ed3bc611-eccd-412c-aa8c-b24f9839d778 · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinės bylos Nr. ATP-604-417/ 2014Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00207-2014-4                                       Procesinio sprendimo kategorija 45.4. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. rugpjūčio 28 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Eduardas MaÅ¡kevičius, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. apeliacinį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto PK 2014 m. balandžio 17 d. nutarimas, kuriuo R.

V. nubaustas pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį 500 Lt bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams, n u s t a t ė: 2014-04-01 R. V. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 60P-9845366-14 pagal ATPK 1242 str. 1 d. dėl to, kad jis 2014-04-01 14.20 val. prie duomenys neskelbtini, vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡važiuodamas iÅ¡ stovėjimo vietos, neįsitikino, kad tai bus saugu, tuo sukėlė pavojingÄ situacijÄ , t. y. privertė kitÄ transporto priemonę, taip pat ir policijos pareigÅ«nų tarnybinį automobilį, važiuojančius pagrindiniu keliu, staigiai stabdyti, keisti važiavimo greitį ir kryptį.

Å iais veiksmais R. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,107,119 punktų reikalavimus. Pateiktame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas R. V. pateiktame skunde praÅ¡o panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto PK 2014 m. balandžio 17 d. nutarimÄ . Nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nevertino jo ir liudininkės V. V. parodymų ir paaiÅ¡kinimų, skunde nurodytų aplinkybių, be jokio pagrindo ir nemotyvuotai atmesdamas juos vien tik kaip iÅ¡sisukinėjimÄ nuo administracinės atsakomybės. Nors, apelianto teigimu, jo ir liudytojos V.

V. parodymai ir paaiÅ¡kinimai buvo taip pat nuoseklÅ«s visos bylos nagrinėjimo metu. Tuo tarpu kitos ginčo pusės, liudytojų P. B. ir R. T. paaiÅ¡kinimai ir parodymai teismo įvertinti kaip neginčijami, nes buvo nuoseklÅ«s, todėl teismas jais vadovaudamasis paliko galioti skundžiamÄ nutarimÄ .Apelianto teigimu, iÅ¡ bylos aplinkybių viseto darytina vienintelė iÅ¡vada, kad staigų automobilių stabdymÄ sukėlė daug įvairių aplinkybių – sudėtingas intensyvus eismas prie poliklinikos, matomumÄ užstojantis neleistinoje vietoje pastatytas automobilis, saugaus atstumo nesilaikymas arba greičio virÅ¡ijimas, iÅ¡ jų ir iÅ¡ stovėjimo vietos iÅ¡važiavęs jo, R.

V., automobilis.Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. V. nurodo, jog į bylÄ nesurinkta jokių įrodymų, nes tokių iÅ¡ tiesų nėra, iÅ¡skyrus pačių pareigÅ«nų suraÅ¡ytus tarnybinius praneÅ¡imus, kuriuose tendencingai ir melagingai apraÅ¡yta neva susidariusi pavojinga situacija. Yra įsitikinęs, kad pareigÅ«nai turėjo visas galimybes padaryti įvykio vietos fotofiksacijÄ (turėjo fotoaparatÄ ir užfiksavo fotonuotraukomis neleistinoje vietoje pastatytÄ â€žVolvo XC90“, užstojusį matomumÄ ), įrodančiÄ pavojingo vairavimo sukeltas pasekmes – staigaus stabdymo ir važiavimo krypties pakeitimÄ , taip pat nustatyti priekyje važiavusio automobilio numerius bei vairuotojÄ , jį apklausti ir gauti parodymus/paaiÅ¡kinimus apie įvykio aplinkybes.

Tokių įrodymų nesurinkimas, apelianto įsitikinimu, tik dar kartÄ Ä¯rodo, jog jo vairavimas negali bÅ«ti pripažintas pavojingu, tai yra privertusiu kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.Be to, apelianto teigimu, teismas apskritai netyrė ir nenustatė, kokį konkretų Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , sukėlusį pavojingÄ situacijÄ , jis padarė. Mano, kad vienu metu ir vienais veiksmais, vienu manevru jis negalėjo padaryti dviejų KET pažeidimų, t. y. ir 107, ir 119 p. Teigia, kad pareigÅ«nas, surašęs protokolÄ ar nutarimÄ , o vėliau ir teismas privalėjo nustatyti, kurį KET pažeidimÄ jis padarė, kuris sukėlė pavojingas pasekmes, nes už abu Å¡iuos pažeidimus atsakomybė numatyta tame pačiame ATPK 1241 str. 3 d.Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto PK l. e. virÅ¡ininko pareigas G.

Pocevičius pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. apeliacinis skundas atmestinas.Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Naikinti jos apelianto skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes. Tinkamai įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Tuo tarpu apeliantui nepriimtinos apylinkės teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui. Pažymėtina, kad nė vienas byloje esantis įrodymas nėra reikÅ¡mingesnis kitų įrodymų atžvilgiu. Tik visų įrodymų visuma leidžia teismui daryti vienokias ar kitokias iÅ¡vadas dėl konkretaus fakto patvirtinimo arba paneigimo. Aplinkybė, kad byloje nėra įvykio filmuotos, fotomedžiagos, nepaneigia kitų byloje surinktų įrodymų.Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumÄ , dar kartÄ iÅ¡analizavęs bylos įrodymus, neatkartodamas jų detaliai, pripažįsta, kad nutartyje padarytos iÅ¡vados yra pagrįstos, ir atmeta apelianto argumentus.

Apygardos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis bei konstatuoti, kad Å¡ioje byloje buvo pažeistos įrodymų vertinimo nuostatos. Byloje remiantis objektyviais ir neÅ¡aliÅ¡kais liudytojų policijos pareigÅ«nų P. B., R. T. ir iÅ¡ dalies paties R. V. parodymais bei kitais iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad R. V. 2014-04-01 14.20 val. iÅ¡važiavimas į pagrindinį keliÄ prie duomenys neskelbtini, buvo pavojingas ATPK 1242 straipsnio 1 dalies prasme.Be abejo, bÅ«tina pastebėti, kad kiekvieno asmens suvokimas apie tam tikros situacijos sudėtingumÄ , kaip Å¡iuo atveju pavojingumÄ , yra subjektyvus dalykas.

Ir kas patyrusiam vairuotojui gali atrodyti kaip ne itin reikÅ¡minga, tai pradedančiajam sukelti avarinės situacijos įspÅ«dį. Tačiau nagrinėjamuoju atveju bÅ«tent paties R. V. per didelė drÄ sa, o gal ir nepakantumas sulaukti, iki bus visiÅ¡kai laisvas pagrindinis kelias, kad galėtų laisvai iÅ¡važiuoti į jį iÅ¡ aikÅ¡telės, ir lėmė apelianto veiksmus – pavojingÄ iÅ¡važiavimÄ . Teismas neturi pagrindo manyti, kad policijos pareigÅ«nai nepagrįstai bÅ«tų vertinę R. V. iÅ¡važiavimÄ Ä¯ pagrindinį keliÄ kaip keliantį pavojų kitiems eismo dalyviams vien todėl, kad po sustabdymo R.

V. intensyviai aiÅ¡kinosi įvykio aplinkybės ir dėl to „suerzinti“ pareigÅ«nai nepagrįstai jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ dėl pavojingo vairavimo. Neįtikėtina ir tai, kad pareigÅ«nai nebÅ«tų atskyrę, kur stengiamasi iÅ¡važiuoti saugiai iÅ¡ aikÅ¡telės į pagrindinį keliÄ esant ribotam matomumui, kad ir Å¡iek tiek sutrikdant eismÄ pagrindiniame kelyje, o kur sukeliant pavojingÄ avarinę situacijÄ . Vertinant R. V. bei jo mamos parodymus negalima nesutikti, kad jie nuoseklÅ«s ir pastarieji laikosi savo pasirinktos pozicijos.

Tačiau kartu reikia pažymėti ir tai, kad tiek pats R. V. yra suinteresuotas palengvinti savo teisinę padėtį (R. V. turi keturias galiojančias administracines nuobaudas, be to, inkriminuotas pažeidimas yra pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rÅ«Å¡ies pažeidimas), tiek natÅ«ralu, kad tokį interesÄ turi ir jo mama. Tuo tarpu pareigÅ«nams nepagrįstai apkalbėti apeliantÄ nebuvo jokio pagrindo.Atmestinas ir R. V. apeliacinio skundo argumentas, kad jis vienais veiksmais negalėjo padaryti kelių KET pažeidimų.

Pažymėtina, kad pažeidimų padarymų formos yra įvairios. Viena iÅ¡ jų, kai vienas pažeidimas padaromas keliais neteisėtais veiksmais, ir tokia situacija teisės teorijoje yra vadinama sutaptimi. Tai reiÅ¡kia, kad pažeidimas buvo padarytas taip, kad padarytų neteisėtų veiksmų negalima atriboti ir jie sudaro vieno pažeidimo objektyviÄ jÄ pusę. Tad ir nagrinėjamuoju atveju vertinama, kad R. V. pavojingai važiavo, nes nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ( KET 9 punktas), ir įvažiuodamas į keliÄ iÅ¡ esančių Å¡alia jo teritorijų, nedavė kelio juo važiuojančioms transporto priemonėms (KET 107 p.), kai, be to, važiuodamas atbulas, privalėjo duoti keliÄ kitiems eismo dalyviams (KET 119 p.).

Tad sutikti su apelianto pozicija, kad nebuvo iÅ¡tirta ir nustatyta, kokį konkretų KET pažeidimÄ , sukėlusį pavojingÄ situacijÄ , jis padarė, nėra teisinio pagrindo.Taigi įvertindamas apeliacinio skundo turinį apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje esami duomenys įrodo, kad R. V. padarė jam inkriminuotÄ administracinės teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje.Vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto R.

V. apeliacinio skundo netenkinti. Teisėjas                                                                                Eduardas Maškevičius