2019-03-28 Nr. AB-7744-3-63-3-00908-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-3274-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00908-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras” apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras” prašymą atsakovui J. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras” (toliau – TRATC, pareiškėjas) padavė prašymą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 366,80 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir rinkliava, vietinė rinkliava) ir 38,01 Eur bylinėjimosi išlaidas: 36,30 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 1,71 Eur už Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko ir Gyventojų registro išrašo suformavimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra Rietavo savivaldybės teritorijoje rinkliavą administruojantis subjektas, kontroliuojantis rinkliavos mokėjimą, vykdantis rinkliavos apskaitą bei kitas procedūras, reikalingas rinkliavai administruoti, įskaitant ir kreipimąsi į teismą dėl nesumokėtų rinkliavų išieškojimo. Atsakovas, būdamas nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), savininkas, už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) yra nesumokėjęs vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rietavo savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. T1-1 patvirtinti Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, pagal kuriuos atsakovas, kaip nekilnojamojo turto savininkas, turi mokėti vietinę rinkliavą.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

4. Teismas pažymėjo, kad Rietavo savivaldybės taryba 2009 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T1-83 patvirtino Rietavo savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles (toliau – Taisyklės), 2013 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. T1-114, pakeistu 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T1-183, patvirtino Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai). Apskaičiuojant vietinę rinkliavą, taikomi Nuostatuose nurodyti vietinės rinkliavos baziniai dydžiai. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Rietavo savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr.T1-183 patvirtinti Nuostatai, kuriuose įtvirtintos iš esmės analogiškos nuostatos kaip ir ankščiau galiojusioje Nuostatų redakcijoje. Vadovaujantis aptartu minėtu reglamentavimu, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Rietavo savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

5. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, jog nekilnojamojo turto objektas (duomenys neskelbtini) (butas/patalpa-butas), ir nekilnojamojo turto objekto ¼ dalis, (duomenys neskelbtini) (pastatas-gyvenamasis namas), nuosavybės teise ginčo laikotarpiu priklausė atsakovui. Iš Gyventojų registro išrašo matyti, kad atsakovas nuo 1996 m. gegužės 29 d. paskutinę gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Tokiu atveju vietinės rinkliavos mokėtoju, kaip faktinis nekilnojamojo turto objekto valdytojas, laikytinas atsakovas. Ginčo laikotarpiu už atsakovo valdomus turto objektus buvo priskaičiuota iš viso 366,80 Eur dydžio suma – 183,40 Eur už nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini), ir 183,40 Eur už nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini).

6. Teismas pažymėjo, kad iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, jog nekilnojamojo turto objektas (duomenys neskelbtini), yra butas (patalpa), jo pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų). Pagal Nuostatų 1 priedą daugiabučiams namams Rietavo miesto teritorijoje nustatyta minimali atliekų susikaupimo norma metams – vnt.; vietinės rinkliavos dydis – 47 Eur. Pagal pareiškėjo pateiktą 2018 m. gegužės 3 d. pažymą Nr. P-RT-18-12 už aptariamą nekilnojamojo turto objektą už 2014 m. nustatyta 61,40 Eur dydžio vietinė rinkliava, už 2015 m. – 61 Eur dydžio vietinė rinkliava, už 2016 m. – 61 Eur dydžio vietinė rinkliava. Pažymoje nėra nurodyta, kokiu būdu, kaip ir kodėl buvo apskaičiuotas būtent toks vietinės rinkliavos dydis (61 Eur).

7. Teismas pabrėžė, kad nekilnojamojo turto objektas (duomenys neskelbtini), yra pastatas-gyvenamasis namas, jo pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Pagal Nuostatų 1 priedą individualiems namams Rietavo miesto teritorijoje nustatyta minimali atliekų susikaupimo norma metams – 6,24 kub. m; vietinės rinkliavos dydis – 61 Eur. Pagal pareiškėjo pateiktą 2018 m. gegužės 3 d. pažymą Nr. P-RT-18-11 už aptariamą nekilnojamojo turto objektą už 2014 m. nustatyta 61,40 Eur dydžio vietinė rinkliava, už 2015 m. – 61 Eur dydžio vietinė rinkliava, už 2016 m. – 61 Eur. Minėtas nekilnojamojo turto objektas nuosavybės teise priklauso 4 asmenims, tačiau iš pareiškėjo pateiktos pažymos nėra aišku, kodėl atsakovo mokėtina vietinė rinkliava nėra apskaičiuota proporcingai pagal atsakovo valdomą turto dalį.

8. Teismas vertino, kad nagrinėjamo ginčo atveju iš į bylą pateiktų įrodymų (2018 m. gegužės 3 d. pažymų Nr. P-RT-18-11 ir P-RT-18-12) iš esmės nėra galimybės nustatyti, ar vietinė rinkliava ginčo atveju yra pagrįsta (apskaičiuota tinkamai), t. y. nėra aišku, kaip ir kodėl nustatytas vienas ar kitas mokėtinos vietinės rinkliavos dydis. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog už ginčo nekilnojamojo turto objektus mokėtini vietinės rinkliavos dydžiai yra paskaičiuoti tinkamai. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovas į bylą pateikė UAB „Lietuvos energija“ raštus, iš kurių matyti, jog nekilnojamojo turto objekte (duomenys neskelbtini), 2016 m. buvo sunaudota 0 kWh elektros energijos, 2015 m. – 1 kWh elektros energijos, 2014 m. – 0 kWh elektros energijos.

9. Teismas konstatavo, kad pagal byloje pateiktus duomenis neturi galimybės nustatyti atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos dydžio. Todėl pripažino, kad ginčo rinkliavos suma apskaičiuota nepagrįstai ir netinkamai, dėl to nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą. Rinkliava atsakovui turi būti apskaičiuota iš naujo.

10. Netenkinęs pareiškėjo prašymo, teismas taip pat neturėjo pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 11. Pareiškėjas TRATC padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) priteisti iš atsakovo 366,80 Eur dydžio nesumokėtą vietinę rinkliavą; 2) 36,30 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 1,71 Eur už Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei Gyventojų registro išrašų suformavimą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

12.1. Vadovaujantis Nuostatų 38 punktu, rinkliavos mokestis kalendoriniais metais rinkliavos mokėtojui sumažinamas 70 proc., kai jam priklausantis butas mokestiniais metais nebuvo naudojamas. TRATC pateikiamas daugiabučio namo administratoriaus, daugiabučio namo bendrijos pirmininko, ar seniūnijos seniūno patvirtintas rinkliavos mokėtojo prašymas ir nurodomas sunaudotos elektros energijos kiekis (elektros energijos kiekis per einamuosius metus negali viršyti 50 kwh). Dokumentai pateikiami einamųjų metų lapkričio mėnesį ir galioja tik einamaisiais metais. Tačiau TRATC iš atsakovo negavo Nuostatų 38 punkte nustatyta tvarka ir terminais jokių prašymų dėl rinkliavos sumažinimo, todėl nėra ir nebuvo jokio teisinio pagrindo atleisti atsakovą nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Priešingi TRATC veiksmai neabejotinai pažeistų Nuostatų reguliavimą, pamatinius teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, kadangi nebūtų laikomasi iš anksto paskelbtų ir vienodai visiems asmenims taikytinų ir privalomų lokalinių teisės aktų nuostatų. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jokių prašymų ar dokumentacijos pareiškėjui neteikė.

12.2. Teismas nei prašymo priėmimo, nei pasirengimo bylai nagrinėti ar bylos nagrinėjimo metu neįpareigojo pareiškėjo pateikti papildomus rašytinius įrodymus ar paaiškinimus. Jei teismas vertino, kad teisingam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui reikalingi papildomi patikslinimai ir (ar) įrodymai, jis privalėjo įpareigoti TRATC patikslinti aplinkybes, o ne atmesti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Vadovaujantis ABTĮ 81 straipsnio 9 dalimi, teismui iki sprendimo priėmimo pripažinus, kad reikia ištirti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai arba ištirti naujus įrodymus, yra pagrindas nutartimi atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, tačiau šioje byloje jos nagrinėjimas nebuvo atnaujintas.

12.3. Nors Nekilnojamojo turto registre atsakovo nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nurodomas kaip butas, tačiau prie šio nekilnojamojo turto objekto nėra pastatyta bendrojo naudojimo konteinerių, o kiekvienas buto savininkas turi individualų konteinerį ir veda atskirus ūkius, todėl, vadovaujantis Nuostatų 44 punktu, rinkliavos dydis apskaičiuojamas ne pagal Nuostatų 1 priede nustatytą daugiabučiams namams Rietavo miesto teritorijoje taikomą minimalią atliekų susikaupimo normą metams, o pagal Nuostatų 1 priedą individualiems namams Rietavo miesto teritorijoje nustatytą minimalią atliekų susikaupimo normą metams – 6,24 kub. m, vietinės rinkliavos dydis – 61 Eur. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovas nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objekto (duomenys neskelbtini), procentinę dalį, o šis nekilnojamojo turto objektas yra pastatas-gyvenamasis namas. Nors gyvenamojo namo dalys, kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti, tačiau visi šį nekilnojamąjį turtą valdantys asmenys naudojasi atskirais individualiais konteineriais, turi atskirus įėjimus į šį objektą bei veda atskirus ūkius, todėl proporcingai pagal atsakovo valdomą turto dalį vietinės rinkliavos dydis nėra skaičiuojamas, o kiekvienas nekilnojamojo turto dalies savininkas taip pat moka pagal Nuostatų 1 priede nustatytą individualiems namams Rietavo miesto teritorijoje taikomą minimalią atliekų susikaupimo normą metams. Taigi rinkliava atsakovui yra apskaičiuota teisingai ir iš naujo apskaičiuoti rinkliavą nėra tikslinga. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo vietinės rinkliavos dydžio pagrįstumo.

12.4. Byloje nebuvo ginčijamos ir (ar) paneigtos aplinkybės, kad TRATC turi teisę iš rinkliavos mokėtojų išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą, o atsakovas, kaip nekilnojamojo turto savininkas, turi įstatymo nustatytą prievolę mokėti rinkliavą. Todėl teismui nustačius, kad mokėtina rinkliavos suma yra mažesnė (su kuo pareiškėjas kategoriškai nesutinka), prašymas dėl nesumokėtos rinkliavos priteisimo turėjo būti tenkintas bent iš dalies, priteisiant mažesnį nei pareiškėjo prašomą mokėtiną rinkliavos dydį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovui – nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkui – paskaičiuotos 366,80 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. priteisimo.

14. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą ir įpareigojo pareiškėją vietinę rinkliavą už atsakovui priklausančius nekilnojamojo turto objektus ginčo laikotarpiu apskaičiuoti iš naujo. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kurį grindžia šiais argumentais: 1) rinkliava atsakovui yra apskaičiuota teisingai; 2) teismas, nesutikdamas su atliktais rinkliavos paskaičiavimais, turėjo savo iniciatyva iš pareiškėjo išsireikalauti papildomus rašytinius įrodymus ar paaiškinimus; 3) teismui nustačius, kad mokėtina rinkliavos suma yra mažesnė, prašymas dėl nesumokėtos rinkliavos priteisimo turėjo būti tenkintas bent iš dalies.

15. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniuose skunduose akcentuojamus aspektus.

16. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nebekartoja, o, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

18. Įvertinusi bylos medžiagą (žr. b. l. 18–19, 21–22, 28–33), teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas, apskaičiuodamas vietinę rinkliavą atsakovui, neatsižvelgė, kad nekilnojamojo turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini), yra butas (patalpa), jo pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų). Taip pat pareiškėjas neįvertino, kad atsakovas Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teise valdo ne visą nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), o tik jo ¼ dalį. Iš aktualaus Nuostatų V skyriuje „Vietinės rinkliavos dydžiai“ įtvirtinto teisinio reguliavimo, kuris detaliai pristatytas pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl nebekartojamas, matyti, kad nurodytos aplinkybės turi esminės reikšmės apskaičiuojant vietinės rinkliavos dydį, t. y. vietinės rinkliavos dydžiai tiesiogiai priklauso nuo nekilnojamojo turto naudojimo paskirties ir turi būti apskaičiuoti proporcingai savininko valdomo nekilnojamojo turto daliai. Atsižvelgiant į tai, ir pritariant pirmosios instancijos teismo motyvams (žr. nutarties 6–7 p.), pareiškėjo teiginys, kad rinkliava atsakovui yra apskaičiuota teisingai, atmetamas kaip nepagrįstas.

19. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, jog ginčo rinkliavos suma pareiškėjo atžvilgiu apskaičiuota nepagrįstai ir netinkamai. Papildomai pažymėtina, kad, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, teismas prie šios išvados priėjo tinkamai įvertinęs visus bylai išspręsti reikšmingus įrodymus, todėl, skirtingai nei teigia pareiškėjas, nėra jokio pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju teismas turėjo savo iniciatyva iš pareiškėjo išsireikalauti papildomus rašytinius įrodymus ar paaiškinimus. Papildomų įrodymų ir paaiškinimų, kuriais remiantis būtų galima daryti priešingą išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

20. Nustatęs, kad institucija, kuri įgaliota tinkamai paskaičiuoti vietines rinkliavas – TRATC – šią pareigą įvykdė netinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią instituciją įpareigojo vietinę rinkliavą už ginčo objektus apskaičiuoti iš naujo. Pagal LVAT praktiką tuo atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Todėl, vykdydamas pirmosios instancijos teismo įpareigojimą iš naujo apskaičiuoti vietinę rinkliavą nekilnojamojo turto objektams, adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), pareiškėjas privalo, be kita ko, įvertinti šioje byloje surinktus duomenis ir nustatyti, ar visu ginčo laikotarpiu pareiškėjas gali būti laikomas „atliekų turėtoju“.

21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo LVAT praktikos ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras” apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė