2022-10-19 Nr. AB-25274-3-61-3-00620-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-433-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00620-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, VTD, atsakovas) 2021 m. sausio 27 d. raštą „Dėl prašymo duomenims gauti“ Nr. 27D-203 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. sausio 11 d. prašymą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis dalyvavo konkurse į (duomenys neskelbtini) (skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Konkursas). Konkursas įvyko 2021 m. sausio 6 d., apie konkurso rezultatus pareiškėjas buvo informuotas tą pačią dieną elektroniniu paštu. Pareiškėjas teigė, kad jam sukėlė abejonių Konkurso rezultatai, todėl jis 2021 m. sausio 11 d. prašymu kreipėsi į Departamentą, prašydamas pateikti Konkurso pretendentų vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdžio protokolą ir šio posėdžio garso bei vaizdo įrašus (toliau – ir Prašymas).

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Departamentas ginčijamu Raštu jam pateikė Komisijos 2021 m. sausio 6 d. protokolo Nr. 27L-23 išrašą, kuriame buvo nurodyti tik pareiškėjo duomenys. Atsakovas Rašte vadovavosi vien tik Asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir šių duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Valstybės tarnybos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 27V-94 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 14 punkto ir 24.1 papunkčio bei Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – ir Aprašas), 48 punkto nuostatomis, tačiau, pasak pareiškėjo, nei Aprašas, nei Tvarkos aprašas nenumato Pretendentų vertinimo komisijos posėdžių skaitmeninių garso ir vaizdo įrašų (laikmenų) pateikimo (išdavimo) vertinimo komisijoje dalyvavusiems pretendentams tvarkos. Pareiškėjas nurodė, kad Konkursas vyko nuotoliniu būdu, tačiau pareiškėjas, kai buvo skelbiami rezultatai, neturėjo techninių galimybių išklausyti rezultatų, todėl, net jei ir būtų taikomos Aprašo 48 punkto ir Tvarkos aprašo 23 punkto bei 24.2 papunkčio nuostatos, Departamentas privalėjo pareiškėjui pateikti protokolo išrašą, jame nurodydamas visų pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas ir gautus balus. Pareiškėjas tokią savo poziciją grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2021 pateiktu Aprašo 48 punkto nuostatų taikymo išaiškinimu.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas (2021 m. sausio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-1518-1047/2021 ir 2021 m. sausio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-1473-983/2021) yra nustatęs, jog konkursų protokolai bei garso ir vaizdo įrašai nėra profesinė ir (ar) komercinė paslaptis ir nėra nevieši, o protokolai ir garso bei vaizdo įrašai skundų nagrinėjimo tikslais nėra duomenų apie pretendentus skelbimas. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo Prašymas pateikti protokolą su garso ir vaizdo įrašais yra siekis apginti pažeistas teises ir ginčyti VTD Komisijos protokolinį sprendimą (konkurso rezultatus) teisme, kas visiškai atitinka 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR), 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisėtą duomenų tvarkymą pagal šios dalies c), e), f) punktus. Pasak pareiškėjo, pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ), Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus Departamentas turėjo pareigą ginčijamu Raštu pateikti nenuasmenintą protokolą su garso bei vaizdo įrašais arba nurodyti atsisakymo tai padaryti priežastis.

5. Pareiškėjo teigimu, Raštas yra nemotyvuotas, neargumentuotas ir nepagrįstas jokiomis teisės aktų normomis. Iš Rašto turinio nėra galimybės suprasti, kokiu pagrindu ir motyvais jis yra priimtas. Raštas asmeniškai pareiškėjui sukėlė teisiškai neaiškią situaciją ir apribojo jo galimybes tinkamai apginti savo teises, dėl to buvo pažeisti objektyvumo, teisėtumo, teisėtų lūkesčių principai bei pasitikėjimo viešojo administravimo institucijomis principas.

6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad vien pareiškėjo deklaratyvus pareiškimas, jog kilus rimtų abejonių dėl viešo konkurso rezultatų ir turint tikslą Komisijos protokolinį sprendimą ginčyti teisme, nenurodant jokių objektyvių priežasčių ir duomenų dėl kreipimosi į teismą, nesuteikė Departamentui jokio teisinio pagrindo, atsakant į pareiškėjo Prašymą, pateikti protokolo išrašą, nurodant jame kitų pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą), gautus balus, bei pateikti visą vaizdo ir garso įrašą. Atsakovas pažymėjo, kad šiuo atveju nėra numatyta teisė susipažinti su visu vaizdo įrašu, o tik su protokolo išrašu, su kuriuo susipažinus privalu jį iš karto sunaikinti, ir nėra numatyta jokių išimčių kitokiam šių duomenų panaudojimui. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo teisė susipažinti su jo prašomais duomenimis buvo ir yra įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka, o Departamento atsakymas į pareiškėjo Prašymą, pateikiant jam duomenis tik tokia apimtimi ir būdu, kuriuo Departamentas turėjo teisę juos (duomenis) pateikti, pareiškėjui nesudarė kliūčių ginti tariamai pažeistas teises teisme.

8. Atsakovas paaiškino, jog Departamento pareiga yra saugoti ir neatskleisti kitų konkurse dalyvavusių pretendentų asmens duomenų. Kitų pretendentų, dalyvavusių ar ketinusių dalyvauti, bet neatvykusių į konkursą, paviešinimas apie tai jų neinformavus ir negavus sutikimo perduoti jų duomenis tretiesiems asmenims, gali turėti esminės neigiamos įtakos jų privačiam, asmeniniam gyvenimui, nes neretai pretendentai nurodo, kad dėl asmeninių priežasčių (pavyzdžiui, dėl įtemptų tarnybinių santykių su vadovu ir pan.) nenori, kad tretieji asmenys sužinotų apie pretendentų dalyvavimą darbo paieškų procesuose, taip pat kiekvieno pretendento gautas balas yra laikomas to pretendento asmeniniais duomenimis, nes paviešinus informaciją, kad vienas ar kitas pretendentas iš visų dalyvavusių konkurse pretendentų, pavyzdžiui, surinko mažiausią balą, gali įžeisti ir netgi pažeminti tokio pretendento orumą.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pretendentų vertinimo metu, nustatant pretendento asmens tapatybę, jie (pretendentai) per vaizdo kamerą pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kai yra taikomas interviu vertinimo metodas ir vyksta gyvas pokalbis, o aptariamu atveju ir buvo taikomas interviu vertinimo metodas, atsakinėjant į klausimus neretai atskleidžiamos asmeninio, privataus gyvenimo aplinkybės, kurios susijusios ir su ypatingais asmens duomenimis, taip pat pretendentų vertinimo metu komisijos nariai, įskaitant ir komisijos darbe dalyvaujančius įstaigų atstovus, pasirašo konfidencialumo pasižadėjimus, kuriais įsipareigoja laikytis asmens duomenų tvarkymo ir saugumo reikalavimų, nustatytų teisės aktuose, laikytis konfidencialumo principo ir saugoti asmens duomenų paslaptį, susijusią su bet kokiais asmens duomenimis, įgyvendinti teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, nuostatas.

Taip pat komisijos nariai pasirašytinai nurodo, kad yra informuoti ir supranta, jog pažeidę konfidencialumo pasižadėjime išdėstytus įsipareigojimus, turės atlyginti padarytą žalą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, ir kad už neteisėtą asmens duomenų atskleidimą ar kitokį tvarkymą gali būti taikoma Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatyta atsakomybė. Tokiu būdu yra užtikrinama maksimali konkursuose dalyvaujančių pretendentų asmens duomenų apsauga ir už konkursuose dalyvaujančių asmenų duomenis, jų tinkamą naudojimą, saugojimą yra atsakingas Departamentas.

Tuo tarpu pareiškėjas nėra įgaliotas tvarkyti asmens duomenis, užtikrinti asmens duomenų tinkamą saugojimą ir paviešinus pretendentų privataus, asmeninio gyvenimo duomenis, net ir dėl pareiškėjo netyčinio neapdairumo ar neatidumo, atsakomybė visų pirma kiltų Departamentui. Atsakovo įsitikinimu, jis neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo – pateikti visą Komisijos protokolą bei visą vaizdo ir garso įrašą.

9. Atsakovas nurodė, kad Konkursas vyko telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Šio konkurso metu Departamentas užtikrino technines galimybes visiems pretendentams stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą. Pareiškėjas pats atsisakė pasinaudoti savo teise stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą bei pageidavo informaciją apie surinktą jo balą ir užimtą vietą gauti per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą (toliau – VATIS), ši informacija yra užfiksuota protokole. Taigi net ir tuo atveju, kai pareiškėjas vėliau pateikė prašymą Departamentui pateikti protokolo išrašą, Departamentas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti tokį prašymą, nes protokolo išrašas, nurodant jame kitų pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus, siunčiamas tik tuomet, kai nėra techninių galimybių stebėti balų skaičiavimą, rezultatų paskelbimą ir pretendentas pateikia prašymą. Atsakovas pažymėjo, kad nėra numatyta galimybė teikti protokolų išrašus, nurodant jame kitų pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus, tais atvejais, kai pretendentas pats savo noru atsisako stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą. Tokiais atvejais pretendentas per 5 darbo dienas nuo pretendentų vertinimo komisijoje pabaigos per VATIS informuojamas apie jo vertinimo komisijoje rezultatą. Departamentas 2021 m. sausio 6 d. per VATIS pareiškėją informavo, kad 2021 m. sausio 6 d. vykusiame Konkurse jis surinko 5,5 balo (nesurinkus 6 balų užimta vieta neskiriama).

10. Atsakovas teigė, kad jis, siekdamas įgyvendinti pareiškėjo teisę susipažinti su Konkurso vaizdo ir garso įrašais, aktyviai bendradarbiavo su pareiškėju. Vyko susirašinėjimas elektroniniu paštu, derinant galimybes karantino laikotarpiu, kai apribotas kontaktinis bendravimas, nuotoliniu būdu pareiškėjui tinkamu laiku sudaryti sąlygas susipažinimui su vaizdo ir garso įrašais. Atrankų skyriaus vyriausiasis specialistas S. T. 2021 m. sausio 20 d. elektroniniu paštu informavo pareiškėją, kad, atsižvelgiant į 2021 m. sausio 11 d. gautą prašymą, pareiškėjas yra kviečiamas 2021 m. sausio 22 d. nuo 12 val. prisijungti prie TEAMS programą ir nuotoliniu būdu susipažinti su Konkurso, kuriame pareiškėjas dalyvavo, vaizdo įrašu. Pareiškėjas elektroniniu paštu atsakė, kad neprašė tokios informacijos. Atsakovo nuomone, pareiškėjui buvo tinkamai ir laiku atsakyta į jo 2021 m. sausio 11 d. prašymą, t. y. pateikiant protokolo išrašą, susijusį su pareiškėju, bei sudarant jam sąlygas nuotoliniu būdu susipažinti su Konkurso vaizdo įrašu ir motyvuojant, dėl kokių priežasčių nepateikiamas visas Konkurso vaizdo įrašas bei protokolas.

11. Atsakovas pateikė teismui prašymą dėl bylos nutraukimo, kuriame nurodė, kad pareiškėjas 2021 m. sausio 20 d. teismui pateikė skundą, kuriuo prašė teismo įpareigoti Departamentą per 5 dienas išnagrinėti jo 2021 m. sausio 11 d. prašymą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą (administracinė byla Nr. eI3-1937-595/2021). Teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartimi priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo skundo ir nutraukė administracinę bylą Nr. eI3-1937-595/2021 pagal pareiškėjo skundą Departamentui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Atsakovo nuomone, esant teismo nutarčiai priimti pareiškėjo skundo atsisakymą, kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punktu, 104 straipsnio 3 dalimi, ir ši byla turėtų būti nutraukta.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu pareiškėjo J. K. skundą atmetė.

13. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo prašymą nutraukti administracinę bylą, pažymėjo, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog atsakovo minėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-1937-595/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00197-2021-5) pareiškėjas prašė teismo įpareigoti Departamentą atlikti veiksmus, t. y. įpareigoti Departamentą per 5 dienas išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. sausio 11 d. prašymą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkanti atsakymą. Pareiškėjas 2021 m. vasario 15 d. pateikė pareiškimą dėl skundo atsisakymo, kuriame pažymėjo, kad Departamentas Raštu pateikė atsakymą į jo 2021 m. sausio 11 d. prašymą, todėl byloje neliko ginčo dalyko. Teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartimi priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo skundo ir administracinę bylą Nr. eI3-1937-595/2021 nutraukė. Nustatęs, kad administracinėje byloje Nr. eI3-1937-595/2021 ginčas kilo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, o šioje byloje ginčijamas Rašto pagrįstumas ir teisėtumas, teismas spendė, kad nagrinėjamu atveju ginčas nekilo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nutraukti nagrinėjamą bylą ABTĮ 103 straipsnio 2 punkto pagrindu.

14. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl Rašto pagrįstumo ir teisėtumo, bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. sausio 11 d. pateikė Departamentui prašymą, kuriuo prašė pateikti konkurso į (duomenys neskelbtini) pareigas 2021 m. sausio 6 d. Pretendentų vertinimo komisijos protokolą ir visą posėdžio skaitmeninį garso bei vaizdo įrašą (laikmeną). Departamentas ginčijamu Raštu pateikė pareiškėjui Konkurso 2021 m. sausio 6 d. Pretendentų vertinimo komisijos protokolo išrašą Nr. 27L-23, susijusį su pareiškėjo vertinimu, neatskleidžiant kitų pretendentų duomenų. Rašte atsakovas nurodė, kad Departamentas neturi teisinio pagrindo pateikti protokolo išrašą, atskleidžiant kitų pretendentų duomenis, ir paaiškino, jog su posėdžio protokolo skaitmeniniu garso arba vaizdo ir garso įrašais (ta dalimi, kurioje dalyvavo pareiškėjas) pareiškėjas gali susipažinti Departamento patalpose iš anksto suderintu laiku, siekiant užtikrinti informacijos konfidencialumą bei užkirsti kelią galimam užduočių paviešinimui.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas Prašymu siekė gauti informaciją tam, jog galėtų teisme ginčyti Konkurso rezultatus, t. y. Komisijos 2021 m. sausio 6 d. sprendimą dėl Konkurso laimėtojo. Teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, kad 2021 m. vasario 9 d. teisme buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriuo jis ginčijo Departamento Pretendentų vertinimo komisijos 2021 m. sausio 6 d. protokolu Nr. 27L-23 priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo konkurse į (duomenys neskelbtini) pareigas – Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-2159-331/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00390-2021-0).

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl minėto sprendimo, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo deklaruotas tikslas – gauti informaciją tam, jog jis galėtų kreiptis į teismą ir ginti savo teises, yra pasiektas, pareiškėjas kreipėsi teisminės gynybos, apskųsdamas Konkurso rezultatus. Teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje Nr. eI3-2159-331/2021 pareiškėjas pareiškė analogiškus prašymus (susipažinti su visu protokolu ir garso įrašu), minėtoje byloje pareiškėjas turi teisę ir galimybę susipažinti su protokolo išrašu bei vaizdo ir garso įrašais.

Teismas vertino, kad šioje nagrinėjamoje byloje pareiškėjo reiškiamas reikalavimas nors formaliai ir teisėtas, tačiau pagal savo esmę ir tikslą yra pažeidžiantis įstatymų saugomus interesus (teisme negali būti dviejų bylų, kuriose sprendžiami tapatūs klausimai – kiek informacijos gali žinoti pareiškėjas apie tą patį Konkursą) ir prieštarauja subjektinės teisės paskirčiai (pareiškėjas remiasi teise gauti informaciją teisėtu tikslu, tačiau tikslas jau išnykęs, nors pareiškėjas vis tiek palaiko savo skundą). Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas su garso įrašu susipažinti atvyko gerokai po to, kai kreipėsi į teismą dėl Konkurso rezultatų ginčijimo, todėl toks pareiškėjo elgesys nepatvirtina jo deklaruoto informacijos gavimo tikslo.

Be to, teismo posėdyje pareiškėjas negalėjo atsakyti, ar susipažino su garso įrašu, nors tai padarė 2021 m. sausio 21 d. Tai, teismo nuomone, rodo, kad informacijos gavimo tikslas jau pasiektas, pareiškėjas skundą teisme palaiko dėl kitų tikslų, kurie neatitinka deklaruoto informacijos gavimo tikslo, o tai sudaro pagrindą vertinti, jog pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis.

16. Teismas sprendė, kad pareiškėjui Rašte buvo tinkamai atsakyta dėl informacijos teikimo, kol skundas dėl Konkurso rezultatų nebuvo pateiktas teismui. Pareiškėjas, remdamasis Teisės gauti informaciją įstatymu, negali prašyti suteikti jam dokumentų, kuriuose užfiksuoti kitų asmenų asmens duomenys. Departamentas įrodė, jog pareiškėjo prašymuose suteikti duomenis yra kitų asmenų asmens duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, kita asmeninė informacija). Pareiškėjui buvo pateiktas Protokolo išrašas, iš kurio matyti, kokį įvertinimą jis gavo, pareiškėjui pagrįstai buvo nurodyta, kad susipažinti su garso įrašu jis gali suderintu laiku ir nedarydamas įrašo kopijų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas tokia teise nepasinaudojo. Teismo vertinimu, tokie Departamento veiksmai atitinka Tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. iki 2021 m. balandžio 2 d.) 24.1 papunktį, kuriame nurodyta, kad asmenims skaitmeninio garso bei garso ir vaizdo įrašo kopijos neišduodamos, jie gali tik išklausyti savo garso arba peržiūrėti savo vaizdo įrašą. Taigi Raštu pareiškėjui buvo tinkamai atsakyta dėl jo prašomos informacijos apie jį patį pateikimo. Tokią išvadą teismas darė įvertinęs, kad realiai pareiškėjas galėjo susipažinti su prašoma informacija ir pasiekė savo deklaruotą tikslą – kreiptis į teismą, skundžiant Konkurso rezultatus.

17. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad buvo pažeistas Tvarkos aprašo 23 punktas ir 24.2 papunktis bei Aprašo 48 punktas, iš Departamento į bylą pateikto vaizdo įrašo nustatė, jog pareiškėjas atsisakė stebėti rezultatų paskelbimą ir pageidavo, kad apie Konkurso rezultatus jam būtų pranešta per VATIS. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčijo, todėl teismas sprendė, kad Aprašo 23 punktas ir 24.2 papunktis bei Tvarkos aprašo 48 punktas nebuvo pažeisti. Pareiškėjas turėjo galimybę stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, tačiau jis atsisakė pasinaudoti šia teise, todėl Departamentas neturėjo pareigos pateikti protokolo išrašą, nurodydamas jame kitų pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus. Teismas vertino, kad Departamentas, atsisakydamas teikti kitų asmenų asmens duomenis, elgėsi teisėtai. Teismas pažymėjo, kad įvertino asmens duomenų neatskleidimą, kol ginčas nėra nagrinėjamas teisme, nes ginčui persikėlus į teismą taikomos taisyklės skiriasi.

18. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad jis prašė informacijos teisėtu tikslu, kuris atitinka BDAR reikalavimus. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl nepakankamo Rašto motyvavimą, teismas pažymėjo, kad Departamentas Rašte nurodė motyvus ir teisinius pagrindus, dėl kokių priežasčių negali pareiškėjui pateikti protokolo išrašo, atskleidžiant kitų pretendentų duomenis, tačiau pateikė pareiškėjui protokolo išrašą, susijusį su jo įvertinimu, neatskleidžiant kitų pretendentų duomenų. Teismo nuomone, iš Rašte pateiktų aplinkybių ir teisinio reglamentavimo yra aišku, kokiu pagrindu buvo atsisakyti tenkinti pareiškėjo Prašymą. Taip pat, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą dėl Konkurso rezultatų, darytina išvada, kad Raštu nebuvo suvaržyta pareiškėjo galimybė tinkamai apginti savo teises. Teismas darė išvadą, kad Departamentas pateikė pakankamą informaciją, taip pat pareiškėjui suteikė galimybę susipažinti su Komisijos skaitmeniniu garso arba garso ir vaizdo įrašais.

19. Teismas nenustatė pagrindų tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti ginčijamą Raštą, taip pat tenkinti išvestinį reikalavimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą, todėl teismas skundą atmetė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas piktnaudžiavo teise (naudojimasis teise kreiptis į teismą, pažeidžiant įstatymų saugomus interesus). Pareiškėjui aktualūs duomenys buvo suteikti (pareiškėjui pateiktas protokolo išrašas ir Raštu paaiškinta, kad jis gali susipažinti su garso įrašu ir (ar) vaizdo įrašu), pareiškėjas teismui apskundė Konkurso rezultatus, taigi jo siektas teisėtas tikslas buvo įvykdytas. Priešingas teismo sprendimas prieštarautų nepiktnaudžiavimo teise principui, leistų naudotis teise priešingai teisės paskirčiai.

III. 20. Pareiškėjas J. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikia Departamento Atrankų skyriaus vyriausiojo specialisto S. T. 2021 m. sausio 21 d. elektroninį laišką ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-1531-1047/2021.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad šioje byloje priimtas tos pačios teisėjų kolegijos sprendimas yra identiškas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. eI3-1531-1047/2021, nors bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-916/2021 ir teigia, kad, kai ta pati teisėjų kolegija sprendime pasisakė dėl faktinių ir teisinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo nesąžiningumu (piktnaudžiavimu), nustatytų jų ankstesnėje išnagrinėtoje byloje (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-1531-1047/2021), kaip ir dėl išimtinai visų kitų faktinių ir teisinių aplinkybių, nagrinėjamojoje byloje toks teismo sprendimas, o tiksliau ankstesnio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-1531-1047/2021 kopija, kaip šališko teismo ir be savarankiškų motyvų, turėtų būti panaikintas absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindais (ABTĮ 145 ir 146 straipsniai).

22. Pareiškėjas teigia, kad teismas sprendime nepasisakė dėl jo (pareiškėjo) nurodytos bylai aktualios suformuotos teismų praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-465-602/2016; 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS-649-552/2017; 2017 m. kovo 1 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS-174-502/2017; 2021 m. balandžio 14 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-532-492/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2021). Pareiškėjas pažymi, kad identišku atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2021 jau yra įvertinęs Aprašo 41, 47 ir 48 punktų nuostatas ir konstatavęs, jog kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jų prašymu Departamentas per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo pateikia protokolo išrašą, nurodydamas jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus, o Departamento nurodomi argumentai, kad pareiškėjas pats nusprendė nestebėti nuotoliniu būdu vykusio Konkurso balų skaičiavimo ir rezultatų paskelbimo yra teisiškai nereikšmingi, nes Aprašo 48 punkte iš esmės nėra detalizuota, dėl kokių priežasčių pretendentas neturėjo (neteko) techninių galimybių stebėti aptariamą Konkurso etapą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad identišku atveju ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-660-789/2021 yra nurodyta, kad, kai pareiškėjas, siekdamas gauti informaciją, susijusią su konkursu, pateikė prašymą VTD, tokiu atveju jis turi būti informuotas ne tik apie jo vertinimo Komisijoje rezultatą, t. y. konkurse gautą rezultatą ir užimtą vietą, bet ir gauti informaciją apie kitų pretendentų rezultatus, o kokiu būdu ši informacija bus pateikta pretendentui – sprendžia VTD, tačiau jis negali apskritai atsisakyti pateikti šią informaciją pretendentui.

23. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pagal jo Prašymą Departamentas privalėjo jam pateikti informaciją, nurodant visų pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus. Departamentas tokios informacijos nepateikė, todėl ginčijamas Raštas suteiktos informacijos aspektu yra neišsamus ir netikslus, neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies (galiojančios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies) reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, teismas ignoravo pareiškėjo nurodytą būtent šio ginčo nagrinėjimui aktualią administracinių teismų praktiką ir nuo jos nukrypo, todėl netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir netinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, todėl padarė nepagrįstas išvadas.

24. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai vertino, jog iš Departamento į bylą pateikto vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjas atsisakė stebėti rezultatų paskelbimą ir pageidavo, jog apie Konkurso rezultatus jam būtų pranešta per VATIS, o pareiškėjas šios aplinkybės neginčijo. Pareiškėjo teigimu, Departamento pateiktas vaizdo įrašas nepatvirtina pareiškėjo atsisakymo fakto, pareiškėjas tai kategoriškai užginčijo ir paneigė teisme, tačiau teismas šias aplinkybes nustatė klaidingai.

25. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismo nurodoma Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-2159-331/2021 yra iškelta jau po Rašto priėmimo, o medžiagos dalis pripažinta nevieša. Teismas klaidingai konstatavo, kad administracinėje byloje Nr. eI3-2159-331/2021 pareiškėjas turi teisę ir galimybę susipažinti su protokolo išrašu bei su vaizdo ir garso įrašais. Be to, šios bylos skundo dalykas ir pagrindai skiriasi, todėl teismas, grįsdamas sprendimą kitos, dar neišnagrinėtos bylos, duomenimis, iš esmės pažeidė proceso normas, netinkamai vertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos bei padarė netinkamas išvadas, įskaitant ir dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo. Pasak pareiškėjo, iš teismo sprendimo turėtų būti pašalinti motyvai dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo teise pripažinimo.

26. Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-1518-1047/2021 ir Vilniaus apygardos administracinio teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-1473-983/2021 yra nustatęs prejudicinius faktus, kad konkursų protokolai ir garso bei vaizdo įrašai nėra profesinė / komercinė paslaptis ir nėra nevieši, o protokolai ir įrašai skundų nagrinėjimo tikslais nėra ir duomenų apie pretendentus atskleidimas ar jų skelbimas. Pasak pareiškėjo, nagrinėjamu atveju teismas netinkamai taikė Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas ir nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos.

27. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepasisakė dėl jo (pareiškėjo) teiginių, jog Rašte nurodyti Tvarkos aprašo 14 ir 24 punkto papunkčiai prieštarauja aukštesnės teisinės galios teisės aktams. Teismas nepasisakė ir dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Aprašo 48 punkto, Tvarkos aprašo 23 punkto ir 24.2 papunkčio nuostatų taikymu, bei VTD pareiga pateikti pareiškėjui (registruotu paštu, kaip prašė pareiškėjas) Protokolo išrašą su jame nurodytais visų pretendentų vardais, pavardėmis, užimtomis vietomis (eiliškumą) ir gautais balais. Taip pat teismas nepasisakė dėl Rašto atitikties VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams.

28. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

29. Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikia įrodymus: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI3-2159-331/2021; Departamento raštą „Dėl informacijos pateikimo“ administracinėje byloje Nr. eI3-2159-331/2021; susirašinėjimą su pareiškėju; pareiškėjo prašymą gauti duomenis.

30. Atsakovo teigimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo traktuotini kaip apelianto nuomonė. Teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, laikydamasis ABTĮ nuostatų ir principų, vertino surinktų byloje įrodymų visumą, o ne atskirus dokumentus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismo išvados nemotyvuotos, netinkamos, teismo sprendimas yra šališko teismo (neteisėtos sudėties) be savarankiškų motyvų. Atsakovo vertinimu, taip pat atmestinas pareiškėjo teiginys, kad teismo sprendime faktinės aplinkybės nukopijuotos iš kitos bylos.

31. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad teismas sprendime privalėjo pasisakyti dėl pareiškėjo skunde nurodytų teismų priimtų procesinių sprendimų. Pasak atsakovo, pareiškėjo nurodomos nutartys pagal bylos faktines ir teisines aplinkybes nesutampa su nagrinėjama byla, be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

32. Atsakovas sutinka su teismo išvada dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo teise. Atsakovas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-2159-331/2021 pareiškėjas pareiškė analogiškus prašymus (susipažinti su visu protokolu ir garso įrašu) ir minėtoje byloje pareiškėjas ne tik kad turi teisę ir galimybę susipažinti su protokolo išrašu, bet šią teisę pareiškėjas įgyvendino iki Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos eI2-2429-1063/2021 (byla iškelta 2021 m. kovo 25 d., o byloje eI3-2159-331/2021 pareiškėjas su visu protokolo išrašu susipažino 2021 m. kovo 1 d.) iškėlimo, kurioje pareiškėjas kelia analogiškus reikalavimus dėl susipažinimo su protokolu ir vaizdo įrašu. Atsakovo nuomone, teismo išvada, kad pareiškėjo deklaruotas tikslas – gauti informaciją tam, jog jis galėtų kreiptis į teismą ir ginti savo teises, yra pasiektas, pareiškėjas kreipėsi teisminės gynybos, apskųsdamas Konkurso rezultatus, ir jau iki bylos dėl skundžiamu Rašto iškėlimo susipažino su visu protokolo išrašu, todėl teisme negali būti dviejų bylų, kuriose sprendžiami tapatūs klausimai, nes tai prieštarauja subjektinės teisės paskirčiai.

33. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas įprastai po kiekvieno įvykusio konkurso pateikia Departamentui prašymą dėl duomenų gavimo apie konkursą, po to atsakymą apskundžia teismui ir lygiagrečiai pateikia teismui skundą dėl konkurso teisėtumo. Visose bylose, tiek bylose dėl duomenų pateikimo, tiek bylose dėl konkurso rezultatų panaikinimo, taip pat ir Departamentui teikiamuose raštuose dėl informacijos pateikimo, dominuoja pagrindinis pareiškėjo reikalavimas – pateikti ne Departamento tvarkomus paties pareiškėjo duomenis, o kitų asmenų duomenis. Iš pareiškėjo elgesio tiek inicijuojant teismų procesus, tiek reikalaujant duomenų apie kitus asmenis, pateikiant pareiškėjui visus vaizdo įrašus, Departamentui kyla pagrįstos abejonės dėl tokių duomenų gavimo tikslo. Šias abejones patvirtina ir aplinkybė, kad pareiškėjas nepasinaudoja Departamento sudaromomis galimybėmis susipažinti su jo paties tvarkomais duomenimis. Atsakovas pateikia sąrašą paskutinių konkursų, kuriuose pareiškėjas dalyvavo ir vėliau teikė prašymus gauti informaciją, bet sudarius jam tokią galimybę – su ja nesusipažino, taip pat pareiškėjo inicijuotų bylų sąrašą, kuris, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ir toliau dalyvauja konkursuose, nėra baigtinis. Pasak atsakovo, kiekybinis vieno asmens iškeltų bylų kriterijus pagal suformuotą teismų praktiką taip pat gali būti laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

34. Atsakovas dėl Aprašo 48 straipsnio nuostatų taikymo nurodo, kad Konkursas vyko telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Šio konkurso metu Departamentas užtikrino technines galimybes visiems pretendentams stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą. Peržiūrėjus Konkurso vaizdo ir garso įrašą matyti, kad pareiškėjas pats atsisakė pasinaudoti savo teise stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą bei paprašė informaciją pateikti per VATIS. Taigi Departamentas negali būti atsakingas už paties pareiškėjo atsisakymą pasinaudoti jo paties teisėmis. Atsakovas pažymi, kad Aprašo 48 punkte įtvirtinta norma: „nėra techninių galimybių pretendentams, o konkurso atveju – ir stebėtojams, stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą“ yra suformuota Departamentui, t. y. kai Departamentas neturi techninių galimybių (dėl kompiuterinės įrangos, internetinio ryšio gedimo / sutrikimo ir pan.) užtikrinti pretendentų teisės stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą. „Gyvai“ vykstant konkursui Aprašas neįtvirtina galimybės gauti pretendentams, nedalyvavusiems rezultatų paskelbime, konkurso protokolo išrašo, nurodant jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad vykdant konkursą telekomunikacijų galiniais įrenginiais, pretendentų teisė – per 5 darbo dienas gauti protokolo išrašą, nurodant jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus – nėra absoliuti, t. y. tokia teisė galėtų būti įgyvendinama, jei Departamentas negalėtų / nesugebėtų užtikrinti technines galimybes visiems pretendentams stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą.

35. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad iš garso įrašo nustatyta, jog pokalbio pabaigoje buvo paklausta pareiškėjo, ar jis palauks, kol bus atliktas visų pretendentų vertinimas, ar apie surinktą balą ir vietą jį informuoti per VATIS sistemą. Pareiškėjas pageidavo šią informaciją gauti per VATIS, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė susipažinti – nuotoliniu būdu išklausyti Komisijos skelbiamus rezultatus, tačiau pareiškėjas atsisakė šios teisės ir paprašė apie rezultatus jį informuoti per VATIS. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas, piktnaudžiaudamas savo teisėmis po interviu vertinimo, nurodė, jog neva neturi galimybių prisijungti vėliau išklausyti Konkurso rezultatus, t. y. pareiškėjas stengiasi kaip įmanoma suklaidinti Departamentą, siekdamas rasti pretekstą inicijuoti teisminį procesą, eilinį kartą pateikiant reikalavimą gauti visą vaizdo ir garso įrašą.

36. Atsakovas pažymi, kad neturėjo teisinio pagrindo pateikti pareiškėjui protokolo išrašą, atskleidžiant kitų pretendentų duomenis. Neapribojant pareiškėjo teisės susipažinti su savo duomenimis – jam buvo pateiktas Konkurso protokolo išrašas, susijęs su pareiškėjo vertinimu, neatskleidžiant kitų pretendentų duomenų. Atsakovas akcentuoja, kad turi pareigą saugoti ir neatskleisti asmens duomenų. Pretendentai, prisistatydami pateikia / parodo savo asmens dokumentą, papasakoja apie save, nurodydami savo labai jautrius duomenis (kartais net apie sveikatą, šeimos narius ar pan.), taigi Departamentas negalėjo tenkinti tokio pareiškėjo prašymo – pateikti visą Komisijos protokolą bei visą vaizdo ir garso įrašą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. sausio 27 d. rašto „Dėl prašymo duomenims gauti“ Nr. 27D-203, kuriuo atsakovas pateikė pareiškėjui J. K. konkurso į (duomenys neskelbtini) pareigas 2021 m. sausio 6 d. Pretendentų vertinimo komisijos protokolo išrašą Nr. 27L-23, susijusį su pareiškėjo vertinimu, neatskleidžiant kitų pretendentų duomenų, pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. sausio 11 d. prašymą pagrįstumo.

38. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, nes konstatavo, kad ginčijamas Raštas yra pagrįstas ir teisėtas.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, kad teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai vertino įrodymus, buvo šališkas, pažeidė proceso teisės normas, nukrypo nuo administracinių teismų praktikos, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikia naujus įrodymus (Departamento Atrankų skyriaus vyriausiojo specialisto S. T. 2021 m. sausio 21 d. elektroninio laiško kopiją, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-1531-1047/2021 kopiją).

40. Atsakovas atsiliepime nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, pritaria teismo sprendimo motyvams ir pateikia naujus įrodymus (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI3-2159-331/2021 kopiją, Departamento rašto „Dėl informacijos pateikimo“ administracinėje byloje Nr. eI3-2159-331/2021 kopiją, pareiškėjo 2021 m. gegužės 28 d. prašymo gauti duomenis kopiją).

41. Vertindama pareiškėjo ir atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ABTĮ 142 straipsnio 3 dalies nuostatas ir siekdama visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti bylą, nutaria pridėti prie bylos medžiagos pareiškėjo ir atsakovo pateiktus naujus įrodymus.

42. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad egzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose, t. y. bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nes ta pati teisėjų kolegija kitoje administracinėje byloje pasisakė dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo teise, taip pat teismo sprendimas yra be motyvų, nes skundžiamas teismo sprendimas yra identiškas tos pačios teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 5 d. priimtam sprendimui administracinėje byloje Nr. eI3-1531-1047/2021.

44. Vertindama šiuos pareiškėjo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjas nesinaudojo savo teise pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjų kolegijai ir neišsakė jokių pretenzijų šiuo aspektu teismo posėdžio metu, be to, kiti tų pačių teisėjų priimti procesiniai sprendimai, nors ir nepalankūs pareiškėjui, nėra pakankamas pagrindas laikyti teisėjus iš anksto nusistačiusiais prieš pareiškėją. Šiuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą dėl teismo sudėties šališkumo. Vien subjektyvi pareiškėjo nuomonė apie bylą nagrinėjusių teisėjų darbą kitoje pareiškėjo inicijuotoje byloje nėra pakankamas pagrindas laikyti juos šališkais visose pareiškėjo inicijuotose bylose.

45. Teismo sprendimas laikomas pagrįstu ir teisėtu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto aspektu vertinamas atsižvelgus būtent į teismo sprendime išdėstytus argumentus, dėl kurių teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, dėl kurių netenkintas jo skundas, ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme negali būti prilyginama motyvų nebuvimui ar tapatinama su motyvų nebuvimu. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.

46. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad nors Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ši pareiga negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 16034/90). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92). EŽTT 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime Tarvydas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36098/19) nurodė, kad nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento, tačiau teismai privalo tinkamai išnagrinėti ir pasisakyti dėl esminių bylos šalių argumentų.

47. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, nustatęs bylai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovo Rašto pagrįstumu ir teisėtumu, sprendime nurodė, dėl kokių konkrečių byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčui taikytinų teisės aktų normų pareiškėjo skundas atmetamas. Pareiškėjo netenkinantys, ar, jo manymu, identiški kitai bylai teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme ir dėl to yra pagrindas jį panaikinti.

48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pagal jo Prašymą Departamentas privalėjo jam pateikti informaciją, nurodant visų pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus, taip pat pateikti visą Konkurso vaizdo ir garso įrašą. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 14 punkto, 24.1 papunkčio ir Aprašo 48 punkto nuostatomis, atsisakė pareiškėjui pateikti 2021 m. sausio 6 d. vykusio viešo konkurso į (duomenys neskelbtini) pareigas, kuriame dalyvavo pareiškėjas, Pretendentų vertimo komisijos posėdžio protokolą ir visą garso bei vaizdo įrašą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas atsisakė dalyvauti konkurso balų skaičiavimo ir rezultatų paskelbimo procedūroje ir išsakė norą apie savo surinktą balą ir užimtą vietą būti informuotas per VATIS sistemą. Konkurso metu nebuvo užfiksuota techninių trikdžių, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjui pateikti protokolo išrašą, atskleidžiantį kitų pretendentų duomenis. Taip pat atsakovas nurodė pareiškėjui, kad jo prašymas susipažinti su pretendentų vertinimo komisijoje garso arba garso ir vaizdo įrašu bus įgyvendintas nuotoliniu būdu Aprašo nustatyta tvarka, iš anksto suderinus laiką ir galimybes su atsakingu Departamento darbuotoju.

49. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ 1.3 papunkčiu patvirtino Aprašą, o 3.2 papunkčiu įgaliojo Departamentą atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai įstaigai Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnyje, 17 straipsnio 7 dalyje ir 27 straipsnio 14 dalyje nustatytas funkcijas ir veiksmus.

50. Departamento direktorius 2019 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 27V-94 patvirtino Tvarkos aprašą (nagrinėjamu atveju aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. iki 2021 m. balandžio 3 d.), kurio tikslas – nustatyti asmens duomenų tvarkymo apimtis ir duomenų subjekto teisių įgyvendinimo Departamente tvarką, siekiant įgyvendinti atskaitomybės principą. Tvarkos aprašo 24.1 papunktyje nustatyta, kad susipažinimas su pretendentų vertinimo komisijoje protokolu, savo spręstais testais ir raštu atliktomis užduotimis galimas iš karto pasibaigus pretendentų vertinimui komisijoje arba Departamento patalpose iš anksto suderintu laiku. Pretendentams gali būti išduodami protokolo išrašai, neatskleidžiant kitų pretendentų duomenų. Pretendentų spręstų testų ir raštu atliktų užduočių kopijos neišduodamos. Susipažinimas su pretendentų į Departamento darbuotojo pareigas testo žodžiu skaitmeniniu garso įrašu, kompleksinio vertinimo pusiau struktūruoto interviu ir žodžiu atliekamų praktinių užduočių skaitmeniniu garso įrašu, pretendentų vertinimo komisijoje skaitmeniniu garso arba garso ir vaizdo įrašu galimas Departamento patalpose iš anksto suderintu laiku. Asmenims skaitmeninio garso bei garso ir vaizdo įrašo kopijos neišduodamos, jie gali tik išklausyti savo garso arba peržiūrėti savo vaizdo įrašą. Susipažinimą organizuoja Departamento valstybės tarnautojai ir darbuotojai, atsakingi už konkretaus kompleksinio vertinimo organizavimą arba konkretaus pretendentų vertinimo komisijos sekretorius (jiems nesant – kiti įgalioti Departamento valstybės tarnautojai arba darbuotojai). Departamento patalpoje, kurioje vyksta iš anksto suderintu laiku asmens susipažinimas su protokolu, savo spręstais testais ir raštu atliktomis užduotimis, garso arba garso ir vaizdo įrašais, privalo būti ir stebėti susipažinimo procesą susipažinimą organizavęs Departamento valstybės tarnautojas arba darbuotojas. Susipažinimo metu asmeniui draudžiama daryti garso ar vaizdo įrašus, kopijas, užrašus, naudoti kitas technines priemones. Pastebėjus, kad asmuo daro garso ar vaizdo įrašus, kopijas, užrašus, naudoja kitas technines priemones, asmens susipažinimas nutraukiamas ir Departamento valstybės tarnautojo arba darbuotojo akivaizdoje asmuo turi sunaikinti padarytus įrašus, kopijas, užrašus, techninėmis priemonėmis užfiksuotą informaciją.

51. Tvarkos aprašo 24.2 papunktis numato, jog, kai pretendentų vertinimas komisijoje vyko telekomunikacijų galiniais įrenginiais ir nebuvo techninių galimybių pretendentams, o konkurso arba atrankos atveju – ir stebėtojams, stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, jų prašymu, Departamentas per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo pateikia protokolo išrašą, nurodydamas jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus. Susipažinę su protokolo išrašu, stebėtojai ir pretendentai jį turi sunaikinti.

52. Sprendžiant dėl pareiškėjo teisės į informacijos gavimą taip pat aktualus Aprašo 48 punktas, kurį atkartoja Tvarkos aprašo 24.2 papunkčio nuostata, kad balų skaičiavimą, rezultatų paskelbimą turi teisę stebėti visi pretendentai ir stebėtojai, išskyrus atvejus, kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais ir nėra techninių galimybių pretendentams, o konkurso atveju – ir stebėtojams, stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, jų prašymu, Departamentas per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo pateikia protokolo išrašą, nurodydamas jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus. Susipažinę su protokolo išrašu, stebėtojai ir pretendentai jį turi sunaikinti. Aprašo 47 punktas, be kita ko, nustato, jog pretendentų vertinimo komisijoje eigai fiksuoti ir vertinimo objektyvumui užtikrinti daromas skaitmeninis garso (ir) ar vaizdo įrašas. Skaitmeninis garso (ir) ar vaizdo įrašas daromas viso pretendentų vertinimo komisijoje metu, išskyrus pertraukas. Laikmena su skaitmeniniu garso ir (ar) vaizdo įrašu pridedama prie protokolo. Raštu atliktos užduotys pridedamos prie protokolo. Pagal Aprašo 66 punktą asmens duomenys tvarkomi, vadovaujantis BDAR arba ADTAĮ nuostatomis.

53. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl Aprašo 48 punkto ir Tvarkos aprašo 24.2 papunkčio nuostatų taikymo, yra išaiškinęs, jog tiek Aprašo, tiek Tvarkos aprašo paminėtos nuostatos nėra savitikslės: jos pagrindžia informacijos, būtinos pretendentams apsispręsti apie savo galbūt pažeistų teisių konkurso metu gynimo galimybes teisme, savalaikio (per 5 darbo dienas) gavimo galimybę tam, kad pakaktų laiko įvertinti, ar pradėti teisminį procesą dėl savo galbūt pažeistų teisių konkurso metu gynimo. Negavęs apskritai ar laiku negavęs informacijos, pretendentas būtų priverstas ginti savo galbūt pažeistas teises konkurso metu ABTĮ nustatytais terminais (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3436-815/2021, 2022 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-442-821/2022). Įvertinus Aprašo 48 punkte ir Tvarkos aprašo 24.2 papunktyje įtvirtintą reguliavimą darytina išvada, jog šiose nuostatose įtvirtinta konkurse, vykusiame telekomunikacijų galiniais įrenginiais, dalyvavusio ir dėl techninių galimybių negalėjusio stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą pretendento teisė pateikus prašymą gauti šiuose punktuose nurodytą informaciją apie konkurso rezultatus t. y. protokolo išrašą, kuriame nurodomi pretendentų vardai, pavardės, užimtos vietos (eiliškumas) ir gauti balai. Taip pat atitinkamai įtvirtinta Departamento pareiga per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo pateikti pretendentui nurodytos apimties informaciją.

54. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad viešas konkursas, kuriame dalyvavo pareiškėjas, vyko telekomunikacijų galiniais įrenginiais, todėl šios nutarties 50–53 punktuose nurodytos teisės aktų nuostatos turėjo būti taikytos ir šioje administracinėje byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose (žr. 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3436-815/2021, 2022 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-442-821/2022) yra pripažinęs, kad pareiškėjas turėjo teisę į informacijos gavimą tiek pagal Aprašo, tiek pagal Tvarkos aprašo nuostatas. Nagrinėjamos bylos kontekste aplinkybė, ar pareiškėjas atsisakė dalyvauti rezultatų paskelbimo procedūroje, ar to negalėjo padaryti dėl techninių galimybių nebuvimo, nėra teisiškai reikšminga, nes Aprašo 48 punkte iš esmės nėra detalizuota, dėl kokių priežasčių pretendentas neturėjo (neteko) techninių galimybių stebėti aptariamą Konkurso etapą. Kitoks šių nuostatų aiškinimas, atsižvelgiant į ABTĮ nustatytus skundo administraciniam teismui padavimo terminus, nepagrįstai apsunkintų pretendento teisės į galbūt pažeistų teisių teisminę gynybą greitą ir efektyvų įgyvendinimą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2021).

55. Teisėjų kolegija pažymi, kad Aprašo 48 punkte ir Tvarkos aprašo 24.2 papunktyje neaptartas nurodomos apimties protokolo išrašo pretendentams pateikimo būdas ir priemonės, todėl būtent Departamentas, kaip asmens duomenų tvarkytojas, sprendžia dėl būdo ir priemonių, kuriomis Aprašo 48 punkte ir Tvarkos aprašo 24.2 papunktyje nurodyta informacija (protokolo išrašas su pretendentų vardais, pavardėmis, užimtomis vietomis (eiliškumu) ir gautais balais) bus pateikta pretendentui. Tačiau Departamentas negali apkritai atsisakyti šią informaciją pateikti pretendentui ir turi pareigą protokolo išrašą pateikti per nurodytą terminą (5 darbo dienas).

56. Nagrinėjamu atveju atsakovas kartu su ginčijamu Raštu pateikė pareiškėjui Konkurso protokolo išrašą, kuriame buvo nurodyti tik duomenys apie pareiškėjo Konkurse užimtą vietą, Komisijos narių jam skirtus balus ir išvestą jų vidurkį. Kadangi Raštu nebuvo pateikta Aprašo 48 punkte nurodytos apimties informacija, pareiškėjo apeliacinis skundas dėl šios Rašto dalies panaikinimo tenkinama ir minėta Rašto dalis naikinama, kaip neatitinkanti Aprašo 48 punkto ir Tvarkos aprašo 24.2 papunkčio nuostatų reikalavimų.

57. Be protokolo išrašo pareiškėjas atsakovo prašė elektroninio pašto adresu, o vėliau ir registruotu paštu, pateikti 2021 m. sausio 6 d. vykusio viešo konkurso garso ir vaizdo įrašą. Dėl šios pareiškėjo Prašymo dalies teisėjų kolegija pažymi, kad Departamentas, kaip konkursų metu surenkamų duomenų tvarkytojas, pagrįstai diferencijavo pareiškėjui teiktinus duomenis bei jų pateikimo būdus ir informavo pareiškėją, kad jis turi teisę susipažinti su pretendentų vertinimo komisijos vaizdo ir garso įrašų dalimi, kurioje jis dalyvavo, susiderinęs su Departamento darbuotoju. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Departamento Atrankų skyriaus vyriausiasis specialistas S. T. 2021 m. sausio 20 d. elektroniniu paštu informavo pareiškėją, jog, atsižvelgiant į 2021 m. sausio 11 d. gautą prašymą, pareiškėjas yra kviečiamas 2021 m. sausio 22 d. nuo 12 val. prisijungti prie TEAMS programos (nuoroda bus pateikta, kai suderins datą ir laiką) ir nuotoliniu būdu susipažinti su konkurso į (duomenys neskelbtini) pareigas (skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame pareiškėjas dalyvavo, vaizdo įrašu (b. l. 29). Departamento Atrankų skyriaus vyriausiasis specialistas S. T. 2021 m. sausio 21 d. elektroniniu paštu informavo pareiškėjo, kad pareiškėjui pasiūlytas susipažinimo laikas atšaukiamas, kadangi pareiškėjo prašymas kitą savaitę bus svarstomas specialioje komisijoje; gavus naujausią informaciją, pareiškėjas bus informuotas apie naują susipažinimo su įrašu datą ir laiką (b. l. 83). Pareiškėjas 2021 m. sausio 21 d. elektroniniu paštu pateikė atsakymą, kad jis konkurse Nr. (duomenys neskelbtini) jokio prašymo susipažinti su Pretendentų vertinimo komisijos posėdžio įrašu (garso ir vaizdo) Departamentui nėra pateikęs; akcentavo, kad 2021 m. sausio 11 d. prašymu prašė protokolą ir posėdžio visą garso bei vaizdo įrašą (laikmeną) pateikti jam elektroniniu paštu, o po to ir registruotu paštu (b. l. 115).

58. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui buvo siekiama sudaryti galimybes susipažinti su Konkurso vaizdo įrašu, ir nors paskirta susipažinimo data ir laikas vėliau buvo atšaukti, pats teisės susipažinti su minėtu įrašu faktas nebuvo paneigtas, nes atsakovas informavo pareiškėją, jog apie naują susipažinimo su įrašu datą ir laiką jis bus informuotas vėliau. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 6 punkto, 18 straipsnio 3 dalies nuostatomis, atsižvelgdama į su vykusiu Konkursu susijusios Departamento turimos informacijos apimtį, pobūdį ir specifiką, konstatuoja, kad Departamento Rašte nurodyti vaizdo ir garso įrašų pateikimo ir susipažinimo su šia informacija būdai atitinka padidinto rūpestingumo dėl visų asmens duomenų subjektų pateiktų duomenų ir tinkamo jų tvarkymo principų, išdėstytų BDAR 5 straipsnyje, realizavimą, nėra nepagrįstai ribojantys pareiškėjo teises ar pertekliniai. Pareiškėjas nepagrįstai reikalauja, kad jo nurodytais būdais (elektroniniu paštu ir registruotu paštu) būti pateiktas vaizdo ir garso įrašas, kuriame būtų pateikti ir kitų Konkurse dalyvavusių pretendentų asmens duomenys, todėl ši pareiškėjo apeliacinio skundo dalis netenkinama.

59. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad pareiškėjui informacija iš esmės buvo būtina tam, kad jis galėtų ginti savo galbūt pažeistas teises Konkurso metu. Tačiau teismas nepagrįstai kaip piktnaudžiavimą įvertino faktinę situaciją, jog pareiškėjas 2021 m. vasario 9 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo ginčijo Departamento Pretendentų vertinimo komisijos 2021 m. sausio 6 d. protokolu Nr. 27L-23 priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo konkurse į (duomenys neskelbtini) pareigas (Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-2159-331/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00390-2021-0)), o 2021 m. kovo 2 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. sausio 11 d. prašymą. Teisėjų kolegijos nuomone, faktinė situacija, kurią pirmosios instancijos teismas įvertino kaip piktnaudžiavimą teise, nepaisant to, kad pareiškėjas, žinodamas, jog jis teisme ginčija Departamento Pretendentų vertinimo komisijos 2021 m. sausio 6 d. protokolu Nr. 27L-23 priimtą sprendimą dėl Konkurso laimėtojo, vis tiek kreipėsi į teismą dėl Rašto panaikinimo ir informacijos gavimo iš viešojo administravimo institucijos, negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas, nes Raštą pareiškėjas galėjo apskųsti ir anksčiau negu Konkurso rezultatus, o motyvai, kodėl tai jis atliko vėliau, nėra teisiškai reikšmingi. Tokios pat pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio byloje Nr. eA-3436-815/2021. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo argumentai dėl pareiškėjo piktnaudžiavo teise šalintini iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies.

60. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas, ginčydamas Raštą, siekė gauti informaciją, ketindamas teisme ginčyti Komisijos protokolinį sprendimą (rezultatus) dėl Konkurso laimėtojo, todėl būtent šis tikslas ir yra nagrinėjamos bylos ginčo pagrindas, kylantis iš Aprašo 48 punkto ir Tvarkos aprašo 24.2 papunkčio nuostatų. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad teisme yra iškelta byla dėl Departamento Pretendentų vertinimo komisijoje 2021 m. sausio 6 d. protokolu Nr. 27L-23 priimto sprendimo dėl konkurso laimėtojo (-ų) konkurse į (duomenys neskelbtini) pareigas (konkurso skelbimo numeris: (duomenys neskelbtini)) pagrįstumo ir teisėtumo (Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2159-331/2021 pareiškėjo skundą atmetė, apeliacinės instancijos teismo galutinis sprendimas byloje dar nėra priimtas), todėl pareiškėjo šioje byloje reiškiamas reikalavimas įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. sausio 11 d. prašymą tampa formaliu ir beprasmiu, kurio tenkinti nėra teisinio pagrindo.

61. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai nustatė teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, iš dalies neteisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas: pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, Rašto dalis, kuria atsisakoma pateikti Aprašo 48 punkte nurodytos apimties informaciją, naikinamas, o kita skundo dalis atmetama.

62. Pareiškėjas prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Tenkinus apeliacinio skundo reikalavimus iš dalies, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

63. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

64. Pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo atlyginti 540 Eur už skundo parengimą, taip pat 22,73 Eur žyminio mokesčio, kartu pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus: 2021 m. kovo 1 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 21-013-JK, 2021 m. balandžio 27 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1093242, 2021 m. kovo 22 d. mokėjimo nurodymą Nr. 77 (b. l. 18, 53–55). Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimalus užmokesčio dydis už skundo parengimą apskaičiuojamas taikant 2,5 koeficientą. Ši paslauga buvo apmokėta 2021 m. II ketvirtį, Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis užpraėjusio ketvirčio (2020 m. IV ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 524,2 Eur, o maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už skundo parengimą – 3 810,5 Eur (1 524,2 x 2,5). Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti suma už skundo parengimą neviršija maksimalios sumos, ji galėtų būti priteistina pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, kad buvo tenkinta tik pusė pareiškėjo reikalavimų, tai jam už bylinėjimąsi pirmosios instancijos teisme priteistina 281 Eur suma (t. y. 562,73: 2 ₌ 281 Eur).

65. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (720 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 11,25 Eur žyminio mokesčio). Pareiškėjas pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus: 2021 m. birželio 18 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 21-039, 2021 m. birželio 18 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1108656, 2021 m. birželio 23 d. mokėjimo nurodymą Nr. 92 (b. l. 90–91, 95). Pagal Rekomendacijų 8.10 punktą maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą, kai advokatas dalyvavo, be kita ko, parengiant skundą, pirmosios instancijos teisme, apskaičiuojamas taikant 1,7 koeficientą. Ši paslauga buvo apmokėta 2021 m. II ketvirtį, Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis užpraėjusio ketvirčio (2020 m. IV ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 524,2 Eur, o maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą, kai advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme – 2 591,14 Eur (1 524,2 x 1,7). Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija maksimalios sumos, ji galėtų būti priteistina pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, kad buvo tenkinta tik pusė pareiškėjo reikalavimų, taip pat į bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą, į atstovavimo pastovumą, vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjui už bylinėjimąsi apeliacinės instancijos teisme priteistina 275 Eur suma.

66. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tai, kad pareiškėjas turi teisinį išsilavinimą, savaime nepaneigia jo teisės gauti teisinę pagalbą iš kito teisininko ir neeliminuoja patirtų išlaidų fakto. Priešingu atveju, tai pažeistų ABTĮ 47 straipsnyje įtvirtintą principą, jog asmuo gali ginti savo interesus teisme per atstovą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo J. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. sausio 27 d. rašto „Dėl prašymo duomenims gauti“ Nr. 27D-203 dalį, kuria atsisakoma pateikti Aprašo 48 punkte nurodytos apimties informaciją.

Kitą pareiškėjo J. K. skundo dalį atmesti.“

Priteisti pareiškėjui J. K. iš atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 281 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti pareiškėjui J. K. iš atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė