ed3f085a-772d-43e2-a550-defca67fcbd3 · Kauno apygardos teismas

Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-682-383/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01925-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs T. J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarimo T. J. administracinių teisės pažeidimų byloje, n u s t a t ė :Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarimu T.

J. pripažintas padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas galutine 3000 (trijų tÅ«kstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams už tai, kad jis 2014-03-08, apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo atidus, važiuodamas atbuline eiga jo nesustabdė ir atsitrenkė į stovėjusiÄ transporto priemonę bei jÄ apgadino.

Nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusio asmens, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais savo veiksmais T. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 231.1, 234 punktų reikalavimus.T. J. skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarimÄ , praÅ¡o panaikinti jo dalį dėl nubaudimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir administracinio teisės pažeidimo teisenÄ nutraukti arba nutarimÄ pakeisti – panaikinti administracinę nuobaudÄ teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams ir paskirti mažesnę baudÄ .

Skunde apeliantas nurodo, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį yra nubaustas nepagrįstai, kadangi jo veiksmuose nėra šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios. Apelianto teigimu, teismas, nenustatęs jo kaltės išvengti administracinės atsakomybės pasišalinant iš įvykio vietos, ir patraukdamas jį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pažeidė ATPK 9 straipsnio, 284 straipsnio 1 dalies nuostatas bei nesilaikė teismų formuojamos praktikos. Apeliantas pažymi, kad neturėjo jokio tikslo ir motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes automobilis buvo draustas, vairavo blaivus.

Po kurio laiko grįžo į įvykio vietÄ , ieÅ¡kojo apgadintos transporto priemonės savininko, policijos pareigÅ«nams geranoriÅ¡kai paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes, atsakomybės nevengė. Visa tai patvirtina, kad apeliantas nesistengė paslėpti eismo įvykio pėdsakų ir iÅ¡vengti atsakomybės, prieÅ¡ingai, iÅ¡ eismo įvykio pasitraukė sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.Skunde taip pat nurodoma, jog, visgi pripažinus, kad apelianto veiksmuose buvo ATPK 130 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai, skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda individualizuota netinkamai.

Apeliantas teigia manantis, kad teismas nepakankamai atsižvelgė ir įvertino aplinkybes, susijusias su jo ypatingu poreikiu turėti teisę vairuoti transporto priemones – teisė vairuoti transporto priemones yra bÅ«tina darbo funkcijų atlikimui, apeliantas dirba transporto vadybininku, gyvena ir dirba skirtinguose miestuose, susisiekimas vieÅ¡uoju transportu yra neįmanomas, todėl jam bÅ«tina nuolat naudotis transporto priemone. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones apeliantas teigia neteksiantis darbo, kuris yra pagrindinis pragyvenimo Å¡altinis, be to, vairuotojo pažymėjimo netekimas eliminuos galimybę rÅ«pintis vieniÅ¡a senyvo amžiaus motina, kuri dėl sveikatos problemų negali naudotis vieÅ¡uoju transportu, kurios galimybę nuvykti į darbÄ užtikrina apeliantas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad ankščiau panaÅ¡aus pobÅ«džio pažeidimų nėra padaręs, nėra piktybiÅ¡kas KET pažeidėjas, ir mano, kad apylinkės teismo paskirta administracinė nuobauda – specialiosios teisės atėmimas, nors ir trumpesniam laikotarpiui, nėra adekvati padarytam pažeidimui (pažymi, kad J. M. pretenzijų neturi, kitÄ dienÄ vyko atsiimti pareiÅ¡kimo), ji pernelyg apsunkina mano normalų gyvenimÄ , todėl tai nebÅ«tų proporcinga ir sÄ Å¾ininga priemonė.

Apeliantas taip pat nurodo, kad jo pajamos nėra didelės, jų vos užtenka bÅ«tiniausiems poreikiams tenkinti, todėl paskirta bauda ženkliai pablogins jo finansinę padėtį. Apelianto manymu, ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus mažesnio dydžio baudÄ .Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos virÅ¡ininkas iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , jog T. J. kaltė įrodyta ir administracinė nuobauda jam skirta pagrįstai.T. J. apeliacinis skundas yra netenkintinas.Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad T. J. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų yra įrodyta.

Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina byloje esantys duomenys – eismo įvykio vietos schema (b. l. 2), tarnybiniai praneÅ¡imai (b. l. 3-4), paaiÅ¡kinimai (b. l. 5-7), fotonuotraukos (b. l. 9-11), transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktas (b. l. 12), liudytojų J. M., S. K. parodymai teismo posėdyje (b. l. 41-42), iÅ¡ dalies ir T. J. parodymai teismo posėdyje (b. l. 36). IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad T. J. neginčija apgadinęs J. M. priklausantį automobilį, tačiau neigia, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino tyčia.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013).

Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad teismas nepagrįstai nustatė jo kaltę dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos. Byloje nustatyta, kad T. J., daugiabučio kieme vairuodamas automobilį atbuline eiga, atsitrenkė į kitÄ automobilį ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. Apeliantas nurodo, kad neturėjo tikslo pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos ir taip iÅ¡vengti atsakomybės, aiÅ¡kina, kad po kurio laiko grįžo į eismo įvykio vietÄ , ieÅ¡kojo apgadinto automobilio savininko, policijos pareigÅ«nams geranoriÅ¡kai paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes.

Tačiau iÅ¡ T. J. parodymų teismo posėdyje matyti, kad jis nurodė pro Å¡alį ėjusios moters teiravęsis, ar Å¡i nežinanti, kas yra automobilio savininkas, bei užėjęs į laiptinę ir paskambinęs į vieno buto duris, o niekam neatidarius grįžo į savo automobilį ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Tokie apelianto veiksmai negali bÅ«ti laikomi pakankamais, siekiant surasti apgadintos transporto priemonės savininkÄ , juolab, kad Kelių eismo taisyklių 234 punkte nustatyta vairuotojo pareiga kviesti policijÄ tuo atveju, kai įvykus eismo įvykiui padaryta tik turtinė žala, o nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra.

Taigi iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog T. J., supratęs, kad sukėlė eismo įvykį, nesant nukentėjusiojo eismo įvykio vietoje, policijos nekvietė, o jo veiksmai, siekiant surasti automobili savininkÄ buvo tik formalÅ«s. Å ios aplinkybės rodo, kad T. J. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino sÄ moningai ignoruodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, taigi veikė tiesiogine tyčia. Apeliantas skunde taip pat teigia, kad jam paskirta nuobauda yra per griežta, tačiau nėra pagrindo su Å¡iais skundo motyvais sutikti.

IÅ¡ skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog teismas, atsižvelgdamas į nedidelį padaryto pažeidimo pavojingumÄ , taikė pažeidėjui ATPK 301 straipsnio nuostatas ir paskyrė Å¡velnesnę, nei straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, susiję su bÅ«tinybe turėti teisę vairuoti transporto priemones, nėra pakankamos dar labiau Å¡velninti jam paskirtÄ nuobaudÄ , o tai, kad praeityje T. J. deÅ¡imt kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, charakterizuoja pažeidėjÄ kaip ne itin drausmingÄ vairuotojÄ .

Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir teisingai paskyrė nuobaudÄ . Paskirtoji nuobauda laikytina proporcinga padarytiems administraciniams teisės pažeidimams, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir pakankama, kad bÅ«tų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta siekiant nubausti bei auklėti nubaustÄ asmenį, kad Å¡is laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles bei kad nedarytų naujų teisės pažeidimų.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismasn u t a r ė :

Palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir T. J. apeliacinio skundo netenkinti.Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas                                                                  Valdas Vitunskas