A-756-2413-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A756-2413/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02384-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 38.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui J. Z.,

atsakovo atstovui A. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Z. (G. Z.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Z. skundą atsakovui valstybės įmonei „Regitra“ dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas G. Z. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 3R-270(AG-235/03-2011); 2) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ praktikos egzamino apeliacinės komisijos 2011 m. rugsėjo 7 d. protokolinį sprendimą; 3) priteisti iš VĮ „Regitra“ 153 Lt vairuotojo egzaminavimo paslaugos mokesčio ir 100 Lt žyminio mokesčio.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 20 d. 9 val. 10 min. jis buvo užregistruotas vairavimo „C“ kategorijos egzaminui VĮ „Regitra“ Vilniaus egzaminavimo centre. Pareiškėjas sėkmingai atliko pratimus aikštelėje. Prieš išvažiuojant į miestą, egzaminuotojas nesupažindino pareiškėjo su parinkto maršruto schema, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. IV-329 patvirtinto Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 39 punktas. Važiuojant mieste, Savanorių prospektu link centro, ties Sausupio gatve, egzaminuotojas nurodė apsisukti. Minėtame kelio ruože yra trys eismo juostos ir papildoma eismo juosta apsisukimui, kurios plotis yra 2,25 - 2,30 m. Papildoma eismo juosta atskirta siaura brūkšnine linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 3 priedo 1.5 punktas). Atlikdamas manevrą, pareiškėjas važiavo griežtai vadovaudamasis KET 112 punktu, numatančiu, kad tuo atveju, kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Atlikus minėta manevrą, egzaminas buvo nutrauktas ir įvertintas kaip neišlaikytas. Pareiškėjui buvo pranešta, kad veiksmas, vadovaujantis VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2010 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. V-116 patvirtinto Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo 43.1 punktu, vertinamas kaip kritinė klaida. Pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi su apeliacija į VĮ „Regitra“, prašydamas pripažinti jo egzaminą išlaikytu. Atsakovo 2011 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (1.19)-24-3155 pareiškėjas buvo informuotas apie neigiama atsakymą. Apeliacinė komisija nusprendė, kad pakartotiniai laikyti vairavimo egzaminą C kategorijos transporto priemonei pareiškėjas gali bendra tvarka.

Pareiškėjo nuomone, Apeliacinės komisijos sprendimas priimtas nepagrįstai. Apeliacinės komisijos protokolo nuorašas nėra patvirtintas nustatyta tvarka, protokolui nėra suteiktas numeris, jame nėra komisijos narių parašų. Protokole pažymėta, kad vairavimo egzaminas buvo laikomas 2011 m. rugpjūčio 27 d., nors iš tikrųjų egzaminas buvo laikytas 2011 m. rugpjūčio 20 d. Apeliacijos komisijos posėdžio protokole pažymėta, kad egzaminavimo maršrutai yra pakeisti ir egzaminuotojas neturėjo galimybių pateikti egzaminavimo schemą. Tačiau Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašas nenumato jokių išimčių šiuo klausimu ir nenumato, kad informacija apie būsimą egzaminą gali būti pranešta kitais būdais. Šiuo atveju nėra aišku, pagal kokius kriterijus buvo parinktas praktinio egzamino maršrutas. Apeliacijos komisijos posėdžio protokole pažymėta, kad važiuodamas Savanorių prospektu ir apsisukdamas ties Sausupio gatve, pareiškėjas nesinaudojo lėtėjimo juosta. Tačiau minėtoje apsisukimo vietoje nėra lėtėjimo juostos (pagal KET 3 priedo 1.8.punktą lėtėjimo juosta atskiriama tam tikru ženklinimu – „Plati brūkšninė linija, kurios brūkšnių ilgis tris kartus trumpesnis už tarpus, žymi ribas tarp greitėjimo, lėtėjimo juostos ir važiuojamosios dalies pagrindinės eismo juostos (sankryžose ir skirtingų aukščių kelių sankirtose“)). Pareiškėjas negalėjo įvažiuoti į papildomą eismo juostą, kurios plotis yra 2,25 - 2,30 m, dėl transporto priemonės techninės charakteristikos. Važiuoti tokiu būdu, kaip po egzamino pasiūlė VĮ „Regitra“ specialistas, draudžia KET 122 punkto reikalavimai. Atlikdamas manevrą, pareiškėjas važiavo vadovaudamasis KET 112 punkto nuostatomis. Apeliacinės komisijos samprotavimai dėl šiuo punkto taikymo neturi juridinio pagrindo, kadangi komentarus dėl KET gali teikti tik šių taisyklių rengėjas – Susisiekimo ministerija. Nesutikdamas su Apeliacinės komisijos sprendimu, pareiškėjas kreipėsi su skundu į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, tačiau pastaroji, priimdama 2011 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 3R-270(AG-235/03-2011), neišnagrinėjo faktinių 2011 m. rugpjūčio 20 d. egzamino aplinkybių.

