2021-08-19 Nr. AB-16531-4-44-3-00097-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3764-261/2021

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00097-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant vertėjams Aryan Zardasht ir Tadui Tvarijonui,

(duomenys neskelbtini) piliečiu B. I. prisistačiusiam asmeniui,

užsieniečio atstovei advokatei A. L. K.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui A. Č.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu B. I. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl B. I. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu B. I. prisistačiusį asmenį Centre iki 2021 m. rugsėjo 30 d., bet ne ilgiau nei kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Centras paaiškino, kad užsienietis buvo sulaikytas 2021 m. birželio 13 d. naktį, kartu su didele grupe asmenų, jis su savimi neturėjo asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmė minėtą prašymą, tačiau 2021 m. birželio 18 d. rašte išreiškė nuomonę, kad prieglobsčio prašytojas piktnaudžiauja migracine sistema, nes jis nesiekė nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, į Lietuvą atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, o nelegaliai kirtęs valstybės sieną, jis nepateikė asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų; manytina, kad, siekdamas išvengti tikėtino išsiuntimo iš Lietuvos, užsienietis gali pasislėpti ar, nelaukdamas galutinio sprendimo dėl jo teisinės padėties, išvykti iš Lietuvos į kitas Šengeno valstybes. Centro vertinimu, kadangi užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, jo kelionės tikslas nėra aiškus, laikytina, kad jis nelinkęs bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis.

3. (duomenys neskelbtini) piliečiu B. I. prisistatęs asmuo teismo posėdyje nesutiko su Centro teikimu. Tvirtino, kad jis gyveno (duomenys neskelbtini), ten liko ir jo dokumentai. Dokumentus atėmė vedlys. Kelionės tikslas yra į bet kur. Užsienietis teigė, kad jam patinka Lietuvoje, jis jaučiasi dėkingas, nenori išvykti, nori čia kurti gyvenimą, jis yra gabus, išmoks kalbą. Jis dokumentus suras, jeigu jam suteiks tokią galimybę.

4. Užsieniečio atstovas teismo posėdyje prašė svarstyti galimybę neskirti užsieniečiui sulaikymo. Nurodė, kad užsienietis dabar neturi dokumentų, tačiau gali juos gauti.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. birželio 30 d. sprendimu tenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą, t. y. nusprendė sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu B. I. prisistačiusį asmenį Centre iki 2021 m. rugsėjo 13 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo.

6. Teismas nustatė, kad B. I. prisistatęs asmuo buvo sulaikytas Lietuvos Respublikoje 2021 m. birželio 13 d., kartu su kitais asmenimis neteisėtai kirtęs Baltarusijos-Lietuvos valstybės sieną. Jis neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Asmuo 2021 m. birželio 30 d. buvo sulaikytas Centre ne ilgiau kaip 48 val. Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas dėl jo prašymo nėra priimtas, prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas skubos tvarka.

7. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jo asmenybė nėra nustatyta. Prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra išaiškinti, nes tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. Be to, užsienietis nebendradarbiauja siekiant nustatyti jo tapatybę, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su šia valstybe. Taigi, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, nes tokios priemonės taikomos tais atvejais, kai, be kita ko, nustatyta užsieniečio tapatybė. Kadangi užsienietis faktiškai buvo sulaikytas 2021 m. birželio 13 d., sulaikymo terminas nustatytas iki 2021 m. rugsėjo 13 d.

III. 8. (duomenys neskelbtini) piliečiu B. I. prisistatęs asmuo apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 30 d. sprendimą ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

9. B. I. tvirtina, jog, priešingai nei nurodė teismas, jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, dalyvauja visose procedūrose, geranoriškai teikia informaciją, yra nurodęs prašymo suteikti prieglobstį priežastis. Nors teismas konstatavo, kad užsieniečio tapatybė nenustatyta, tai laikytina formaliu reikalavimu sprendžiant dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Sulaikymas ir alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, leidžiant judėti tik Centro teritorijoje, savo turiniu yra labai panašios priemonės, tačiau pastaroji (alternatyvi) priemonė sudarytų galimybę užsieniečiui bent šiek tiek pasivaikščioti, t. y. proporcingiau suvaržytų jo judėjimo laisvę. Tai, kad užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, teisėto pragyvenimo šaltinio, nėra įstatyme numatytos aplinkybės, kliudančios taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

10. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti B. I. apeliacinį skundą.

11. Centras pakartotinai apžvelgia ginčo aplinkybes, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Centras nepritaria užsieniečio pozicijai, kad jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, jau yra nurodęs priežastis, dėl ko jam reikalingas prieglobstis, yra įvykdęs visas savo pareigas prašymo suteikti prieglobstį motyvams atskleisti. Pažymi, kad, jeigu pareiškėjas vyko į saugią šalį (Lietuva yra viena iš jų) prašyti prieglobsčio, tai neaišku, kodėl jis atvyko ne per tarptautinį pasienio kontrolės punktą, o veikdamas didelėje žmonių grupėje, neteisėtai kirsdamas valstybės sieną ir neturėdamas jokio tapatybės atpažinimo dokumento. Centras paaiškina, kad nesulaikytiems užsieniečiams nėra sudėtinga perlipti Centro apsaugines tvoras ir pabėgti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo – sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas teikime išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina egzistuojant pagrindą sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu B. I. prisistačiusį asmenį Centre. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti pagrindai sulaikyti užsienietį ir nėra priežasčių pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Apeliaciniame skunde užsienietis tvirtina, kad jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, alternatyvios sulaikymui priemonės pritaikymas labiau atitiktų teisingumo ir proporcingumo kriterijus. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

15. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

16. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

17. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

18. Akcentuotina, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 115 str. 1 d.). Viena iš tokių alternatyvių priemonių – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.). Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 str. 5 d.).

19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) piliečiu B. I. prisistatęs asmuo nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei anksčiau nepateikė valstybės institucijoms jokių savo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Užsieniečio tapatybė iki šiol nėra patvirtinta oficialiais duomenimis. Užsienietis Lietuvos valstybės sieną kirto su grupe asmenų, naktį, neleistinoje vietoje, jis pasinaudojo nelegalią migraciją į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų paslaugomis. Jis prašymą suteikti prieglobstį pateikė jau būdamas sulaikytas, o ne savanoriškai atvykęs į pasienio kontrolės punktą (Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos 2021 m. birželio 13 d. tarnybinis pranešimas, Centro byla, b. l. 1–2).

Užsienietis nurodė, kad jis niekada neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, į (duomenys neskelbtini) atvyko nelegaliai, (duomenys neskelbtini) su kitais asmenimis buvo įsodintas į automobilį ir vežamas ilgą laiką, sustojus ėjo pėsčiomis nurodyta kryptimi, iki kol buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų (Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2021 m. birželio 17 d. tarnybinis pranešimas, Centro byla, b. l. 3; Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus 2021 m. birželio 18 d. raštas, Centro byla, b. l. 9).

Migracijos departamentas 2021 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 12PR-175 nusprendė nesuteikti B. I. pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nurodė įsigaliojus šiam sprendimui ir nustačius tikrąją jo asmens tapatybę bei pilietybę išsiųsti jį į kilmės valstybę, uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei nurodė įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą apie minėtą draudimą (Centro byla, b. l. 21–29). Migracijos departamento sprendime nurodyti užsieniečio paaiškinimai, jog jis 2016 ar 2017 metais gavo (duomenys neskelbtini) pasą, tačiau jį pametė (duomenys neskelbtini).

Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra duomenų apie minėto Migracijos departamento sprendimo apskundimą. Centro byloje taip pat yra telefono ekrano nuotrauka, kurioje matyti užsienio kalba surašytas asmens tapatybės dokumentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kopiją gavo 2021 m. rugpjūčio 10 d. (nuotrauka, Centro byla, b. l. 34; tarnybinis pranešimas apie asmens dokumentų kopijų gavimą, Centro byla, b. l. 32–33).

20. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai akcentavo ir tai, kad byloje nėra duomenų apie B. I. socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika. Šios faktinės aplinkybės yra reikšmingos vertinant riziką, kad užsienietis gali bandyti pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sudarydamas kliūtis priimti sprendimą dėl jo teisinės padėties ir tokį sprendimą įvykdyti, taip pat sukeldamas nelegalią migraciją Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant aptartoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja poreikis nustatyti užsieniečio tapatybę ir pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl tenkino Centro teikimą dėl užsieniečio sulaikymo ir atsisakė skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Apeliacinio skundo argumentai, kad užsieniečio apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje būtų labiau suderinamas su teisingumo ir proporcingumo principais, yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio ir todėl atmestini.

21. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu B. I. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius