Legislator Case Law & Legislation
ed3b7cd8-9e56-4bcb-9a11-4dea67f759e5 AI generated

ed3b7cd8-9e56-4bcb-9a11-4dea67f759e5 · Kauno apygardos teismas

Case Number ed3b7cd8-9e56-4bcb-9a11-4dea67f759e5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui V. K. dėl pripažinimo nuomininko Å¡eimos nariu bei įpareigojimo pakeisti nuomos sutartį ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui R. K., trečiajam asmeniui V. K. dėl iÅ¡keldinimo,Teisėjų kolegija, n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti jį S. K. Å¡eimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme ir buto (duomenys neskelbtini), nuomininku;

Legislator headnote

AI generated

ed3b7cd8-9e56-4bcb-9a11-4dea67f759e5 · Kauno apygardos teismas: Nurodo Å¡iuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:Teismas pagrįstai pažymÄ apie deklaruotÄ ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) laikė teisinga. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apie gyvenimÄ ginčo bute ir bendro Å«kio vedimÄ , esant gyvai S. K.. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovo gyvenimas po S. K. mirties ginčo bute ieÅ¡kinio reikalavimui dėl pripažinimo A. K. Å¡eimos nariu reikÅ¡mės neturi.Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, jog po S. K. vyro J.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1376-390/2013Procesinio sprendimo kategorija:50.11.2; 114.11 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 23d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algimanto Kukalio (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Virginijos Lozoraitytės ir RÅ«tos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo R. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-57-528/2013 pagal ieÅ¡kovo R.

K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui V. K. dėl pripažinimo nuomininko Å¡eimos nariu bei įpareigojimo pakeisti nuomos sutartį ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui R. K., trečiajam asmeniui V. K. dėl iÅ¡keldinimo,Teisėjų kolegija, n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti jį S. K. Å¡eimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme ir buto (duomenys neskelbtini), nuomininku;

įpareigoti atsakovÄ pakeisti raÅ¡ytinę nuomos sutartį gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), ir sudaryti naujÄ raÅ¡ytinę sutartį su ieÅ¡kovu; priteisti iÅ¡ atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l.22-24). Nurodė, kad 2011 (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovo sugyventinė S. K., kuri iki mirties gyveno pagrindinio nuomininko teisėmis bute (duomenys neskelbtini), buvo sudariusi ir pasiraÅ¡iusi 1999 07 28 gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį; laikotarpiu nuo 1999 07 28 iki mirties S. K. buvo tame bute deklaruota su savo sutuoktiniu J.

K., kuris mirė 2010 (duomenys neskelbtini), ir dukra V. K.. Po J. K. mirties ieÅ¡kovas susipažino su S. K., pradėjo vesti bendrÄ Å«kį, mokėjo mokesčius, kartu maitinosi, įsigijo kai kuriuos namų apyvokos daiktus, naujus virtuvės baldus, buvo kaip Å¡eima ir iÅ¡gyveno beveik metus;Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto; ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti (b.l.52-55). Nurodė, kad ieÅ¡kovas savo gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravęs bute (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, o Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 02 12 įsakymo Nr.482 pagrindu 2007 04 05 su R.

R. buvo sudaryta savivaldybės gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, ieÅ¡kovas įraÅ¡ytas kaip R. R. Å¡eimos narys; bÅ«damas R. R. Å¡eimos nariu, kuriam kaip Å¡eimos nariui iÅ¡nuomotas butas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas niekaip negali bÅ«ti S. K. Å¡eimos nariu ir neturi teisinio pagrindo įgyti teisės iÅ¡sinuomoti dar vienÄ socialinį bÅ«stÄ . IeÅ¡kovas gyvenamoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), gyvena savavaliÅ¡kai, be nuomos sutarties, jis nėra įraÅ¡ytas į sÄ raÅ¡us iÅ¡sinuomoti socialiniam bÅ«stui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino. IÅ¡keldino ieÅ¡kovÄ R. K. iÅ¡ atsakovei Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto su rÅ«siu (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai ir paties ieÅ¡kovo pateikti teismui paaiÅ¡kinimai yra prieÅ¡taringi.

Teismas įvertinęs ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus bei aplinkybę, jog S. K. sutuoktinis mirė 2010 (duomenys neskelbtini), sprendė, ginčo bute ieÅ¡kovas apsigyveno ne anksčiau kaip 2010 05 30, o gal 2010 08 30. Pažymėjo, kad pats ieÅ¡kovas savo paaiÅ¡kinimuose teismui nurodė, jog su S. K. iÅ¡ esmės jį siejo tik jų bendras pomėgis iÅ¡gerti, o apie kokių nors kilnesnių jausmų ar bent jau bendrų interesų (iÅ¡skyrus girtavimÄ ) egzistavimÄ tarp jo ir S. K. ieÅ¡kovas nenurodė. Konstatavo, jog ieÅ¡kovas nesugebėjo paaiÅ¡kinti nei S. K. laidojimo aplinkybių, nei eigos ir pats pripažino, jog S. K. gulint prieÅ¡ mirtį ligoninėje jis gėrė, Å¡iai mirus ir toliau gėrė jau iÅ¡ sielvarto, apie S. K. mirtį jos dukrai jis nepranešė ir net tiksliai nežino iÅ¡ kur Å¡i apie tai sužinojo.

Teismas sprendė jog, ieÅ¡kovas neužsakė laidojimo paslaugų bei reikmenų mirusiajai, todėl UAB „Užuojauta“ suteiktų laidojimo paslaugų ir reikmenų, suteiktų S. K. ir užsakytų ieÅ¡kovo vardu, lapo (b.l.13) teismas nelaikė turinčiu įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikalavimui dėl pripažinimo Å¡eimos nariu. Nustatė, kad ieÅ¡kovas gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravęs nuo 1985 08 06 Kauno miesto savivaldybei priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), Å¡io buto nuomos sutartis 2007 04 05 sudaryta su R.

R. (b.l.25,27,57,61). Pažymėjo, kad 2007 01 12 aiÅ¡kinamajame raÅ¡te dėl minėto buto nuomos sutarties pakeitimo nurodoma, jog ieÅ¡kovas R. K. kartu su kitais 5 asmenimis tame bute gyvena ir sutinka dėl nuomos sutarties pakeitimo, o tai paneigia ieÅ¡kovo aiÅ¡kinimÄ , jog jis tame bute nuo 1985 m. negyvena (b.l.62). Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepaneigė duomenų, įraÅ¡ytų pažymoje apie ieÅ¡kovo deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Ä®vertinęs byloje esančius duomenis teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas su S. K. turėjo bendrÄ Å«kį pusę metų.

Konstatavo, jog mokesčių mokėjimas po pagrindinės nuomininkės mirties nesudaro pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio, nes pagrindinės ginčo buto nuomininkės nuomos santykiai jau buvo nutrÅ«kę. IeÅ¡kovui neįrodžius, kad jis kaip S. K. sugyventinis apsigyveno jos nuomojamame ginčo bute ir iÅ¡gyveno su ja kartu ne mažiau kaip vienerius metus ir bendrai su ja tvarkė namų Å«kį, atmetė reikalavimÄ pripažinti ieÅ¡kovÄ S. K. Å¡eimos nariu. Netenkinus ieÅ¡kinio reikalavimo dėl ieÅ¡kovo pripažinimo S. K.

Å¡eimos nariu, atmetė ir ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl atsakovės įpareigojimo sudaryti su ieÅ¡kovu ginčo patalpų nuomos sutartį, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkintino, kadangi ieÅ¡kovas gyvenamÄ jÄ patalpÄ užėmė be teisinio pagrindo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas R. K. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Tai, kad ieÅ¡kovas yra deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas negyveno ginčo objekte. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas neturi jokių asmeninių daiktų, Å¡iame bute nesilankė nuo 1986 m., todėl pagrindinė ieÅ¡kovo gyvenamoji vieta buvo ir yra, (duomenys neskelbtini).

Å iame bute ieÅ¡kovas gyvena nuo 2010 m. vasario mėnesio, moka mokesčius.Teismas neteisingai nustatė ieÅ¡kovo ir mirusiosios gyvenimo pradžiÄ . 2013-02-04 posėdžio protokole yra užfiksuota, kad ieÅ¡kovas ir mirusioji pažystami jau seniai, tačiau tik mirus jos sutuoktiniui nuo 2010 m. kovo mėnesio pradėjo gyventi kartu.IeÅ¡kovas rÅ«pinosi S. K. laidotuvėmis, pirko įkapes, rÅ«pinosi dėl laidojimo salės ir neteigė, kad visÄ tÄ laikotarpį gėrė.Teismui pateikti dokumentai ir įrodymai įrodo, kad ieÅ¡kovas ir mirusioji vedė bendrÄ Å«kį, pirko maistÄ , užsakė ir apmokėjo už baldus, mokėjo mokesčius, ieÅ¡kovas lankė jÄ ligoninėje, laidojo, Å¡ias aplinkybes patvirtino ir mirusiosios dukra.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė Kauno miesto savivaldybė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo Å¡iuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:Teismas pagrįstai pažymÄ apie deklaruotÄ ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) laikė teisinga. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apie gyvenimÄ ginčo bute ir bendro Å«kio vedimÄ , esant gyvai S. K.. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovo gyvenimas po S. K. mirties ginčo bute ieÅ¡kinio reikalavimui dėl pripažinimo A. K. Å¡eimos nariu reikÅ¡mės neturi.Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, jog po S. K. vyro J.

