

27. Nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus 2019 m. sausio 21 d. sprendimu K. D. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir asmuo 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu mokėjimo. Ieškovas atsiliepimuose į apeliacinius skundu teismo prašo iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. spalio 29 d. pažymÄ Nr. (2.16) NTP-7-6065 patvirtinanti, jog teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ K. D. pagal tarnybos 2019 m. sausio 21 d. sprendimÄ Nr. 2.2-(NTP-2)-19-T-187-1115 buvo patirtos 198,25 Eur advokato užmokesčio iÅ¡laidos, praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos naudai tenkina, t.y. priteisia iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros po 99,13 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : apeliacinius skundus atmesti. Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Priteisti valstybės naudai po 99,13 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros (juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini)).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Andrutė Kalinauskienė Eglė Surgailienė Rūta Veniulytė-Jankūnienė