ed450ecc-b189-41a9-afa9-a52a4ccf4e6e · Kauno apygardos teismas

Pranešėja Jūratė JakubonienėPranešėja Jūratė Jakubonienė                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-262-478-2014Teisėja Joana Kvaselytė                                       Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00035-2010-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.2.; 2.4.6. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei, nuteistojo A.

B. gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, nukentėjusiosioms J. R., R. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 232 straipsnį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti suėmimo ir sulaikymo laikotarpiai: 2010 m. rugpjūčio 2 d., nuo 2011 m. gegužės 2 d. iki 2011 m. gegužės 17 d. ir nuo 2012 m. gruodžio 11 d. iki 2013 m. sausio 10 d., vienÄ laikino sulaikymo ir suėmimo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienaiTeisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

A. B. pagal BK 232 straipsnį nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui adresuotame 2010 m. vasario 24 d. pareiÅ¡kime dėl nuÅ¡alinimo civilinėje byloje Nr. 2-15-559/2009 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme Å¡is pareiÅ¡kimas gautas 2010 m. vasario 24 d., registracijos Nr. GD-804) vieÅ¡ai raÅ¡tu užgauliai pažemino teisingumÄ vykdančias (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjas J. B., L. D. ir L. T. dėl jų veiklos, o bÅ«tent: kaltinamasis A. B. pareiÅ¡kime nurodė, jog teisėja L.

T. užsiima turto prievartavimu kartu su antstole R. M., teisėjos J. B. ir L. D. nemoka aritmetikos ir kartu prievartauja turtÄ bei plėšikauja.A. B. skundžia KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti ir perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo arba priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Skunde apeliantas nurodo, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas ir ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, o tai trukdė teismui nagrinėti bylÄ .

Kaltinamajame akte nėra duomenų apie nusikalstamos veikos padarymo bÅ«dÄ , padarinius ir kitų svarbių aplinkybių, kurie pagrįstų pagrindinius duomenis, ir Å¡i aplinkybė trukdė nagrinėti bylÄ ir gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo pirmosios instancijos teisme. Apelianto teigimu, kaltinamajame akte nenurodytas nusikaltimo padarymo bÅ«das, kadangi neaiÅ¡ku, kaip pareiÅ¡kimas pateko į civilinę bylÄ . Nuosprendyje nustatant aplinkybes, kad pareiÅ¡kimÄ pateikė A. B., remiamasi netiesioginiais įrodymais ir subjektyviais samprotavimais apie 2010-12-20 pateikto pareiÅ¡kimo turinį, paskutinio žodžio metu pasakytos kalbos turinį, teisiamojo posėdžio metu užduotų klausimų turinį, 2012-02-24 pareiÅ¡kime nurodytus detalius nuÅ¡alinimo motyvus, teismų pavadinimus, procesinių dokumentų datas ir bylų numerius, dalyvaujančius asmenis, padarant iÅ¡vadÄ , kad Å¡ias aplinkybes gali žinoti tik apeliantas, nors civilinėje byloje Nr. 2-15-559/2009 arba Nr. 2-12-714/2013 dalyvavo ir jos eiga aktyviai domėjosi dar du ieÅ¡kovai, kurie net neapklausti kaip liudytojai Å¡ioje baudžiamojoje byloje.

Teismas taip pat remiasi 2010-02-24 pareiÅ¡kimo iÅ¡nagrinėjimu Lietuvos apeliaciniame teisme ir pareiÅ¡kimo originalu civilinėje byloje, tačiau Å¡ios aplinkybės nepagrindžia nusikaltimo padarymo bÅ«do, o tai rodo, kad suraÅ¡ytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, tai trukdė kaltinamajam gintis, o teismui – iÅ¡nagrinėti bylÄ . Apelianto teigimu, kaltinamajame akte taip pat nėra kitų svarbių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«ti aiÅ¡kios kitos svarbios bylos aplinkybės. Jame, kaip ir nuosprendyje, aiÅ¡kiai subjektyviai iÅ¡kraipoma pareiÅ¡kimo teiginių tikrovė ir prasmė, kadangi 2010-02-24 pareiÅ¡kimas susijęs tik su teisėjos J.

B., (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nuÅ¡alinimu. Nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad pareiÅ¡kimo teiginiai susiję su vienaip ar kitaip apeliantui nepatikusiais procesiniais sprendimais, kadangi Å¡ie sprendimai turi bÅ«ti įvardyti konkrečiai, be to, nuosprendyje nenurodyti duomenys, kurie paneigtų 2010-02-24 pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, susijusias su elementariu matematikos veiksmų nemokėjimu ir turto prievartavimu bei plėšikavimu. Apeliantas skunde nurodo, kad jo baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas, nes teisėja, nepaisydama to, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, perdavė bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Nagrinėjant bylÄ teisme, buvo apklausta tik nukentėjusioji J. D., o kitų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, dėl ko nei kaltinamasis, nei jam primestas gynėjas negalėjo užduoti nukentėjusiosioms ir liudytojoms klausimų. Be to, teisėja nepagrįstai netenkino jo atsisakymo konkretaus gynėjo paslaugų, o tai rodo, kad teisėja derino savo veiksmus su Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos prokuratÅ«romis.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad nuosprendyje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių.

Tiek 2009-11-27, tiek 2010-02-24 pareiÅ¡kimas dėl nuÅ¡alinimo su nuÅ¡alinimÄ pagrindžiančiais duomenimis ir argumentais buvo paraÅ¡yti su tikslu ne vieÅ¡ai užgauliai žeminti teismÄ ar teisėjÄ dėl jų veiklos, bet su tikslu nuÅ¡alinti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismÄ ir teisėjÄ J. B. nuo civilinės bylos nagrinėjimo, kuri buvo vilkinama nuo 2005 metų. Be to, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo iÅ¡reikalauta civilinė byla, kurios medžiagoje yra ir kiti pareiÅ¡kimai dėl teisėjos J.

B. nuÅ¡alinimo. Kadangi 2010-02-08 teisėja J. B. nuo civilinės bylos nagrinėjimo nusiÅ¡alino, nebebuvo pagrindo reikÅ¡ti jai dar vienÄ nuÅ¡alinimÄ , kas rodo, kad 2010-02-24 nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas buvo atsitiktinis, netyčinis ir iÅ¡provokuotas organizuotais (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų veiksmais. Apelianto teigimu, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme, nebuvo paneigta, kad teisėjos ir antstolė nemoka elementarių matematikos veiksmų ir kartu su Kauno apygardos teismu užsiima turto prievartavimu ir plėšikavimu.

Tokie teiginiai nėra ir negali bÅ«ti užgaulÅ«s, žeminantys teismÄ ar teisėjÄ iki neiÅ¡tirta ir nenustatyta prieÅ¡ingai, kadangi kitaip bÅ«tų suvaržoma žodžio laisvė ir teisė kreiptis dėl įtarimų, jog nusikalto teisėjas ar prokuroras. Apeliantas nurodo, kad paÅ¡alinus iÅ¡ kaltinimo aplinkybę, jog antstolei R. M. adresuoti žodžiai pažemino teisėjų garbę, teismas pripažino, kad buvo suraÅ¡ytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, tačiau, paaiÅ¡kėjus, kad galimai padaryta kita nusikalstama veika, tyčia motyvuota nutartimi nepranešė prokurorui, kadangi žinoma, jog visi Lietuvos teismai ir teisėjai bylose organizuotai dengia neteisėtÄ ir nusikalstamÄ antstolės R.

M. veiklÄ , kad nepaaiÅ¡kėtų ir nebÅ«tų nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė teisėjos J. B., L. D., L. T. kartu su antstole R. M. ir Kauno apygardos teismo teisėjais, nemokėdami elementarių matematikos veiksmų ir dėl to nebaudžiami užsiima turto prievartavimu ir plėšimu, kas įrodo, kad Lietuvoje dirbtinai nuo visuomenės slepiama padėtis apie visÄ nusikalstamÄ teisingumo sistemÄ . Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai į laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaitė neteisėtÄ sulaikymÄ ir neteisėtÄ suėmimÄ , nes tik teisėtai paskirtas suėmimas gali bÅ«ti įskaitomas į bausmės laikÄ .

Apelianto teigimu, nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, nes teismas rėmėsi ne jo 2010-02-24 pareiÅ¡kimo originalu, bet teisėjos J. P. patvirtinta faksu atsiųsto dokumento kopija, tačiau apklausti teisėjÄ J. P. teismas atsisakė, neiÅ¡reikalavo civilinės bylos medžiagos, be to, neįvertino to, kad pareiÅ¡kimas dėl nuÅ¡alinimo buvo skirtas civilinę bylÄ nagrinėjusiai teisėjai J. B. nuÅ¡alinti, o raÅ¡tinės darbuotoja nurodė, kad su pareiÅ¡kimu nesusipažino, kÄ klaidingai nurodo teismas.

Apeliantas taip pat nurodo, kad nuosprendyje neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , be to, teismas padarė esminį BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytÄ pažeidimÄ . Apeliantas teigia, kad prie jo apeliacinio skundo pridedami dokumentai patvirtina, jog antstolė R. M. netinkamai vykdo savo pareigas, savavaldžiauja, piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, padeda prievartauti turtÄ . Apelianto teigimu, teisėja L. T. nevykdė įsiteisėjusios nutarties ir priteisė antstolei vykdymo iÅ¡laidas, kurių iÅ¡ieÅ¡kojimÄ tas pats (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismas pripažino neteisėtu, teisėjos L.

D. ir J. B. taip pat iš apelianto neteisėtai priteisė antstolei R. M. vykdymo išlaidas. Skunde taip pat minimi, pasak apelianto, esminiai BPK pažeidimai: 2010-02-08 atlikta neteisėta krata, jis buvo neteisėtai sulaikytas ir suimtas, teisminio nagrinėjimo metu jam nebuvo suteikta galimybė užduoti klausimus nukentėjusiosioms ir liudytojoms, apeliantui priverstinai buvo paskirtas gynėjas, neišreikalautos civilinės bylos, buvo vykdoma jo diskriminacija dėl tautybės ir pilietybės.Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi nuteistojo A.

B. apeliacinis skundas atmestas, o iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alintas A. B. inkriminuotas užgaulus vieÅ¡as teisėjų vadinimas nemokančiais aritmetikos.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 7 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartį ir bylÄ perdavė iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka, motyvuodamas tuo, kad nagrinėjant A. B. baudžiamÄ jÄ bylÄ nebuvo užtikrinta kaltinamojo teisė apklausti kaltinimo liudytojus (nukentėjusiuosius) – nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo apklausta tik nukentėjusioji L.

D., o kitų liudytojų (nukentėjusiųjų) parodymai teismo posėdyje paskelbti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu. Nors kaltinamasis iÅ¡reiÅ¡kė norÄ , kad visi Å¡ie asmenys bÅ«tų apklausti teismo salėje, taip pat pareiÅ¡kė apie savo teisę tiesiogiai užduoti jiems klausimus, tačiau jo bei gynėjo praÅ¡ymai buvo atmesti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad A. B. pareikÅ¡to kaltinimo pobÅ«dis suponuoja bÅ«tinumÄ Ä¯vertinti ne tik objektyviÄ formÄ , kuria teismui buvo demonstruojama nepagarba (Å¡iuo atveju raÅ¡ytinis pareiÅ¡kimas), bet ir konkrečiai pažemintų ir įžeistų asmenų (liudytojų ir nukentėjusiųjų) subjektyvų požiÅ«rį į kaltinamojo veiksmus, kaip jie suprato A.

B. teiginius ir kaip juos įvertino. Teismas, nusprendęs netenkinti kaltinamojo ir jo gynėjo praÅ¡ymų apklausti teismo posėdyje minėtas liudytojas ir nukentėjusiÄ sias, suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo teises (BPK 369 straipsnio 3 dalis), o apeliacinės instancijos teismas Å¡io procesinio pažeidimo neiÅ¡taisė. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų sprendimuose nėra tinkamai aptartas A.

B. paskirtos bausmės klausimas, o iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad reali laisvės atėmimo bausmė A. B. paskirta iÅ¡ esmės atsižvelgus vien į jo teistumus.IÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, nuteistojo gynėjas apeliacinį skundÄ palaikė ir prašė tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas.BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinamai iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka ir pati atlikusi įrodymų tyrimÄ , konstatuoja, jog Å¡ių reikalavimų teismas, pripažindamas A.

B. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 232 straipsnyje, nepažeidė. IÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis savo skundÄ grindžia dviem pagrindiniais motyvais, tai yra tuo, kad nagrinėjant jo baudžiamÄ jÄ bylÄ padaryta BPK pažeidimų, kurie laikytini esminiais, bei tuo, kad jo veikoje nėra visų bÅ«tinųjų BK 232 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Pagal BK 232 straipsnį už nepagarbÄ teismui atsako tas, kas vieÅ¡ai veiksmu, žodžiu ar raÅ¡tu užgauliai pažemino teisingumÄ vykdančius teismÄ ar teisėjÄ dėl jų veiklos.

Å ių baudžiamojo įstatymo nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumÄ , ginti juos nuo vieÅ¡o pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumÄ , taip pat saugoti apskritai visÄ teisingumo sistemÄ nuo jos diskreditavimo. Objektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymiai tai – vieÅ¡as, užgaulus teisingumÄ vykdančio teismo ar teisėjo pažeminimas. Subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis – tiesioginė tyčia. Pagal kasacinio teismo praktikÄ teismo ar teisėjo pažeminimas dėl jų veiklos laikytinas vieÅ¡u, kai teismo ar teisėjo pažeminimÄ matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas trečiasis asmuo.

Juo gali bÅ«ti ne tik aplinkiniai žmonės, pvz., teismo posėdyje dalyvaujantys asmenys, teisėjai, bet ir kiti asmenys bei visuomenės ar valstybės institucijų atstovai, suvokę teismo ar teisėjo užgaulų pažeminimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-385/2006, 2K-468/2010). Taigi, užgaulus teisėjo ar teismo pažeminimas teismui pateiktame procesiniame dokumente, su kuriuo turi teisę susipažinti proceso dalyviai, vertintinas kaip vieÅ¡as (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-571/2012).Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad A.

B. veika pasireiÅ¡kė tuo, jog siekdamas nuÅ¡alinti civilinę bylÄ nagrinėjančiÄ teisėjÄ J. B., jis (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriame, be kita ko, nurodė, jog teisėja L. T. užsiima turto prievartavimu kartu su antstole R. M., teisėjos J. B. ir L. D. nemoka aritmetikos ir kartu prievartauja turtÄ bei plėšikauja. Vienas iÅ¡ objektyviųjų BK 232 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymių yra užgaulus teisingumÄ vykdančio teismo ar teisėjo atžvilgiu iÅ¡sakytų teiginių pobÅ«dis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, kad A. B. pareiÅ¡kime iÅ¡sakytos frazės apie teisėjų aritmetikos nemokėjimÄ , plėšikavimÄ ir turto prievartavimÄ Å¾emina teisėjų garbę ir orumÄ bei diskredituoja visÄ teisingumo sistemÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teismų, teisėjų nepriklausomumo vykdant teisingumÄ , teisinio saugumo principų kyla ir teismų, teisėjų apsaugos nuo bet kokio neteisėto poveikio ar įtakos imperatyvas.