Atsakovas VĮ „Regitra“ prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad nagrinėdama apeliacijas Apeliacinė komisija vadovaujasi VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2003 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 54 patvirtintais Praktinio egzamino įvertinimo apeliacinės komisijos nuostatais. Pagal nusistovėjusią praktiką VĮ „Regitra“ nėra nuolatinės sudėties apeliacinės komisijos. Konkrečioms apeliacijoms nagrinėti komisijos sudaromos pagal poreikį atskiru įsakymu. Apeliacinė komisija nagrinėja pareiškėjo, kuris nesutinka su egzamino rezultatais, apeliaciją, egzaminuotojo, kurio sprendimas skundžiamas, paaiškinimą, praktinio vairavimo egzamino protokolą bei kitą su skundžiamu egzaminu susijusią medžiagą – situaciją paaiškinančias schemas, nuotraukas, vaizdo įrašus. Apeliacinės komisijos sprendimas įforminamas posėdžio protokolu, kurį pasirašo komisijos pirmininkas ir sekretorius. Apeliacinės komisijos posėdžių protokolai saugomi archyve kartu su kita apeliacijai nagrinėti pateikta medžiaga ir nėra atskirai apskaitomi ar registruojami. VĮ „Regitra“ apeliacijos registruojamos bendra gaunamų raštų registravimo tvarka. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuojamas raštu, prie kurio pridedama apeliacinės komisijos posėdžio protokolo kopija. Šie dokumentai pareiškėjui siunčiami registruotu laišku. Pareiškėjo G. Z. apeliaciją nagrinėjusios komisijos 2011 m. rugsėjo 7 d. posėdžio protokole nurodyta egzamino data (2011 m. rugpjūčio 27 d.) laikytina korektūros klaida. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas buvo informuotas VĮ „Regitra“ 2011 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (1.19)-24-3155, vadovaujantis vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 44 punkto reikalavimais. Vykdant Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 3R-270, G. Z. apeliaciją nagrinėjusios Apeliacinės komisijos posėdžio protokolas buvo pataisytas. Pareiškėjas apie tai buvo informuotas 2011 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (1.19)-24-4402.

Atsakovas taip pat nurodo, kad Apeliacinė instancija, išnagrinėjusi G. Z. apeliaciją bei su ja susijusią medžiagą, konstatavo, jog KET 112 punkto nuostata, leidžianti sukti ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi atitinkamo krašto, kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, apeliacijoje nurodytu atveju netaikytina. Vairuotojas gali vadovautis šia nuostata tik tuo atveju, jei negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių: transporto priemonės techninės charakteristikos, kelio sąlygos ir pan.

G. Z., atlikdamas manevrą iš trečios eismo juostos, sudarė potencialią kliūtį paskui jį ta pačia eismo juosta važiuojančioms transporto priemonėms. VĮ „Regitra“ Vilniaus filiale C kategorijos transporto priemonių vairuotojams egzaminuoti naudojamas krovininis automobilis Mercedes Benz 1324 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio atstumas tarp priekinių padangų išorinių briaunų – 2,10 m, tarp galinių padangų – 2,30 m, kėbulo plotis – 2,5 m. Šie matmenys leidžia vairuotojui įvažiuoti į apeliacijoje minimą papildomą eismo juostą.

Visi egzaminavimui naudojami maršrutai parengti ir patikrinti kompetentingų VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo darbuotojų, kurie įgalioti vertinti egzaminuojamų vairuotojų teorines žinias, praktinius transporto priemonės valdymo įgūdžius ir gebėjimus. Egzamino maršrutai parengti pagal Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 1 priedo „Vairuotojų egzaminavimo centrai ir praktikos egzamino kelyje maršrutai“ reikalavimus. Su egzamino kelyje maršruto schema egzaminuojamasis supažindinamas atlikus specialiuosius važiavimo manevrus aikštelėje, prieš važiuojant į realų eismą.

