ed4266dd-e0a7-45aa-b009-de093d60158f · Å akių rajono apylinkės teismas

                                                                                               Civilinė byla Nr. 2-96-878/2012Teisminio proceso Nr. 2-40-3-01191-2011-5                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 116.1.; 116.4.; 128.2 (S)                                                                  ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 24 d.Šakiai Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant pareiškėjui J.

Å ., pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. Å . pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Marijampolės skyrius, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas J. Å . kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , t.y., kad jis, J.

Å ., nukentėjo nuo Antrojo pasaulinio karo padarinių, tai yra 19944 m. kareivių apkasuose sprogus kariniam sprogmeniui buvo suluoÅ¡intas visam laikui ir turi invalidumÄ nuo vaikystė. Suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad jie iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo J. Å . praÅ¡ymÄ , asmens neįgalumo ir darbingumo nustatymo dokumentų byloje Nr. 645 esančius duomenis ir siekdama objektyviai įvertinti visas aplinkybes, kreipėsi į VÅ Ä® Å akių ligoninę bei VÅ Ä® LukÅ¡ių ambulatorijÄ dėl papildomų duomenų pateikimo.

Duomenų patvirtinančių pareiÅ¡kėjo nurodomÄ juridinį faktÄ gauta nebuvo. Jų duomenimis pirmÄ kartÄ invalidumas pareiÅ¡kėjui buvo nustatytas 1967 m. gegužės 31 d. dėl priežasties „bendras susirgimas“. Pakartotinai kreipiantis 1987 m. liepos 8 d. buvo nustatytas II invalidumo grupė, o priežastis pakeista į „ligos arba bÅ«klės iÅ¡ vaikystės“. 1989 m. liepos 5 d. paskutinį kartÄ kreipiantis dėl pakartotinio invalidumo lygio nustatymo priežastimi buvo įvardinti „bendri susirgimai“ Minėtuose darbingumo ekspertizės patvirtintos formos aktuose nurodyta, kad asmuo bÅ«damas apie 9 metų amžiaus patyrė traumÄ , kurios metu susižalojo kairę rankÄ ir deÅ¡inę akį, tačiau objektyvių aplinkybių, tiesiogiai siejančių buvusiÄ traumÄ bÅ«tent su sužalojimu dalyvaujant pasiprieÅ¡inimo 1940-1990 metų okupacijos (rezistencijos) veiksmuose nėra, todėl praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ atmesti.

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius atsiliepime nurodė, kad atsižvelgiant į byloje esančiÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ , pateiktus įrodymus, taip pat iÅ¡klausius liudytojų parodymus, bus galima spręsti apie pareiÅ¡kimo tenkinimo galimybę. (b.l. 32-34). Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras nurodė, kad teisminis pateiktų dokumentų nagrinėjimas ir liudytojų parodymai leistų daryti iÅ¡vadÄ ar praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas buvo ar ne.

PraÅ¡o sprendimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo priimti savo nuožiÅ«ra. PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje palaikė savo pareiÅ¡kimÄ ir prašė jį tenkinti. PareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, t.y., kad pareiÅ¡kėjas J. Å . nukentėjo nuo Antrojo pasaulinio karo padarinių, o bÅ«tent: buvo visam laikui suluoÅ¡intas 1944 m. kareivių apkasuose sprogus kariniam sprogmeniui, dėl ko tapo invalidu nuo vaikystės visam laikui. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ir neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia arba nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos.

Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos ir sÄ lygų, gali pasinaudoti įstatymuose įtvirtinta galimybe kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti tam tikrÄ faktÄ .Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Nagrinėjamojoje byloje pareiÅ¡kėjas juridinį faktÄ â€“ kad jis nukentėjo nuo Antrojo pasaulinio karo padarinių, o bÅ«tent: buvo visam laikui suluoÅ¡intas 1944 m. apkasuose sprogus kariniam sprogmeniui ir turi invalidumÄ nuo vaikystės praÅ¡o nustatyti tikslu įgyti nukentėjusio nuo 1939-1990 metų okupacijų statusÄ pagal LR Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymÄ bei valstybinei pensijai pagal Valstybinių pensijų įstatymo 11 str. gauti.

Teismas pažymi, kad sprendime dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo jis neturi teisės konstatuoti asmens teisinio statuso ar nurodyti, kokiai asmenų, nukentėjusių nuo okupacijų, grupei jis priskirtinas, teismas tik gali konstatuoti konkretų faktÄ , t.y., kad pareiÅ¡kėjas 1944 m. apkasuose sprogus kariniam sprogmeniui buvo suluoÅ¡intas, dėl ko tapo invalidu nuo vaikystės. Todėl teismui svarbu nustatyti ir įvertinti aplinkybes, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ .

Pažymėtina, kad juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas, turint tikslÄ Ä¯gyti nukentėjusio nuo 1939-1990 metų okupacijų statusÄ pagal LR asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymÄ . Pagal Å¡io įstatymo 7 str. 1 d. 1 p. „a“ papunktį, kitais nuo okupacijų nukentėjusiais asmenimis pripažįstami asmenys, kurie dėl karo padarinių buvo suluoÅ¡inti ar sužaloti. Taigi teismui bÅ«tina konstatuoti konkretų pagrindÄ , kad pareiÅ¡kėjas atitinka nurodyto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a) papunkčio reikalavimus, o bÅ«tent, kad J.

Å . yra nuo okupacijų nukentėjęs asmuo, kuris dėl karo padarinių buvo suluoÅ¡intas ar sužalotas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ nustatyti faktÄ sieja su galimybe gauti valstybinę pensijÄ , pažymėtina, jog Valstybinių pensijų įstatymas nustato kelių rÅ«Å¡ių valstybines pensijas, tarp jų ir nukentėjusių asmenų valstybinę pensijÄ (1 straipsnis). Pagal LR Valstybinių pensijų įstatymo 11 str., nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti nuo minų ir sprogmenų nukentėję asmenys, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka buvo pripažintas I, II ir III grupės invalidumas nuo vaikystės dėl sužeidimo, kontÅ«zijos arba suluoÅ¡inimo, susijusių su kovos veiksmais Antrojo pasaulinio karo metais arba su Å¡io karo padariniais, pateikę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pagal LR asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 str. 1 d. 1 p. „a“ papunktį iÅ¡duotus nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens pažymėjimus.

Taigi iÅ¡ LR Valstybinių pensijų įstatymo 11 str. nuostatų seka, kad pareiÅ¡kėjas savo teisę į valstybinę pensijÄ gali realizuoti tik tuomet, kai yra nurodytų sÄ lygų visuma, t.y.:

1) pareiÅ¡kėjas nukentėjo nuo minų ir sprogmenų ir 2) jam iki 2005 m. liepos 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka buvo pripažintas I, II ir III grupės invalidumas nuo vaikystės dėl sužeidimo, kontÅ«zijos arba suluoÅ¡inimo, ir 3) pareiÅ¡kėjo sužalojimai, suluoÅ¡inimas susijęs su kovos veiksmais Antrojo pasaulinio karo metais arba su Å¡io karo padariniais. Tik esant Å¡ių sÄ lygų visetui, pareiÅ¡kėjas įgytų teisę į Valstybinę pensijÄ . IÅ¡ pateiktų teismui raÅ¡ytinių įrodymų - VieÅ¡osios įstaigos Å akių ligoninės 2011-11-14 raÅ¡to Nr.I3-1179 matyti, kad J.

Å . medicininės dokumentacijos apie sveikatos bÅ«klę laikotarpiu nuo 1944 iki 1955 m. Å akių ligoninėje nėra. (t. 1, b.l. 19). Vėlesniu patikslinimu VÅ Ä® Å akių ligoninė nurodė, kad Zyplių dvare 1944-1955 metais veikusios ligoninės dokumentai VÅ¡Ä® Å akių ligoninės archyve nėra iÅ¡likę (t. 2, b.l. 6), o iÅ¡ Neįgalumo ir Darbingumo nustatymo tarnybų dokumentų matyti, kad pirmÄ kartÄ pareiÅ¡kėjui invalidumas buvo nustatytas 1967 m. gegužės 31 d. dėl priežasties „bendri susirgimai“. 1987 m. liepos 8 d. buvo nustatyta II invalidumo grupė, o priežastis pakeista į „ligos arba bÅ«klės iÅ¡ vaikystės“. 1989 m. liepos 5 d. pakartotinio invalidumo lygio nustatymo priežastimi buvo įvardinti „bendri susirgimai“.

Darbingumo ekspertizės aktuose nurodyta, kad asmuo bÅ«damas apie 9 metų (tiksli data bei sužalojimo aplinkybės nėra fiksuojamos) patyrė traumÄ , kurios metu susižalojo kairę rankÄ ir deÅ¡inę akį, tačiau objektyvių aplinkybių, tiesiogiai siejančių buvusiÄ traumÄ bÅ«tent su sužalojimu dalyvaujant pasiprieÅ¡inimo 1940-1990 metų okupacijoms veiksmuose, nėra. (t. 1, b.l. 89 –126). Kadangi turimuose dokumentuos nėra tiksliai nurodoma ir patvirtinamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas pripažinti juridinis faktas, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas kitokia tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių faktÄ , kad 1944 m. apkasuose, sprogus kariniam sprogmeniui, jis nukentėjo nuo Antrojo pasaulinio karo padarinių, t.y., kad buvo visam laikui suluoÅ¡intas ir turi invalidumÄ nuo vaikystės. PareiÅ¡kėjas tesimo posėdyje paaiÅ¡kino, kad vaikystėje buvo sužalotas nuo karo likusiais sporgmenimis.

Nurodė, kad 1944 m. pastebėjo iÅ¡ žemės kyÅ¡antį daiktÄ , priėjo prie jo, patraukė ir jis sprogo. Sprogimas stipriai sužalojo kairę plaÅ¡takÄ . IÅ¡ žemės kyÅ¡antis daiktas buvo sprogmuo, likęs nuo vokiečių ir rusų kariuomenės mÅ«Å¡ių, vykusių 1944 metų vasarÄ , Sintautų apylinkėje. PareiÅ¡kėjas gulėjo Zyplių ligoninėje Å akių rajone, kurioje, dėl prasidėjusio uždegimo, buvo amputuota dalis kairės plaÅ¡takos. PareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojai V.

Š. ir S. G..  Pareiškėjo ir liudytojų paaiškinimais bei byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas J. Š. buvo sužalotas vaikystėje, dėl ko jam buvo amputuota kairės rankos plaštaka ir sužalota dešinė akis. Ryšium su tuo, 1967 m. jam buvo nustatyta III invalidumo grupė (t. 1, b.l. 93-95). Šias aplinkybes patvirtina 2012 m. vasario 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvada Nr. G64/12(10), kurioje konstatuota, kad J.

Å . yra nustatyta deÅ¡inės akies aklumas (akis protezuota), kairės plaÅ¡takos netekimas nuo rieÅ¡o sÄ nario, randas krÅ«tinės deÅ¡inėje pusėje, lėtinis abiejų ausų sraigtinio nervo uždegimas. Neatmetama, kad tokio pobÅ«džio sužalojimai gali bÅ«ti padaryti ir pareiÅ¡kėjo nurodomu bÅ«du. (t. 1, b.l. 166-168). Taip pat, 1967 m. gegužės 31 d. darbingumo ekspertizės akte nurodoma, kad J. Å . 1946 m. metais susižeidė deÅ¡inę akį ir plaÅ¡takÄ ( t. 1, b.l. 91). Toliau siuntime į GDEK taip pat yra nurodoma, kad 1946 metais sprogus užtaisui sužeidė deÅ¡inę akį ir kairę plaÅ¡takÄ . (t. 1, b.l. 93, 97).

Pateiktuose nedarbingumo aktuose nurodomos aplinkybės, kad J. Å . susižalojo vaikystėje, o 1987 m. liepos 6 d. nustatant pareiÅ¡kėjo nedarbingumÄ akte buvo įraÅ¡yta, jog invalidumo priežastis yra iÅ¡ vaikystės.(t. 1, b.l. 104). Nors vėliau Å¡i priežastis buvo pakoreguota, tačiau akivaizdu, jog J. Å . visose institucijose nurodo tas pačias susižalojimo aplinkybes, todėl teismas konstatuoja, jog yra pakankamai duomenų patvirtinančių tai, kad J. Å . nustatyti sužeidimai buvo padaryti vaikystėje sprogus kariniam užtaisui.

Nors J. Å . susižalojimo metai įvairiuose Å¡altiniuose skiriasi (nurodomi 1944, 1946 m. , 9 metų amžiaus), tačiau teismas laiko, kad tai nėra esminis nesutapimas, nes dėl įvykių senumo pareiÅ¡kėjas gali ir sÄ Å¾iningai klysti dėl datos, tačiau dėl fakto, jog sužalojimai buvo padaryti vaikystėje, abejonių nekyla. PareiÅ¡kėjas nagrinėjamojoje byloje prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , tai yra kad jis nukentėjo nuo Antrojo pasaulinio karo padarinių, tai yra buvo suluoÅ¡intas visam laikui sprogus sprogmeniui ir turi invalidumÄ nuo vaikystės; nurodė, kad nuo Å¡io fakto priklauso valstybinės pensijos skyrimas.

Teismas iÅ¡analizavęs byloje esančius duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad faktas, jog pareiÅ¡kėjas buvo visam laikui suluoÅ¡intas 1944 m. apkasuose, sprogus kariniam sprogmeniui, nustatytas. Tačiau Å¡is faktas gali sukelti teisines pasekmes pareiÅ¡kėjui tik nustačius, jog pastarasis invalidumÄ turi nuo vaikystės. Teismo manymu, pareiÅ¡kėjo suluoÅ¡inimo nustatymo faktas 1944 m., t.y. vaikystėje, neabejotinai susijęs su invalidumo pripažinimu. Kaip jau buvo nurodyta, iÅ¡ nedarbingumo nustatymo dokumentuose yra užuominų apie tai, kad sužalojimai J.

Å . buvo padaryti vaikystėje, tačiau tai nėra oficialus fakto patvirtinimas. Todėl, sprendžiant klausimÄ , ar invalidumas pareiÅ¡kėjui buvo nustatytas vaikystėje, teismas ypatingai reikÅ¡minga aplinkybe pripažįsta ir patį laikotarpį - karo metai. Teismo manymu, byloje esantys duomenys, paaiÅ¡kinimai sudaro pagrindo labiau tikėti aplinkybe, kad pareiÅ¡kėjas turi invalidumÄ nuo vaikystės. PrieÅ¡inga iÅ¡vada prieÅ¡tarautų byloje esančių iÅ¡analizuotų ir įvertintų įrodymų turiniui.  Netikėti pareiÅ¡kėjo J.

Š. paaiškinimais, liudytojų parodymais, kurie buvo nuoseklūs ir esminėse detalėse sutapo, teismas neturi pagrindo. Be to, nėra pagrindo abejoti ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvados patikimumu. Be to, teismas įvertina ir laikmetį, kai buvo sužalotas pareiškėjas, t.y. 1944 m. karo metais. Todėl visiškai tikėtina, kad to meto vaikai, o taip pat ir suaugusieji, galėjo būti suluošinti likusių nuo karo sprogmenų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodinėjimas civilinėse bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų, įskaitant juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų, kurių pagrindu asmuo gali bÅ«ti pripažįstamas nukentėjusiu nuo 1939-1990 metų okupacijų, nustatymo turi ypatumų, kuriuos lemia tokių bylų pobÅ«dis. Bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo yra naudojami netiesioginiai įrodymai, nes, pareiÅ¡kėjui turint tiesioginį praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ patvirtinančių įrodymų, jam iÅ¡ viso nereikėtų kreiptis į teismÄ praÅ¡yti nustatyti juridinį faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2006, 2007 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2007).

Reikia įvertinti ir tÄ aplinkybę, kad Å¡ioje byloje nagrinėjami daugiau nei 60 metų senumo įvykiai, kurių didžioji dalis liudytojų jau senai mirę arba iÅ¡vykę gyventi kitur. Pagal CPK 176 str. 1 d., faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, byla Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategorijÄ , jos pobÅ«dį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Muaro krautuvė“ v.

Vilniaus m. valstybinė mokesčių inspekcija, byla Nr. 3K-3-31/1999; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-945/1999; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. B. ir kt. v. AB „Panevėžio duona“, byla Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).              Įvertinus pareiÅ¡kėjo ir liudytojų paaiÅ¡kinimus, byloje esančius duomenis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad įrodymų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , tai yra kad pareiÅ¡kėjas J.

Å . nukentėjo nuo Antrojo pasaulinio karo padarinių - buvo visam laikui suluoÅ¡intas 1944 m. apkasuose sprogus kariniam sprogmeniui ir tapo invalidu nuo vaikystės, pakanka.              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., 444 str. , 448 str., teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjo nuo Antrojo pasaulinio karo padarinių, tai yra 1944 m. kareivių apkasuose sprogus kariniam sprogmeniui buvo suluoÅ¡intas visam laikui ir turi invalidumÄ nuo vaikystės. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas tikslu įgyti nukentėjusio nuo 1939-1990 metų okupacijų asmens teisinį statusÄ ir gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensijÄ .Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant Å akių rajono apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                                                       Judita Sungailaitė            Â