ed35f0d5-36d9-4cf1-bbcc-9b309aaa0654 · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-149/2011                                                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2., 1.2.3.1., 1.2.4.1., 2.3.6.VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS (S) N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 4 d.Vilnius       Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Ryšardas Skirtunas,sekretoriaujant Jurgitai Ravinskienei,dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui,gynejui adv.

Valdui Burneikiui,nukentejusiajam R. G. M.,teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim(duomenys neskalbtini) Vilniuje, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), D. P., Vilniuje, nevedes, nedirbantis ir nesimokantis, neteistas,kaltinamas pagal LR BK 22 str. 1 d. 129 str. 1 d.     Teismas, išnagrinejes byla, N U S T A T E :     E. J. 2010 m. lapkricio 4 d., apie 12 val., bute, esanciame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmeninio konflikto su nukentejusiuoju Ryciu G.

M. metu, tycia sudave šiam ne mažiau 12 kartu peiliu i ivairias kuno vietas, padarydamas nukentejusiajam sužalojimus visumoje vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu del durtinio-pjautinio kaklo kaires puses priekinio paviršiaus sužalojimo, lydymo trachejos pažeidimo bei durtinio-pjautinio krutines lastos dešines puses kiauryminio sužalojimo, o butent: odos ibrežima viršugalvio kaireje puseje, pjautine žaizda apatineje lupoje, durtine-pjautine žaizda kaklo kaires puses priekiniame paviršiuje, lydima trachejos kiauryminio pažeidimo, dvi durtines-pjautines sprando dešines puses žaizdas, lydimas dešinio plaucio pažeidimo, oro ir kraujo susikaupimo dešineje krutinpleves ertmeje ir poodines emfizemos kaklo dešineje puseje, odos ibrežima krutines lastos kaireje puseje, pjautines paviršines žaizdas dešines plaštakos III-IV pirštuose, durtine-pjautine žaizda kairio peties sanario priekiniame paviršiuje, durtine pjautine kiaurine kairio dilbio žaizda, lydima dalinio pirštu tiesiamojo raumens ir kaires plaštakos II-IV pirštu tiesiamuju sausgysliu pažeidimu, pjautines paviršines žaizdas kaires plaštakos I-II pirštuose, durtine-pjautine žaizda juosmens kaireje puseje, durtine pjautine žaizda kaireje blauzdoje.

Tokiu budu E. J. tycia sunkiai sužalojo nukentejusiji R.G. M. ir šiais savo veiksmais padare nusikaltima, numatyta LR BK 135 str. 1 d.       Apklaustas teisme kaltinamasis E. J. iš esmes kaltu prisipažino ir parode, kad su nukentejusiuoju R.G. M. pastarojo bute ne viena karta yra turejes lytiniu santykiu. 2010-11-03 vakare jis atejo pas R.G. M. i buta, kur jie mylejosi oraliniu budu. Ryte R.G. M. masažo metu užsimane analinio sekso, bet jis to nenorejo ir išejo iš kambario. Virtuveje atsigere vandens ir paeme virtuvini peili.

Kodel ji paeme, negali paaiškinti, nes R.G. M. jo neižeidinejo, su juo nekonfliktavo ir tarp ju nieko tokio neatsitiko. Paemes peili, paslepe ji už nugaros, ikišdamas už trumpikiu gumos. Grižes i kambari vel atsisedo daryti masaža. Šiek tiek pamasažaves išsitrauke peili ir smoge R.G. M.. Negali pasakyti, kur tiksliai buvo suduoti pirmi smugiai. Gali buti, kad tai buvo 3 smugiai: i kakla ir du kartus kažkur i nugara. Po šiu smugiu R.G. M. išsilaisvino nustumdamas ji nuo saves. Negali paaiškinti, kaip ir kokiu budu, bet peilis atsidure pas R.G.

M.. Prasidejo grumtines. Noredamas atimti iš R.G. M. peili susižeide rankas. R.G. M. atsistojus, išbego iš kambario ir atsigule koridoriuje. Girdejo, kad R.G. M. mobiliuoju telefonu iškviete greitaja medicinos pagalba. Kodel pasake R.G. M., kad jam liepta ji nužudyti, negali paaiškinti. Tiesiog išsigalvojo, nes R.G. M. vis šauke „kodel?“. Iš R.G. M. buto nieko nenorejo pavogti ir nieko nepavoge. Anksciau yra sakes, kad R.G. M. kesinosi ji išprievartauti, taciau tai nera tiesa. Jis nenorejo analiniu budu myletis, bet tuo paciu jokios prievartos iš R.G.

M. puses taip pat nebuvo. Jis galejo tiesiog apsirengti ir išeiti iš buto, ko nepadare. Kodel sužalojo R.G. M. negali paaiškinti, nužudyti pastarojo tikrai nenorejo. Gailisi nusikaltes. Sutinka, kad padare žalos R.G. M..       Be kaltinamojo E. J. prisipažinimo jo kalte, ivykdžius nusikaltima, numatyta BK 135 str. 1 d., visiškai irodo sekantys irodymai:            Apklaustas teisme nukentejusysis R. G. M. parode, kad 2010 metu vasara atsitiktinai susipažino su kaltinamuoju E. J., su kuriuo ji siejo lytiniai santykiai.

Nuo to laiko E. J. pradejo lankytis pas ji bute. 2010-11-03 E. J. atejes pasiliko nakvoti. Jie lytiškai santykiavo. 2010-11-04 jis atsikele apie 9 val., padare pusrycius sau ir E. J. ir pasake pastarajam išeiti, taciau E. J. pradejo gincytis ir nenorejo išeiti. Šiam neišeinant, jis papraše padaryti masaža. E. J. atsisedo jam ant koju, bet staiga pasake, kad nori atsigerti ir nuejo i virtuve. Grižes vel užsedo ant koju ir nieko nesakes dure du kartus peiliu i nugara. Po šiu duriu i nugara jis nustume E. J. nuo saves ir pašoko iš lovos.

E. J. stovejo priešais ji ir kita smugi peiliu sudave i gerkle, del ko buvo pažeista tracheja. Negali pasakyti, kada ir kokiu budu E. J. padare jam kitus pjautinius sužalojimus. Taip pat negali paaiškinti, kaip sugebejo atimti peili iš E. J. ir išstumti ji iš kambario i prieškambari. Išstumes E. J. iš kambario jis telefonu iškviete greitaja medicinos pagalba ir policija. Belaukiant girdejo, kad E. J. blaškesi virtuveje ir vonioje, sake jam, kad „man tave liepe nužudyti“, bet rimtai tu žodžiu jis nevertino.

Netrukus išgirdo skambinant i bendrasias koridoriaus duris, išbeges iš kambario pamate E. J. gulinti prieškambaryje. Atrakines buto duris ileido greitaja medicinos pagalba, policija. Su E. J. anksciau nekonfliktavo, kodel šis ji puole - nežino, nurodo, kad jam padaryta 50000 litu neturtine žala.      Apklausta teisme liudytoja N. S. parode, kad dirba patruliu rinktineje ir 2010-11-04 d., apie 12 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešima, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje vyksta konfliktas tarp vyru, vienas iš ju sužalotas peiliu.

Atvykus i vieta, lauke, susitiko atvykusius ir greitosios medicinos pagalbos gydytojus. Vienu metu pakilo i 6-aji aukšta. Bendrojo koridoriaus duris atidare pats sužalotasis Rytis G. M., kuris vilkejo apatines kelnaites, laike prispaudes ranka prie kaklo, o kitoje rankoje turejo dideli virtuvini peili. Ji liepe peili padeti ir nukentejusysis ji padejo ant šaldytuvo. Gydytojai iš pradžiu kartu su nukentejusiuoju užejo i buta, bet jo net nepradejo tvarstyti, iškart išveže, tad su juo nieko nešnekejo, o ir gydytojai jo nieko neklausinejo.

Užejus i buta, prieškambaryje, prie vonios duru, ant grindu gulejo susirietes i kamuoliuka, kaip veliau sužinojo, E. J., kuris taip pat buvo kruvinas, ant grindu gulejo vien tik su trumpikemis. E. J. buvo tarsi šoko busenoje, nereagavo i prašymus, tik veliau atsistojo ir papasakojo, jog ji lyg bande buto savininkas prievartauti ir gindamasis sužalojo ji peiliu, taciau jai kilo itarimu del E. J. pasakojimo, kadangi kambaryje buve jo daiktai buvo tvarkingai sulankstyti, nesuplešyti, veliau jis tuos pacius rubus ir apsirenge. Sulaikytaji pristate i komisariata.      Valstybines teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 2-o teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 90TPK-93 yra nurodyta, kad itariamajam E. J. nera pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertize. (b.l. 109-111).      Apklausta teisme liudytoja kaltinamojo E. J. motina T.

G. patvirtino, jog nepastebejo pas sunu kažkokiu psichiniu sutrikimu, bet sunus buvo linkes ilgam išeiti iš namu. Apie sunaus netradicine seksualine orientacija ji nieko nera žinanti.      Ivykio vietos apžiuros metu bute, esanciame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatyta, kad butas yra 6-ame aukšte. Patekus i bendrojo naudojimo koridoriu matoma, kad nuo buto Nr. 70 iki duru bendrajame koridoriuje, vedanciu link laiptines aikšteles, ant grindu yra pedu, suteptu galimai krauju, pedsakai. Buto durys dvejos, ant duru rankenu yra sutepimu galimai krauju.

Patekus i prieškambari, dešineje puseje stovi veidrodis, ant kurio vietomis yra keli lašai, galimai kraujo. Iš kaires puses stovi šaldytuvas, ant jo padetas didelis virtuvinis peilis, suteptas galimai krauju. Prieškambaryje ant grindu galimai kruvinu pedu pedsaku. Toliau patenkama i kambari Nr.

1. Šio kambario duru stakta bei pacios durys yra ištepliotos galimai krauju. Visame kambaryje ant grindu yra gausiai pritekeje galimai kraujo. Virtuveje ant grindu yra galimai kruvinu pedsaku. WC ir vonios kambario durys ištepliotos galimai krauju. Pacioje vonioje matosi galimai kraujo nutekejimai. Po ivykio vietos apžiuros buvo paimtas peilis (b.l. 10-13).      2010-11-25 daiktu parodymo atpažinti metu tarp kitu peiliu itariamajam E. J. buvo parodytas ivykio vietos apžiuros metu paimtas peilis, kuri šis atpažino ir nurode, jog butent šiuo peiliu sužalojo R.G.

M.. (b.l. 83-84). Peilis buvo apžiuretas kaip daiktinis irodymas (b.l. 28-29), jis yra saugomas kartu su E. J. daiktais Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje (b.l. 30-31).     Valstybines teismo medicinos tarnybos prie LR TM specialisto išvadoje Nr. G 4225/10 nurodyta, jog Ryciui G. M. nustatyti šie kuno sužalojimai: odos ibrežimas viršugalvio kaireje puseje, pjautine žaizda apatineje lupoje, durtine – pjautine žaizda kaklo kaires puses priekiniame paviršiuje, lydima trachejos kiauryminio pažeidimo, dvi durtines – pjautines sprando dešines puses žaizdos, lydimos dešinio plaucio pažeidimo, oro ir kraujo susikaupimo dešineje krutinpleves ertmeje ir poodines emfizemos kaklo dešineje puseje, odos ibrežimas krutines lastos kaireje puseje, pjautines paviršines žaizdos dešines plaštakos III – IV pirštuose, durtine – pjautine žaizda kairio peties sanario priekiniame paviršiuje, durtine pjautine kiaurine kairio dilbio žaizda, lydima dalinio pirštu tiesiamojo raumens ir kaires plaštakos II – IV pirštu tiesiamuju sausgysliu pažeidimu, pjautines paviršines žaizdos kaires plaštakos I – II pirštuose, durtine – pjautine žaizda juosmens kaireje puseje, durtine pjautine žaizda kaireje blauzdoje.

Sužalojimai padaryti paveikus durtiniu – pjautiniu savybiu bei smailu, aštriabriauni paviršiu turinciu daiktu (daiktais), galimai peiliu ir ivykio aplinkybese nurodytu laiku (2010-11-04). Sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu del durtinio – pjautinio kaklo kaires puses priekinio paviršiaus sužalojimo, lydymo trachejos pažeidimo bei durtinio – pjautinio krutines lastos dešines puses kiauryminio sužalojimo. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 12 – os trauminiu poveikiu pasekoje (b.l. 41-44).

      Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo E. J. veiksmai nukentejusiojo R.G. M. atžvilgiu buvo kvalifikuoti kaip pasikesinimas pastaraji nužudyti, t.y. pagal BK 22 str. 1 d. 129 str. 1 d. Teismo gi manymu kaltinamojo veika atitinka BK 135 str. 1 d. požymius, todel atitinkamai kvalifikuojama pagal nurodyta istatyma. Nusikaltimas, numatytas BK 22 str. 1 d. 129 str. 1 d. yra padaromas tik esant tiesioginei tyciai. LR Aukšciausiojo teismo senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 46 nutariamosios dalies 1 dalies 5 p. yra nurodyta, jog nužudymas yra padarytas tiesiogine tycia, jei  kaltininkas suprato, kad jis savo veika kesinasi i kito žmogaus  gyvybe, numate, kad gali atimti gyvybe kitam žmogui ir norejo ja atimti.

Taigi yra akivaizdu, kad esant veikos kvalifikavimui kaip pasikesinimas nužudyti, turi buti besalygiškai irodyta, kad kaltininkas tikrai nori atimti kito asmens gyvybe. Nagrinejamu gi atveju nera surinkta pakankamai irodymu, leidžianciu teigti, kad kaltinamasis norejo nužudyti nukentejusiji, sieke butent pastarojo mirties. Pats kaltinamasis neigia norejes nužudyti nukentejusiji, parode negalis tiksliai paaiškinti, kodel nukentejusiajam pasake, kad pastaraji kažkas liepe nužudyti, mano, kad tokius jo žodžius tiesiog išprovokavo nukentejusiojo po gautu sužalojimu nuolat užduodamas vienas ir tas pats klausimas:

„Kodel?“. Šios aplinkybes iš esmes negincija ir pats nukentejusysis, kuris itikinamai nesugebejo teismui net paaiškinti, kodel kaltinamojo buvo užpultas. Jokiu kitu irodymu, kuriu pagrindu butu galima teigti, jog kaltinamojo veikoje buvo nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1 d. 129 str. 1 d. požymiai, byloje nera. Teismas, kvalifikuodamas kaltinamojo veiksmus, negali remtis prielaidomis, todel jo veika pagal sukeltas pasekmes kvalifikuojama butent kaip veika, atitinkanti BK 135 str. 1 d. požymius.       Kaltinamasis E. J. neneigia 2010-11-04 sudaves keleta smugiu peiliu nukentejusiajam R.G.

M. i ivairias kuno vietas. Šiuos kaltinamojo parodymus teisme patvirtino nukentejusysis, kuris be to paaiškino, kad po smugiu peiliu kilusio susigrumdimo su kaltinamuoju, ateme iš pastarojo peili. Valstybines teismo medicinos tarnybos prie LR TM specialisto išvadoje Nr. G 4191/10 (b.l. 94-96) yra nustatyti tam tikri sužalojimai ir paties kaltinamojo rankose, kurie byloja apie susigrumdima su nukentejusiuoju ir patvirtina nukentejusiojo bei paties kaltinamojo parodymus apie nukentejusiojo sužalojimo aplinkybes. Ta aplinkybe, kad po nukentejusiojo sužalojimo tarp kaltinamojo ir nukentejusiojo buvo ivykes susigrumdimas, patvirtina ir ivykio vietos apžiuros protokolo duomenys.

Valstybines teismo medicinos tarnybos prie LR DM specialisto išvadoje Nr. G 4225/10 yra nustatyti nukentejusiojo kuno sužalojimai, kurie iš esmes atitinka kaltinamojo ir nukentejusiojo parodymus apie šiu sužalojimu atsiradima. Mineti sužalojimai visumoje ivertinti sunkiu sveikatos sutrikdymu ir galejo buti padaryti butent peiliu, kuris buvo paimtas apžiuros metu iš nukentejusiojo buto ir kaltinamojo atpažintas kaip irankis, kuriuo pagalba butent jis sužalojo nukentejusiji ir padare jam sunku sveikatos sutrikdyma.       Tokiu budu teismo ištirtu bei išanalizuotu irodymu visuma leidžia daryti išvada, kad kaltinamasis E. J. ivykde nusikaltima, numatyta BK 135 str. 1 d., nes yra negincytinai yra irodyta, kad jis tycia sunkiai sužalojo nukentejusiji Ryti G.

M.. Teismas daro išvada, kad kaltinamasis veike tiesiogine, bet neapibrežta, nekonkretizuota tycia, esant bet kokiu pasekmiu prielaidai. Tarp kaltinamojo padarytos veikos – smugiu peiliu R.G. M. sudavimo ir pastarojo sunkiu sveikatos sutrikdymu yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi šis sveikatos sutrikdymas gavosi kaltinamojo suduotu nukentejusiajam smugiu peiliu pasekoje.       N. R. G. M. byloje pareiške 50000 lt dydžio civilini ieškini neturtinei žalai atlyginti (b.l. 38). Ši ieškini nukentejusysis sieja su gautais kuno sužalojimais, gydymu bei atitinkamais nepatogumais, susijusiais su gydymu.

Teismas neabejoja, kad nukentejusysis patyre tam tikrus dvasinius išgyvenimus, susijusius su sveikatos suluošinimu, taciau mano, kad ieškinio suma yra aiškiai neproporcinga padarytam nusikaltimui. Be to, teismas atsižvelgia ir i tai, jog pats nukentejusysis, bendraudamas su mažai jam pažistamu kaltinamuoju, buvo labai nerupestingas. Taigi teismas mano, kad priteistina neturtine žala šiuo atveju, atsižvelgiant taipogi ir i kaltinamojo turtine padeti (nedirba, areštuotino turto nera nustatyta), neturetu viršyti 10000 Lt.

      Lengvinancia kaltinamojo E. J. atsakomybe aplinkybe teismas laiko tai, jog jis faktiškai pripažino padares baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).      Sunkinanciu kaltinamojo E. J. atsakomybe aplinkybiu teismas nenustate.            Skiriant bausme kaltinamajam teismas vadovaujasi bendrais bausmes skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. Kaltinamasis ivykde sunku nusikaltima, yra nustatyta jo atsakomybe lengvinanti aplinkybe, kaltinamasis nera teistas, administracine tvarka nebaustas, psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybes ligu centre, Respublikineje Vilniaus psichiatrijos ligonineje nesigyde ( b.l. 98-99, 105-107), jo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nera nustatyta, todel teismas skiria kaltinamajam laisves atemimo bausme, kuri atsižvelgiant i BK 61 str. reikalavimus yra žemesne negu BK 135 str. 1 d. sankcijos vidurkis.

      Vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301-308 straipsniais, teismas N U S P R E N D E :       E. J. pripažinti kaltu pagal LR BK 135 str. 1 d., ir nuteisti laisves atemimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.      Bausmes pradžia E. J. skaiciuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.       I bausmes atlikimo laika E. J. iskaityti laikino sulaikymo bei suemimo laika nuo 2010 m. lapkricio 4 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.       Iki nuosprendis isiteises E. J. laikyti suimta.

      Civilini ieškini tenkinti iš dalies ir išieškoti iš E. J. R. G. M. naudai 10000 (dešimt tukstanciu) Lt neturtinei žalai atlyginti.       Vilniaus apskrities VPK daiktu saugojimo kameroje (b.l. 30-31) saugomus: peili – sunaikinti, pinigine ir dekliuka - gražinti nuteistajam E. J..       Nuosprendis per 20 d. gali buti apskustas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teisma, nuteistajam šis terminas yra skaiciuojamas nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos.

Teisejas                                          (paraÅ¡as)                                RyÅ¡ardas Skirtunas ) NuoraÅ¡as tikras:Teisejas R.Skirtunas             Â