Legislator Case Law & Legislation
ed37b23c-87e8-42cd-a046-e913c4ecc8a9 AI generated

ed37b23c-87e8-42cd-a046-e913c4ecc8a9 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number ed37b23c-87e8-42cd-a046-e913c4ecc8a9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti, kad komentarais, kuriais pakomentuoti ieÅ¡kovės straipsnis (duomenys neskelbtini), esantis lrytas.lt portale, paskleistos žinios, jog „R. S. yra ribotos psichikos žmogus, į savo skundus iÅ¡ visų institucijų gauna atkirtį, visÄ Å¾iemÄ namuose gyveno su kiaulėmis, praeitais metais su ožkom, neturi jokių sanitarinių mazgų, terÅ¡ia gamtÄ , laiko apie 50 įvairių gyvulių ir paukščių, neturėdama tam jokių sÄ lygų, mėšlÄ drebia tiesiog ant žemės, jos laikomas bitynas neatitinka daugybės patvirtintų reikalavimų punktų, ji yra labai netvarkinga“ (komentaras Nr. 20), „R.

Legislator headnote

AI generated

ed37b23c-87e8-42cd-a046-e913c4ecc8a9 · Vilniaus apygardos teismas: žinių (faktų ir duomenų) paskleidimÄ , 2) faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ , 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktÄ , kad žinios žemina asmens garbę ir orumÄ (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, informacija, kuri yra užfiksuota aukščiau įvardytuose komentaruose, laikytina žiniomis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                              Civilinės bylos numeris 2A-784-585/2015                             Teisminio proceso numeris 2-52-3-03781-2013-7             Procesinio sprendimo kategorijos: 121.14.; 121.21.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2015 m. sausio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Onos Gasiulytės, Neringos Å vedienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės S. G. apeliacinį skundÄ , pareikÅ¡tÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieÅ¡kovų R.

S. ir I. S. ieškinį atsakovei S. G. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė:ieškovai pareiškė teisme ieškinį, prašydami:

1) pripažinti, kad komentarais, kuriais pakomentuoti ieÅ¡kovės straipsnis (duomenys neskelbtini), esantis lrytas.lt portale, paskleistos žinios, jog „R. S. yra ribotos psichikos žmogus, į savo skundus iÅ¡ visų institucijų gauna atkirtį, visÄ Å¾iemÄ namuose gyveno su kiaulėmis, praeitais metais su ožkom, neturi jokių sanitarinių mazgų, terÅ¡ia gamtÄ , laiko apie 50 įvairių gyvulių ir paukščių, neturėdama tam jokių sÄ lygų, mėšlÄ drebia tiesiog ant žemės, jos laikomas bitynas neatitinka daugybės patvirtintų reikalavimų punktų, ji yra labai netvarkinga“ (komentaras Nr. 20), „R.

S. bitynas neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl kitiems trukdo“ (komentaras Nr. 40), „R. S. bitynas nėra aprÅ«pintas augalais, iÅ¡ kurių bitės galėtų rinkti nektarÄ , bityno aviliai yra atsukti ne į jos sklypo vidų, bet į S. G. sklypÄ , bityno aviliai nestovi nei 20 metrų nuo vandens telkinio, nors turi bÅ«ti 100 metrų atstumas nuo vandens telkinio, bityne yra labai daug pažeidimų“ (komentaras Nr. 48), „R. S. bityno bitės puolė“ (komentaras Nr. 56), „R.

S. laukas plikas, be jokio augalo“ (komentaras Nr. 71), „iÅ¡ R. S. namo eina kanalizacinis vamzdis prie pat Å¡ulinio, R. S. neturi nei vienos kanalizacijos, iÅ¡matų neiÅ¡siveža, o lieja ant žemės, Å¡ika sau po langais, o po to geria“ (komentaras Nr. 84), „R. S. yra ligonė su savo vaikais gyvuliais“ (komentaras Nr. 95), neatitinka tikrovės ir žemina ieÅ¡kovų garbę bei orumÄ ;

2) įpareigoti atsakovę per 1 (vienÄ ) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos portale lrytas.lt raÅ¡tu paneigti komentarais paskleistas žinias, savo vardu paraÅ¡ant ieÅ¡kovų nurodyto turinio praneÅ¡imÄ ;

3) priteisti kiekvienam ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės po 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė atmesti ieÅ¡kovų reikalavimus. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 9 d. sprendimu patenkino ieÅ¡kinio dalį ir:

1) pripažino, jog komentarais, kuriais pakomentuoti ieÅ¡kovės straipsnis (duomenys neskelbtini), esantis lrytas.lt portale, paskleistos žinios, kad „R. S. yra ribotos psichikos žmogus, į savo skundus iÅ¡ visų institucijų gauna atkirtį, visÄ Å¾iemÄ namuose gyveno su kiaulėmis, praeitais metais su ožkom, neturi jokių sanitarinių mazgų, terÅ¡ia gamtÄ , laiko apie 50 įvairių gyvulių ir paukščių, neturėdama tam jokių sÄ lygų, mėšlÄ drebia tiesiog ant žemės, jos laikomas bitynas neatitinka daugybės patvirtintų reikalavimų punktų, ji yra labai netvarkinga“ (komentaras Nr. 20), „R.

S. bitynas nėra aprÅ«pintas augalais, iÅ¡ kurių bitės galėtų rinkti nektarÄ , bityno aviliai yra atsukti ne į jos sklypo vidų, bet į S. G. sklypÄ , bityno aviliai nestovi nei 20 metrų nuo vandens telkinio, nors turi bÅ«ti 100 metrų atstumas nuo vandens telkinio, bityne yra labai daug pažeidimų“ (komentaras Nr. 48), „iÅ¡ R. S. namo eina kanalizacinis vamzdis prie pat Å¡ulinio, R. S. neturi nei vienos kanalizacijos, iÅ¡matų neiÅ¡siveža, o lieja ant žemės, Å¡ika sau po langais, o po to geria“ (komentaras Nr. 84), neatitinka tikrovės ir žemina ieÅ¡kovų garbę bei orumÄ ;

2) įpareigojo atsakovę per 1 (vienÄ ) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos portale lrytas.lt raÅ¡tu paneigti komentarais paskleistas žinias, savo vardu paraÅ¡ant atitinkamo turinio praneÅ¡imÄ ;

3) priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ;

4) priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 700 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ; atmetė kitÄ ieÅ¡kinio dalį. Pirmosios instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, jog 2013 m. balandžio 23 d. buvo pakomentuotas ieÅ¡kovės straipsnis (duomenys neskelbtini), esantis lrytas.lt portale; komentare Nr. 20, kurį pasirašė „S. G.“, nurodyta: „Nesuprantu, kaip galima leisti ribotos psichikos žmonėm skelbtis vieÅ¡ojo erdvėje??? AÅ¡ esu jos nelaiminga kaimynė, kuriÄ ji skundžia į visas institucijas ir visur gauna atkirtį, kad ji yra neteisi, bet to nesuvokia. (...) Beje, ji pati namuose visÄ Å¾iemÄ gyveno su kiaulėm, praeitais metais su ožkom, neturi jokių sanitarinių mazgų, terÅ¡ia gamtÄ kaip tik nori ir dar vieÅ¡ai nori mus apÅ¡meižti, kad mes jos bites norim iÅ¡rÅ«kyti.

Kaimyne, (...). (...) o tavo laikomas bitynas neatitinka daugybės patvirtintų reikalavimų punktų, tai, kad geriau pati susitvarkyk savo mėšlynÄ , o po to pas kaimynus, tvarkingus žmones lįsk. Å is žmogus laiko apie 50 įvairių gyvulių ir paukščių, neturėdamas tam jokių sÄ lygų, o mėšlÄ drebia tiesiog ant žemės... man net žodžių trÅ«ksta kokia ji yra!!!!!!!!!!!“; komentare Nr. 48, kurį pasirašė „S. Tikras lietuvis“, nurodyta: „Na matot, Gyvunu laikymo ir prieziuros Vilniaus rajone taisykles numato bitynams keliamus reikalavimus, Maisto ir veterinarijos tarnybos isleisti teises aktai, taip pat numato jiems sÄ lygas, tokias kaip - teritorija turi buti aprupinta augalais, is kuriu bites galėtu rinkti nektara, ko kaimyne neturi, aviliai turi buti atsukti i savininko sklypo vidu, o jie atsukti i musu sklypa, turi buti 100 m nuo vandens telkinio, o jie ir 20 m nuo jo nestovi ir kt... jų labai daug pazeista, visu neisvardinsi.“; komentare Nr. 84, kurį pasirašė „S. Autore“, nurodyta:

„(...) o bakterijos pas tave sulinyje, nes is tavo namo eina kanalizacinis vamzdis, prie pat sulinio. Neturi nei vienos kanalizacijos, ismatu neissivezi, o lieji sau ant zemes ir dar dristi mus smeižti??? Pas mus 3 tvarkingi suliniai, kuriuos reguliariai atvaziuoja issiurbti, o tu kaip sikai sau po langais taip ir siki, o po to ir geri“; atsakovė pripažįsta, jog ji rašė įvardytus komentarus.Pasak pirmosios instancijos teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal Civilinio kodekso 2.24 straipsnį ginami, nustačius tokių faktų visumÄ :

1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimÄ , 2) faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ , 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktÄ , kad žinios žemina asmens garbę ir orumÄ (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, informacija, kuri yra užfiksuota aukščiau įvardytuose komentaruose, laikytina žiniomis.

Teismas pažymėjo, jog, atsakovės teigimu, ji, atsižvelgdama į susidariusiÄ situacijÄ , iÅ¡dėstė savo vertinimÄ , tai yra subjektyviÄ nuomonę, kita vertus, ji kartu pripažino, jog aprašė tÄ , kÄ pati matė, tai yra informacijÄ pateikė kaip faktÄ . Pasak teismo, nėra ginčo, kad duomenys buvo paskleisti. Kiti asmenys perskaitė atsakovės komentarus, diskutavo. Pirmosios instancijos teismas pritarė ieÅ¡kovų pozicijai, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstÄ , kuriame jie paskelbti, aplinkiniai galėjo atpažinti, kad paskleistos žinios yra apie ieÅ¡kovę, jos gyvenimo bÅ«dÄ bei sÄ lygas.

Be to, pasak teismo, galima aiÅ¡kiai identifikuoti, jog teiginiai yra apie ieÅ¡kovo sutuoktinę, žinios paskleistos ir apie jo paties buitį ir gyvenamÄ jÄ aplinkÄ . Pirmosios instancijos teismo vertinimu, bylos įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog komentaruose Nr. 20, 48 ir 84 paskleistos žinios atitinka tikrovę. Teismo teigimu, akivaizdu, jog apibÅ«dinimas „ribotos psichikos“ žeidžia ieÅ¡kovės garbę ir orumÄ . IeÅ¡kovė pateikė duomenis, patvirtinančius, jog ji Vilniaus politechnikume įgijo metalo apdirbimo pjovimu specialybę, ilgÄ laiko tarpÄ dirbo vadovaujamÄ darbÄ .

IeÅ¡kovas turi teisę verstis medicinos praktika pagal gydytojo anesteziologo reanimatologo profesinę kvalifikacijÄ . Teismas sutiko su ieÅ¡kovais, jog komentarais Nr. 20 ir 84 paskleistos žinios įžeidžia abiejų ieÅ¡kovų garbę ir orumÄ , jų dalykinę reputacijÄ . Be to, pasak pirmosios instancijos teismo, ieÅ¡kovams, kurie užsiima bitininkyste, yra įgiję specialių žinių, tobulina savo kvalifikacijÄ , turi gerÄ vardÄ tarp bitininkų, svarbu iÅ¡laikyti reputacijÄ . Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, jog komentarais Nr. 20 ir 48 paskleistos žinios žemina ieÅ¡kovų, kaip bitininkų, garbę ir orumÄ .Pasak teismo, ieÅ¡kovai teigia, kad jie patyrė skaudžius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , paÅ¡lijo jų savijauta, sumenko tiek dalykinė, tiek bendražmogiÅ¡ka reputacija, sumažėjo jų bendravimo galimybės, nes mažiau pažįstantys žmonės ėmė į juos žiÅ«rėti skeptiÅ¡kai, nepatikliai, kritiÅ¡kai juos vertinti.

Be to, vieÅ¡ai paskleistos žinios itin kenkia ieÅ¡kovams dėl užimamų bei ketinamų užimti pareigų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog liudytojų parodymai byloja, kad, atsakovei paskleidus komentarus, ieÅ¡kovai buvo susijaudinę, iÅ¡gyveno, kita vertus, bÅ«tent ieÅ¡kovai informavo liudytojus apie komentarų egzistavimÄ . Taigi, teismo vertinimu, patys ieÅ¡kovai prisidėjo prie to, kad komentarais skelbiamÄ informacijÄ sužinotų kuo daugiau pažįstamų žmonių. Be to, liudytojai parodė, jog duomenys, užfiksuoti komentaruose, nepakeitė teigiamos nuomonės apie ieÅ¡kovus.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog uždaroji akcinė bendrovė „Lrytas“, gavusi ieÅ¡kovų 2013 m. gruodžio 18 d. praÅ¡ymÄ , paÅ¡alino ginčo komentarus iÅ¡ interneto tinklalapio lrytas.lt. Teismas sutiko su atsakovės nuomone, jog turi bÅ«ti atsižvelgta į tÄ aplinkybę, kad komentarai buvo paraÅ¡yti, atsiliepiant į ieÅ¡kovės straipsnį, kuriame buvo patalpintos atsakovės tėvo nuotraukos su prieraÅ¡u (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tas aplinkybes, jog ieÅ¡kovai dėl komentarų turinio patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , ieÅ¡kovės atžvilgiu iÅ¡sakyta daugiau tikrovės neatitinkančių ir žeminančių jos garbę ir orumÄ duomenų negu ieÅ¡kovo, bei vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, konstatavo esant pagrindÄ priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės – 700 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .

Atsakovė, nesutikdama su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimu, pareiÅ¡kė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . Pagrindinis atsakovės argumentas, kuriuo ji grindžia savo apeliacinį skundÄ , yra tas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos iÅ¡sakytÄ nuomonę kvalifikavo žiniomis, neatitinkančiomis tikrovės. Pasak atsakovės, ginčo komentarais buvo iÅ¡sakytos jos subjektyvios vertinamojo pobÅ«džio pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais, kuriuos atsakovei teko matyti ir patirti.

IeÅ¡kovai, atsiliepdami į atsakovės apeliacinį skundÄ , pareiÅ¡kė, jog nesutinka su skundu, praÅ¡o atmesti skundÄ ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . IeÅ¡kovų vertinimu, skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus ir tinkamai kvalifikavo bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. IeÅ¡kovų vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai atribojo žiniÄ ir nuomonę bei pagrįstai konstatavo, jog atsakovė komentarais Nr. 20, 48 ir 84 paskleidė ne nuomonę, o žinias.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas atsakovės apeliaciniu skundu, be to, neegzistuoja absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliantė, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog ji ginčo komentarais paskleidė žinias, neatitinkančias tikrovės. Pasak apeliantės, ji tiesiog pateikė savo subjektyvaus pobÅ«džio vertinimus, tai yra nuomonę.

Kasacinio teismo praktika byloja, kad, sprendžiant, konkrečiame teiginyje yra paskleista žinia ar iÅ¡sakyta nuomonė, turi bÅ«ti vadovaujamasi tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, o nuomonė – asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas; žinios nuo nuomonės atribojimo pagrindas yra tas, kad žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes faktų ir duomenų egzistavimÄ galima nustatyti įrodymais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007).

Visuomenės informavimo įstatyme yra numatytos nuomonės ir žinios sÄ vokos. Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiÅ«ris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobÅ«džio idėjas, faktų ir duomenų, reiÅ¡kinių ar įvykių vertinimai, iÅ¡vados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais; nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalis).

Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 69 dalis). Priešingai negu teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ji ginčo komentarais paskleidė žinias. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog ginčo komentaruose užfiksuota informacija – subjektyvaus faktų ir duomenų vertinimo išraiška, tai yra jos nuomonė. Informacija, užfiksuota apeliantės teiginiuose, yra pateikta kaip objektyviai egzistuojanti informacija.

Faktų ir duomenų, sudarančių ginčo informacijos turinį, egzistavimas ne tik galėjo, bet ir buvo tikrinamas. Abi bylos pusės pateikė įrodymus, siekdamos skirtingų procesinių pasekmių: ieškovai siekė įrodyti, kad paskleista informacija neatitinka tikrovės, apeliantė – įrodyti, kad informacija visgi atitinka tikrovę. Pirmosios instancijos teismas, kaip jau buvo nustatyta, pripažino, jog apeliantės paskleista informacija neatitinka tikrovės. Vadinasi, paskleistai informacijai apie faktus ir duomenis, susijusius su ieškovais, galėjo būti ir buvo taikytas tiesos kriterijus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu atkreipti dėmesį į pačios apeliantės pozicijÄ . IÅ¡ vienos pusės, apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, teigia, kad ji ginčo komentarais iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę. IÅ¡ kitos pusės, ji įrodinėja, jog ginčo komentaruose užfiksuotÄ informacijÄ patvirtina jos į bylÄ pateikti įrodymai. Taigi, tokia apeliantės pozicija byloja, kad ji visgi siekia įrodyti, jog ginčo komentaruose užfiksuota informacija atitinka tikrovę.

Vadinasi, ji, nors ir netiesiogiai, pripažįsta, kad ginčo komentarais paskleidė žinias, kurios gali bÅ«ti patikrintos, taikant tiesos kriterijų. Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepaneigė įstatymo nustatytos prezumpcijos ir neįrodė, kad faktai ir duomenys, sudarantys jos paskleistos informacijos turinį, atitinka tikrovę. Pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertino tiek apeliantės pateiktus įrodymus, kuriais ji įrodinėjo, jog paskleistos žinios atitinka tikrovę, tiek ieÅ¡kovų pateiktus įrodymus, kuriais jie, nors ir neturėjo procesinės pareigos, įrodinėjo, kad apeliantės paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Todėl teisėjų kolegija, pritardama ir nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriais jis atmetė apeliantės įrodymus, konstatuoja, jog teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, kad apeliantės paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Teismas, spręsdamas nagrinėjamÄ ginÄÄ dėl garbės ir orumo gynimo, privalo pasiekti tinkamÄ , protingÄ balansÄ tarp dviejų labai reikÅ¡mingų konstitucinių teisių – apeliantės teisės reikÅ¡ti savo įsitikinimus, skleisti informacijÄ (Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis) ir ieÅ¡kovų teisės į jų orumo apsaugÄ (Konstitucijos 21 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Laisvė reikÅ¡ti įsitikinimus gali bÅ«ti ribojama įstatymu, kai tai bÅ«tina apsaugoti žmogaus garbei ir orumui (Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas, spręsdamas ginÄÄ , privalo įvertinti, ar apeliantės paskleistos žinios, kurios neatitinka tikrovės, tokiu laipsniu neigia ieÅ¡kovų garbę ir orumÄ , kad įsiterpimas į ieÅ¡kovų teises gali bÅ«ti vertinamas kaip apeliantės teisės į informacijos skleidimo laisvę peržengimas, kuris nebegali ir nebeturi bÅ«ti ginamas.Teisėjų kolegija pripažįsta, kad teisė skleisti informacijÄ apima ir teisė skleisti informacijÄ , kuri gali nevisiÅ¡kai tiksliai atspindėti objektyviÄ tikrovę, bÅ«ti nemaloni, netgi Å¡okiruojanti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismu, jog visos ginčo komentarais paskleistos žinios (turint omenyje tas žinias, kurios yra įvardytos skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje) žemina ieÅ¡kovų (ieÅ¡kovės) garbę ir orumÄ .

Nepaneigtina, jog apeliantės komentaru, pažymėtu numeriu 20, paskleistos žinios žemina ieÅ¡kovės savivertę, tai yra jos orumÄ . Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik tas aptariamo komentaro teiginys, kuriuo paskleista žinia, kad „ieÅ¡kovė yra ribotos psichikos žmogus“, žemina ir jos garbę. Kitais teiginiais, nors tie teiginiai ir yra nemalonÅ«s ir nemandagÅ«s, jiems bÅ«dingas įtaigus, griežtas bei grubus tonas, paskleistos žinios, netgi neatitikdamos tikrovės, negali žeminti, todėl ir nežemina, ieÅ¡kovės garbės. Apeliantės teiginiai, jog „ieÅ¡kovė į savo skundus iÅ¡ visų institucijų gauna atkirtį“, „ieÅ¡kovė namuose visÄ Å¾iemÄ gyveno su kiaulėmis, praeitais metais su ožkom, neturi jokių sanitarinių mazgų, terÅ¡ia gamtÄ â€œ, „ieÅ¡kovės laikomas bitynas neatitinka daugybės patvirtintų reikalavimų punktų“, „ieÅ¡kovė laiko apie 50 įvairių gyvulių ir paukščių, neturėdama tam jokių sÄ lygų, o mėšlÄ drebia tiesiog ant žemės“, nėra tokie, kurie, žvelgiant iÅ¡ trečiojo asmens perspektyvos, sudarytų pagrindÄ suabejoti ieÅ¡kovės asmenybe ir jos pilnavertiÅ¡kumu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, paÅ¡aliniam stebėtojui pakanka susipažinti su Å¡iuo pavieniu komentaru bei kontekstu, kuriame yra paskelbtas Å¡is komentaras, ir susidaryti įspÅ«dį, jog komentatorių ir komentuojamÄ asmenį sieja konfliktiÅ¡ki tarpusavio santykiai, bei atitinkamai (neutraliai) reaguoti į aukščiau įvardytus teiginius. AnalogiÅ¡kai vertintini ir teiginiai, užfiksuoti komentare, pažymėtame numeriu 48, kuriais paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios apie ieÅ¡kovų bitynÄ .

Svarbu pažymėti, jog ieÅ¡kovai pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu siekia apginti savo, kaip fizinių asmenų, garbę ir orumÄ , o ne savo, kaip verslininkų, užsiimančių bitininkystės veikla, dalykinę reputacijÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės paskleistos žinios apie ieÅ¡kovų bitynÄ , nors jos ir neatitinka tikrovės bei, ieÅ¡kovų įsitikinimu, žemina jų orumÄ , nežemina jų garbės. Tas pats pasakytina ir apie komentaro, pažymėto numeriu 84, teiginius, iÅ¡skyrus apeliantės teiginį „tu kaip Å¡ikai sau po langais, taip ir Å¡iki, o po to geri“.

Apibendrinant galima konstatuoti, jog apeliantės teiginiai – Å¡alių konflikto, besitęsiančio gana ilgÄ laiko tarpÄ , iÅ¡raiÅ¡ka ir pasekmė. TÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, suprato / suprastų ar turėjo / turėtų suprasti bet kuris vidutiniÅ¡kai protingas asmuo, susipažinęs su ginčo komentarais ir atsižvelgdamas į kontekstÄ , kuriame yra paskleistos žinios. Toks (vidutiniÅ¡kai protingas) asmuo nesureikÅ¡mino / nesureikÅ¡mintų ar neturėjo / neturėtų sureikÅ¡minti paskleistų žinių (iÅ¡skyrus aukščiau pažymėtas žinias) ir drauge nesuabejojo / nesuabejotų ar neturėjo / neturėtų suabejoti ieÅ¡kovų asmenybių pilnavertiÅ¡kumu, jų asmeniniu garbingumu ir iÅ¡saugoti pagarbų požiÅ«rį į ieÅ¡kovus.

Pažymėtina, jog Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , nors ir netiesiogiai, patvirtina ir bylos įrodymai. Liudytojai, kurie yra ieÅ¡kovų pažįstami asmenys, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, jog jie, susipažinę su ginčo komentarais, nepakeitė savo teigiamų nuomonių apie ieÅ¡kovus. Taigi, apeliantės teiginiai (iÅ¡skyrus tÄ teiginį, jog „ieÅ¡kovė yra ribotos psichikos žmogus“, ir teiginį „tu kaip Å¡ikai sau po langais, taip ir Å¡iki, o po to geri“), nors jiems ir bÅ«dingas įtaigus, nemalonus, nepagarbus, griežtas bei grubus tonas, negali žeminti, todėl ir nežemina, ieÅ¡kovų garbės.Apeliantė nepaskleidė žinių, expressis verbis žeminančių ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ .

IeÅ¡kovas neįrodė, jog apeliantės paskleistos žinios, žeminančios ieÅ¡kovės garbę ir orumÄ , kartu žemina ir jo garbę bei orumÄ . Vadinasi, ieÅ¡kovo, neįrodžiusio žalos patyrimo fakto, reikalavimas kompensuoti neturtinę žalÄ yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovė, apeliantei paskleidus žinias, žeminančias ieÅ¡kovės garbę ir orumÄ , patyrė neturtinę žalÄ . Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į žinių paskleidimo priežastį, paskleistų žinių turinį, pobÅ«dį, apimtį, kontekstÄ , kuriame paskleistos garbę ir orumÄ Å¾eminančios žinios, pasekmes, kurias sukėlė ir / ar galėjo sukelti žinių paskleidimo faktas, skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovei priteista neturtinės žalos atlyginimo kompensacija yra neproporcinga ir neadekvati apeliantės padarytam pažeidimui.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstu įvardytų aspektų ir kitų įstatymo nustatytų kriterijų, kurie yra reikÅ¡mingi sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), analize, 57,92 EUR (200 Lt) kompensacija Å¡ios bylos faktinių aplinkybių kontekste yra protinga, teisinga, adekvati ir proporcinga piniginė satisfakcija. Todėl tokia neturtinės žalos kompensacija ir priteistina ieÅ¡kovei. Kartu teisėjų kolegija vertina, kad pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu Å¡iuo atveju taip pat yra dalis ieÅ¡kovų pasiektos satisfakcijos.Apibendrinus nustatytas aplinkybes, iÅ¡dėstytus argumentus ir iÅ¡vadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas Å¡iame procesiniame sprendime įvardyta apimtimi netinkamai vertino bylos įrodymus ir netinkamai kvalifikavo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, be to, netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias garbės ir orumo gynimo institutÄ .

Å ie pažeidimai nulėmė, jog teismas nevisiÅ¡kai tinkamai iÅ¡sprendė ieÅ¡kovų materialinius subjektinius reikalavimus. Vadinasi, egzistuoja teisinis pagrindas pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ ir: pirma, pripažinti, jog (tik Å¡ios) apeliantės paskleistos žinios, kad „ieÅ¡kovė yra ribotos psichikos žmogus“ ir „ieÅ¡kovė kaip Å¡iko sau po langais, taip ir Å¡ika, o po to geria“, neatitinka tikrovės ir žemina ieÅ¡kovės garbę ir orumÄ ; antra, įpareigoti apeliantę pirmosios instancijos teismo nustatytu terminu ir tvarka paneigti paskleistas žinias; trečia, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ apeliantės 57,92 EUR (200 Lt) neturtinės žalos atlyginimÄ ; ketvirta, atmesti kitÄ ieÅ¡kinio dalį (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinio skundo argumentai, kurie nebuvo iÅ¡analizuoti Å¡iame procesiniame sprendime, neturi teisinės reikÅ¡mės teisingai iÅ¡spręsti Å¡iÄ bylÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytÄ aspektÄ , nevertina kitų apeliantės argumentų, kurie kartu su Å¡iame procesiniame sprendime iÅ¡analizuotais argumentais yra suformuluoti jos apeliaciniame skunde.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, susidariusių bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, perskirstymoPakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurios susidarė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 5 dalis).

IeÅ¡kovai bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 588 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidas ir 3 000 Lt iÅ¡laidas už advokatės pagalbÄ . Apeliantė pirmosios instancijos teisme nepareiÅ¡kė procesinio reikalavimo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų kompensavimo ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji patyrė tokias iÅ¡laidas. Todėl darytina iÅ¡vada, jog ji pirmosios instancijos teisme nepatyrė bylinėjimosi iÅ¡laidų. Be ieÅ¡kovų, bylinėjimosi iÅ¡laidas patyrė ir uždaroji akcinė bendrovė „Lrytas“, kuri buvo įtraukta į Å¡ios bylos procesÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų.

Å i bendrovė patyrė 1 500 Lt iÅ¡laidas už advokatės pagalbÄ . Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. IeÅ¡kovai (ieÅ¡kovė) Å¡ios bylos procese iÅ¡ esmės gavo tokiÄ satisfakcijÄ , kokios jie (ji) siekė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu (buvo apginta ieÅ¡kovės garbė ir orumas).

Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovai Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalies prasme turi procesinę teisę gauti bylinėjimosi iÅ¡laidų kompensacijÄ , sudarančiÄ 80 procentų jų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Todėl jiems iÅ¡ apeliantės priteistinas 831,33 EUR (2 870,40 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas. Uždaroji akcinė bendrovė „Lrytas“, nors ji teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartimi buvo paÅ¡alinta iÅ¡ bylos, turi procesinę teisę gauti patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų kompensacijÄ (Civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kovams, nepagrįstai įtraukusiems šį asmenį į bylÄ , kyla procesinė pareiga kompensuoti iÅ¡laidų dalį, sudarančiÄ 80 procentų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, apeliantei – iÅ¡laidų dalį, sudarančiÄ 20 procentų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Todėl uždarajai akcinei bendrovei „Lrytas“ iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistina 347,54 EUR (1 200 Lt) kompensacija, iÅ¡ apeliantės – 86,89 EUR (300 Lt) kompensacija. Valstybė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 6,50 EUR (22,45 Lt) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

IeÅ¡kovai turėtų lygiomis dalimis kompensuoti iÅ¡laidų dalį, pinigine iÅ¡raiÅ¡ka sudarančiÄ 1,30 EUR (4,49 Lt), apeliantė – iÅ¡laidų dalį, pinigine iÅ¡raiÅ¡ka sudarančiÄ 5,20 EUR (17,95 Lt). Todėl iÅ¡ apeliantės į valstybės biudžetÄ priteistinas 5,20 EUR (17,95 Lt) aptariamų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas. IeÅ¡kovams pavieniui tenkančios kompensuoti iÅ¡laidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetÄ priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovų į valstybės biudžetÄ nepriteistini bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, susidariusių Å¡ios bylos apeliaciniame procese, paskirstymoApeliantė Å¡ios bylos apeliaciniame procese patyrė 441 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidas, ieÅ¡kovai – 2 500 Lt iÅ¡laidas už advokatės pagalbÄ . Be to, uždaroji akcinė bendrovė „Lrytas“ patyrė 500 Lt iÅ¡laidas už advokatės pagalbÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė turi procesinę teisę gauti iÅ¡laidų kompensacijÄ , sudarančiÄ 20 procentų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, ir atitinkamai turi procesinę pareigÄ kompensuoti ieÅ¡kovų iÅ¡laidų dalį, sudarančiÄ 80 procentų jų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atsižvelgiant į nustatytÄ sias proporcijas, apeliantei iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistinas 25,54 EUR (88,20 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas, ieÅ¡kovams iÅ¡ apeliantės – 579,24 EUR (2 000 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas. Uždarosios akcinės bendrovės „Lrytas“ patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstytinos taip pat, kaip ir tos iÅ¡laidos, kurias Å¡i bendrovė patyrė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme: apeliantė įpareigotina sumokėti 28,96 EUR (100 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , ieÅ¡kovai – 115,85 EUR (400 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .Bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos Å¡alims, nes Å¡ios iÅ¡laidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetÄ priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismasn u t a r ė:             pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimÄ :             ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies:             pripažinti, jog komentaru, pažymėtu numeriu 20, kuriuo 2013 m. balandžio 23 d. 8 val. 30 min. buvo pakomentuotas R. S. straipsnis (duomenys neskelbtini), esantis lrytas.lt portalo skyriuje „Bendraukime“ (tema „IÅ¡klausykite“), paskleista žinia, kad „R.

S. yra ribotos psichikos žmogus“, neatitinka tikrovės ir žemina R. S. garbę bei orumÄ ;              pripažinti, jog komentaru, pažymėtu numeriu 84, kuriuo 2013 m. balandžio 23 d. 12 val. 38 min. buvo pakomentuotas R. S. straipsnis (duomenys neskelbtini), esantis lrytas.lt portalo skyriuje „Bendraukime“ (tema „IÅ¡klausykite“), paskleista žinia, kad „R. S. kaip Å¡iko sau po langais, taip ir Å¡ika, o po to geria“, neatitinka tikrovės ir žemina R. S. garbę bei orumÄ ;             įpareigoti S. G. per 1 (vienÄ ) mėnesį nuo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo (paskelbimo) dienos portale lrytas.lt raÅ¡tu paneigti paskleistas žinias, portalo lrytas.lt skyriuje „Bendraukime“ (tema „IÅ¡klausykite“) savo vardu paraÅ¡ant tokio turinio praneÅ¡imÄ :

„Komentaru, pažymėtu numeriu 20, kuriuo 2013 m. balandžio 23 d. 8 val. 30 min. buvo pakomentuotas R. S. straipsnis (duomenys neskelbtini), esantis lrytas.lt portalo skyriuje „Bendraukime“ (tema „Išklausykite“), paskleista žinia, kad „R. S. yra ribotos psichikos žmogus“, ir komentaru, pažymėtu numeriu 84, kuriuo 2013 m. balandžio 23 d. 12 val. 38 min. buvo pakomentuotas tas pats R. S. straipsnis, paskleista žinia, kad „R. S. kaip šiko sau po langais, taip ir šika, o po to geria“, neatitinka tikrovės bei žemina R.

S. garbę ir orumÄ â€œ;priteisti R. S. iÅ¡ S. G. 57,92 EUR (200 Lt) neturtinės žalos atlyginimÄ ;atmesti likusiÄ ieÅ¡kinio dalį. Priteisti R. S. ir I. S. iÅ¡ S. G. 831,33 EUR (2 870,40 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimÄ .Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Lrytas“ iÅ¡ R. S. ir I. S. 347,54 EUR (1 200 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimÄ .Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Lrytas“ iÅ¡ S. G. 86,89 EUR (300 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimÄ .Priteisti iÅ¡ S. G.

į valstybės biudžetÄ 5,20 EUR (17,95 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Priteisti S. G. iÅ¡ R. S. ir I. S. 25,54 EUR (88,20 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylos apeliaciniame procese, atlyginimÄ .Priteisti R. S. ir I. S. iÅ¡ S. G. 579,24 EUR (2 000 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylos apeliaciniame procese, atlyginimÄ .Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Lrytas“ iÅ¡ R. S. ir I. S. 115,85 EUR (400 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylos apeliaciniame procese, atlyginimÄ .Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Lrytas“ iÅ¡ S. G. 28,96 EUR (100 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylos apeliaciniame procese, atlyginimÄ .

                          Teisėjai                                      Ona Gasiulytė                                           Neringa Å vedienė                                                                          Vytautas Zelianka                                                                Â