2019-03-06 Nr. AB-5949-3-61-3-01582-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-185-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01582-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. K. (O. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priimti nagrinėti apeliacinį skundą, administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas O. K. (O. K.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-407(00193) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui O. K.“; 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas 2019 m. sausio 11 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė apeliacinį skundą kartu su prašymu atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Pareiškėjas prašymą grindė argumentais, kad su 2018 m. spalio 29 d. sprendimu susipažino atvykęs į teismą 2018 m. gruodžio 11 d., o advokatė jo su teismo priimtu sprendimu nesupažindino. Kadangi sunkiai kalba lietuvių kalba, norėdamas teisingai suprasti teismo sprendimo turinį, turėjo jį išsiversti į rusų kalbą, o dėl šventinio laikotarpio ir nedarbo dienų neturėjo galimybės kreiptis teisinės pagalbos, todėl pasiruošimas paduoti apeliacinį skundą užtruko ilgiau nei tikėjosi.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 2 dalimi, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti apeliacinį skundą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjant pareiškėjo skundą 2018 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdyje dalyvavo, be kita ko, pareiškėjas ir jo atstovė advokatė G. K.. Sprendimas priimtas 2018 m. spalio 29 d. ir išsiųstas pareiškėjo atstovei advokatei G. K. elektroninių ryšių priemonėmis.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjui teisinę pagalbą teikianti ir atstovaujanti advokatė yra tiesiogiai su juo susijęs asmuo, o jos atlikti veiksmai, vertinant juos trečiųjų asmenų atžvilgiu, laikytini paties pareiškėjo veiksmais. Advokatės neatidumas ar nerūpestingumas, vertinant jį trečiųjų asmenų atžvilgiu, taip pat laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu. Teismas akcentavo, kad apeliacinio skundo padavimo termino pradžia tiesiogiai siejama ne su teismo sprendimo gavimo (susipažinimo) diena, bet su teismo sprendimo paskelbimo momentu, nepriklausomai nuo to, ar proceso šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog šioje administracinėje byloje pareiškėjui atstovavo profesionali teisininkė (advokatė), kuri galėjo ir turėjo žinoti administracinių aktų apskundimo tvarką ir terminus bei privalėjo nedelsdama apie gautus procesinius dokumentus pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais dokumentais, pripažino, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis ir nuo jo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis. Atsižvelgdamas į tai, teismas prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti apeliacinį skundą.

III. Pareiškėjas O. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti jo apeliacinį skundą.

Pareiškėjas nesutinka su teismo padarytomis išvadomis. Teigia, kad advokatė jo neinformavo apie teismo priimtą sprendimą, su juo nebendravo ir neteikė jokios informacijos. Pažymi, kad su teismo sprendimu susipažino tik 2018 m. gruodžio 11 d. atvykęs į teismo rūmus. Akcentuoja, kad dėl netinkamai suteiktų teisinių paslaugų negali būti pažeistos jo teisės ir interesai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 132 straipsnio 2 dalimi, netenkino pareiškėjo O. K. prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti bei atsisakė priimti apeliacinį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 132 straipsnio 1 dalis (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 redakcija) nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą buvo priimtas ir paskelbtas 2018 m. spalio 29 d. Sprendimas tą pačią dieną, t. y. 2018 m. spalio 29 d., išsiųstas pareiškėjo atstovei advokatei G. K. elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 24 d. buvo sudaręs atstovavimo sutartį su advokate G. K., kurios pagrindas atstovauti pareiškėją pirmosios instancijos teisme byloje dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi (II t., b. l. 130–131). Pareiškėjas apeliacinį skundas teismui padavė 2019 m. sausio 11 d., kuriame taip pat prašė atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 redakcija) nustato, jog praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pažymėtina, kad svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise, tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012, 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-27-520/2018).

Prašyme atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti pareiškėjas nurodo, kad apie teismo priimtą sprendimą advokatė jo neinformavo, todėl tik 2018 m. gruodžio 11 d., atvykęs į teismo rūmus, gavo sprendimo kopiją ir pradėjo rengti apeliacinį skundą.

Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog pareiškėjo sprendžiami atstovavimo klausimai paprastai nėra pripažįstami svarbia priežastimi, kuri gali būti pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Laikoma, kad pareiškėjui teisinę pagalbą teikiantis ir atstovaujantis advokatas yra tiesiogiai su juo susijęs asmuo, o jo atlikti veiksmai, vertinant juos trečiųjų asmenų atžvilgiu, laikytini paties pareiškėjo veiksmais. Advokato neatidumas ar nerūpestingumas, vertinant jį trečiųjų asmenų atžvilgiu, taip pat laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011, 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-382-822/2015, 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-664-261/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastys nelaikytinos objektyviomis, nuo jo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis. Pareiškėjas, būdamas rūpestingas ir atidus, turėjo suvokti apeliacinio skundo padavimo per įstatymo nustatytą terminą svarbą bei prisiimti atsakomybę už asmenų, kuriems bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patikėjo savo atstovavimą ginant galimai pažeistas teises, pasirinkimą. Pabrėžtina, kad pareiškėjas, nepaisant to, jog savo galimai pažeistas teises pasirinko ginti per atstovę, turi būti aktyvus bei domėtis teismo proceso eiga.

Įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 132 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, administracinių teismų praktiką, suformuotą analogiškose bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo O. K. (O. K.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė