ed41b3d0-56a4-427b-b52a-9df3f4e620e4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-2008-816/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00175-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19; 14.4.7; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei S. M., dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Viliui Jonaičiui, atsakovo atstovei R. T., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lanksmas“ skundÄ atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėja UAB „Lanksmas“ kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ Nr. AS-113 ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad su patikrinimo akte nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytu pažeidimu nesutinka. Pažymi, kad atsakovas neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjos raÅ¡ytines pastabas. PareiÅ¡kėja sutinka ir neginčija faktinės aplinkybės, jog jai vykdant kietųjų naudingųjų iÅ¡kasenų iÅ¡teklių iÅ¡ jai priklausančių telkinių „DÅ«maičiai“ ir „Žemalė“ gavybÄ , per 2018 m.

III ketvirtį ji iÅ¡gavo bei pardavė viso 8000 m3 smėlio (1000 m3 smėlio iÅ¡gavo ir pardavė iÅ¡ telkinio „DÅ«maičiai“, o 7000 m3 smėlio iÅ¡gavo ir pardavė iÅ¡ telkinio „Žemalė“), tačiau 2019-04-17 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijoje (forma KIT708) deklaravo, kad per šį laikotarpį neva buvo iÅ¡gauta tik 1000 m3 smėlio, t. y. 7000 m3 iÅ¡gauto smėlio iki minėto patikrinimo akto suraÅ¡ymo nebuvo deklaruota.

Pažymi, kad pareiškėja nebandė ir nebando nuslėpti informacijos, jog per 2018 m. III ketvirtį bendrovė išgavo bei pardavė viso 8000 m3 smėlio, tuo labiau, kad būtent tokie duomenys yra užfiksuoti ir bendrovės buhalterinėje apskaitoje bei bendrovės teiktuose ataskaitose Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos. Nurodo, kad šio skirtumo pareiškėja nedeklaravo dėl techninės klaidos, t. y. įmonėje dirbančios buhalterės aplaidumo, neatidumo. Tuo tarpu kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitas 2-KN Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, kuriose buvo pateikti teisingi duomenys.

Todėl teigia, kad pareiÅ¡kėja nėra kalta dėl deklaruojant už 2018 m. III ketvirtį padarytos klaidos – nedeklaruotų 7000 m3 smėlio. Pažymi, kad 2019 m. rugsėjo 20 d. pareiÅ¡kėja Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė atnaujintÄ mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijÄ už 2018 m. III ketvirtį, kuria teisingai deklaravo, jog per 2018 m. III ketvirtį bendrovė iÅ¡gavo bei pardavė viso 8000 m3 smėlio, be to, sumokėjo visus privalomus mokesčius bei valstybės ir savivaldybės biudžetams nėra skolinga.

Nurodo, kad atsakovo pareiÅ¡kėjai paskirta ekonominė sankcija – įpareigojimas už 2018 m. III ketvirtį nedeklaruotÄ iÅ¡gautÄ valstybinių gamtos iÅ¡teklių (smėlio) kiekį sumokėti valstybei apskaičiuotÄ net 28 276,- Eur dydžio mokestį, atsižvelgiant į padaryto formalaus teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat neatitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijų. PareiÅ¡kėja, kaip turėtų matytis ir iÅ¡ 2019 m. lapkričio 21 d.

Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos, iÅ¡ esmės nėra linkusi pažeidinėti įstatymų, bendradarbiavo su patikrinimo aktÄ suraÅ¡iusia atsakovo pareigÅ«ne, po patikrinimo akto jai įteikimo, pareiÅ¡kėja patikslino 2018 m. III ketvirčio mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijÄ , taip pat sumokėjo ir visus reikiamus mokesčius už gamtos iÅ¡teklius. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti.

Nurodo, kad pareiga teisingai registruoti, deklaruoti ir mokėti mokesčius už iÅ¡gaunamus gamtos iÅ¡teklius, vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymu (toliau – Ä®statymas), yra nustatyta mokesčio mokėtojui, t. y. pareiÅ¡kėjai. Ä®statyme nedetalizuota mokesčio mokėtojo kaltės forma dėl nedeklaruoto mokesčio. Mokesčio mokėtojas privalo teisingai ir laiku registruoti iÅ¡gaunamus gamtos iÅ¡teklius, juos deklaruoti ir sumokėti nustatytus mokesčius. Departamentas yra Aplinkos ministerijos institucija, vykdanti kontrolę, ar teisingai apskaičiuojami ir deklaruojami mokesčiai už valstybinius gamtos iÅ¡teklius ir iÅ¡ to jam kyla pareiga taikyti didesnį mokesčio tarifÄ už nedeklaruotÄ arba deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį (Ä®statymo 6 straipsnio 2 dalis).

Pažymi, kad pareiÅ¡kėja už 2018 m. III ketvirtį nedeklaravo 7000 m3 smėlio kiekio, nesumokėjo nustatyto mokesčio. Susiklosčiusi situacija įmonėje (buhalterinės klaidos) negali bÅ«ti lengvinanti aplinkybė nemokėti mokesčių. 2019 m. spalio 24 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėja nedeklaravo iÅ¡gauto smėlio kiekio, ir Å¡iÄ deklaracijÄ pateikė tik atlikus patikrinimÄ . Tai rodo, kad, jeigu nebÅ«tų atliktas mokestinis patikrinimas, tikėtina, kad pareiÅ¡kėja nebÅ«tų deklaravusi minimo smėlio kiekio ir mokesčio už jį nebÅ«tų sumokėjus iki Å¡iol, ir tokiu bÅ«du bÅ«tų slepiami mokesčiai ir daroma žala Lietuvos biudžetui.

Pažymi, kad Departamento pareigÅ«nai atlikdami patikrinimÄ , vadovavosi Ä®statymo nuostatomis, kurios nenumato institucijai galimybės netaikyti nurodyto koeficiento 10 ar sumažinti apskaičiuotÄ mokestį už nedeklaruotÄ iÅ¡kasenų kiekį. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti iÅ¡ esmės jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad pažeidimÄ pripažįsta, o pažeidimas padarytas dėl žmogiÅ¡kojo faktoriaus. Teismo posėdžio metu atsakovė su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti iÅ¡ esmės atsiliepime nurodytais argumentais.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovė neturi įgaliojimų sumažinti mokestį, tÄ gali padaryti tik teismas. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. AS-113, kuriuo nuspręsta dėl mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius priskaičiavimo (ekonominės sankcijos dydžio), teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, nustatė, kad Aplinkos apsaugos departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamentas 2019 m. spalio 24 d. surašė patikrinimo aktÄ Nr. PA79-20, kuriame konstatavo, kad pareiÅ¡kėja vykdydama iÅ¡ telkinių iÅ¡teklių gavybÄ per 2018 m.

III ketvirtį iÅ¡gavo 8000 m3 smėlio, o Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo iÅ¡gavusi tik 1000 m3 smėlio, t. y. nedeklaravo 7000 m3 iÅ¡gauto smėlio, tuo pareiÅ¡kėja pažeidė Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 7 straipsnio 2 ir 4 dalis. Todėl, vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį paskaičiuotas mokestis taikant 10 kartų didesnį tarifÄ sudaro 28 276 Eur sumÄ .

Departamentas skundžiamu sprendimu patvirtino 2019 m. spalio 24 patikrinimo aktÄ Nr. PA79-20. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad jis priimtas susipažinus su pareiÅ¡kėjo pateiktomis raÅ¡ytinėmis pastabomis dėl patikrinimo akto ir jas įvertinus. PareiÅ¡kėja skunde pripažįsta, kad nedeklaravo laiku iÅ¡gauto smėlio kiekio, tačiau mano, kad tai atsitiko ne dėl pareiÅ¡kėjos kaltės, kas Å¡alina jos atsakomybę. Be to, pareiÅ¡kėja laiko, kad patikrinimo metu pažeidimÄ paÅ¡alino, pateikdama patikslintÄ deklaracijÄ , kas taip pat Å¡alina jos atsakomybę pagal nurodytÄ Ä¯statymÄ .

Departamentas nesutinka su Å¡iais argumentais, iÅ¡ esmės laikosi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjai turėjo bÅ«ti paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Ä®statymas (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019-01-01), nustatantis valstybinių gamtos iÅ¡teklių, kurie pagal šį įstatymÄ yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos iÅ¡teklius ir ginčų nagrinėjimo tvarkÄ , taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2006-12-27 įsakymu Nr. D1/614/VA-99 patvirtintos Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės; 2018-06-27 teisės akto redakcija).

Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 1 priedu, naudingos iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, taip pat smėlis bei žvyras, yra valstybinių gamtos išteklių mokesčio objektas. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis).

Taisyklių 5 punkte įtvirtinta, kad deklaracijas teikia mokesčio mokėtojai, iÅ¡gaunantys (naudojantys) valstybinius gamtos iÅ¡teklius, kuriems iÅ¡gauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡duotas leidimas; mokesčio mokėtojai, kurie mokestiniu laikotarpiu nevykdė veiklos ir neiÅ¡gavo valstybinių gamtos iÅ¡teklių, mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius nedeklaruoja ir nemoka; 6 punkte – jog mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis; 7 punkte – kad mokesčio mokėtojai pildo deklaracijos KIT708 formÄ ir jos papildomo lapo KIT708P formÄ (jei reikia) pagal Taisykles; užpildyta deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas per Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatyme nustatytus terminus, t. y. per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos.

Pagal Ä®statymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalis, mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, iÅ¡skyrus mokestį už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, iÅ¡skyrus mokestį už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotÄ Å¡io įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytÄ tarifÄ , apskaičiuoja ir moka mokestį už visÄ per tÄ mokestinį laikotarpį iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį.

Taigi kiekvienÄ metų ketvirtį mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius mokėtojai turi pareigÄ teikti deklaracijas, apskaičiuodami ir sumokėdami visÄ per tÄ ketvirtį iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį. Už nurodytos pareigos nevykdymÄ , t. y. už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį nei iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį Ä®statymas numato sankcijÄ (dėl deklaruoto mažesnio gamtos iÅ¡teklių kiekio bei jų rÅ«Å¡ies nei faktiÅ¡kai buvo iÅ¡gauta) – t. y. taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas Ä®statymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento 10 (Ä®statymo 6 straipsnio 2 dalis).

Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos iÅ¡teklius (Ä®statymo 8 straipsnio 2 dalis). Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetencijÄ mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (Ä®statymo 8 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Ä®statymo 6 ir 7 straipsniais, pareiga apskaičiuoti iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti yra nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius mokėtojui.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių nėra. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankcijÄ pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas, jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija < ... > asmeniui neturi bÅ«ti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21 nutarimas, 2008-09-17 nutarimas).

Nors pareiÅ¡kėja nurodo, kad deklaracija už 2018 metų III ketvirtį nepateikta per techninę klaidÄ , nes deklaruojamuoju laikotarpiu buhalterė nedeklaravo iÅ¡gaudo smėlio kiekio dėl aplaidumo, teismas tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nelaiko teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis ir Å¡alinančiomis pareiÅ¡kėjos teisinę atsakomybę už aptariamo mokesčio deklaravimÄ ir sumokėjimÄ reguliuojančio įstatymo pažeidimÄ arba kaip nors kitaip galinčioms daryti įtakÄ mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius dydžiams, nustatytiems ginčijamame atsakovo sprendime.

Pažymėtina, kad 7000 m3 smėlio kiekį pareiÅ¡kėja deklaravo tik tada, kai atsakovas pradėjo pareiÅ¡kėjos mokestinį patikrinimÄ . Deklaracija turėjo bÅ«ti pateikta 2018-11-15, tačiau pateikta tik 2019-04-17, atitinkamai laiku papildomai nesumokėta 2 827,58 eurų mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius. Tik tinkamai ir teisingai bei laiku užpildžius deklaracijos KIT708 formÄ gali bÅ«ti teisingai ir laiku paskaičiuotas aptariamas mokestis. Teisingas kitų deklaracijų ir kitoms institucijoms (pvz., geologijos tarnyba) užpildymas neÅ¡alina mokesčių mokėtojo pareigos teisingai užpildyti mokesčių administravimui skirtas deklaracijas.

Pažymėtina, kad skirtingos deklaracijos pildomos skirtingais tikslais ir ataskaita skirta statistiniams duomenims surinkti nesukelia pareigos sumokėti atitinkamo dydžio mokestį. Todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėja neįgyvendino jai tenkančios pareigos nustatytu laiku bei nustatyta tvarka deklaruoti gautus gamtos iÅ¡teklius, nustatytu laiku sumokėti mokestį ir tai sudarė teisėtÄ pagrindÄ institucijai taikyti Ä®statymo 6 straipsnio 2 dalis įtvirtintÄ sankcijÄ . Taip pat pareiÅ¡kėja kelia kaltės klausimÄ , kaip aplinkybę Å¡alinančiÄ jos atsakomybę už mokesčių įstatymo pažeidimus.

Pažymėtina, kad atsakomybė numatyta „už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir/ar be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį“ (Ä®statymo 6 str. 1 d.). Tad įstatyme nenurodžius tyčinės kaltės formos, veika gali bÅ«ti padaryta ir neatsargiai, o deklaracijoje ženkliai mažesnio iÅ¡gauto iÅ¡teklių kiekio nurodymas ir atitinkamai ženkliai mažesnio dydžio mokesčio už 2018 m. III ketv. sumokėjimas rodo neatsargiÄ kaltės formÄ .

Sutiktina su atsakovo argumentais, kad, institucijai vėliau atlikus patikrinimÄ , Å¡is pažeidimas galėjo bÅ«ti nustatytas ženkliai vėliau, t. y. iÅ¡ esmės institucija, identifikavusi deklaravimo netikslumus, sudarė pareiÅ¡kėjui galimybę patikslinti deklaracijos duomenis, o ne pareiÅ¡kėjas savo inciatyva identifikavo netikslumus ir juos iÅ¡taisė. Teismų praktikoje didesnio mokesčio tarifo taikymas laikomas ekonominės (finansinės) sankcijos taikymu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje eA-3525-575/2016).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra ne kartÄ konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečiÄ sankcijÄ <...> pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mÄ stÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija <...> asmeniui neturi bÅ«ti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2008-09-17 nutarimus) Å ioje byloje reikia įvertinti, ar paskirta ekonominė sankcija, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus.

Kaip jau minėta aukščiau pareiÅ¡kėja pažeidimÄ neigia, nurodo, kad pažeidimo priežastys buvo susijusios su pareiÅ¡kėjos darbuotojos (buhalterės) aplaidžiu darbu, taip pat skunde teigia, kad pareiÅ¡kėjai tokia paskirta sankcija yra per su sunki finansinė naÅ¡ta, be to pažymi, kad patikrinimo metu deklaravo iki tol nedeklaruotÄ iÅ¡gautÄ smėlio kiekį ir už jį mokesčius sumokėjo. Tai rodo, kad pareiÅ¡kėja linkusi toliau laikytis įstatymų, bendradarbiauti. Atsakovas nėra pateikęs duomenų, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų anksčiau bausta už analogiÅ¡kus nusižengimus ar laiku netinkamai deklaravusi mokesčius už valstybinius gamtos iÅ¡teklius.

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 36-8 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad skundÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobÅ«dį, mastÄ , atsakomybę lengvinančias ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, dėl kurių tam tikra poveikio priemonė Å«kio subjektui bÅ«tų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti Å¡velnesnę poveikio priemonę negu numatyta įstatyme arba jos neskirti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad galimas ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant kitokio dydžio mokesčio tarifÄ (iki 10 kartų maksimalaus galimo dydžio), atsižvelgus į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , neatsargiÄ kaltės formÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018 ir kt.).

Taigi šiuo atveju, atsižvelgus į aukščiau išdėstytus motyvus ir reikšmingas ekonominės sankcijos individualizavimui aplinkybes, - laikytina, kad 200 proc. (dvigubai paskaičiuoto mokesčio už išteklius dydžio) padidintas mokesčio tarifas atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus ir būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir mastui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas sprendimas, kuriuo patvirtintas patikrinimo aktas, keistinas toje dalyje, kurioje už nedeklaruotus valstybės gamtos išteklius pritaikytas 10 kartų didesnis tarifas, laikant, kad 10 kartų didesnio tarifo nagrinėjamu atveju palikimas neatitiktų ekonominės sankcijos individualizavimo bei teisingumo ir protingumo principų reikalavimo.

Atsižvelgiant į Å¡io sprendimo motyvus, taikytinas 200 proc. (2 kartus) padidintas tarifas, atitinkamai priskaičiuota mokesčio suma už 2018 m. III ketvirtį mažintina iki 5 655,16 Eur (0,380*1,063*7000*2). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132, 133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : iÅ¡ dalies patenkinti pareiÅ¡kėjos UAB „Lanksmas“ skundÄ . Sumažinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-113 skirtÄ pareiÅ¡kėjai 28 276 eurų dydžio ekonominę sankcijÄ iki 5 655,16 Eur (penkių tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt penkių eurų ir 16 euro centų).

Kitoje dalyje skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Jovita Einikienė