K. mirties (2010(duomenys neskelbtini)) praėjus 3-4, o gal 6 mėnesiams pradėjo bendrauti su S. K. artimiau ir dar po mėnesio apsigyveno ginčo bute. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų bei pats negalėjo tiksliai pasakyti nuo kada su S. K. pradėjo gyventi ginčo bute bei, kad bendrai tvarkė namų ūkį daugiau kaip metus laiko.Pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog su S. K. iš esmės jį siejo tik jų bendras pomėgis išgerti, todėl jų bendravimui nekliudė ženklus amžiaus skirtumas.

IeÅ¡kovas nesugebėjo paaiÅ¡kinti nei S. K. laidojimo aplinkybių, nei eigos. IeÅ¡kovo pateikti parodymai pirmosios instancijos teisme paneigė aplinkybes apie bendro Å«kio su S. K. vedimÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados.             Apeliacinis skundas atmestinas.            Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (C P K 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos.

Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali iÅ¡plėsti skundo argumentų sÄ raÅ¡o ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (C P K 329 straipsnis).Apelianto apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės argumentuojama tuo, kad teismas nagrinėdamas bylÄ neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes bei priimdamas sprendimÄ pažeidė C K 1. 5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto apeliaciniame skunde nurodyta argumentacija. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Å i butas pagal neterminuotÄ nuomos sutartį buvo iÅ¡nuomotas S. K., kuri 2011(duomenys neskelbtini)mirė. IeÅ¡kovas teigia, kad kartu su mirusiÄ ja nesudarę santuokos gyveno nuo 2010 metų pavasario, vedė bendrÄ Å«kį, kartu maitinosi, mokėjo mokesčius už butÄ , įsigijo namų apyvokos daiktus, sugyventinei susirgus jÄ slaugė.

IeÅ¡kovas remdamasis C K 6. 588 straipsnio nuostatomis prašė pripažinti jį mirusiosios S. K., pagrindinės ginčo buto nuomininkės, Å¡eimos nariu ir įpareigoti atsakovę pakeisti ginčo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė ieÅ¡kinį atmesti ir iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ ginčo buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, nes ieÅ¡kovas ginčo bute apsigyveno savavaliÅ¡kai.Pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad jis kaip S. K. sugyventinis apsigyveno jos nuomojamame ginčo bute ir iÅ¡gyveno su ja kartu ne mažiau kaip vienerius metus bei bendrai su ja tvarkė namų Å«kį ir konstatavo, kad ieÅ¡kovas gyvenamÄ jÄ patalpÄ užėmė be teisėto pagrindo. Teisėjų kolegija tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms ir padarytoms iÅ¡vadoms pritaria.Pagal C K 6. 588 straipsnio 1 dalį prie gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos narių yra priskiriami kartu gyvenantis sutuoktinis ( sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio vaikai.

Nuomininko sugyventinis priskiriamas prie nuomininko Å¡eimos narių, tačiau tokiu atveju jis turi įrodyti, kad jis tokiomis teisėmis apsigyveno gyvenamojoje patalpoje ir ne mažiau kaip vienerius metus iÅ¡gyveno kartu ir bendrai su nuomininku tvarkė namų Å«kį ( C K 6. 588 straipsnio 4 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas, kaip mirusiosios sugyventinis, norėdamas bÅ«ti pripažintas jos Å¡eimos nariu, turėjo įrodyti, o teismas turėjo nustatyti tokias aplinkybes: kad jis nuomininko sutikimu buvo apgyvendintas nuomojamoje gyvenamoje patalpoje, toje patalpoje gyveno kartu su nuomininku ne mažiau kaip vienerius metus ir turėjo su juo bendrÄ Å«kį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aukščiau nurodytų aplinkybių visumos ieÅ¡kiniui pagrįsti ieÅ¡kovas neįrodė ( C P K 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti jį mirusiosios Å¡eimos nariu, pagrįstai nustatė, kad ginčo buto pagrindine nuomininke iki 2011m. liepos 6d., iki jos mirties, buvo S. K.. Bylos duomenimis po S. K. mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nebuvo asmenų deklaravusių savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ( b. l. 26). Apylinkės teismas remdamasis byloje pateiktų įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į paties ieÅ¡kovo nenuoseklius paaiÅ¡kinimus dėl ginčo aplinkybių, liudytojos A.

G. parodymus, kitus raÅ¡ytinius įrodymus, kuriais ieÅ¡kovas įrodinėjo ieÅ¡kinio aplinkybes nurodė, kad ieÅ¡kovas ginčo bute galėjo apsigyventi ne anksčiau kaip 2010m. gegužės 30d., o gal net ir 2010m. rugpjūčio 30d. IeÅ¡kovo aiÅ¡kinimu, jis dažnai važinėjo dirbti ir į užsienį, todėl esant tokioms nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieÅ¡kovas neįrodė ginčo bute tikslaus apsigyvenimo fakto kaip pagrindinės nuomininkės Å¡eimos narys. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos iÅ¡vados neprieÅ¡tarauja C K 6. 588 straipsnio 4 dalies nuostatoms.Kaip jau buvo minėta, kad apelianto pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra tie, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kovo pripažinimo Å¡eimos nariu, C K 6. 588 straipsnio 4 dalies pagrindu, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ( C P K 185 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ pripažinti jį pagrindinės mirusiosios ginčo buto nuomininkės Å¡eimos nariu grindė savo paaiÅ¡kinimais, liudytojos A. G. parodymais ir kitais raÅ¡ytiniais įrodymais ( pažyma apie baldų pirkimÄ , laidojimo iÅ¡laidų sÄ mata). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertinęs Å¡alių pateiktų įrodymų visumÄ , neturėjo pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas kaip S. K. sugyventinis apsigyveno jos nuomojame bute ir iÅ¡gyveno su ja kartu ne mažiau kaip vienerius metus ir bendrai tvarkė namų Å«kį.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto apeliaciniame skunde nurodymais, kad teismas neiÅ¡tyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų tuo pažeisdamas civilinio proceso kodekso normas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas kruopščiai analizavo bylos medžiagÄ ir iÅ¡tyrė byloje pateiktus įrodymus. Pagal C P K 178 straipsnį kiekviena proceso Å¡alis turi įrodyti aplinkybes ar atsikirtimus, kuriai grindžia savo reikalavimus. IeÅ¡kovas teikė teismui duomenis apie apsigyvenimo faktÄ ginčo bute, bendro Å«kio tvarkymÄ su pagrindine ginčo buto nuomininke ilgiau nei vienerius metus, o atsakovei iÅ¡kilo pareiga įrodyti prieÅ¡ingai.

Teismų praktikoje nurodyta, kad iÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik C P K 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardintomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti C P K nustatyta tvarka. C P K 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktų buvimÄ ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-48/2005; 2010-01-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).

C K 2. 17 straipsnio 1 dalyje yra iÅ¡vardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t.y. nustatant asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ vieÅ¡uose registruose, taip pat paties asmens vieÅ¡us pareiÅ¡kimus apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Fizinio asmens nuolatine gyvenamÄ ja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat daugiausia gyvena ( C K 2.12 straipsnio 1 dalis., 2. 16 straipsnis). Vienas iÅ¡ bÅ«dų nustatyti asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ yra gauti informacijÄ iÅ¡ Gyventojų registro, kurio pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikytinas asmens gyvenamÄ ja vieta tol, kol Å¡ie duomenys yra nepaneigti kitų įrodymų.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovo nuo 1985-08-06 deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), ( b.l. 23). Å i pažyma yra oficialus raÅ¡ytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ ( C P K 197 straipsnio 2 dalis), tačiau ji vertintina su kitais įrodymais ir jos galia gali bÅ«ti paneigta kitais byloje esančiais įrodymais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2006-06-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas deklaravo vienÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , nebÅ«tinai turi reikÅ¡ti, kad jis ten gyveno. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovas nepateikė jokių patikimų, objektyvių ir pakankamų įrodymų ir kriterijų apie tai, kad jo gyvenamoji vieta iki pagrindinės ginčo buto nuomininkės mirties buvo ginčo bute. IeÅ¡kovo pateiktos pažymos apie baldų pirkimÄ ( b.l. 12, 14 ) bei iÅ¡duota sÄ mata apie suteiktas laidojimo paslaugas, o taip pat liudytojos A.

G. parodymai duoti teismo posėdžio metu, nesudaro pagrindo ieÅ¡kiniu tenkinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ teisingai taikė tiek materialinės, tiek ir procesinės teisės normas, vertindamas įrodymus įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ( C P K 185 straipsnis). Priimtas teismo sprendimas neprieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams įtvirtintiems C K 1. 5 straipsnyje. Naikinti apylinkės teismo sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

           Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos C P K 326 straipsnio 1 dalie 1 punktu, kolegija, nutaria:             Apeliacinį skundÄ atmesti.            Kauno apylinkės teismo 2013m. kovo 27d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos teisėjai                                                                                        Algimantas Kukalis                                                                                                                     Virginija Lozoraitytė                                                                                                                     RÅ«ta Palubinskaitė