ed3eeefb-ac82-42bf-bfaa-bd9c83c9ee44 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Z                                                                              Baudž. byla Nr. 1-61-360/2012                                                                              Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00463-2009-9                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                             1.2.3.5., 1.2.14.3.1., 1.2.14.3.2.2.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Valentino Janonio,sekretoriaujant Giedrei Pajauskienei, Jurgitai Dilienei, Irinai Fiodorovai, Ingai Navickienei, Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorui Aurelijui Stanislovaičiui, kaltinamajam L. J., jo gynėjui advokatui Arūnui Žliobai,kaltinamajai M.

L., jos gynėjui advokatui Edvardui Staponkui,kaltinamajai A. B., jos gynėjai advokatei Svetlanai Baracevičienei,kaltinamajai I. J. jos gynėjui advokatui Gintautui Daugėlai,kaltinamajam A. M., jo gynėjams advokatui Jurijui Koreckiui, advokatei Audronei Matiukienei, nukentėjusiesiems L. J., T. J., R. J., jų atstovui advokatui Viktorui Gecui, nukentėjusiajam A. S., A. S. atstovui advokatui Petrui Maceniui,teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L. J. gim. 1990 m. Klaipėdoje a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių iÅ¡silavinimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuotojas, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteistas, 2005-02-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2005-11-08 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, vadovaujantis BK 93 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., padarymo, kaltinamas pagal LR BK 180 str. 2 d. ir 129 str. 2 d. 8 p.,M.

L., gim. 1990 m. Klaipėdoje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nedirbanti, neteista, kaltinama pagal LR BK 180 str. 1 d.,I. J., gim. 1992 m. Palangoje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nedirbanti, (duomenys neskelbtini) mokinė, neteista, kaltinama pagal LR BK 180 str. 1 d.,A. B., gim. 1988 m. Klaipėdoje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nedirbanti, neteista, kaltinama pagal LR BK 180 str. 1 d.,A.

M., gim. 1988 m. Dnepropetrovske, Ukrainoje a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nedirbantis, Klaipėdos suaugusių vidurinės mokyklos 12 klasės moksleivis, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 189 str. 1 d.,                                                             n u s t a t ė : V. J., M. L., I. J. ir A. B. pavartodami fizinį smurtÄ , o L.

J. ir peilį, pagrobė svetimÄ turtÄ :2009 m. rugsėjo 5 d. V. J., M. L., I. S. ir A. B. susitarus pagrobti A. S. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , apie 23 val. M. L. ir I. J. nuėjo bei tuo tikslu iÅ¡ namų į Taikos pr. (duomenys neskelbtini) namo kiemÄ , Klaipėdoje, pakvietė ir taip sukurstė L. J. padaryti nusikaltimÄ . L. J., V. J., M. L., I. J. ir A. B. veikiant bendrininkų grupe, L. J., turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , bendrininkams stovint Å¡alia ir stebint, paprašė nukentėjusiojo A. S. duoti pasinaudoti jo mobiliojo ryÅ¡io telefonu.

Nukentėjusysis davė L. J. savo 649 litų vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung S 5230“ su 5 litų vertės SIM kortele, o L. J., imituodamas pokalbį telefonu, ėjo Å¡alin nuo A. S. Nukentėjusiajam pareikalavus telefonÄ atiduoti, L. J. telefono neatidavė ir siekdamas jį iÅ¡laikyti pradėjo A. S. stumdyti ir muÅ¡ti rankomis. Matydamas, kad L. J. nesugeba palaužti nukentėjusiojo pasiprieÅ¡inimo, prie L. J. smurtinių veiksmų prisijungė V. J. L. J. ir V. J. kartu nukentėjusįjį stumdė, rankomis sudavė smÅ«gius į galvÄ , deÅ¡inę rankÄ ir padarė jam kraujosruvas smÅ«gių sudavimo vietoje, o L.

J., iÅ¡eidamas už susitarimo su bendrininkais ribų ir Å¡iems nematant, iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡sitraukęs peilį, juo smÅ«giavo A. S. į krÅ«tinę, pilvÄ , gaktos sritį, kairę rankÄ , veidÄ ir padarė jam durtinius – pjautinius sužalojimus smÅ«gių vietose, dėl kurių buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Kadangi nukentėjusysis toliau prieÅ¡inosi, prie jo priėjo I. J. su A. B. ir abi skėčiais sudavė smÅ«gius A. S. į galvÄ ir padarė jam kraujosruvÄ galvos plaukuotoje dalyje, tai nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ .

Tokiu bÅ«du palaužę A. S. pasiprieÅ¡inimÄ ir pagrobę telefonÄ , kurį su savimi turėjo L. J., jis, M. L., I. J. ir A. B. iÅ¡ įvykio vietos pabėgo. PagrobtÄ telefonÄ L. J., M. L., I. J. ir A. B. nunešė ir perdavė A. M., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, su kuriuo susitarė, kad Å¡is jį parduos, o pinigus visi pasidalys. Be to, L. J. dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui: 2009 m. rugsėjo 5 d., apie 23 val., Taikos pr. (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, A.

S. užpuolimo metu rankoje laikomu peiliu smÅ«giuodamas A. S. ir tokiu bÅ«du neatsargiai elgdamasis peiliu įdÅ«rė Å¡alia stovėjusiam ir prieÅ¡ A. S. smurtavusiam V. J. į krÅ«tinės lÄ stos kairę pusę ir padarė durtinį-pjautinį kiaurinį krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sužalojimÄ su kiauriniu kairiojo plaučio ir kiauriniu Å¡irdies pažeidimu, dėl to iÅ¡sivysčius Å«miam iÅ¡oriniam ir vidiniam nukraujavimui, kairės pusės pneumohemotoraksui bei Å¡irdies tamponadai V.

J. netrukus įvykio vietoje mirė. Tokiu bÅ«du L. J. dėl neatsargumo atėmė V. J. gyvybę. A. M. įgijo turtÄ , juo naudojosi žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du:2009 m. rugsėjo mėnesį, apie 5–6 dienų vidurnaktį, laiptinėje prie savo buto, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iÅ¡ M. L., kuri buvo kartu su L. J., A. B. ir I. J. turėdami tikslÄ parduoti, paėmė ir iki 2009 m. rugsėjo 7 d. 8 val. naudojosi A. S. priklausančiu 649 litų vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonu „Samsung GT S 5230“ su įdėta TELE2 tinklo 5 litų vertės SIM kortele, žinodamas, kad Å¡is telefonas prieÅ¡ kelias–keliasdeÅ¡imt minučių buvo pagrobtas.Kaltinamasis L.

J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pagal BK 180 str. 2 d. (plėšimÄ panaudojant peilį) pripažino visiÅ¡kai, o pagal BK 132 str. 1 d. (129 str. 2 d. 8 p.) kaltu neprisipažino. Kaltinamasis parodė, kad 2009 metais rugsėjo mėnesį, dienos tiksliai neprisimena, vakare, apie 23 valandÄ , atėjo M. L. ir I. J. Su M. L. ir A. B. jie buvo klasiokai. M. L. jam pasakė, kad kieme yra „karosas“ ir reikia „padaryti“. Jis iÅ¡ Å¡io pasakymo suprato, kad yra žmogus, iÅ¡ kurio galima kažkÄ pavogti.

Kalbama buvo apie telefonÄ . Merginos pasakė, kad bus kieme. Jis apėjo apie namÄ , kad atrodytų, jog susitiko su merginomis atsitiktinai. Jam atėjus į vietÄ , kieme stovėjo A. B., I. J. M. L. ir A. S. Po to iÅ¡ už kampo išėjo V. J. Priėjęs prie jų, jis prisistatė Sauliumi ir paprašė A. S. telefono paskambinti. A. S. jam davė savo telefonÄ . Tuomet jis imituodamas pokalbį, pradėjo eiti į tolį, Å¡iukÅ¡lių konteinerių link, tačiau A. S. pradėjo jį vytis ir pareikalavo grÄ Å¾inti telefonÄ .

Jam telefono negrÄ Å¾inus jie pradėjo stumdytis, sudavė kumščiais. Pasak kaltinamojo, pirmas smÅ«gį sudavė A. S., tuomet jis sudavė atgal. Kai pasikeitė smÅ«giais, jis iÅ¡sitraukė atverčiamÄ peilį ir pradėjo smÅ«giuoti juo A. S. Taip stumdydamiesi priėjo prie laiptinės. A. S. pagavo jo rankas su peiliu ir pradėjo ji tampyti, tada į pagalbÄ jis paÅ¡aukė V. J., kuris stovėdamas jam iÅ¡ deÅ¡inės taip pat grÅ«mėsi su A. S., smÅ«giavo Å¡iam. Tuo metu priėjo merginos ir skėčiais sudavė smÅ«gius A.

S. į galvÄ , dėl to Å¡is paleido jo rankÄ ir jis pabėgo. Kiek kartų sudavė V. J. A. S., nepastebėjo, nes visas jo dėmesys buvo nukreiptas į peilį, kurį laikė rankose. Bėgo todėl, jog pas jį buvo A. S. telefonas. Bėgo nesidairydamas, o kiemo gale atsisukęs pamatė visas tris paneles, bėgančias iÅ¡ paskos, ir toliau stovintį V. J. Kaltinamasis parodė manęs, kad jis bėgs kartu. Bėgant per Ąžuolų giraitę „Sodžiaus“ link iÅ¡metė peilį. Merginos matė, kad peilis buvo iÅ¡mestas.

Tuomet sustojo. Eidami kalbėjo, kad užeis pas A. M. ir jam duos telefonÄ . A. M. jis nepažinojo, matė pirmÄ kartÄ . Pas A. M. pasakė eiti M. L. Ji A. M. iÅ¡kvietė iÅ¡ namų. Pokalbis vyko apie 10 min. laiptinės aikÅ¡telėje. Dėl telefono pardavimo kalbėjosi M. L. ir A. M. TelefonÄ A. M. perdavė M. L., paprašė jį parduoti ir pasakė, kad negalima neÅ¡ti į lombardÄ , nes jis yra vogtas. A. M. paėmė telefonÄ , sutarė, kad kitÄ dienÄ paskambins, kai susižinos, ar parduos jį ar ne.

Po to visi iÅ¡siskirstė į namus. V. J. pažinojo tik iÅ¡ matymo. Kokiu metu ir kaip buvo sužalotas V. J., nematė. Blogai vertina savo poelgį, gailisi. Kaltinamoji M. L. teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino ir parodė, kad tÄ dienÄ su keliais draugais bÅ«nant prie Å ilutės pl. 6 namo laiptinės, nuo parko pusės atėjo nepažįstamas vaikinas. Jis buvo iÅ¡gėręs. Nepažįstamas vaikinas A. S. priekabiavo, įžeidinėjo. Po to jis nuėjo į parduotuvę, parnešė alaus.

Dar pastovėję, visi pradėjo skirstytis. A. S. išėjo parko pusės link. Liko ji, A. B., I. J. ir V. J. Nusprendė eiti namo. Eidami pro Paryžiaus Komunos gatvę, V. J. norėjo jas palydėti, kadangi nenorėjo po vienÄ skirstytis, sustojo dar prie laiptų, jau prie Taikos pr. (duomenys neskelbtini) namo. Netikėtai ir vėl priėjo A. S. Jis pradėjo grasinti. Jos iÅ¡sigando, todėl ir nuėjo pas L. J. Pasak kaltinamosios, jos jam nesakė, kad reikia eiti pagrobti jo telefonÄ . Pasakė tik, kad kieme yra „karosas“.

Ta frazė reiškia, kad žmogus girtas. Tuomet L. J. apsirengė ir išėjo už kelių minučių. Jos su I. J. grįžo atgal. Priėjęs L. J. pasisveikino ir paprašė jo telefono, kad duotų paskambinti. L. J. nuėjo kelis žingsnius toliau konteinerių link. A. S. pradėjo eiti ar bėgti link jo, jie pradėjo kivirčytis, stumdytis, kas kam pirmas sudavė, neatsimena. Kada buvo ištrauktas peilis, nematė. Ar L. J. pašaukė V. J., taip pat negali pasakyti, nes neatsimena. Kol jie stumdėsi, I.

J. paėmė jos skėtį ir juo trenkė kažkam. J. suÅ¡uko, kad reikia bėgti, ir jos nubėgo. Jau netoli parko, bėgant, pamatė, kad bėga ir L. J. Eidamas parke, L. J. pasakė: „iÅ¡mečiau peilį“, nors to veiksmo ji nematė. Nuėjo pas A. M., nes nežinojo, kas dar arčiau gyvena. A. M. ji pažinojo, jis geras jos draugas. L. J. perdavė telefonÄ . Kadangi ji stovėjo tarp A. M. ir L. J., ji perdavė telefonÄ . Girdėjo, kaip L. J. pasakė: „pasaugok telefonÄ â€œ. Stovint pas A.

M. laiptinėje, I. J. nuo V. J. gavo trumpÄ jį SMS praneÅ¡imÄ . Pakeliui namo I. J. paprašė eiti pro tÄ vietÄ , kad pažiÅ«rėtų, ar nėra ten kur V. J. Taikos pr. (duomenys neskelbtini) namo kieme, Å¡alia konflikto vietos, rado negyvÄ V. J., iÅ¡sigando, paskambino greitajai medicinos pagalbai. Vėliau su policija važiavo ieÅ¡koti A. S. Jokio ketinimo ir susitarimo pagrobti A. S. telefono nebuvo. Pas L. J. su I. J. ėjo praÅ¡yti tik pagalbos, kad apsigintų nuo A. S. grasinimų ir priekabiavimų.

Kaip buvo sužalotas V. J., ji nematė. Kad L. J. turėtų peilį ir kada ir kaip jį iÅ¡metė, taip pat nematė. Kaltinamoji A. B. teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino ir parodė, jog tÄ vakarÄ prie namo laiptinės Å ilutės pl. gėrė sidrÄ . Apie devintÄ vakaro prie jų priėjo A. S. Jis juos kalbino, priekabiavo. Po to jis nuėjo į parduotuvę, parnešė alkoholio. IÅ¡gėrė ir pradėjo skirstytis namo. Pirmas išėjo A. S., kiek pabuvę jie irgi ėjo namo. V. J. norėjo jas, t. y. jÄ , I.

J. ir M. L. palydėti iki namų. Einant prie Taikos pr. (duomenys neskelbtini) namo pamatė, kad eina A. S. Kažkuris iš jų, atrodo, V. J. paprašė jo cigaretės. Jis atsakė, kad neturi, bei pradėjo keiktis, grasino. Tuomet M. L. su I. J. nuėjo pas L. J., o ji liko su V. J. dviese. Kai M. L. su I. J. grįžo pas juos, už kokių 5 minučių atėjo ir L. J., pasisveikino su visais, atrodo, prisistatė Sauliumi ir paklausė: „kas čia darosi“. Tada paprašė A. S. telefono paskambinti.

A. S. davė. L. J. nuėjo toliau, o A. S. pribėgo prie jo, norėdamas atsiimti savo telefonÄ . Jie abu pradėjo stumdytis, buvo įsikibę vienas į kitÄ . Tada V. J. priėjęs bandė juos iÅ¡skirti, traukė vienÄ nuo kito už rÅ«bų. Taip jie besistumdydami priėjo prie vidurinės laiptinės, tenai stumdėsi, V. J. bandė juos iÅ¡skirti. Tada ji priėjo ir trenkė su skėčiu, kliuvo A. S. Pasak kaltinamosios, ji tik norėjo juos iÅ¡skirti, kad jie nesimuÅ¡tų. Peilio nematė. I. J. taip pat buvo priėjusi, tačiau kÄ ji darė, nepamena.

I. J. suÅ¡uko bėgti ir jos pabėgo. IÅ¡sigando, nes trenkė skėčiu. Bėgo per L. J. kiemÄ . Kai sustojo prie Dailės mokyklos, pamatė, kad ir L. J. yra. IÅ¡ pradžių bėgo trys merginos, tik paskui pamatė ir L. J. Jis joms nieko nesakė. Sugalvojo nueiti pas A. M., nes jis gyvena arčiausiai. Pas jį nuėjo per parkÄ . Negali pasakyti, ar L. J. sakė, kad peilį, kurį turėjo grumtynių metu, iÅ¡metė. Manė, kad kur nors ten bus pabėgęs ir V. J. Nuėję pas A. M. prie laiptinės kalbėjosi, tačiau apie kÄ , neatsimena, dėl pagrobto telefono nieko nežino.

Pirma namo išėjo I. S. Po to L. J., prieÅ¡ tai jis, jos su I. J., paprašė eiti per tÄ patį kiemÄ ir pažiÅ«rėti, ar ten nėra kur nors V. J. Jos dviese su M. L. eidamos pamatė, kad V. J. guli. IÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Tai buvo prie Taikos (duomenys neskelbtini) namo, kur tos grumtynės ir vyko. Kad L. J. siekia pagrobti telefonÄ ji suvokė tada, kai jis nuėjo laiptais žemyn ir kai abu pradėjo stumdytis. Neigia, jog sakė „darom“. Po to įvykio po kiek laiko suprato, kad V.

J. nudÅ«rė L. J., nes jis turėjo peilį. Kaltinamoji I. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės neprisipažino ir parodė, jog įvykio dienÄ ji su V. J. ir kitais pažįstamais susitiko prie Å ilutės pl. 6 namo. Jiems bestovint pamatė, kad prie jų prieina nepažįstamas vaikinas. Priėjęs prie jų jis kažkÄ Å¡nekėjo. Kažkuriuo momentu jis buvo nuėjęs į parduotuvę, parnešė alaus, kurį siÅ«lė gerti visiems. Po kurio laiko pradėjo skirstytis. Pasiliko ji, V.

J., A. B. ir M. L. Ji su V. J. nusprendė palydėti namo likusias merginas. Einant pastebėjo, kad ir vėl prie jų priėjo A. S. Jis svirduliavo, jo veidas buvo kažkoks purvinas. Priėjęs prie jų, jis pradėjo keiktis, grasino. Jis buvo užsimojęs ant V. J., bet pastarasis pasitraukė. Kažkas iÅ¡ jų bandė pakviesti arčiausiai gyvenantį pažįstamÄ , kad padėtų iÅ¡siaiÅ¡kinti. M. L. nubėgo, ji taip pat nubėgo jai iÅ¡ paskos. Nuėjo pas L. J. Kalbos apie „karosÄ â€œ tarp M.

L. ir L. J. negirdėjo, nes stovėjo kiek toliau nuo jų. Grįžo atgal, A. S. vis dar buvo. Už kelių minučių atėjo L. J. Priėjęs jis pasisveikino su V. J., A. S. paklausė: „ko čia pristojai?“. A. S. kažkÄ atsakinėjo, mosikavo rankoje esančiu telefonu. L. J. pasakė: „duok paskambinti“. Kai A. S. jam davė, L. J. pradėjo eiti tolyn. A. S. suÅ¡uko: „atiduok mano telefonÄ â€œ ir sparčiu žingsniu pradėjo eiti L. J. link. Priėjęs jis spyrė jam ir sugriebė už rÅ«bų.

Jie pradėjo tampytis. Besisukdami taip jie atsidÅ«rė arčiau jų. Norėdamas juos iÅ¡skirti prie jų priėjo V. J., tada jie visi trys pradėjo suktis ir tampytis. Kaltinamoji parodė, jog kažkuriuo momentu pamatė, kad V. J., atrodo, norėjo atsistumti nuo jų. Ji pasiėmė skėtį ir sudavė į tÄ visÄ besisukančiÄ masę, nes norėjo juos iÅ¡skirti. Pamačiusi, kad muÅ¡tynės ne rimsta, o dar labiau įsiaudrina, iÅ¡sigando, suÅ¡uko „bėgam“ ir jie nubėgo. Ji nubėgo, ir merginos bėgo iÅ¡ paskos.

Prie Dailės mokyklos pastebėjo, kad V. J. nėra. Pradėjo jam raÅ¡yti žinutes. AtsidÅ«rė pas pažįstamÄ A. M. Ten taip pat stovėjo ir rašė V. J. žinutes, nes nežinojo, kur jis yra, nesiklausė, kÄ jie ten tarpusavyje Å¡nekėjosi. Nugirdo, kaip L. J. skundėsi, jog suplėšė kelnes. Matė, kaip L. J. M. L. perduoda telefonÄ , o Å¡i jį duoda A. M. BÅ«nant pas A. M. iÅ¡ V. J. gavo SMS trumpÄ jį praneÅ¡imÄ , iÅ¡ kurio suprato, kad Å¡is supyko. Kadangi jai paskambino motina ir liepė eiti namo, nusprendė taip ir padaryti tikėdamasi, kad kažkur Å¡alia namų sutiks V.

J. Atėjusios merginos pranešė, kad V. J. negyvas. Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad vakare 23–24 val. pas jį atėjo I. J., A. B., M. L. ir L. J. Su M. L. bendrauja seniai, yra draugai. L. J. tÄ vakarÄ matė pirmÄ kartÄ . I. J. ir A. B. labai gerai nepažinojo, tačiau turėjo jų telefonų numerius. Jiems atėjus kalbėjosi laiptinėje, prie jo buto durų. L. J. davė telefonÄ M. L., o Å¡i perdavė jam. Prašė telefonÄ pas save palaikyti.

Neklausė jų, kokiu tikslu, manė, kad gal nusipirko, nuo tėvų nori paslėpti. PraÅ¡ymo parduoti telefonÄ nebuvo. Apie telefono vertę nekalbėjo ir dėl jo pardavimo niekam neskambino. I. J. rašė trumpÄ sias SMS žinutes V. J., bet pokalbį ji turėjo girdėti. Paskambinus policijai telefonÄ nunešė ir atidavė. Teisiamojo posėdžio metu perskaičius kaltinamojo A. M. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jis jau parodė, kad visų aplinkybių neprisimena, tačiau jeigu yra paraÅ¡yta ir pasiraÅ¡yta protokole, kad buvo susitarimas parduoti telefonÄ , tai reiÅ¡kia, taip ir buvo.

Jei paraÅ¡yta, kad A. B. prieÅ¡ ateidama skambino, tai taip ir buvo. Nukentėjusysis A. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2009 m. rugsėjo pradžioje buvo neseniai grįžęs iÅ¡ Norvegijos. Nuėjo pas M. R., pasiėmęs du butelius degtinės. Manė, kad pasėdės, iÅ¡gers. Kiek pamena, užėjo ir M. A. IÅ¡gėrė nedaug, netrukus išėjo pas M. A., jo durys yra prieÅ¡ais. Ten taip pat gėrė. Paskui kažkas iÅ¡ jų sugalvojo ir išėjo į laukÄ prie automobilių.

Kas kaip iÅ¡sivaikščiojo, nepamena. M. R. į laukÄ nebuvo išėjęs, jis nuėjo miegoti. Prisimena lauke, prie bendrabučio laiptinės, stovinčiÄ jaunuolių grupelę. Turėjo pinigų, todėl manė, prieis ir draugiÅ¡kai pavaiÅ¡ins alumi, pabendraus. Priėjęs bandė bendrauti, bet viena iÅ¡ merginų pasiÅ«lė pasiÅ¡alinti. Jis pasiliko, gėrė alų. Prie nieko nepriekabiavo. Nežino, kaip atsidÅ«rė prie Taikos pr. (duomenys neskelbtini) namo. Neatsimena, kur ir kada jie nuėjo nuo tos vietos, kur su tais jaunuoliais stovėjo.

Neatsimena, ar jis vienas nuėjo, ar ne vienas. Toliau nieko neprisimena iki to momento, kai jo paprašė telefono. Jo telefonas buvo „Samsung“, vertės negali tiksliai prisiminti, maždaug virš 600 litų. Neatsimena, ar naudojosi telefonu prie tos jaunuolių grupės. Vėliau žmona jam pasakė, kad ji skambino ir jie kalbėjosi apie 21 val. Kas paprašė telefono, negali nurodyti nei vardo, nei pavardės, bet tai buvo kažkuris iš vaikinų. Su tuo telefonu jis bandė nueiti, tolo nuo jo. Jis bandė jį vytis.

Toliau vėl neatsimena. PasÄ monėje prisimena, kad tamposi su kažkuo, užsifiksavo žodžiai: „ko čia Å¡okinėji, Å¡ustriakas“. Prisimena momentÄ , kad laiko abiem rankomis ir stumdosi. Taip iÅ¡eitų, kad jį laikė du asmenys. Negali pasakyti, ar tai buvo vyrai. Atsimena tai kaip sapnÄ . Jis su savimi peilio ar kokio kito duriančio įrankio neturėjo. Neįsivaizduoja, kaip atsirado degalinėje. Peilio smÅ«gių į savo kÅ«nÄ nejuto, jokio skausmo nejuto. Pajuto dusulį, skausmÄ pilve, pamatė kruvinas rankas.

Å viesas matė degalinėje, kai nuėjo praÅ¡yti pagalbos. Po to dusulys, Å¡viesos, operatorius ar operatorė trumpais plaukais, jis praÅ¡o iÅ¡kviesti taksi. Atsibudo ligoninėje. Sužinojo, kad yra visas subadytas. Dabar jaučia diskomfortÄ , skausmus petyje. Po viso to įvykio, po ligoninės apie tai, kas nutiko, bendravo su artimesniais draugais. Negalėjo draugams pasakoti apie savo veiksmus, nes to neprisiminė. Ligoninėje iÅ¡ laikraščio sužinojo, kad yra nudurtas žmogus. Buvo atėję į namus jo aplankyti M.

A. su savo sugyventine. Bandė prisiminti situacijÄ , aiÅ¡kino, kaip atsidÅ«rė ligoninėje. Prisiminė, kad ligoninėje gulėjo su antrankiais, policija stovėjo, bandė suprasti, kas vyksta. Bandė policijos klausti, kas vyksta. Norėjo susisiekti su artimaisiais, bet jo mobilusis buvo paimtas. Su draugais buvo kalba apie tai, kad apgailestauja dėl įvykio, kad jaunas žmogus mirė, kad galėjo neprisigerti, nesiblaÅ¡kyti kažkur, gal bÅ«tų tai ir neįvykę. Kalbos apie tai, kad apgailestauja dėl to, kad laikė kažkieno rankÄ , nebuvo, nes jis tokių dalykų neatsimena.

Stengėsi prisiminti Å¡itÄ Ä¯vykį, tačiau jo prisiminimai susideda iÅ¡ pasÄ monės, to, kÄ sužinojo iÅ¡ iÅ¡orinių faktų vėliau, pergalvoja, kas paimta iÅ¡ jo prisiminimų. Ä® policijÄ dėl sužalojimo jis nesikreipė, nes dar ligoninėje pareigÅ«nams viskas buvo žinoma apie tÄ Ä¯vykį, kad žmogus yra nudurtas, o jis sužalotas. Byloje pareikÅ¡tÄ savo civilinį ieÅ¡kinį palaiko. Nori, kad žala bÅ«tų atlyginta iÅ¡ asmenų, kurie bus pripažinti kaltais.Nukentėjusioji L.

J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad naktį jai buvo praneÅ¡ta, kad yra nužudytas sÅ«nus. Nieko apie nužudymo aplinkybes nežino. TÄ naktį, 2009 m. rugsėjo 5 d., sÅ«nus V. J. ėjo palydėti savo mergaitės. Ji kito sÅ«naus T., paprašė paraÅ¡yti V. SMS žinutę, kada jis grįš. Jis parašė ir gavo atsakymÄ , kad grįš netrukus. Žinutę parašė apie 23 val. Po to ji užmigo, o naktį gavo praneÅ¡imÄ , kad V. yra nužudytas. Apie 3 val. nakties atvažiavo į namus tyrėja, paprašė V. paso ir vyrui pranešė, kad sÅ«nus yra nužudytas.

Kaltinamojo L. J. nebuvo mačiusi, apie jį nieko nežinojo. IÅ¡ kaltinamųjų bendravo tik su I. J. mama. I. J. mama jai paaiÅ¡kino, kad V. su I. ėjo palydėti mergaitės, įvykio vietoje prie namo kalbėjosi ir iÅ¡ kažkur atsirado A. S. Ä®vyko konfliktas. A. S. padavė L. J. telefonÄ , Å¡is telefono negrÄ Å¾ino ir prasidėjo stumdymasis. Konflikto metu buvo nužudytas V. Kaip atsirado įvykio vietoje L. J., niekas nepaaiÅ¡kino. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltų asmenų laidojimo iÅ¡laidas, kurias sudaro 9991 Lt 30 ct, ir neturtinę žalÄ â€“ 500 000 Lt.

Nukentėjusysis R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2009 m. rugsėjo 5 d. naktį atvyko policijos pareigÅ«nai, paėmė V. pasÄ ir pranešė, kad jis yra nužudytas. Sutinka su žmonos paaiÅ¡kinimu, papildomai parodyti neturi kÄ . IÅ¡ kitų asmenų apie šį įvykį nieko nebuvo girdėjęs. Nukentėjusysis T. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2009-09-05 vakare brolį matė prie Å ilutės pl. 6 namo laiptų. Stovėjo brolis, I. J., A. B., M. L. ir nepažįstamas asmuo.

Jie visi gurkÅ¡nojo alų. To nepažįstamo asmens neatsimena, jis buvo girtas, kaip jis elgėsi, neatsimena. Jis pastovėjo 10–15 min. ir išėjo namo apie 21.30 val. IÅ¡eidamas namo, paklausė brolio, kada jis grįš. Å is atsakė, kad netrukus. Apie 23 val. motinos praÅ¡ymu parašė broliui SMS žinutę, paklausė, kada jis grįš. Gavo atsakymÄ , kad netrukus. Santykiai su broliu buvo draugiÅ¡ki. Brolis neturėjo jokių bėdų ir jam neskambino, pagalbos neprašė. Yra matęs brolį iÅ¡gėrusį, jis nebuvo agresyvus, buvo draugiÅ¡kas, nepuldavo aiÅ¡kintis.

Kaltinamuosius pažinojo, jie buvo brolio draugai. L. J. nepažįsta.Liudytoja S. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2009 m. rusėjo mėn., naktį iÅ¡ 5 d. į 6 d., dirbo degalinėje, Å ilutės pl. 19, operatore. Vaikino nelabai atsimena, nes buvo stiprus lietus, įsižiÅ«rėti į vaikino veidÄ nepavyko. Vaikinas atėjo į degalinės teritorijÄ apie 3 val. nakties. IÅ¡ kokios pusės jis atėjo, negali pasakyti, nematė. Jis praėjo pro teritorijÄ ir sustojo neapÅ¡viestoje vietoje, stovėjo gana ilgai, apie 15 minučių.

Ji visÄ laikÄ jį stebėjo. Po to jis sugrįžo prie kiosko ir sustojo prie langelio, tuo metu privažiavo taksi automobilis, vairuotojas pylė kurÄ . Vaikinas paprašė taksi vairuotojo nuvežti jį iki namų. Taksi vairuotojas jam atsakė, kad jam reikia ne taksi, o greitosios medicinos pagalbos. Tada ji to asmens paklausė, ar jis lauks, jei ji iÅ¡kvies greitÄ jÄ . Jis sutiko. Tada ji iÅ¡kvietė pagalbÄ . Ji iÅ¡ degalinės pastato nebuvo išėjusi, bendravo tik per langelį. Kol atvažiavo greitoji, ji vaikinÄ nuolat kalbino, nes jis atrodė silpnas, jo rankos buvo kruvinos.

Jis stovėjo užsikabinęs už langelio, stovėti jam buvo pakankamai sunku. Kalbėjo jis aiÅ¡kiai, gana ramiai, nebuvo agresyvus. Ji jam uždavė klausimÄ kas atsitiko, atsakymo negavo. Jis nelabai buvo linkęs kalbėti apie įvykį, atvirauti. Pradžioje pagalvojo, kad jis buvo girtas, tačiau jokio kvapo nejuto. Greitoji atvyko už 10–15 minučių. Jį palydėjo iki medikų automobilio, jis gana ramiai, geranoriÅ¡kai nuėjo, tam nesiprieÅ¡ino. Liudytoja M. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2009-09-05 buvo pas draugÄ , grįždama susirašė su M.

L., ėjo pro Å ilutės pl. 6 namÄ . Prie to namo buvo I. J., M. L., A. B. ir V. J., kas dar buvo, neatsimena. Ji su jais pabuvo neilgai, apie 5–10 min., ten dar buvo jos sesuo L. Ji sesers paklausė, kada ji eis namo. Tuo metu jie nevartojo jokių alkoholinių gėrimų, jokių konfliktų nebuvo. Ji grįžus namo gavo SMS žinutę, turinio nelabai pamena. Labai skubėjo ir ikiteisminio tyrimo parodymų neskaitė, nes jÄ tardė 4 valandas. Ji to sakinio, apie „duchÄ â€œ nesakė. Ji gavo iÅ¡ M.

L. SMS žinutę. Miegodama jai atrašė, „nesvaik“. Ji nieko apie įvykius nežinojo. Kodėl jai parašė tokiÄ Å¾inutę, nežino. Nesuprato, kas yra žodis „duchas“. Jai ryte sesuo pasakė, kad V. J. nebegyvas, aplinkybių nežino, jai nepasakojo. Tik po pusmečio, jau po jos apklausos, jai papasakojo V., kad pas jos tėvus buvo atvykęs A. S. ir pasakė, kad gailisi, kad ar jis padÅ«rė, ar jį padÅ«rė. A. S. dar sakė, kad jam gaila jo vaikų. Kiek girdėjo, tiek ir pasakė, pokalbio turinio negali prisiminti.

Ji asmeniÅ¡kai sakė L. J., kad girdėjo iÅ¡ V. apie A. S. pasakytus žodžius. V. pasakojo, kad jos namuose A. S. gailisi, kad padÅ«rė tÄ vaikÄ . Ar I. J. apie tai sakė, neatsimena.Liudytojas M. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. S. jam paskambino, pasakė, kad grįžo iÅ¡ Norvegijos. A. S. atėjo pas jį ryte, atsinešė du butelius degtinės. Jie iÅ¡gėrė po stikliukÄ ir nuėjo pas M. A. Eidami pas M. A. nusinešė gėrimus ir ten iÅ¡gėrė butelį. Jis apsvaigo, dar balkone parÅ«kė ir išėjo namo miegoti.

Daugiau nieko nežino. A. S. liko pas M. A. A. M. pažįsta. Kai jis buvo pas M. A., A. M. nebuvo. Vėliau sužinojo, kad A. M. buvo atėjęs, tačiau jis jau buvo išėjęs ir nežino, kÄ veikė kiti asmenys. Kas atsitiko, jis sužinojo tik iÅ¡ laikraščio. Kalbėjo su A. S. jau po įvykio. Jis pasakojo, kad buvo papjautas, buvo iÅ¡vežtas į ligoninę. Prisimena, kad jis jam rašė SMS žinutę, kodėl jis neateina jo aplankyti. Jis jam atrašė, kad laikraÅ¡tyje buvo paraÅ¡yta, kad jį uždarė.

Ä®vykio naktį A. S. pagalbos neprašė, jis jam neskambino ir SMS žinučių nerašė. A. S. iÅ¡gėręs bÅ«davo ramus.Liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. S. pažįsta, nes kartu dirbo Norvegijoje. A. S. jam asmeniÅ¡kai neskambino. Jam paskambino M. A., prašė užeiti pas jį. Pasakė, kad A. S. grįžo iÅ¡ Norvegijos. Jis nuėjo pas juos ir jie iÅ¡gėrė. Po to jis išėjo į laukÄ tvarkyti automobilį. Namo grįžo apie 17–18 val. Matė, kad A.

S. irgi buvo išėjęs į laukÄ , stovėjo prie 6 namo, kalbėjosi su jaunimu. Jokio konflikto nebuvo. KitÄ dienÄ iÅ¡ R. A. sužinojo, kad jis važiuoja pas A. S. į ligoninę. Susitikus su A. S., jis sakė, kad gėrė su jaunimu, po to ėjo namo, jaunimas ėjo palydėti, po to jis atsidÅ«rė degalinėje, Mokyklos g. IÅ¡ A. S. pasakojimo jis suprato, kad jis davė paskambinti savo telefonÄ , o Å¡ie telefono negrÄ Å¾ino ir tuomet prasidėjo konfliktas. Du asmenys jį laikė, o trečias dÅ«rė.

A. S. pažįsta kaip ramų žmogų.Liudytojas M. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta A. S., nes kartu dirbo Norvegijoje. Ryte pas jį atėjo M. R. su A. S., atsinešė butelį degtinės. Jie pradėjo gerti. M. R. pradėjo miegoti ir nuėjo namo. Po to jis paskambino A. M. Atėjo A. M. ir jie toliau gėrė. Vėliau jie ėjo A. M. padėti tvarkyti automobilį. Po to A. S. staiga dingo. Ryte jis skambino A. S., tačiau telefonas buvo išjungtas. Paskambino A. S. žmonai. Ji jam papasakojo, kad A.

S. yra ligoninėje. Žino, kad jį norėjo apiplėšti ir subadė. Kai A. S. buvo paleistas iÅ¡ ligoninės, jis, M. R. ir A. M. ėjo jo aplankyti. Jie nenorėjo jo klausinėti, o jis pats to įvykio nelabai atsiminė. Paskui A. S. pradėjo pasakoti apie įvykį. Jis pasakojo, kad buvo su nepilnamečiais, ne viskÄ prisimena, jie norėjo jį palydėti, paprašė duoti telefonÄ paskambinti. Jis davė jiems telefonÄ ir jie pradėjo bėgti nuo jo. Jis pasakojo, kad grÅ«mėsi, jį badė peiliu, jis gindamasis nustÅ«mė rankÄ ir pataikė į kitÄ berniukÄ , bet jo kaltės nėra.

Jis ėjo ir atsidÅ«rė prie degalinės. Neminėjo, ar buvo sutikęs kitų žmonių. Sakė, kad mergaitė su skėčiu jam daužė per galvÄ . Liudytoja S. M. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atsimena, jog ikiteisminio tyrimo metu ji apklausė M. Ž. Apklausoje dalyvavo jos motina. Kai buvo apklausta, atidžiai perskaitė protokolÄ ir pasirašė tiek ji, tiek ir motina. Jokių pastabų nepareiÅ¡kė. Frazę „atkertam duhÄ â€œ supranta, kad reikia kažkÄ sumuÅ¡ti.

Tarp paauglių Å¡i frazė taip pat suprantama. Jai nekilo jokios abejonės, kad M. Ž. kažko nesupranta. Jokių nesusipratimų ar liudytojos parodymų nesuvokimo negalėjo bÅ«ti. Kiek pamena, I. J. mama dalyvavo visose apklausose. Ji darė labai didelę įtakÄ savo dukrai, todėl kartÄ paprašė jos palaukti už durų. Prisimena L. J. Jis atrodė nuoÅ¡irdus, norintis padėti tyrimui, pasakojo, kaip buvo, nieko nenuslėpdamas. Liudytoja B. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atsimena, kai dukra M.

Ž. buvo apklausiama Å¡ioje byloje. Dalyvavo visose apklausose. Kelioms minutėms buvo išėjusi, kai jai paskambino telefonu. Nieko tokio, kad neteisingai bÅ«tų dukros paaiÅ¡kinimai užraÅ¡yti, nepastebėjo. Tik pati M. Ž. labai pasimeta, gal nelabai supranta, ko iÅ¡ jos norima. Baigus apklausÄ , protokolas buvo perskaitytas. Pastabų dėl protokolo turinio nei ji, nei dukra neturėjo. PrieÅ¡ apklausÄ su M. nieko neaptarė, iÅ¡ tiesų net nebuvo kÄ ir aptarti, nes dukros ten nebuvo. Dukra jos neklausė, kÄ sakyti ar nesakyti.

Liudytoja V. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepažįsta V. J., M. Ž. „M.“ pažįsta. IÅ¡ matymo pažįsta teisme esančias merginas. Nieko nežino apie tÄ Ä¯vykį, kai buvo mirtinai sužalotas jaunuolis. Niekas į namus pas jÄ nebuvo atėjęs ir apie tai jai nieko nepasakojo. Su M. tik Å¡iaip kartais susitinka, jų santykiai neprieÅ¡iÅ¡ki. Tikrai neprisimena tokių aplinkybių. Kieme Å¡iaip apie tai Å¡nekėjo, bet jai asmeniÅ¡kai ne. Å nekėjo, kad tÄ naktį subadė peiliu.

Nežino, nei kas tai padarė, nei kokiomis aplinkybėmis. Kad buvo subadytas žmogus, rašė laikraÅ¡tyje, žmonės apie tai kalbėjo. Negali įvardinti, kas konkrečiai Å¡nekėjo.Liudytojas D. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2009 m. rugsėjo pradžioje tÄ naktį žiÅ«rėjo filmÄ per kompiuterį su ausinėmis. Net su ausinėmis iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ lauke. Lauke kartais patriukÅ¡maudavo girtuokliai, todėl ypatingai nekreipė dėmesio. Girdėjo, kad buvo triukÅ¡mas, kažkokie klyksmai, Å¡auksmai, tačiau toliau žiÅ«rėjo filmÄ .

Po kiek laiko iÅ¡vedė Å¡unį į laukÄ . Buvo tamsu. Stovint su Å¡uniu prie Taikos 31 namo laiptinės pamatė praeinančius du vyrus, vienas buvo aukÅ¡tesnis, kitas žemesnis, vienas Å¡viesia striuke, kitas tamsia. Vienas atrodo buvo su „kapiÅ¡onu“, o kitas trumpai kirptais plaukais. Atkreipė į juos dėmesį, nes vyrai dairėsi aplinkui. Paskui jis susigaudė, kad jei jie pamatė ten gulintį lavonÄ , tai ir pradėjo dairytis aplinkui. Ar jie galėjo kažkÄ padaryti, jis nežino. Matė balkone rÅ«kančius jaunuolius.

Galvoja, kad jie tikrai turėjo matyti, kas dedasi toje vietoje, kur buvo nusikaltimo vieta, ir tuos praeinančius žmones turėjo matyti. Su Å¡uniu nuėjo iÅ¡ kitos pusės, kur yra senelių namai. Pamatė atvažiuojantį policijos automobilį. Nuėjo pažiÅ«rėti ir tada pamatė uždengtÄ kÅ«nÄ , buvo daug kraujo. Liudytojas G. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyveno Taikos pr. (duomenys neskelbtini) apie dvejus metus. IÅ¡ pradžių butÄ vienas nuomojo, o paskui kartu su E. A. Dėl įvykio, tai jis tada namie nebuvo, o kai grįžo sekmadienį matė ant Å¡aligatvio degančias žvakutes.

IÅ¡ nuogirdų sužinojo, kad ten kažkas įvyko. E. A. tada buvo namie ir sakė, kad matė kieme greitÄ jÄ , policijÄ , bet jis nesakė, kad matė patį įvykį.Liudytojas E. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepažįsta kaltinamųjų. Paties įvykio nematė, tiesiog matė, kad apie 24 val., gal vėliau, tikslaus laiko nepamena, atvažiavo policija. Greitosios medicininės pagalbos nematė. KitÄ dienÄ matė susibÅ«riavusius žmones, kurie nešė gėles, degė žvakutes.

Ten, toje vietoje, kur buvo nužudytas žmogus prie Å¡iukÅ¡linės, tamsi vieta ir iÅ¡ jo balkono nieko nesimatė. Ta vieta visiÅ¡kai neapÅ¡viesta. Negirdėjo jokio triukÅ¡mo, buvo viskas ramu. Dėl plėšimo ir nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimo Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų M. L., I. J., A. B. kaltė dėl svetimo turto pagrobimo, pavartojant fizinį smurtÄ , o kaltinamojo L.

J. kaltė panaudojant ir peilį įrodyta.IÅ¡dėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji M. L., I. J., A. B., L. J. 2009 m. rugsėjo 5 d. apie 23.00 val., veikdami bendrininkų grupe, iÅ¡ankstinio susitarimo pagrindu dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, tai yra, turėdami tikslÄ užvaldyti A. S. turtÄ , ties namu, esančiu Taikos pr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, puolė A. S., prieÅ¡ kurį tyčia pavartojo fizinį smurtÄ , L. J. panaudojo peilį ir taip pagrobė nukentėjusiajam A. S. priklausantį turtÄ .Kaltinamosios M.

L., I. J, A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme savo kaltę neigė vis keisdamos savo pozicijas ir savo vaidmenį nusikaltime, paaiÅ¡kindamos prieÅ¡ingai nei kaltinamasis L. J. Visos kaltinamosios tvirtino, jog jokio ketinimo ir susitarimo pagrobti A. S. telefonÄ nebuvo, pas L. J. ėjo ne kurstyti jį padaryti nusikaltimÄ , tačiau praÅ¡yti jo pagalbos, kad jis padėtų apsiginti nuo A. S. grasinimų ir priekabiavimų. Tačiau tokios kaltinamųjų M. L., I. J., A. B. versijos paneigiamos byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais.

Visų pirma jų parodymus apie tai, jog neva jokio susitarimo pagrobti nukentėjusiojo telefonÄ nebuvo, akivaizdžiai paneigia kaltinamojo L. J. parodymai. Kaltinamasis dėl įvykdyto plėšimo savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir nuosekliai bei detaliai nurodė visas įvykio aplinkybes, kurios atitinka kitas teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes. Jis patvirtino, kad įvykio vakarÄ apie 23 val. pas jį į namus atėjo M. L. ir I. J. M. L. jam pasakė, kad kieme yra „karosas“ ir jį reikia „padaryti“.

Kaltinamasis parodė, jog iÅ¡ Å¡io pasakymo jis suprato, kad yra žmogus, iÅ¡ kurio galima kažkÄ pavogti. Kalbama buvo apie telefonÄ . M. L. ir I. J. jam pasakė, kad bus kieme. Jis apėjo apie namÄ , kad atrodytų, jog susitiko su merginomis atsitiktinai. Jam atėjus į vietÄ , kieme stovėjo A. B., I. J., M. L. ir A. S. Po to iÅ¡ už kampo išėjo V. J. Priėjęs prie jų, jis prisistatė Sauliumi ir paprašė A. S. telefono paskambinti. Pastarajam davus telefonÄ jis imituodamas pokalbį pradėjo eiti į tolį.

Kai A. S. pasivijęs jį pareikalavo grÄ Å¾inti jo telefonÄ , su juo susigrÅ«mė. Tuomet jis iÅ¡sitraukė peilį ir juo smÅ«giavo A. S., tačiau Å¡is pagavo jo rankÄ , jos nepaleido ir toliau vyko grumtynės. Pasak kaltinamojo, matydamas, kad vienas nesusitvarkys su A. S., jis į pagalbÄ paÅ¡aukė V. J., kuris stovėdamas jam iÅ¡ deÅ¡inės taip pat grÅ«mėsi su A. S., smÅ«giavo Å¡iam. Tada priėjo merginos ir skėčiais sudavė smÅ«gius A. S. į galvÄ , dėl suduotų smÅ«gių Å¡is paleido jo rankÄ ir jis pabėgo.

Pabėgęs kiek toliau pamatė policijos ekipaÅ¾Ä ir peilį iÅ¡metė į krÅ«mus. Telefono neiÅ¡metė, nes tai buvo grobis, kurį reikėjo parduoti. Kai jis iÅ¡metė peilį, tÄ veiksmÄ merginos matė. Merginos nutarė eiti pas A. M., turėdamos tikslÄ parduoti telefonÄ . Apie tai visi (jis ir trys merginos) kalbėjo eidami pas A. M. Su A. M. bendravo laiptinėje ir visi jie buvo laiptų aikÅ¡telėje Å¡alia vienas kito. TelefonÄ A. M. perdavė M. L., paprašė jį parduoti ir pasakė, kad negalima neÅ¡ti į lombardÄ , nes jis yra vogtas.

Kaltinamojo L. J. parodymai dėl esminių 2009 m. rugsėjo 5 d. įvykio aplinkybių yra nuoseklÅ«s ir vieni kitiems neprieÅ¡tarauja. Be to, juos patvirtina parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kur kaltinamasis iÅ¡samiai nurodė nusikaltimo įvykdymo vietÄ ir grumtynių mechanizmÄ ; teismo medicininio tyrimo specialisto iÅ¡vados Nr. G 1465/09 (03) ir KG 43/10 (03), kuriose užfiksuoti nukentėjusiojo A. S. padaryti sužalojimai; akistata tarp kaltinamojo L. J. ir kaltinamosios I. J., kurios metu kaltinamasis L.

J. patvirtino, kad pas jį atėjo M. L. ir I. J. M. L. jam pasakė, kad kieme yra girtas vaikinas, kuris turi telefonÄ ir, kadangi jos yra vienos merginos, joms reikalinga pagalba atimti jį. Kaltinamoji I. J. stovėjo Å¡alia, viskÄ girdėjo ir pritarė, kad yra galimybė pavogti telefonÄ . Taip pat akistatos metu kaltinamasis L. J. patvirtino, kad einant pas A. M. kažkas pasakė, kad telefonas yra vogtas ir telefonÄ paliko, kad pastarasis jį parduotų; akistata tarp kaltinamosios M. L. ir I. J., kurios metu kaltinamoji M.

L. nurodė, kad buvo kalbama apie tai, kad pas A. S. yra geras telefonas ir jį galima „paimti“. Patvirtino, jog arba ji, arba kaltinamoji I. J. L. J. pasakė, kad kieme yra „karosas“, bei bÅ«nant pas A. M. kažkas pasakė, kad telefonas yra vogtas, ir telefonÄ paliko, kad A. M. jį parduotų; įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, kur papildomos apžiÅ«ros metu krÅ«muose tarp Paryžiaus Komunos g. 10 ir 18 namų buvo rastas užlenkiamas peilis, kurį kaltinamasis L. J. nurodė kaip turėtÄ Taikos pr. 33 namo kieme įvykio metu; apžiÅ«ros protokolai, iÅ¡ kurių matyti, jog buvo apžiÅ«rėti kaltinamųjų M.

L. ir A. B. skėčiai, kuriais buvo smÅ«giuota nukentėjusiajam A. S., apžiÅ«rėjus nustatyta, kad kaltinamosios M. L. sulūžęs skėčio medinis kotas, o kaltinamosios A. B. vienas skėčio stipinas sulūžęs, o dar vienas atplyšęs nuo audinio; telekomunikacijų bendrovių pateikti duomenys apie kaltinamųjų I. J, A. B., M. L. įeinančius ir iÅ¡einančius bei trumpuosius praneÅ¡imus, iÅ¡ kurių matyti, kad kaltinamoji M. L. siuntė SMS trumpÄ jį praneÅ¡imÄ M. Ž. „Dw atkertam ta duha“.

A. B. 2009-09-05 23.36 val. ir 23.40 val. rašė SMS trumpuosius pranešimus A. M., M. L. telefonu aktyviai bendravo su A. M. SMS trumpaisiais pranešimais nuo 2009-09-05 22.22 val. iki 2009-09-06 04.00 val., kiti byloje surinkti duomenys. Todėl netikėti įrodymų visetu, patvirtinančių kaltinamųjų M. L., I. J., A. B., L. J. kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo nėra jokio pagrindo.Priešingai kaltinamojo L. J. parodymams, kaltinamųjų M. L., I. J., A. B. parodymai nuolat keitėsi, apklausiamos jos nurodydavo vis skirtingas nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuslėpdavo tam tikrus faktus ir pastebėtina, jog kaltinamųjų pozicijos dėl kaltės ir įvykio aplinkybių kisdavo tų pačių apklausų metu, t. y. sutapdavo laike.

Kaltinamosios M. L. parodymai apie įvykio aplinkybes keitėsi viso proceso metu, 2009-09-06 duodama parodymus ji siekdama apkaltinti A. S., nuslėpė tÄ faktÄ , kad įvykyje dalyvavo ir kaltinamasis L. J., nenurodė, kad jis pagrobė A. S. telefonÄ bei kad kartu su juo ėjo pas A. M. pagrobtÄ telefonÄ realizuoti. 2009-09-09 apklausta papildomai kaltinamoji jau papasakojo apie L. J. vaidmenį įvykyje ir įvykdytÄ plėšimÄ . Patvirtino, jog konfliktas tarp A. S. ir L. J. kilo bÅ«tent dėl telefono. 2009-07-20 įteikus praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , ji kalta prisipažino iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, kad jau prie Å ilutės pl. 6 kažkas pasakė, jog pas A.

S. yra geras telefonas, kurį galima paimti. Ji parašė SMS trumpÄ jį praneÅ¡imÄ , namo nuėjusiai M. Ž., „atkertam tÄ duhÄ â€œ. BÅ«nant prie Taikos pr. 33 namo vėl priėjo A. S. Tuomet V. J. pasakė joms nueiti ir pakviesti L. J. Ji nuėjo su I. J. ir L. J. pasakė, kad kieme yra vaikinas, kuris kabinėjasi prie jų, ir kažkuri iÅ¡ merginų pasakė, kad yra „karosas“. Prie jų kompanijos priėjęs L. J. paprašė A. S. telefono ir imituodamas pokalbį ėjo Å¡alin, tačiau A.

S. pasivijo ir pareikalavo grÄ Å¾inti telefonÄ â€“ jie susigrÅ«mė. Prie jų prisijungė ir V. J., kuris mėgino tik juos iÅ¡skirti. A. B. su I. J. skėčiais sudavė A. S., kažkas suÅ¡uko: „bėgam“, ir jie pabėgo. Sustojo prie Dailės mokyklos, kur buvo trys merginos, priėjo L. J. Å is paaiÅ¡kino, kad iÅ¡metė peilį. Peilio ji nematė. Nutarė eiti pas A. M., kuriam kažkas pasakė, kad reikia parduoti telefonÄ , kuris yra vogtas. Gautus pinigus sutarė pasidalyti visi. Kaltinamosios A.

B. pozicija viso proceso metu keitėsi kaip ir kaltinamosios M. L. TokiÄ pozicijÄ , kuriÄ iÅ¡dėstė teisiamojo posėdžio metu, kaltinamoji A. B. iÅ¡reiÅ¡kė nuo 2010-11-30, kai ji papildomai buvo apklausta kaip įtariamoji. Iki tada jos parodymai apie įvykio aplinkybes keitėsi taip pat viso proceso metu. 2009-09-06 kaltinamoji A. B. taip pat nieko nepaaiÅ¡kino apie tai, kad įvykyje dalyvavo L. J., kad jis pagrobė telefonÄ bei kad visi kartu ėjo pas A. M. 2009-09-09 apklausos metu kaltinamoji jau teigė, kad M.

L. su I. J. pakvietė L. J., kuris paėmė A. S. telefonÄ ir dėl to kilo konfliktas. Nurodė, kad pabėgę iÅ¡ įvykio vietos nuėjo pas pažįstamÄ A. M., kuriam L. J. perdavė palaikyti A. S. telefonÄ . Ä®teikus praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ A. B. jau kalta prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad suprato, jog bus grobiamas telefonas, tačiau nematė, kad bus naudojamas peilis. Prie Å ilutės pl. 6 namo vienu metu I. J. pasakė: „darom“, tai ji suprato kaip raginimÄ pagrobti iÅ¡ A. S. telefonÄ .

Kai Taikos pr. 33 namo kieme prie jų vėl priėjo A. S., V. J. jo paprašė cigarečių, o merginoms pasakė, kad jos eitų kÄ nors pakviesti. M. L. su I. J. išėjo. Joms grįžus atėjo L. J., kuris prisistatė Sauliumi ir A. S. paprašė telefono. Ji suprato, kad L. J. žino apie telefonÄ , nes A. S. tuo metu jo rankose neturėjo. Parodė apie vykusias grumtynes tarp A. S. ir L. J., o kiek vėliau ir V. J., I. J. ir jos smÅ«gius skėčiais A. S. į galvÄ . Patvirtino, kad bÅ«nant pas A. M., kažkuris pasakė, kad telefonas yra vogtas.

Kaltinamosios I. J. pozicija dėl kaltės neigimo iÅ¡ esmės nekito nuo įtarimo įteikimo, tačiau parodymai apie to vakaro įvykio aplinkybes tyrimo pradžioje, kaip ir kitų kaltinamųjų M. L. ir A. B. buvo nenuoseklÅ«s. Kaltinamoji 2009-09-06 duodama parodymus taip pat nuslėpė faktÄ , kad įvykyje dalyvavo ir L. J., ir kad jis pagrobė telefonÄ . Apklausus I. J. 2009-09-07, ji jau nurodė, kad ji su M. L. buvo pas L. J., kurį pakvietė į Taikos pr. 33 namo kiemÄ ir kuris paėmė A. S. telefonÄ .

Kaltinamosios, duodamos parodymus teisiamajame posėdyje, taip pat davė analogiÅ¡kus, iÅ¡ dalies savo kaltę neigiančius parodymus, bandydamos suklaidinti teismÄ . Toks kaltinamųjų parodymų kitimas viso proceso metu, esminių įvykio aplinkybių slėpimas, jau pirmosios apklausos metu leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamosios davė melagingus parodymus, siekdamos nuslėpti savo prisidėjimÄ prie įvykdyto plėšimo. NelogiÅ¡ki kaltinamųjų paaiÅ¡kinimai, kad jos visos trys, sukrėstos V.

J. mirties, užmirÅ¡o tÄ aplinkybę, kad įvykyje dalyvavo ir kaltinamasis L. J. Tai, kad kaltinamosios keisdamos parodymus ir neigdamos bet kokį prisidėjimÄ prie nukentėjusiojo A. S. apiplėšimo siekia iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, patvirtina ir tai, kad teisiamajame posėdyje į joms užduodamus atitinkamus klausimus kaltinamosios neatsakydavo, visos motyvuodamos, kad įvykio aplinkybių neatsimena, be to, pateikia paaiÅ¡kinimus, kurie prieÅ¡tarauja objektyvioms aplinkybėms. IÅ¡ byloje esančių telekomunikacijų bendrovių pateiktų duomenų apie kaltinamųjų įeinančius ir iÅ¡einančius bei trumpuosius praneÅ¡imus, matyti, jog kaltinamoji A.

B. SMS trumpuoju praneÅ¡imu nurodo: „nesvaik. Jaj ka sakyk blogaj pamenu“ (t.1., b. l. 180). Visa tai tik liudija, jog kaltinamosios siekia iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių ar motyvų, kodėl kaltinamasis L. J. galėtų apkalbėti kitus kaltinamuosius, bÅ«tent kaltinamasis L. J. nuo pat pirmosios jo apklausos parodė, kad jis kartu su kaltinamosiomis grobė nukentėjusiojo A. S. telefonÄ , kad tik jis turėjo peilį ir kad jį panaudojo. PareigÅ«nams jis nurodė vietÄ , kur iÅ¡metė pagrindinį daiktinį įrodymÄ â€“ peilį.

Pastebėtina, jog kaltinamajam L. J. nurodžius, kad jis veikė bendrininkų grupe, sunkėja jo teisinė atsakomybė už padarytÄ nusikaltimÄ , todėl apkalbėti kitus kaltinamuosius jam nėra jokio pagrindo. Taigi teisme iÅ¡tirtų duomenų visuma patvirtina tai, kad neblaiviam nukentėjusiajam A. S. bÅ«nant prie Å ilutės pl. 6 kartu su kaltinamosiomis, jau buvo kalbama apie nukentėjusiojo telefonÄ ir jo atėmimÄ . Tai neabejotinai patvirtina kaltinamosios I. J. pasakymas „darom“ bei kaltinamosios M.

L. siųstas SMS trumpasis praneÅ¡imas M. Ž. „dw atkertam tÄ duhÄ â€œ. Bylos duomenys patvirtina, jog nuo 22.22 iki 22.41 val. kaltinamoji M. L. SMS praneÅ¡imais bendrauja su A. M., tai liudija iÅ¡ankstinį susitarimÄ pagrobtÄ telefonÄ vėliau realizuoti. Kaltinamosioms ir V. J. prie Taikos pr. 33 namo vėl sutikus nukentėjusįjį A. S. bÅ«tent V. J. vėl užkalbino jį bei pasakė kaltinamosioms M. L. ir I. J. nueiti ir kÄ nors pakviesti. Taigi bÅ«tent kaltinamųjų sumanymas pagrobti nukentėjusiojo telefonÄ buvo pagrindas neiti namo, o tuo tikslu į pagalbÄ pasikviesti kaltinamÄ jį L.

J. Kad kaltinamasis L. J. ėjo turėdamas tikslÄ pagrobti telefonÄ , patvirtina ir tai, jog jis apėjo apie namÄ , kad atrodytų, jog susitiko su merginomis atsitiktinai, priėjęs pasisveikino su visais tartum nepažinotų kaltinamųjų, prisistatė ne savo vardu ir paprašė nukentėjusiojo A. S. telefono. Kaltinamosios M. L., I. J., A. B. Å¡alia stebi vykdomÄ nusikaltimÄ , mato, kad nukentėjusysis prieÅ¡inasi L. J., kaip prie L. J. prisijungia V. J., o nepavykus įveikti A. S., A. B. su I. J. dar ir aktyviais veiksmais padeda, t. y. skėčiais smogia A.

S. į galvÄ , dėl to pastarasis paleidžia L. J. ir I. J. suÅ¡ukus „bėgam“ iÅ¡ nusikaltimo vietos pabėgo. Pabėgusios kaltinamosios M. L., I. J., A. B. su L. J. susitinka parkelyje. L. J. pamatęs policijos ekipaÅ¾Ä iÅ¡meta peilį ir nueina pas A. M. L. J. patvirtino, kad prieÅ¡ grobiant telefonÄ jau buvo sutarta, kad telefonÄ reikės parduoti, todėl ir nuėjo pas A. M. Visiems matant ir girdint kaltinamasis L. J. su M. L. A. M. perduoda pagrobtÄ telefonÄ , pasako, kad jo negalima atiduoti į lombardÄ , nes jis vogtas.

Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad visi kaltinamieji yra vienokiu ar kitokiu bÅ«du prisidėję prie telefono pagrobimo.BK 24 str. 1 d. nurodyta, jog bendrininkavimas yra tyčinis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Å¡io kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų vykdytojai (BK 25 str. 2 d.).

Nusikaltimų padarymo metu kaltinamieji visiÅ¡kai suvokė savo veikų esmę ir jų pasekmes – pasiekė tikslÄ užvaldyti nukentėjusiojo turtÄ , o pagrobus jį kartu panaudojo. Esant bendrininkavimui kelių asmenų padaryta veika kvalifikuojama pagal tÄ patį Baudžiamojo kodekso straipsnį nepriklausomai nuo jų vaidmens, veiksmų pobÅ«džio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

Kai plėšimas padaromas panaudojant peilį, kitÄ specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ , tačiau ne visi bendrininkų ar organizuotos grupės nariai žinojo apie turimÄ Ä¯rankį ar jo panaudojimÄ , jų veika kvalifikuojama atsižvelgiant į tai, ar jie tai žinojo ir suvokė. Kaltinamasis J. L. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog peilį panaudojo savo iniciatyva ir iÅ¡sitraukė jį tik todėl, kad nebepajėgė įveikti nukentėjusiojo A. S. Kaltinamosios taip pat parodė, jog visų grumtynių metu peilio nematė, apie prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudotÄ peilį sužinojo tik tuomet, kai kaltinamasis L.

J. pasakė joms, pabėgusioms į parkelį, kad išmetė jį. Esant tam, kas išdėstyta teismas sprendžia, jog nors nustatyta, kad kaltinamasis L. J. plėšimo metu panaudojo peilį, tačiau susitarimas panaudoti peilį nenustatytas, todėl kaltinamojo L. J. peilio panaudojimas vertintinas kaip vykdytojo ekscesas, t. y. išėjimas už susitarimo ribų, ir šis plėšimo būdas kitiems bendrininkams, t. y. I. J., A. B., M. L. pagrįstai neinkriminuotas. Todėl kaltinamojo L. J. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 180 str. 2 d. kaip plėšimas, padarytas panaudojant peilį, o kaltinamųjų A.

B., M. L., I. J. pagal BK 180 str. 1 d. kaip paprastas plėšimas.Taigi bylos duomenys patvirtina, kad didžiausiÄ dalį objektyviosios plėšimo pusės realizavo kaltinamasis L. J., jis paėmė nukentėjusiojo telefonÄ , vartojo smurtÄ ir peilį prieÅ¡ jį, tačiau bendros pastangos nusikaltimui įvykdyti buvo pradėtos dar iki jo atsiradimo. Akivaizdu, jog kaltinamasis L. J. buvo sukurstytas padaryti nusikaltimÄ kitų kaltinamųjų M. L. ir I. J., kurios jį pakvietė nurodydamos potencialiÄ aukÄ .

Nors kaltinamosios nukentėjusiojo telefono nepaėmė, tačiau tiesiogiai stebėjo kaltinamojo L. J. nusikalstamus veiksmus ir siekdamos nusikalstamo rezultato – pagrobti telefonÄ bei pamačiusios, kad kaltinamasis L. J. vienas neįstengia pasiprieÅ¡inti nukentėjusiajam, I. J., A. B. pavartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį A. S., sudavė jam skėčiais per galvÄ . Kad suduoti Å¡ių kaltinamųjų smÅ«giai buvo veiksmingi, patvirtina tai, kad nukentėjusysis iÅ¡ karto po jų paleido kaltinamÄ jį L.

J. ir jie iÅ¡ nusikaltimo vietos pabėgo. Pabėgus visi kaltinamieji toliau tęsė bendrus nusikalstamus veiksmus pagrobtam turtui realizuoti. Tai rodo, kad nusikaltimo padaryme dalyvavę asmenys suprato, kad bendrai sutelktomis pastangomis siekia neteisėtai užvaldyti svetimÄ turtÄ â€“ jį pagrobti, pasirenka turto pagrobimo bÅ«dÄ vartojant fizinį smurtÄ , nusikalstamo sumanymo neatsisako ir jį tęsia. Nors kiekvieno kaltinamojo veiksmai ir buvo skirtingi, tačiau buvo reikÅ¡mingi bendroje nusikalstamoje veikoje, nes sudarė prielaidas kito bendrininko veiksmams.

Akivaizdu, jog visi kaltinamieji konkliudentiniais veiksmais buvo susitarę plėšimo bÅ«du pagrobti turtÄ , t. y. jų veiksmai buvo apjungti bendros tyčios. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, visi savo bendrais neteisėtais veiksmais sukėlė nusikalstamas pasekmes, todėl visi bendrininkai turi atsakyti už įvykdytÄ plėšimÄ . Nusikaltimas baigtas, kadangi kaltinamieji užvaldė nukentėjusiojo turtÄ ir taip įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valiÄ .

Pagrobdami nukentėjusiojo turtÄ plėšimo bÅ«du, kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, nes jie suvokė, kad jį pagrobia palaužę nukentėjusiojo valiÄ , numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Kaltinamasis A. M. apie telefono pagrobimo faktÄ sužinojo tik po nusikaltimo padarymo, todėl jis negali bÅ«ti pripažintas plėšimo nusikaltimo bendrininku. BK 189 str. 1 d. dispozicijoje numatyti alternatyvÅ«s veikos objektyvieji požymiai baudžiamajai atsakomybei atsirasti - turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas.

Å i nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Kaltė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, kad įgyja nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , ir nori taip veikti, kaltininkas turi suvokti, kad turtas gautas nusikalstamu bÅ«du, t. y. padarius vagystę ar kitÄ savanaudiÅ¡kÄ nusikaltimÄ . Svarbu tai, kad kaltininkas žino, jog turtas, kurį jam perduoda kitas asmuo, yra gautas nusikalstamu bÅ«du. Ä®statymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas nusikaltimo, padaryto įgyjant turtÄ , aplinkybes.

Užtenka nustatyti tai, kad kaltininkas įgydamas turtÄ supranta, jog įgyja nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , ir to nori.Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais anksčiau iÅ¡dėstytais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. M. 2009 m. rugsėjo mėn., naktį iÅ¡ 5 į 6 dienÄ , vidurnaktį, laiptinėje prie savo buto, iÅ¡ kaltinamosios M. L., kuri buvo kartu su kaltinamaisiais L. J., A. B. ir I. J. ir turėjo tikslÄ parduoti, paėmė ir iki 2009 m. rugsėjo 7 d. 8 val. naudojosi nukentėjusiajam A.

S. priklausančiu mobiliojo ryÅ¡io telefonu „Samsung GT S 5230“, žinodamas, kad Å¡is telefonas prieÅ¡ kelias–keliasdeÅ¡imt minučių buvo pagrobtas. Nors kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, teigdamas, jog nežinojo, kad telefonas yra pagrobtas, ir jokio praÅ¡ymo parduoti telefonÄ nebuvo, tačiau teisiamojo posėdžio metu paskelbus jo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jis jau parodė, kad visų aplinkybių neprisimena, tačiau jeigu yra paraÅ¡yta ir pasiraÅ¡yta protokole, kad buvo susitarimas parduoti telefonÄ , tai reiÅ¡kia, taip ir buvo.

Be to, jo kaltę patvirtina ir kitų kaltinamųjų parodymai, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, iÅ¡ kurių matyti, jog jau nuo 22.22 iki 22.41 val. kaltinamoji M. L. SMS praneÅ¡imais bendrauja su kaltinamuoju A. M., tai liudija iÅ¡ankstinį jų susitarimÄ parduoti telefonÄ ir pasidalyti atlygį. Taigi teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad nusikaltimÄ kaltinamasis A. M. padarė tiesiogine tyčia. Jis suvokė, kad įgijo ir realizavo turtÄ , kurį jam perduoda žmogus, kuris šį turtÄ gavo neteisėtai, padaręs nusikaltimÄ , numatė nusikalstamos veikos padarinius ir tokių padarinių norėjo.

Ä®gyto nusikalstamu bÅ«du turto vertė virÅ¡ija 3 MGL, todėl kaltinamojo A. M. veika kvalifikuotina pagal BK 189 str. 1 d. Dėl nukentėjusiojo V. J. nužudymo Teismas, įvertinęs iÅ¡tirtus bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamojo L. J. kaltė nužudžius V. J. visiÅ¡kai įrodyta. Nors kaltinamasis L. J. savo kaltę neigia, teigdamas, jog besigrumiant ir prieÅ¡ nukentėjusįjį A. S. vartojant smurtÄ bei naudojant peilį, jis pagavo jo rankas su peiliu ir pradėjo jį tampyti, o Å¡alia stovėjusiam ir prieÅ¡ nukentėjusįjį A.

S. smurtavusiam V. J. galėjo įdurti jo rankÄ su joje buvusiu peiliu valdęs nukentėjusysis A. S., tačiau bylos duomenys Å¡iÄ nuteistojo versijÄ paneigia.IÅ¡tirtų įrodymų visetu nustatyta, kad tuoj po įvykdyto plėšimo iÅ¡ nusikaltimo vietos nepabėgo tik nukentėjusysis V. J. Jis rastas netoli nusikaltimo vietos negyvas su durtine-pjautine kiaurine žaizda krÅ«tinės lÄ stos kairėje. Nustatyta, kad jis mirė 2009-09-06 tarp 00.00 ir 00.30 val. Teisme ekspertas D.Vitkus paaiÅ¡kino, kad mirtis galėjo iÅ¡tikti ir 2009-09-05, apie 23 val., V.

J. mirė po kelių minučių įvykdžius plėšimÄ . Taigi byloje surinkti įrodymai, t. y. peilio tyrimo duomenys, kaltinamojo L. J. parodymai, jo parodymų patikrinimo vietoje metu gauti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis V. J. buvo sužalotas nukentėjusiojo A. S. užpuolimo metu kaltinamojo L. J. turėtu ir plėšimo metu naudotu peiliu. Kaltinamasis L. J. prisipažino, kad peilį plėšimo metu naudojo bÅ«tent jis, ir jo iÅ¡ rankų paleidęs nebuvo. Paties kaltinamojo parodymais nustatyta, kad nukentėjusiojo A.

S. užpuolimo metu V. J. stovėjo jam iÅ¡ deÅ¡inės, t. y. buvo į jį atsisukęs kairiu Å¡onu, kuriame bÅ«tent ir užfiksuotas sužalojimas, į jį. Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, jog V. J. mirė nuo durtinio-pjautinio kiaurinio krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sužalojimo su kiauriniu kairiojo plaučio ir kiauriniu Å¡irdies pažeidimu, iÅ¡sivysčius Å«miam iÅ¡oriniam ir vidiniam nukraujavimui, kairės pusės pneumohemotoraksui bei Å¡irdies tamponadai. KrÅ«tinės sužalojimo kanalo kryptis – iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, kiek iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ ir iÅ¡ užpakalio į priekį.

Žaizdos kanalo ilgis – 9,8 cm. Mirusiojo kraujyje ir Å¡lapime rasta 1,27 ir 1,59 promiles alkoholio. Po patirto sužalojimo V. J. trumpÄ laikÄ galėjo atlikti aktyvius veiksmus, kol po kelių minučių jį iÅ¡tiko mirtis. Tikėtina, kad V. J. galėjo iÅ¡tikti Å¡okas ir jis niekur nėjo. Durtinė žaizda gili, nes tikriausiai jis nesiprieÅ¡ino. IÅ¡tyrus nukentėjusiųjų V. J., A. S. ir kaltinamojo L. J. drabužius, ant V. J. drabužių rastas jo kraujas, ant A. S. – jo kraujas, o ant kaltinamojo L.

J. kraujo nerasta. Taigi nustatyta, kad tiesioginio kontakto nebuvo.IÅ¡tyrus įvykio vietoje rastÄ peilį, kurį kaltinamasis L. J. nurodė kaip jo naudotÄ nusikaltimo metu, ant jo rasta nukentėjusiųjų V. J. ir A. S. kraujas. Atitinkant peilio bei nukentėjusiųjų A. S. ir V. J. sužalojimų požymiams, Å¡i iÅ¡vada leidžia kategoriÅ¡kai teigti, kad tiek nukentėjusysis A. S., tiek ir nukentėjusysis V. J. buvo sužaloti kaltinamojo L. J. turėtu ir rankoje laikytu peiliu. Å iÄ iÅ¡vadÄ ir peilio panaudojimo intensyvumÄ ir juo atliktų veiksmų pobÅ«dį patvirtina ir kompleksinis teismo medicinos kriminalistinis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad neatmetama, jog V.

J. krÅ«tinės žaizda padaryta tyrimui pateiktu (L. J.) peiliu. Nukentėjusiojo A. S. drabužiuose užfiksuota: sportiniame Å¡varkelyje – 9, marÅ¡kinėliuose – 18, kelnėse ir trumpikėse po vienÄ durtinį – pjautinį pažeidimÄ . Pažeidimai padaryti plokščiÄ geležtę turinčiu, vienaÅ¡meniu įrankiu aÅ¡triais aÅ¡menimis, gali bÅ«ti, kad tirti pateiktu peiliu. V. J. drabužių pažeidimai padaryti dviem poveikiais. Keliais poveikiais padaryti nukentėjusiojo A. S. drabužių pažeidimai, nustatyti negalima, kadangi skirtinguose sluoksniuose yra skirtingai (daugiausiai 18) pažeidimų, kurių tik 7 atitinka sužalojimus kÅ«ne.

Vadinasi, keli drabužių sužalojimai padaryti nežalojant kūno. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis V. J. mirė nuo vieno sužalojimo, kurį kaltinamasis L. J. padarė jam įdurdamas peiliu. Be to, teismo med. ekspertas paaiškino, kad V. J. padaryta durtinė žaizda gili, nesant kitų daugybinių sužalojimų, buvo padaryta netikėtai, jam nesiginant nuo dūrio peiliu. Kas tik patvirtina, jog vykstant grumtynėms, V. J. nesigynė ir nesitikėjo gauti smūgį peiliu.

Kaltinamojo nurodyta versija, jog jis nekaltas dėl V. J. sužalojimo ir mirties, nes jo rankÄ su peiliu valdė nukentėjusysis A. S., neatitinka bylos aplinkybių, todėl atmetama kaip nepagrįsta ir vertinama kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, jog nukentėjusysis A. S. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, prieÅ¡ingai nei kaltinamasis, kuris buvo blaivus. Kaltinamajam L. J. nebuvo padaryti jokie sužalojimai peiliu, atvirkščiai nukentėjusiajam A. S. padaryti daugybiniai durtiniai- pjautiniai sužalojimai kÅ«no priekinėje kairėje pusėje, iÅ¡ jų vienas gilus, o drabužiuose užfiksuota dar daugiau pjautinių pažeidimų.

Tai vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad ne nukentėjusysis A. S. valdė kaltinamojo L. J. rankÄ su peiliu, kadangi sužalojimai padaryti tik jam, kaltinamasis L. J. nesužalotas, jam jokie pjautiniai sužalojimai padaryti nebuvo. Peiliu net nebuvo pažeisti jo drabužiai. Taigi teismui nekyla jokių abejonių, jog kaltinamasis L. J. nužudė V. J.Tačiau nukentėjusiųjų pareikÅ¡tas kaltinimas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p., t. y., V. J. nužudymas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų neatitinka kaltinamojo L.

J. veiksmų subjektyviosios pusės. Netiesioginė tyčia nužudant kitÄ Å¾mogų – tokiÄ L. J. kaltės formÄ siÅ«lė nustatyti nukentėjusieji – yra tada, kai kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į žmogaus gyvybę, numato, kad gali jÄ atimti ir, nors ir nenori tokių pasekmių, sÄ moningai leidžia joms kilti. Kitaip tariant, kaltininkas abejingas nukentėjusiojo gyvybės atėmimui dėl savo veikos, jam nesvarbÅ«s kilsiantys padariniai, tačiau nors jis ir neturi tikslo atimti gyvybės, suvokia, kad atitinkamai veikdamas gali sukelti kito žmogaus mirtį.

Tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra objektyvusis priežastinis ryÅ¡ys.Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nerÅ«pestingumo (132 str. 1 d.) yra tada, kai kaltininkas nenumato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes, asmenines savybes turi ir gali tai numatyti. Tai reiÅ¡kia, kad darydamas veikÄ kaltininkas nesupranta, jog kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Turėjimas numatyti mirties pasekmes – objektyvus kriterijus, siejamas su pareiga bÅ«ti atsargiam. Tokia pareiga gali iÅ¡plaukti iÅ¡ įstatymo, taisyklių, tarnybos pareigų, gyvenimiÅ¡ko patyrimo.

Galėjimas numatyti kito žmogaus mirtį konkrečioje situacijoje – tai kaltininko (turinčio atitinkamÄ pareigÄ ) reali galimybė suprasti veikos pavojingumÄ bei numatyti pasekmes (gyvybės atėmimÄ ).Tiek esant neatsargios kaltės subjektyviajam požymiui, tiek netiesioginės tyčios kaltės formai, BK 132 str. 1 d. ir 129 str. numatytų veikų sukelti padariniai – kito žmogaus gyvybės atėmimas – sutampa, tačiau veikos ir jų motyvacija – skiriasi. Atribojant Å¡ias nusikalstamas veikas, nustatant subjektyviuosius požymius, pirmiausia turi bÅ«ti remiamasi objektyviais duomenimis, aplinkybėmis, apibÅ«dinančiomis įvykio situacijÄ , kaltininko veiksmus, panaudotÄ Ä¯rankį, elgesį prieÅ¡ ir po nusikaltimo padarymo ir kt.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina tÄ aplinkybę, kad kaltinamasis L. J. ne tik kad nesiekė mirtinai sužaloti V. J., bet ir apskritai tyčia nesiekė jį sužaloti. IÅ¡analizuotais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis nukentėjusiojo A. S. užpuolimo metu rankoje laikomu peiliu smÅ«giuodamas nukentėjusiajam A. S., ir tokiu bÅ«du neatsargiai elgdamasis peiliu įdÅ«rė Å¡alia stovėjusiam ir prieÅ¡ nukentėjusįjį A. S. smurtavusiam V. J. į krÅ«tinės lÄ stos kairę pusę ir padarė durtinį-pjautinį kiaurinį krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sužalojimÄ su kiauriniu kairiojo plaučio ir kiauriniu Å¡irdies pažeidimu, V.

J. netrukus įvykio vietoje mirė. Å iuo atveju kaltinamasis L. J. nusikaltimo vietoje grumtynių metu iÅ¡sitraukęs peilį bei juo atlikdamas puolimo duriamuosius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį A. S., pasirinko asmens sveikatai ir gyvybei pavojingÄ Ä¯rankį – peilį ir bÅ«dÄ , pakvietęs į pagalbÄ V. J. apie naudojamÄ peilį jo neįspėjo ir nenutraukė savo puolamųjų veiksmų – neatidavė telefono, t. y. veikė pavojingai ne tik A. S., bet ir sau bei aplinkiniams, o bÅ«damas suaugęs sveiko proto žmogus turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl naudojamo peilio gali kilti pavojus aplinkiniams.

Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad kaltinamasis L. J., puldamas nukentėjusįjį A. S. peiliu, šalia stovėjusiajam ir jam padėjusiam V. J. nenumatė, kad gali atimti gyvybę jam, tačiau pagal veikos aplinkybes (švaistymasis peiliu į visas puses grumtynių metu), savo asmenines savybes (suaugęs, suprantantis savo veiksmų esmę žmogus) turėjo ir galėjo tai numatyti, tai yra dėl nusikalstamo nerūpestingumo atėmė gyvybę V. J., kaltinamasis turėjo įvertinti tai, kad jis elgiasi rizikingai kitų žmonių sveikatos bei gyvybės atžvilgiu.

Todėl kaltinamasis L. J. nuteistinas už neatsargaus nusikaltimo padarymÄ , jo veikoje yra visi BK 132 str.1 d. numatyto nusikaltimo požymiai.Visa tai, kas pasakyta, rodo, jog kaltinamasis L. J. V. J. gyvybę atėmė ne tyčia, o dėl neatsargumo, ir jo veiksmai atitinka ne BK 129 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius, o BK 132 str. 1 d. Kaltinamojo L. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tai, kad jis prisipažino įvykdęs plėšimÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkina ta aplinkybė, jog plėšimÄ Ä¯vykdė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Dėl neatsargaus gyvybės atėmimo nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Kaltinamųjų M. L., A. B., I. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, jog plėšimÄ Ä¯vykdė veikdamos bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

Skiriant bausmę kaltinamajam L. J. atsižvelgiama į tai, jog jis padarė vienÄ tyčinį sunkų nusikaltimÄ (BK 180 str. 2 d.) ir vienÄ neatsargų nusikaltimÄ (BK 132 str. 1 d.), kuris sukėlė itin neigiamas pasekmes – mirė žmogus. Plėšimas padarytas dėl savanaudiÅ¡kų paskatų veikiant bendrininkų grupe, nors nustatyta, jog kaltinamasis buvo sukurstytas įvykdyti nusikaltimÄ kitų bendrininkų, tačiau vis dėlto atliko didžiÄ jÄ dalį objektyviosios pusės, iÅ¡eidamas iÅ¡ susitarimo ribų, panaudojo peilį, kuriuo padarė daugybinius pjautinius sužalojimus nukentėjusiajam A.

S., dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata. Neatsargus nusikaltimas padarytas naudojant įrankį kÅ«nui sužaloti – peilį. Atsižvelgtina ir į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, jog jis prisipažino įvykdęs plėšimÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimÄ Ä¯vykdė bendrininku grupe. Taip pat atsižvelgtina, kad jis praeityje nebuvo teistas, nors 2005 metais buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už plėšimÄ , taip pat teigiamÄ charakteristikÄ ir tai, kad dirba, nors nesistengė atlyginti nusikaltimu padarytos žalos.

Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti skiriant kaltinamajam L. J. su laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę, mažesnę negu bausmių, numatytų normų sankcijose už kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas, vidurkis.Skiriant bausmes kaltinamosioms M. L., A. B., I. J. atsižvelgiama į tai, jog jos padarė tyčinį apysunkį nusikaltimÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, veikdamos bendrininkų grupe, nusikaltimÄ padaryti sukurstė kitÄ asmenį – kaltinamÄ jį L.

J. Atsižvelgtina į tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kaltinamosios viso proceso metu trukdė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams bei klaidino teismÄ , vis keisdamos parodymus. Praeityje nebuvo teistos. Kaltinamosios M. L., A. B., I. J. yra jauno amžiaus, o kaltinamoji I. J. nusikaltimo metu dar nebuvo sulaukusi pilnametystės. Po įvykdyto nusikaltimo dirbo, I. J. sudarė santuokÄ , naujų nusikaltimų nepadarė. Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti skiriant bausmes, artimas sankcijos vidurkiui, jų vykdymus atidedant.

Byloje pareikšti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai: nukentėjusysis A. S. pareiškė 254 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti; Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 3315,44 Lt civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo A. S. gydymo išlaidų atlyginimo; nukentėjusieji L. J. ir R. J. pareiškė 9901,30 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai ir 500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo A.

S. pareikÅ¡tas 254 Lt civilinis ieÅ¡kinys dėl nusikaltimu jam padarytos turtinės žalos tenkintinas visiÅ¡kai – žala padaryta kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais. Plėšimo metu buvo sugadinti jo drabužiai, nusikaltimÄ kaltinamieji M. L., A. B., I. J. bei L. J. įvykdė veikdami bendrininkų grupe, todėl kaltinamieji Å¡iÄ Å¾alÄ turi atlyginti solidariai.Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str.). Nukentėjusysis A. S. dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmÄ , dėl plėšimo metu patirtų sužalojimų gydėsi ligoninėje, jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jis patyrė skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , nepatogumus, pažeminimÄ , visa tai pripažįstama asmens patirta neturtine žala.

Todėl nukentėjusiojo pareikÅ¡tas 5000 Lt civilinis ieÅ¡kinys visiÅ¡kai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus bei teismų praktikÄ , todėl tenkintinas visiÅ¡kai. Neturtinė 5000 Lt civilinio ieÅ¡kinio suma taip pat priteistina iÅ¡ visų kaltinamųjų solidariai. Valstybinės ligonių kasos pateiktas 3315,44 Lt civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, nukentėjusiajam A. S. visos civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytos gydymo paslaugos buvo suteiktos netrukus po jo sužalojimo. Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidos apmokėtos iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų.

CK 6.283 str. 1 d. numatyta, jog žalÄ , padarytÄ asmeniui, jeigu Å¡is suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Visos paslaugos įvertintos ir patvirtintos gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡e, todėl civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas ir įrodytas. IÅ¡laidas, susijusias su nukentėjusiojo A. S. gydymu, Valstybinė ligonių kasa patyrė dėl kaltinamojo L. J. nusikalstamų veiksmų, nors nusikaltimas įvykdytas veikiant bendrininkų grupe, tačiau pažymėtina, jog didžiausiÄ dalį objektyviosios plėšimo pusės realizavo bÅ«tent kaltinamasis L.

J., be to, jis išeidamas iš susitarimo ribų prieš nukentėjusįjį panaudojo peilį, dėl to pastarasis buvo sužalotas, todėl pareikštas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys priteistinas tik iš jo. Nukentėjusiųjų L. J. ir R. J. pareikštas 9901,30 Lt civilinis ieškinys dėl nusikaltimu jiems padarytos turtinės žalos tenkintinas visiškai – žala padaryta kaltinamojo L. J. nusikalstamais veiksmais. Materialinė žala įrodyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Turtinė žala yra susijusi su nukentėjusiojo V. J. laidojimo iÅ¡laidomis, todėl priteistina iÅ¡ kaltinamojo L. J.Neturtinė žala priteistina atsižvelgiant į nusikaltimais sukeltas pasekmes nukentėjusiesiems. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, dėl asmens gyvybės atėmimo.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str.). Gyvybę nukentėjusiajam atėmė kaltinamasis L. J., akivaizdu, jog žuvusiojo tėvai dėl L. J. nusikalstamų veiksmų patyrė dvasines kančias, neigiamas emocijas, stresÄ . Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiesiems atsirado dėl neatsargių kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, be to, V.

J. padėjo nusikaltimÄ vykdžiusiems asmenims, todėl teismas, atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, taip pat į teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo kriterijus, besiformuojančiÄ teismų praktikÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡omos neturtinės žalos dydis turėtų bÅ«ti sumažintas, priteisiant nukentėjusiojo tėvams 15 000 litų.Daiktų klausimas spręstinas Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje numatyta tvarka. Daiktai, turintys reikÅ¡mės Å¡iai nusikalstamai veikai tirti, saugomi Klaipėdos apskrities VPK NTB Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus daiktų saugojimo kameroje.

Daiktiniai įrodymai – peilis ir skėčiai – sunaikintini įstatymo nustatyta tvarka. V. J. drabužiai (striukė, pilka palaidinė, balti marÅ¡kinėliai, juodos sportinės kelnės „Adidas”, trumpikės, pilki sportiniai pusbačiai), grÄ Å¾intini jo tėvams L. J. ir R. J. L. J. drabužiai (sportiniai bateliai, juodos sportinės kelnės, juodi marÅ¡kinėliai, juodas sportinis džemperis) grÄ Å¾intini jam. A. S. drabužiai (sportinės kelnės, sportiniai batai, trumpikės, juodi marÅ¡kinėliai „Contrast“, bliuzonas su gobtuvu) sunaikintini kaip menkaverčiai įstatymo nustatyta tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301–302 str., 308 str., teismas                                            n u s p r e n d ž i a: L. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir LR BK 132 str. 1 d., ir jį nuteisti:pagal BK 180 str. 2 d. – 3 metams laisvės atėmimo;pagal BK 132 str. 1 d. – 2 metams laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du ir paskirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę jÄ atliekant pataisos namuose.

L. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimÄ â€“ palikti nepakeistÄ .Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.IÅ¡ L. J. civiliniams ieÅ¡kovams L. J. ir R. J. priteisti 9901,30 Lt turtinei žalai ir 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Valstybinės ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos iÅ¡ L. J. priteisti 3315,44 Lt nukentėjusiojo A. S. gydymo iÅ¡laidų atlyginimo.M.

L. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir jÄ nuteisti 2 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams, įpareigojant nuteistÄ jÄ per šį laikotarpį neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos be priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. A. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir jÄ nuteisti 2 metams laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams, įpareigojant nuteistÄ jÄ per šį laikotarpį neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos be priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. I.

J. pripažinta kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir jÄ nuteisti 2 metams laisvės atėmimo.Vadovaujantis LR BK 92 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams, paskiriant draudimÄ keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ be bausmės vykdymo atidėjimÄ kontroliuojančios institucijos žinios.A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d., ir nuteisti 10 MGL (1300 Lt) bauda.Priteisti solidariai iÅ¡ L. J., M. L., A. B., I. J.

A. S. 254 Lt turtinei žalai ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Daiktiniai įrodymai – peilis ir skėčiai – sunaikintini įstatymo nustatyta tvarka. V. J. drabužiai (striukė, pilka palaidinė, balti marÅ¡kinėliai, juodos sportinės kelnės „Adidas”, trumpikės, pilki sportiniai pusbačiai), grÄ Å¾intini jo tėvams L. J. ir R. J.. L. J. drabužiai (sportiniai bateliai, juodos sportinės kelnės, juodi marÅ¡kinėliai, juodas sportinis džemperis) grÄ Å¾intini jam. A. S. drabužiai (sportinės kelnės, sportiniai batai, trumpikės, juodi marÅ¡kinėliai „Contrast“, bliuzonas su gobtuvu) sunaikintini kaip menkaverčiai įstatymo nustatyta tvarka.Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundÄ per Klaipėdos apygardos teismÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                            Savinijus Katauskas Teisėjai                                                                                                   Remigijus Preikšaitis                                                                                                                   Valentinas Janonis