Kadangi prie VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo yra vykdomi kelio darbai, kai kurie egzaminų maršrutai yra pakeisti. Skunde minimas maršrutas Nr. 28, kuriuo egzaminuojami C kategorijos transporto priemonių vairuotojai, patvirtintas VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo viršininko 2011 m balandžio 11 d. įsakymu Nr. (1.1.2)-2V-11. Pareiškėją G. Z. 2011 m. rugpjūčio 20 d. egzaminavęs specialistas A. P. maršruto Nr. 28 schemos neturėjo, todėl, negalėdamas vizualiai parodyti maršruto schemos, paaiškino egzaminuojamajam kokiomis gatvėmis reikės važiuoti ir pasakė važiavimo kryptį nurodysiąs žodžiu.

Be to, pagal Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 40 punktą, praktikos egzamino kelyje metu egzaminuotojas turi laiku ir aiškiai nurodyti egzaminuojamajam važiavimo kryptį. Todėl egzaminuojamajam nebūtina įsiminti maršruto.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas atsiliepime paaiškino, jog, vykdant Komisijos sprendimą, Apeliacinės komisijos protokolo trūkumai buvo pašalinti ir pareiškėjas buvo apie tai informuotas. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas patvirtino, kad, pateikus teismui skundą, buvo gautas ištaisytas Apeliacinės komisijos posėdžio protokolas. Pareiškėjo nurodyti protokolo trūkumai vertintini kaip techninės klaidos.

Vairavimo egzaminų tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) bei VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2010 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. V-116 patvirtintas Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gelbėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašas (toliau – ir Aprašas). Tvarkos apraše nustatytos teisę vairuoti tam tikro tipo ir kategorijos motorinę transporto priemonę įgyti ar susigrąžinti norinčių asmenų teorinių žinių, praktinių transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimo sąlygos ir tvarka (1 punktas).

Egzaminai sudaryti iš dviejų dalių: teorinių žinių patikrinimo ir praktinių transporto priemonės valdymo įgūdžių bei gebėjimų patikrinimo. Egzaminuojamųjų teorines žinias, praktinius transporto priemonės valdymo įgūdžius ir gebėjimus vertina tam įgalioti VĮ „Regitra“ darbuotojai (4 punktas). Pirmiausia laikomas teorijos egzaminas, o jį išlaikius – praktikos egzaminas (7 punktas). Tvarkos aprašo IV dalis reglamentuoja praktikos egzamino laikymo tvarką. Tvarkos aprašo 27 punktas nustato, jog siekiant išsamiai ir objektyviai įvertinti egzaminuojamojo transporto priemonės valdymo įgūdžius ir gebėjimus, praktikos egzamino metu tikrinama, kaip egzaminuojamasis sugeba pasiruošti ir saugiai vairuoti pasirinktos kategorijos transporto priemonę.

Gebėjimų vertinimo kriterijus ir metodus reglamentuoja Aprašas. Pagal Aprašo 4.2 punktą, kritinė klaida yra veiksmas, kuris gali kelti arba kelia grėsmę bet kokiam eismo dalyviui, gali trukdyti arba trukdo saugiai valdyti transporto priemonę. Vienas iš tokių veiksmų yra, kai egzaminuojamasis suka (apsisuka) iš tam neskirtos eismo juostos. Jei egzaminuojamasis ketina sukti į kairę iš lėtėjimo juostos ir nepersirikiuoja į ją iš anksto, tai vertinama padėties pasirinkimo važiuojamojoje dalyje kritine klaida (43.1 punktas). Egzaminas nutraukiamas ir vertinamas kaip neišlaikytas, jei egzaminuojamasis padaro vieną kritinę klaidą (Tvarkos aprašo 10.2 punktas).

Pareiškėjas, laikydamas praktinį vairavimo egzaminą ir atlikdamas užduotį pasukti į kairę, nepersirikiavo į lėtėjimo juostą (b. l. 36 ), t. y. posūkį darė ne iš lėtėjimo juostos, o iš važiuojamosios dalies trečios juostos. Ši klaida pagal Aprašo 43.1 punktą buvo įvertinta kaip kritinė, todėl egzaminas buvo nutrauktas ir egzaminas pripažintas neišlaikytu. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovas ir liudytoju apklaustas A. P. patvirtino, kad pareiškėjo vairuoto automobilio Mercedes Benz 1324 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matmenys leidžia vairuotojui įvažiuoti į minėtą papildomą eismo juostą.

