ed3b3d80-8b4e-48dc-873f-16603ce2d515 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-862-422/2010

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00457-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija: 16.5.; 74.

 (S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. liepos 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Rugilei Sirgedienei,

nedalyvaujant pareiÅ¡kėjai I. S., atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I. S. praÅ¡ymÄ atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja I. S. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio sumÄ 1178,73 Lt (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis Lt 73 ct) už 2007-2009 metus.

PareiÅ¡kėja praÅ¡yme nurodė, kad atsakovas jai nepagrįstai nesumokėjo priklausančių priedų ir priemokų 2007-2009 metų laikotarpiu ir dėl to susidarė 1178,73 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio skirtumas, kurį atsakovas gera valia atsisakė sumokėti, todėl praÅ¡o teismo Å¡iÄ sumÄ priteisti. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstituciniam Teismui konstatavus valstybės tarnybos įstatymo neatitikimÄ Konstitucijos nuostatoms, iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimÄ .

Atsiliepime į skundÄ atsakovas su praÅ¡ymo reikalavimais nesutiko, tačiau teismui manant, kad pareiÅ¡kėjai priklauso darbo užmokesčio nepriemoka, prašė atidėti teismo sprendimo vykdymÄ vieneriems metams.

Proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).

Prašymas tenkintinas.

I. S. teismo praÅ¡o priteisti negautÄ darbo užmokestį už nepagrįstai apribotÄ priedų ir priemokų mokėjimÄ . PareiÅ¡kėja yra valstybės tarnautojas ir jos reikalavimas kyla iÅ¡ valstybės tarnybos teisinių santykių. Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato parengtoje pažymoje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 18 d. iki 2010 m. gegužės 18 d. pareiÅ¡kėjai buvo neiÅ¡mokėta 1178,73 Lt priemokų ir priedų dalis, virÅ¡ijanti 70 procentų pareiginės algos (b. l. 15).

Valstybės tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje. Iki 2005-12-21 galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams Å¡io įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ . Nuo 2006-06-07 galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be iÅ¡lygų taikomos Å¡io Ä®statymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos. Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojui negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. PareiÅ¡kėjui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstituciniam Teismui konstatavus valstybės tarnybos įstatymo neatitikimÄ Konstitucijos nuostatoms, iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimÄ pareiÅ¡kėjui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad „asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku. Å i asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio

4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo

įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio

„sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio

4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio

Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodÄ

administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyse administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K. J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 L. Å . v. Kauno rajono policijos komisariatas iÅ¡dėstytos nuostatos, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo ginčo Å¡alių teisiniai santykiai nėra pasibaigę, taikomos ir nagrinėjamoje byloje.

PareiÅ¡kėjai realiai negavus pagal Valstybės tarnybos įstatymÄ priklausančių sumų, atsirado pagrindas ginti pažeistas teises teisme. Nagrinėjamoje byloje atsakovo atsisakymas mokėti pareiÅ¡kėjai nesumokėtÄ darbo užmokestį negali bÅ«ti pripažintas teisėtu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybės apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

PareiÅ¡kėja atliko savo, kaip valstybės tarnautojo, pareigas, tačiau jai nebuvo sumokėtas pagal įstatymÄ priklausantis darbo užmokestis. Konstatuotina,  kad pareiÅ¡kėjai priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali bÅ«ti laikomas „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiÅ¡kėja yra iÅ¡saugojusi galimybę ginti Å¡iuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinėjant Å¡iÄ administracinę bylÄ po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu yra paÅ¡alinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieÅ¡taraujanti Konstitucijai. Sprendimas dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimÄ pareiÅ¡kėjai yra iÅ¡nykęs.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiškėjos prašymas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo pagrįstas, neprieštarauja DK

298 straipsnio nuostatai, kad valstybės tarnautojui priklausantis darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, todėl tenkintinas, priteistina 1178,73 Lt neišmokėto darbo užmokesčio suma.

Teismų praktika iÅ¡ esmės analogiÅ¡kose bylose turi bÅ«ti formuojama vieninga linkme, prieÅ¡ingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-202/2009 dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo, visuotinai žinomos aplinkybės apie sunkiÄ atsakovo – Lietuvos valstybės – turtinę padėtį pagrindu nusprendė atidėti sprendimo įvykdymÄ vienerių metų laikotarpiui (administracinė byla Nr. A822- 432/2009). Aplinkybė dėl sunkios finansinės padėties nepasikeitusi, visuotinai žinoma, todėl pripažintina, kad atsakovo praÅ¡ymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo yra pagrįstas, sprendimo vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui (ABTÄ® 4 str. 6 d., Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teisėja n u s p r e n d ž i a:

PraÅ¡ymÄ tenkinti.

Priteisti pareiÅ¡kėjai I. S. iÅ¡ atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato neiÅ¡mokėtÄ 1178,73 Lt (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis Lt 73 ct) darbo užmokesčio dalį.

Sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                    Janina

Vitunskienė