Todėl valstybė turi pareigÄ efektyviai saugoti teismus, teisėjus nuo neteisėto poveikio ar įtakos, užtikrinti jų pasitikėjimÄ savo valstybe (kurios teisminę valstybės valdžiÄ jie vykdo) ir teise (kuria remdamiesi įgyvendina savo priedermę). Viena iÅ¡ teismų, teisėjų nepriklausomumo garantijų yra jų garbės, orumo apsauga baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis nuo nepagarbos, pažeminimo. MinėtÄ valstybės pareigÄ saugoti teismus, teisėjus nuo neteisėto poveikio ar įtakos privalo įgyvendinti ir patys teismai, vykdydami teisingumÄ ir tinkamai taikydami įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-385/2006).

Vertinant A. B. pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytus teiginius Å¡iame kontekste, konstatuotina, kad teiginiai apie teisėjų daromas nusikalstamas veikas, neturint jokių objektyvių duomenų apie neteisėtÄ teisėjų veiklÄ , bet siekiant iÅ¡reikÅ¡ti savo subjektyviÄ , kaip proceso dalyvio, pozicijÄ bylas nagrinėjančių teisėjų atžvilgiu, atitinka BK 232 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyviÄ jÄ pusę – užgaulų teisėjo, vykdančio teisingumÄ , pažeminimÄ . Å i iÅ¡vada darytina ne tik objektyviai vertinant A.

B. teiginių turinį ir jų iÅ¡raiÅ¡kos formÄ , bet ir atsižvelgiant į nukentėjusiųjų bei liudytojų, kurių atžvilgiu buvo iÅ¡reikÅ¡tos užgaulios frazės, subjektyvų požiÅ«rį į A. B. veiksmus. Apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja L. D. nurodė, kad A. B. žodžiai jÄ Ä¯Å¾eidė (t. 5, b. l. 93). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji J. R. (buvusi pavardė B.) teigė, kad iki įvykio nuteistÄ jį pažinojo tik kiek, kiek jai teko nagrinėti bylas, kuriose A.

B. buvo ieÅ¡kovas. Jis nuolat raÅ¡ydavo pareiÅ¡kimus dėl nuÅ¡alinimo, vadindamas jÄ â€žartiste“, „nusikaltėle“, o paskutinį kartÄ â€“ plėšike ir turto prievartautoja. Gavusi tokį pareiÅ¡kimÄ , teisėja nuo bylos nagrinėjimo nutarė nusiÅ¡alinti. A. B. teiginiai nukentėjusiosios atžvilgiu jÄ Ä¯Å¾eidė, ji jautėsi pažeminta (t. 6, b. l. 187). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji R. M. nurodė, kad asmeniÅ¡kai A. B. nepažįsta, nuo 2003 m. jis buvo skolininkas jos vykdomosiose bylose.

Nuteistasis nuolat kartodavo tuos pačius Å¡meižiančius pareiÅ¡kimus, skundus, kalbėdamas ne tik apie antstolę, bet ir apie Teisingumo ministerijos darbuotojus, visų teismų teisėjus, Lietuvos RespublikÄ , ministrus. A. B. turto prievartavimu laiko reikalavimÄ mokėti vykdymo iÅ¡laidas. Tokie pareiÅ¡kimai, raÅ¡tai, užgaulios informacijos vieÅ¡inimas žeidžia, kenkia darbui (t. 7, b. l. 36-37). Liudytoja L. T., apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje, taip pat nurodė nagrinėjusi civilinę bylÄ , kurioje A.

B. buvo proceso dalyvis, o jo pareiÅ¡kime nurodyti teiginiai jÄ Ä¯Å¾eidė ir pažemino. Liudytojos vertinimu, tokie nepagrįsti pasisakymai griauna pasitikėjimÄ teisėsaugos institucijomis, meta Å¡ešėlį teisėjams ir yra vertintini kaip nepagarba, įžeidimas (t. 6, b. l. 188). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklausta ir liudytoja J. P., kuri nurodė, kad po teisėjos J. R. (buvusios B.) nusiÅ¡alinimo jai buvo paskirta nagrinėti civilinė byla, kurioje vienas iÅ¡ proceso dalyvių buvo A.

B.. Skaitydama pareiÅ¡kimÄ , jį įvertino kaip galimai įžeidžiantį, todėl kreipėsi į Generalinę prokuratÅ«rÄ , kad spręstų, ar A. B. veikoje nėra nusikalstamos veikos sudėties (t. 6, b. l. 188). BÅ«tinasis BK 232 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis yra teisėjo pažeminimo vieÅ¡umas. Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teisėjo pažeminimas laikytinas vieÅ¡u, kai užgaulias frazes matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas trečiasis asmuo.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A. B. 2010-02-24 pareiÅ¡kimas teismui buvo pateiktas kaip procesinis dokumentas civilinėje byloje, todėl su Å¡iuo dokumentu galėjo susipažinti bet kuris proceso dalyvis, taip pat teismo darbuotojai ir valstybės tarnautojai, Å¡is dokumentas kaip pareiÅ¡kimas dėl (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjos, (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nuÅ¡alinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo buvo iÅ¡siųstas nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, kur su juo susipažino ne tik pareiÅ¡kimÄ nagrinėjęs teisėjas, bet ir teismo darbuotojai.

Atkreiptinas dėmesys, kad dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, manydama, kad A. B. veikoje gali bÅ«ti nusikalstamos veikos požymių, į Generalinę prokuratÅ«rÄ kreipėsi teisėja J. P., kurios atžvilgiu A. B. pareiÅ¡kime jokių užgaulių pasisakymų nebuvo nurodyta, taigi akivaizdu, kad su A. B. pareiÅ¡kimo turiniu susipažino ir kiti asmenys, kurie vertino jį kaip užgaulų. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja M. S., (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo raÅ¡tinės darbuotoja, nurodė, kad su A.

B. pareiÅ¡kimo turiniu nesusipažino (t. 7, b. l. 189), tačiau jau minėtų aplinkybių pakanka iÅ¡vadai, kad A. B. užgaulus teisingumÄ vykdančių teisėjų pažeminimas buvo vieÅ¡as.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir A. B. padarytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistojo tikslas buvo ne pažeminti teisėjas, bet nuÅ¡alinti teisėjÄ A. B. nuo civilinės bylos nagrinėjimo, Å¡is argumentas nepaneigia, jog A.

B., iÅ¡reikÅ¡damas savo kritikÄ teisėjų atžvilgiu, peržengė leistinos kritikos ribas. Vertinant tai, kad, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, A. B. nepateikė teismui jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad jis kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl galimai padarytų nurodytų nusikalstamų veikų, taip pat nenurodė nė vieno apkaltinamojo nuosprendžio, kuris patvirtintų jo teiginių teisingumÄ , nuteistojo pareiÅ¡kime iÅ¡dėstyti teiginiai leidžia spręsti, kad jis veikė tiesiogine tyčia – suvokė, kad jo teiginiai gali užgauliai pažeminti savo pareigas atliekančias teisėjas ir siekė taip veikti.

Å iÄ iÅ¡vadÄ tik patvirtina nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti analogiÅ¡ki teiginiai apie teisėjų vykdomas nusikalstamas veikas, nusikalstamumÄ , įsigalėjusį Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje ir pan. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra pripažinta, jog teismo ar teisėjo pažeminimas nepateisinamas ir tais atvejais, kai teismas ar teisėjas netinkamai vykdė savo pareigas, pavyzdžiui, aukÅ¡tesnių teisminių institucijų panaikinti teismo ar teisėjo sprendimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-385/2006).

Taigi, šiuo atveju apeliacinio skundo argumentai dėl neva neteisėtų ir nepagrįstų teisėjų sprendimų bei neteisėtų antstolės veiksmų neturi jokios teisinės reikšmės, juolab, kad iš bylos duomenų akivaizdu, jog nuteistasis A. B. gina savo galimai pažeistas teises aktyviai dalyvaudamas įvairiuose teisminiuose procesuose. Atkreiptinas dėmesys, kad EŽTT jurisprudencijoje pažymėta, jog teismai, kaip ir kitos valstybės institucijos, neturi imuniteto kritikai ir jų darbo stebėjimui, tačiau turi būti daromas aiškus skirtumas tarp kritikos ir įžeidimo.

Jei vienintelis bet kurios formos saviraiÅ¡kos tikslas yra įžeisti teismÄ arba jo atstovus, tai tinkamas nuteisimas iÅ¡ esmės nebÅ«tų 10 straipsnio 2 dalies pažeidimas (Skałka v. Poland, no. 43425/98, judgement of 27 May 2003). Taigi, asmuo, naudodamasis saviraiÅ¡kos teise, neturi ja piktnaudžiauti, pažeisti kitų įstatymais saugomų vertybių, prieÅ¡ingu atveju, jis turi atsakyti už tokius savo veiksmus. Å iuo atveju, byloje nustatyta, kad A. B. pareiÅ¡kime nurodyti žodžiai vertintini ne kaip kritika, o kaip žeminantys ir įžeidžiantys sprendimus civilinėse bylose priėmusias teisėjas dėl jų veiklos, todėl jis pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tent baudžiamoji atsakomybė yra proporcinga A.

B. padarytos veikos pobÅ«džiui ir ja sukeltoms pasekmėms. Nors atsakomybę už teismo autoriteto žeminimÄ numatyta ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1861 straipsnyje, tačiau Å¡i norma nėra analogiÅ¡ka BK 232 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėčiai. ATPK 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė už Å¡iame kodekse numatytus administracinius teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobÅ«džiu Å¡ie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. IÅ¡ minėtų veikų apibÅ«dinimo įstatymuose matyti, kad administracinę ir baudžiamÄ jÄ teisinę atsakomybę skiria veikos pavojingumas ir vieÅ¡as pobÅ«dis, taip pat veikos padarymo motyvai bei sukeltos teisines pasekmės, todėl A.

B. padaryta veika negali bÅ«ti vertinama kaip administracinis teisės pažeidimas.Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo padarytais esminiais BPK pažeidimais, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Visų pirma, nuteistasis skunde teigia, kad jo atžvilgiu suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir tai sutrukdė objektyviai ir pilnai iÅ¡nagrinėti bylÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pasisakęs, kad BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytÄ sprendimÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylÄ prokurorui apeliacinės instancijos teismas gali priimti esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms: ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas BPK 219 straipsnio reikalavimų iÅ¡ esmės neatitinkantis kaltinamasis aktas, Å¡io pažeidimo negalima iÅ¡taisyti teisme ir jis trukdo teismui nagrinėti bylÄ .

Kartu pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje keliamų reikalavimų kaltinamojo akto turiniui, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-581/2011, 2K-480/2012, 2K-254/2013, 2K-435/2013).Pagal BPK 219 straipsnio 3 punktÄ kaltinamajame akte apraÅ¡ant nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«das, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės. IÅ¡ nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo turi bÅ«ti aiÅ¡kios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iÅ¡ kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ .

Nusikalstama veika turi bÅ«ti apraÅ¡yta iÅ¡samiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikÅ¡mingos Å¡ios veikos kvalifikavimui, kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi bÅ«ti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra bÅ«tini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-223/2012, 2K-268/2013, 2K-435/2013).IÅ¡ byloje esančio kaltinamojo akto matyti, kad jame nurodytos visos faktinės aplinkybės, svarbios teismui sprendžiant A.

B. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis. Nei pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nei apeliacinės instancijos teismas, pats atlikęs įrodymų tyrimÄ , jokių naujų, t. y. iÅ¡ esmės kitokių faktinių aplinkybių, nei nurodytos kaltinime, nenustatė. Tai, jog pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog antstolei R. M. adresuoti kaltinamojo užgaulÅ«s žodžiai pažemino teisėjų garbę, paÅ¡alino iÅ¡ kaltinimo, motyvuodamas tuo, kad antstolis nėra teisingumÄ vykdantis asmuo, nesudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamasis aktas neatitiko jam keliamų reikalavimų, juolab, kad Å¡is netikslumas buvo paÅ¡alintas priimant nuosprendį.

Apeliantas neteisus skunde teigdamas, jog kaltinamajame akte nenurodytas nusikalstamos veikos padarymo bÅ«das, kadangi Å¡i aplinkybė kaltinime yra aiÅ¡kiai ir tiksliai nurodyta – užgaulÅ«s teiginiai teisingumÄ vykdančių teisėjų atžvilgiu buvo iÅ¡reikÅ¡ti raÅ¡tu pateiktame (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui adresuotame 2010 m. vasario 24 d. pareiÅ¡kime dėl nuÅ¡alinimo civilinėje byloje Nr. 2-15-559/2009 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme Å¡is pareiÅ¡kimas gautas 2010 m. vasario 24 d., registracijos Nr. GD-804).

Šiuo atveju tai, kad baudžiamojoje byloje nėra šio pareiškimo originalo, nėra procesinis pažeidimas, kadangi byloje esanti minėto pareiškimo kopija (t. 3, b. l.

6) tinkamai patvirtinta ir nekelia abejonių jos tikrumu. Nekelia abejonių ir tai, kad Å¡i pareiÅ¡kimÄ teismui pateikė A. B.. Pirmosios instancijos teismas detaliai iÅ¡analizavo bylos duomenis ir pateikė iÅ¡samius argumentus, leidžiančius spręsti, kad pareiÅ¡kimo ir juose nurodytų teiginių autorius yra bÅ«tent A. B.. Teisėjų kolegija Å¡iems pirmosios instancijos teismo argumentams pritaria, juolab, kad ir apeliacinio skundo turinys, kuriame pateikiami tokio pat pobÅ«džio samprotavimai, kaip ir minėtame pareiÅ¡kime, neleidžia abejoti, kad abiejų Å¡ių procesinių dokumentų autorius yra tas pats asmuo.

Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad buvo suvaržytos jo teisės gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo ir užduoti klausimus liudytojoms (nukentėjusiosioms), kadangi nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo apklausta tik liudytoja L. D., o kitų liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai buvo paskelbti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka. Kaip matyti iÅ¡ teismo posėdžio protokolo (t. 5, b. l. 94-95), paskelbus Å¡ių liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymus teismo posėdžio metu, kaltinamasis iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ , jog visi asmenys bÅ«tų apklausti teismo salėje, kadangi jis turi teisę jiems užduoti klausimus, tačiau bylÄ nagrinėjusi teisėja šį kaltinamojo praÅ¡ymÄ , kurį palaikė ir jo gynėjas, atmetė.

BylÄ kasacine tvarka nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies, 3 dalies d punktas, tiek Lietuvos baudžiamojo proceso įstatymai (BPK 44 straipsnio 7 dalis), užtikrindami kaltinamojo teisę į teisingÄ teismÄ , garantuoja jam ir teisę pačiam apklausti kaltinimo liudytojus (nukentėjusiuosius) arba turėti galimybę, kad tie liudytojai (nukentėjusieji) bÅ«tų apklausti.

Pagal EŽTT praktikÄ Å¡i teisė suprantama taip, kad įrodymai turi bÅ«ti pateikiami vieÅ¡ame teismo posėdyje dalyvaujant kaltinamajam, siekiant užtikrinti rungimosi principo laikymÄ si nagrinėjant bylÄ . IÅ¡ esmės tai reiÅ¡kia, kad kaltinamajam turi bÅ«ti suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieÅ¡ jį liudijančių asmenų parodymus ir pateikti jiems klausimus arba tuo metu, kai parodymai duodami, arba vėliau procese (žr. Delta v. France, no. 11444/85, judgment of 19 December 1990;

Saidi v. France, no. 14647/89, judgement of 20 September 1993; Luca v. Italy, no. 33354/96, judgement of 27 February 2001; Mild and Virtanen v. Finland, no. 39481/98 and 40227/98, judgment of 26 July 2005). Tuo atveju, kai liudytojų neįmanoma apklausti arba neįmanoma, kad jie būtų apklausti dėl to, jog jie yra nežinia kur, valstybės institucijos turi imtis reikiamų pastangų jų dalyvavimui procese užtikrinti (Delta v. France, no. 11444/85, judgment of 19 December 1990; Rachdad v. France, no. 71846/01, judgement of 13 November 2003).

Apie bÅ«tinumÄ užtikrinti minėtÄ Ä¯statymų garantuojamÄ kaltinamojo procesinę teisę savo nutartyse taip pat ne kartÄ yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102/2009, 2K-476/2013). Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad kaltinamojo A. B. teisė apklausti kaltinimo liudytojus (nukentėjusiuosius) nebuvo užtikrinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-115/2014). Å is procesinis pažeidimas iÅ¡taisytas bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, apie 2014-03-13 13 val. vyksiantį apeliacinės instancijos teismo posėdį A. B. informuotas praneÅ¡imu (t. 6, b. l. 162). 2014-03-13 Kauno apygardos teisme gautas faksu siųstas A. B. pareiÅ¡kimas, jog Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktas pareiÅ¡kimas perduoti jo baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti kitam apygardos teismui (t. 6, b. l. 172-179). Kolegijos pirmininkei susisiekus su Lietuvos apeliaciniu teismu, praneÅ¡ta, kad A. B. pareiÅ¡kimas gautas faksu, o tokie pareiÅ¡kimai Lietuvos apeliaciniame teisme nenagrinėjami.

Teisėjų kolegija nutarė bylÄ nagrinėti nuteistajam nedalyvaujant, kadangi nuteistasis apie posėdžio datÄ ir laikÄ buvo tinkamai informuotas, žinojo, tačiau savo neatvykimÄ pateisinančių priežasčių nepateikė, o baudžiamojo proceso įstatymas nenumato privalomo nuteistojo dalyvavimo nagrinėjant jo skundÄ apeliacinės instancijos teisme. Apie 2014-04-15 10:15 val. vyksiantį tolesnį bylos nagrinėjimÄ po pertraukos, A. B. buvo tinkamai informuotas (t. 6, b. l. 191), tačiau prieÅ¡ pat teismo posėdį Kauno apygardos teisme buvo gautas faksu A.

B. siųstas pareiÅ¡kimas dėl viso Kauno apygardos teismo nuÅ¡alinimo (t. 7, b. l. 13-14). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad faksu gauti pareiÅ¡kimai, nesant jų originalų, teisme nenagrinėtini, A. B. pareiÅ¡kimÄ paliko nenagrinėtÄ ir nuteistajam nedalyvaujant baigė nagrinėti bylÄ apeliacine tvarka (t. 7, b. l. 35-38). Apeliacinės instancijos teismas, atnaujinęs įrodymų tyrimÄ , apklausė nukentėjusiÄ sias J. R. (buvusi pavardė B.) ir R. M., liudytojas L. T., J. P., M. S., nuteistajam A.

B. apie bylos nagrinėjimo datÄ ir vietÄ buvo tinkamai praneÅ¡ta, Å¡ias aplinkybes jis žinojo, kÄ rodo jo prieÅ¡ pat teismo posėdžius faksu siųsti pareiÅ¡kimai, tačiau savo procesine teise apklausti kaltinimo liudytojas (nukentėjusiÄ sias) nepasinaudojo. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, susiję su kitais procesiniais pažeidimais, taip pat vertintini kaip nepagrįsti. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kaltinamasis A. B. buvo suimtas, taigi gynėjo dalyvavimas buvo privalomas, tuo pagrindu ir buvo atmestas jo gynėjo atsisakymas.

Apelianto argumentai, jos jis buvo diskriminuojamas ir jo bylÄ nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, vertintini kaip deklaratyvÅ«s, kadangi nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Apeliantui paskirto suėmimo pagrįstumas nėra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas, kadangi skundams dėl suėmimo paskyrimo ar pratęsimo pagrįstumo nagrinėti yra numatyta atskira tvarka. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikymas ir suėmimas buvo neteisėtas, taigi Å¡ie laikotarpiai pagrįstai įskaityti į bausmės laikÄ .

Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nekėlė bausmės individualizavimo klausimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad EŽTT praktikoje nagrinėjant klausimus dėl baudžiamosios atsakomybės už panaÅ¡aus pobÅ«džio nepagarbos demonstravimÄ teismui suderinamumÄ su Konvencijos 10 straipsniu, ypatingas dėmesys turi bÅ«ti kreipiamas į taikomų sankcijų proporcingumÄ ir bÅ«tinumÄ demokratinėje visuomenėje, atskirai aptartinas bausmės, skirtinos A. B., klausimas. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad labai artima BK 232 straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo vidurkiui bausmė jam paskirta atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimÄ , nenustatyta nei jo atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, kaltinamasis nedirba, turi negaliÄ , yra 30 proc. darbingas, administracine tvarka nebaustas, tačiau jau du kartus teistas, šį nusikaltimÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, A. B., atsižvelgiant į jo darbingumo lygį, paskirta bausmė yra per griežta ir turėtų bÅ«ti Å¡velninama, tačiau paliktina ta pati bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas. Bylos duomenys patvirtina, kad A. B. šį nusikaltimÄ padarė bÅ«damas du kartus teistas, paskutinį kartÄ â€“ pagal BK 232 straipsnį už dvi nusikalstamas veikas. Nuteistasis teigia turįs aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ , yra aktyvus įvairių teismo procesų dalyvis, todėl neabejotina, kad jam žinomos teisinės priemonės, kuriomis galima teisėtai ginti savo galimai pažeistas teises, bei atsakomybė, gresianti už vieÅ¡ai reiÅ¡kiamos kritikos ribų peržengimÄ .

Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nusikaltimas, už kurį A. B. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo atsitiktinis, jis nuolat įvairiais bÅ«dais ir priemonėmis reiÅ¡kia nepasitenkinimÄ ne tik teismų, teisėjų ir antstolių sprendimais, bet ir daugelio kitų valstybės institucijų ir pareigÅ«nų veikla. Kaip jau minėta, asmuo, naudodamasis saviraiÅ¡kos teise, neturi ja piktnaudžiauti, pažeisti kitų įstatymais saugomų vertybių, prieÅ¡ingu atveju, jis turi atsakyti už tokius savo veiksmus.

Kadangi A. B., jau bÅ«damas teistas už tokio pat pobÅ«džio dviejų nusikalstamų veikų padarymÄ , praėjus tik trims mėnesiams po bausmės atlikimo (paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos 2009-10-10), vėl padarė analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , todėl jis laikomas recidyvistu LR BK 27 straipsnio prasme. BK 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Bylos duomenys rodo, kad nuteistasis nusikaltimus daro sistemingai, kėsinasi į tÄ patį baudžiamojo įstatymo saugomÄ objektÄ , nevertina visuomenėje priimtų elgesio normų, todėl darytina iÅ¡vada, kad tik griežčiausia BK 232 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė ir realus jos atlikimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimÄ , bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmės dydį, neįvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnio, nusikalstamos veikos objekto ir tai lėmė netinkamÄ BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumos vertinimÄ nustatant bausmės dydį. Tokiu bÅ«du teismas paskyrė neteisingÄ bausmę, todėl nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas), A. B. skirtina nauja bausmė. Byloje gauti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raÅ¡tai, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A.

B., iÅ¡laidas iki 2014 m. kovo 10 d. sudaro 80 litų dydžio advokato užmokestis (t. 6, b. l. 169), o iki 2014 m. kovo 19 d. – 200 litų dydžio advokato užmokestis.Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi BPK 51 straipsnio 3 dalimi (Žin., 2013, Nr. XII-275) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-01-22 nutarimu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011) patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ ir koordinavimÄ mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 4 punktu, pateikė teismui pažymas, patvirtinančias iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam A.

B. nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka. BPK 51 straipsnio 3 dalies nuostatos buvo pakeistos 2013 m. gegužės 9 d. įstatymu Nr. XII-275, įsigaliojusiu 2014 m. sausio 1 d., ir jose numatyta, kad <...> paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos į valstybės biudžetÄ Å¡io Kodekso nustatyta tvarka <...>.

Tačiau Å¡ios įstatymo nuostatos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo į valstybės biudžetÄ , atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, taikomos tik po įstatymo Nr. XII-275 įsigaliojimo dienos priimtiems sprendimams dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo. Tuo tarpu Å¡ioje baudžiamojoje byloje sprendimas dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo priimtas 2013-02-15, t. y. dar iki 2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 (Žin., 2013, Nr. 54-2680) nuostatų įsigaliojimo (2014-01-01), todėl Å¡ių nuostatų pagrindu iÅ¡ nuteistojo antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos nepriteistinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ė :

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ atmesti.KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendį pakeisti. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 232 straipsnyje, padarymÄ skirti A. B. 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkė                                        JÅ«ratė Jakubonienė Teisėjai                                                    Egidijus Jonas Grigaravičius Rimas Å virinas