Tai leidžia teigti, kad pareiškėjo vairuoto automobilio matmenys nebuvo kliūtis teisingai atlikti užduotį, todėl egzaminuotojas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas, ketindamas sukti į kairę iš lėtėjimo juostos ir nepersirikiavęs į ją iš anksto, padarė kritinę klaidą, numatytą Aprašo 43.1 punkte, ir nutraukė egzamino laikymą, įvertinęs egzaminą kaip neišlaikytą. KET 116 punkte nustatyta, kad jeigu yra lėtėjimo juosta, ketinantis sukti vairuotojas privalo iš anksto persirikiuoti į šią juostą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas privalėjo persirikiuoti į lėtėjimo juostą, tačiau to nedarė, t. y. posūkio manevrą darė iš trečios eismo juostos.

KET 112 punkto numatytas atvejis šiuo atveju galėjo būti taikomas, jeigu pareiškėjas būtų persirikiavęs į lėtėjimo juostą. Pareiškėjas pakartotinai laikė vairavimo egzaminą ir jį išlaikė, važiuodamas tuo pačiu maršrutu ir darydamas posūkio manevrą iš lėtėjimo juostos, t. y. pats pareiškėjas paneigė savo argumentus, kad iš lėtėjimo juostos nebuvo galima padaryti posūkio manevro. Todėl reikalavimai panaikinti VĮ „Regitra“ praktikos egzamino apeliacijos komisijos 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. spalio 21 d. sprendimą yra nepagrįsti.

Asmeniui neišlaikius egzamino, jis, susimokėjęs egzamino mokestį, turi teisę bendra tvarka egzaminą laikyti pakartotinai. Byloje esantis 2011 m. rugsėjo 14 d. praktikos egzamino protokolas patvirtina, kad pareiškėjas egzaminą laikė pakartotinai ir jį išlaikė (b. l. 41). Todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti 153 Lt sumą, sumokėtą už pakartotino egzamino laikymą. Maršruto schema pareiškėjui nebuvo pateikta dėl objektyvių priežasčių – dėl kelio remonto. Maršrutas pareiškėjui buvo paaiškintas žodžiu. Iš 2011 m. rugpjūčio 20 d. praktinio vairavimo egzamino protokolo matyti, kad pareiškėjui buvo parinktas praktinio egzamino maršrutas Nr. 28, kuris buvo patvirtintas VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo viršininko 2011 m. birželio 11 d.

įsakymu Nr. (1.1.2)-2V-11 (b. l. 39, 40).

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas G. Z. prašo: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 3R-270(AG-235/03-2011); 2) panaikinti VĮ „Regitra“ praktikos egzamino apeliacinės komisijos 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. (1.19)-24-3155) sprendimą; 3) priteisti iš VĮ „Regitra“ turėtų išlaidų – 153 Lt vairuotojo egzaminavimo paslaugos mokesčio ir 150 Lt žyminio mokesčio – atlyginimą.

Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes. Pareiškėjas nurodo, kad jo vairuotos transporto priemonės plotis yra 2,40 m, todėl įvažiuoti į eismo juostą, kurios plotis yra 2,25 - 2,30 m, jis, nepažeisdamas KET 122 punkto, negalėjo. Minėtoje apsisukimo vietoje nėra sankryžos arba sankirtos. Pagal KET 3 punktą, sankryža – tai kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų. Minėtoje apsisukimo vietoje nėra įrengtos lėtėjimo juostos. Pagal KET 3 priedo 1.8 punktą lėtėjimo juosta atskiriama tam tikru ženklinimu „Plati brūkšninė linija, kurios brūkšnių ilgis tris kartus trumpesnis už tarpus, žymi ribas tarp greitėjimo, lėtėjimo juostos ir važiuojamosios dalies pagrindinės eismo juostos (sankryžose ir skirtingų aukščių kelių sankirtose). Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių“. Apsisukimo vieta negali būti vadinama sankryža arba skirtingų aukščių kelių sankirta. Teismo posėdžių metu pareiškėjas teigė, kad minėtoje vietoje nėra lėtėjimo juostos, todėl KET 116 punktas negalėjo būti taikomas. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Teismas priimtame sprendime taip pat nenurodė, dėl kokių objektyvių priežasčių pareiškėjui prieš egzaminą nebuvo pateikta maršruto schema.

Atsiliepimu į pareiškėjo G. Z. apeliacinį skundą atsakovas VĮ „Regitra“ prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Savo nesutikimą su pareiškėjo apeliaciniu skundu atsakovas grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti jo atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl valstybės įmonės „Regitra“ praktikos egzamino apeliacinės komisijos 2011 m. rugsėjo 7 d. protokolinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas G. Z. 2011 m. rugpjūčio 20 d. laikė praktikos (vairavimo) egzaminą C kategorijos transporto priemone, tačiau egzaminuotojas A. P. pareiškėją pripažino padarius kritinę klaidą, kai pareiškėjas prieš sukdamas į kairę (apsisukdamas) nepersirikiavo į lėtėjimo juostą, ir egzaminą nutraukė. Vairavimo egzaminas pripažintas neišlaikytu (b. l. 39). G. Z., nesutikdamas su tokiu jo vairavimo vertinimu, 2011 m. rugpjūčio 24 d. Valstybės įmonės „Regitra“ generaliniam direktoriui padavė apeliaciją, kuria prašė egzaminą pripažinti išlaikytu. VĮ „Regitra“ generalinis direktorius 2011 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V-139 pareiškėjo apeliacijai nagrinėti sudarė apeliacinę komisiją, kuri nutarė, jog nagrinėjamoje situacijoje Vilniaus filialo specialistas A. P. egzaminuojamojo G. Z. veiksmus praktikos egzamino metu įvertino pagrįstai, vertinimas atitinka Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų ir metodų aprašo 43.1 punkto reikalavimus, todėl keisti ar anuliuoti priimtą sprendimą nėra pagrindo.

VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2010 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. V-116 patvirtinto Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo 1 punkte nustatyta, kad Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijai ir metodai taikomi valstybės įmonėje „Regitra“ egzaminuojant asmenis, siekiančius gauti vairuotojo pažymėjimą. Pagal Aprašo 3 punktą egzaminuojamojo įgūdžius ir gebėjimus parodo jo veiksmai. Egzamino metu vertinami klaidingi ar netinkami egzaminuojamojo veiksmai skirstomi į kritines klaidas (KK), nekritines klaidas (NK) arba specifines pasikartojančias klaidas (SPK). Kritinė klaida – veiksmas, kuris parodo nederamą egzaminuojamojo įgūdžių /gebėjimų lygį ar nepagarbą / neatsargumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu; gali kelti arba kelia grėsmę bet kokiam eismo dalyviui, gali trukdyti arba trukdo saugiai valdyti transporto priemonę (sudaro potencialiai pavojingą situaciją) (Aprašo 4 p.).

Byloje nustatyta, kad praktinis egzaminas buvo laikomas pagal VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo viršininko 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. (1.1.2)-2V-11 patvirtintą maršrutą Nr. 28 (VĮ „Regitra“ – Lentvario g. – Žarijų g. – Galvės g. – Savanorių pr. – apsisukimas – Savanorių pr. – Gariūnų g. – Pirklių g. – Kirtimų g. – Lentvario g. – VĮ „Regitra“). Atliekant šiame maršrute numatytą apsisukimą ties Sausupio g., egzaminuotojas A. P. konstatavo kritinę klaidą dėl tos priežasties, kad pareiškėjas vairuojama transporto priemone apsisukimą vykdė iš trečios eismo juostos, nepersirikiavęs į tam skirtą lėtėjimo juostą.

Pareiškėjas tvirtina, kad minėtame kelio ruože nėra lėtėjimo juostos. Pripažįsta, kad toje vietoje yra 2,25 – 2,30 m pločio papildoma eismo juosta apsisukimui, atskirta ženklinimo linija 1.5 pagal Kelių eismo taisyklių 3 priedą. Jis apsisukimo manevrą vykdė laikydamasis KET 112 punkto reikalavimų, kadangi egzamino metu jo vairuotos transporto priemonės plotis 2,50 m, t. y. didesnis nei papildomos eismo juostos plotis.

Pagal KET 112 punktą, kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Iš byloje esančios kelių, kurioje pareiškėjas turėjo įvykdyti apsisukimo manevrą, nuotraukos matyti, kad toje Savanorių pr. vietoje yra trys eismo juostos ir apsisukimui skirta lėtėjimo juosta (b. l. 36). Teisėjų kolegija negali sutikti su pareiškėjo argumentu, kad minėta juosta atskirta ženklinimo linija pagal KET 3 priedo 1.5 punktą (skirianti priešingų krypčių transporto srautus keliuose, turinčiuose dvi ar tris eismo juostas, ir žyminti eismo juostų ribas, esant dviem eismo juostoms ar daugiau eismo juostų, skirtų važiuoti viena kryptimi), kadangi nei iš nuotraukos, nei iš schemos (b. l.

37) negalima padaryti kategoriškos išvados, jog ten yra siaura, o ne plati brūkšninė linija (numatyta KET 3 priedo 1.8 punkte). Tačiau iš minėtos nuotraukos ir schemos visiškai akivaizdu, kad toje vietoje vykdyti apsisukimą iš trečios eismo juostos, transporto priemone visiškai neįvažiavus į tam skirtą (lėtėjimo) juostą, kaip tai darė pareiškėjas egzamino metu, negalima. Toks manevravimas, kurį darė pareiškėjas pažeidžia KET 111 ir 116 punktų reikalavimus. Pareiškėjo nurodomas KET 122 punktas nagrinėjamu atveju netaikytinas, kadangi jis reglamentuoja transporto priemonių išsidėstymo kelyje, o ne apsisukimo kelyje taisykles.

Faktinę aplinkybę, kad toje vietoje privalu ir galima įvykdyti apsisukimo manevrą iš tam skirtos lėtėjimo juostos pareiškėjo egzamino metu vairuotu automobiliu, kaip matyti iš bylos medžiagos, iš karto po egzamino pareiškėjui įrodė jį egzaminavęs VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo specialistas A. P.. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. P. parodė, kad egzamino metu pareiškėjas į lėtėjimo juostą visai nebuvo įvažiavęs ir nemėgino to daryti (šios aplinkybės neneigė ir pareiškėjas), todėl ir buvo pažymėta kritinė klaida (b. l. 57).

Taigi, esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, Komisija pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamoje situacijoje egzaminuotojas teisingai įvertino G. Z. veiksmus praktikos egzamino metu pagal Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimo vertinimo kriterijų ir metodų aprašo 43.1 punkto reikalavimus, atliktą pareiškėjo apsisukimo transporto priemone manevrą pripažinęs kritine klaida.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 39 punkte yra numatyta galimybė egzaminuojamajam prieš praktikos egzaminą susipažinti su parinkto maršruto schema. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui maršruto Nr. 28 schema prieš egzaminą pateikta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad tai nebuvo padaryta dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl kelio remonto. Iš specialisto A. P. paaiškinimo ir Komisijos posėdžio protokolo išplaukia, jog kai kurie praktinio egzamino maršrutai buvo pakeisti dėl vykdomų kelio darbų prie VĮ „Regitra“, ir egzaminuotojas negalėjo vizualiai parodyti minėto maršruto schemos, kadangi jos nebuvo maršruto knygelėje. Tačiau egzaminuojamajam buvo žodžiu paaiškinta kokiomis gatvėmis reikės važiuoti ir duodami nurodymai dėl važiavimo krypties (b. l. 38, 19-20). Teisėjų kolegija sutinka su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos išvada, kad teisės normos nenumato pareigos pateikti maršruto schemą (gi duomenų, kad pareiškėjas būtų prašęs susipažinti su schema, nėra), tuo tarpu Tvarkos aprašo 40 punkte nustatyta egzaminuotojo pareiga laiku ir aiškiai nurodyti egzaminuojamajam važiavimo kryptį nagrinėjamu atveju pažeista nebuvo. Įvertinusi faktines bylos aplinkybes bei minėtų teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo akcentuojama aplinkybė dėl maršruto schemos jam nepateikimo prieš egzaminą esminės įtakos ginčijamam sprendimui neturėjo.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.) konstatuoja, kad tiek Vyriausioji administracinių ginčų komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, ir pagrįstai pripažino, jog Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo G. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė