2023-07-19 Nr. AB-13526-3-61-3-04760-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1989-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04760-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 23S32441 (toliau ir – Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėja skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pareiškėja prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad: 1) dalyvavo demonstracijose, kurios vyko pareiškėjos kilmės valstybėje; 2) studijuojant kilmės valstybės universitete pareiškėja patyrė spaudimą, jai buvo grasinama nepagrįstai neigiamai įvertinti egzaminų rezultatus ir pašalinti iš universiteto dėl turimų politinių įsitikinimų; 3) pareiškėjai grįžtant į kilmės valstybę pasienio pareigūnai iš grupės žmonių nusprendė patikrinti tik jos mobilųjį telefoną; 4) 2021 m. gruodžio mėn. pareiškėjos tėvų namuose buvo atlikta krata.

2.2. Iš esmės Migracijos departamentas įrodymų trūkumą vertino pareiškėjos nenaudai neatsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjos pasakojimas apie dalyvavimą protestuose buvo nuoseklus bei konkretus. Pareiškėjos nurodyta informacija neprieštaravo turimai informacijai apie jos kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Be to, tam tikrų pasakojimo detalių patikslinimas negali būti vertinamas kaip pareiškėjos pasakojimo prieštaringumas, todėl Migracijos departamentas, neišsiaiškinęs konkrečių faktinių aplinkybių, pareiškėjos pasakojimo patikslinimą nepagrįstai vertino pareiškėjos nenaudai.

2.3. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 21 d. ir 2023 m. kovo 9 d. organizacijos (duomenys neskelbtini) pateiktus duomenis, priėjo prie klaidingų išvadų, jog neva pareiškėja negalėtų būti persekiojimo auka. Visgi, vien aplinkybės, jog pareiškėjos ir organizacijos (duomenys neskelbtini) pateiktas vaizdo įrašas yra paskelbtas viešai, o organizacija, kurioje pareiškėja savanoriavo, yra pripažinta ekstremistine, sudaro pagrindą prieiti prie visiškai priešingų išvadų. Be to, Migracijos departamentas nevertino pareiškėjos ir organizacijos (duomenys neskelbtini) pateikto vaizdo įrašo turinio dėl karo Ukrainoje pareiškėjai kylančios grėsmės kontekste, t .y. dėl pareiškėjos, išsakytos pozicijos karo Ukrainoje atžvilgiu.

2.4. Pareiškėjos nuomone, Sprendime nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą jai suteikti papildomą apsaugą.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti bei nurodė šiuos argumentus:

3.1. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog prieglobsčio prašytojos grėsmė nukentėti nuo (duomenys neskelbtini) režimo yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio: dėl tariamos kratos jos tėvų namuose, dėl tariamo dalyvavimo protestuose (kurių metu jai sėkmingai pavykdavo išvengti sulaikymo), dėl tariamo universiteto valdžios psichologinio spaudimo studijų metu, dėl jos veiklos organizacijoje (duomenys neskelbtini), kuri pripažinta ekstremistine. Pareiškėja savo pasakojimą iš esmės grindė visuotinai žinomais faktais bei improvizacinio pobūdžio intarpais su akivaizdžiais prieštaravimais ir be realių įrodymų. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad, prieglobsčio prašytojos grįžimo į kilmės valstybę atveju, ji patirtų persekiojimą iš (duomenys neskelbtini) režimo dėl jos nurodytų tariamų motyvų.

3.2. Pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas. Migracijos departamentas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjos situacijos tyrimą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, jog pareiškėjos prašymas suteikti jai pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą yra grindžiamas tuo, kad ji: 1) dalyvavo demonstracijose, kurios vyko pareiškėjos kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini); 2) studijuojant kilmės valstybės universitete pareiškėja patyrė spaudimą, jai buvo grasinama nepagrįstai neigiamai įvertinti egzaminų rezultatus ir pašalinti iš universiteto dėl turimų politinių įsitikinimų; 3) pareiškėjai grįžtant į kilmės valstybę iš grupės žmonių pasienio pareigūnai nusprendė patikrinti tik vienintelės pareiškėjos mobilųjį telefoną; 4) 2021 m. gruodžio mėn. pareiškėjos tėvų namuose buvo atlikta krata.

6. Teismas, įvertinęs visą byloje esančia medžiagą (pareiškėjos paaiškinimus, duotus Migracijos departamentui, pareiškėjos paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, skundo argumentus, byloje esančią rašytinę medžiagą), pripažino, kad tikėtina, jog pareiškėja galėjo dalyvauti skirtingose demonstracijoje (duomenys neskelbtini), tačiau bylos medžiaga savaime nepagrindžia (duomenys neskelbtini) teisėsaugos tikėtino motyvo ir tikslo ieškoti pareiškėjos, siekti ją sulaikyti ir nubausti.

7. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjos apklausoje Migracijos departamentui pateiktus paaiškinimus, teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog Migracijos departamentas, neišsiaiškinęs konkrečiai įvykusių faktinių aplinkybių, pareiškėjos pasakojimo patikslinimą vertino pareiškėjos nenaudai. Teismo posėdžio metu pareiškėja nepateikė naujų faktinių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip pagrindžiančios tai, jog Migracijos departamentas nedėjo pastangų ir neišsiaiškino svarbių Sprendimo priėmimui aplinkybių, netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su studijų (duomenys neskelbtini) universitete nutraukimu. Teismas pažymėjo, kad ant pateikto pareiškėjos 2020 m. lapkričio 10 d. ranka rusų kalba rašyto prašymo dėl studijų nėra jokių žymų, antspaudų, kitų žmonių parašų/įrašų, todėl iš byloje esančio prašymo nėra aišku, ar jis faktiškai buvo pateiktas; be to, pareiškėja teismo posėdžio metu nepaaiškino, kodėl byloje esančiame prašyme nurodytos priežastys, susijusios su universiteto studijų kokybe. Šiame kontekste pažymėtina, kad bylos medžiaga, susijusi su studijų nutraukimu, savaime nepagrindžia (duomenys neskelbtini) teisėsaugos tikėtino motyvo ir tikslo ieškoti pareiškėjos, siekti ją sulaikyti ir nubausti. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjos 2022 m. sausio 20 d. prašyme dėl prieglobsčio suteikimo nurodyta, kad 2021 m. pareiškėja buvo Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentė, bet išeina iš universiteto ir ieškos nuotolinio darbo, nes pareiškėjos motinai vis sunkiau apmokėti pareiškėjos studijas Lietuvoje, o ji turi pakankamai patirties ir įgūdžių, kad įsidarbintų Vilniuje programuotoja.

8. Teismo vertinimu, pareiškėjos paaiškinimai, susiję su jos veikla organizacijoje (duomenys neskelbtini), konkrečiomis jos vykdytomis funkcijomis, yra gana abstraktaus pobūdžio; pareiškėjos paaiškinimai, kita bylos medžiaga nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjos dalyvavimas organizacijos (duomenys neskelbtini) veikloje kelia realią jos persekiojimo grėsmę (duomenys neskelbtini).

9. Teismo vertinimu, pareiškėjos paaiškinimai dėl aplinkybių, susijusių su tuo, kad grįžtant į kilmės valstybę pasienio pareigūnai tikrino vienintelės pareiškėjos mobilųjį telefoną, nėra nuoseklūs. Teismo 2023 m. gegužės 16 d. posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad pasienio pareigūnai tikrino ne tik pareiškėją. Per žinias buvo pranešta, kad tikrina žmones prie sienos ir pareiškėja, tai žinodama, dar 2021 m. vasarą grįždama į (duomenys neskelbtini), pašalino programėlę „Telegram“, visas fotografijas, kurios kaip nors galėtų rodyti, kad ji priklauso opozicijai.

10. Dėl pareiškėjos argumentų dėl atliktų kratų teismas pažymėjo, kad pareiškėjos paaiškinimai šiuo aspektu yra labai bendro pobūdžio, nieko konkrečiai dėl kratų pareiškėja negalėjo pasakyti.

11. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjos paaiškinimus ir bylos medžiagą, pareiškėjos baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta. Kaip pareiškėja paaiškino teismo posėdžio metu, ji 2021 m. vasarą grįžo iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) gydytis; 2021 m. lapkričio 30 d. iš (duomenys neskelbtini) išvyko į Lietuvą; kliūčių išvykti pareiškėjai iš (duomenys neskelbtini) nebuvo; paaiškino, kad su tėvu (duomenys neskelbtini) dabar viskas gerai, mama dirba valstybinėje įstaigoje prie universiteto. Apklausos, vykusios 2022 m. spalio 24 d. Migracijos departamente, metu paaiškino, kad iki 2021 m. lapkričio mėnesio, kai pareiškėja išvyko iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą, ji nebuvo persekiojama.

12. Pareiškėja nepateikė pakankamai tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp jos padėties ir Konvencijos priežasčių, t. y. būtent rasės, religijos, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, t. y. ji nepateikė konkrečių individualaus pobūdžio aplinkybių, pagrindžiančių jos persekiojimo tikimybę (duomenys neskelbtini), kas yra būtina sąlyga norint gauti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėja patirtų persekiojimą (duomenys neskelbtini) dėl to, kad dalyvavo mitinguose.

13. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjos atžvilgiu bus imtasi persekiojimo veiksmų. Pareiškėjos deklaruojama baimė grįžti teismo vertintina kaip hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai Sprendimu jai nesuteikė pabėgėlio statuso.

14. Teismas vertino, kad byloje nėra nustatytų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina ir subjektyvi, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

15. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, darė išvadą, kad Migracijos departamentas atliko pakankamai išsamų tyrimą, surinktos informacijos pakako įvertinti pareiškėjos atitiktį Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatoms, dėl ko Migracijos departamentas priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Netenkinęs pareiškėjos skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, teismas netenkinto ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš naujo.

III. 16. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

17. Pareiškėja apeliaciniame skunde akcentuoja:

17.1. Teismas izoliuotai vertino atskiras pareiškėjos pasakojimo aplinkybes, nors turėjo vertinti visas aplinkybes kaip visumą.

17.2. Migracijos departamento ir teismo išvados prieštarauja byloje surinktai Migracijos departamento informacijai apie tai, jog kilmės valstybėje protesto akcijų metu sulaikyti ir administracine tvarka nubausti asmenys vėliau susiduria su papildomais kaltinimais ir pakartotiniu baudimu.

17.3. Pareiškėja faktiškai susidūrė su persekiojimo apraiškomis (pareiškėja patyrė spaudimą universitete, be to, buvo atliktas pareiškėjos mobilaus telefono turinio nuodugnus patikrinimas, pareiškėjos tėvų namuose atlikta krata).

17.4. Teismas nepagrįstai sumenkino pareiškėjos aktyvią veiklą organizacijoje (duomenys neskelbtini) po išvykimo iš kilmės valstybės. Ši organizacija (duomenys neskelbtini) yra pripažinta teroristine ir yra uždrausta, o jos nariai ir dalyviai persekiojami.

17.5. Aplinkybė, kad pareiškėja kilmės valstybėje galėjo dalyvauti prieš ir po prezidento rinkimų vykusiuose mitinguose/protestuose, o tokie asmenys net ir praėjus tam tikram laikui vis dar susiduria su papildomais kaltinimais ir baudimu, sudarė pakankamą pagrindą spręsti, kad pareiškėjai turi būti suteikta papildoma apsauga.

18. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei nurodo šiuos argumentus:

18.1. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėja nepriklauso (duomenys neskelbtini) opozicijos judėjimui, opozicinių politinių idėjų viešai nereiškė. Toks prieglobsčio prašytojos profilis, neatitinka asmenų, kurie (duomenys neskelbtini) valdžios yra suvokiami kaip grėsmė valstybei ir dėl to persekiojami, profilio.

18.2. Atsižvelgus į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, tikėtina, jog prieglobsčio prašytoja galėjo dalyvauti skirtingose demonstracijose (duomenys neskelbtini). Tačiau šios aplinkybės savaime nepagrindžia (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų tikėtino motyvo ir tikslo ieškoti prieglobsčio prašytojos, siekti ją sulaikyti ir nubausti.

18.3. Pasakojimo dalis dėl patirto spaudimo universitete kelia pagrįstų abejonių dėl patikimumo, kadangi, pareiškėja apklausos metu teikė prieštaringo pobūdžio informaciją.

18.4. Duomenų visumoje buvo įvertinta tai, kad pareiškėjos dalyvavimas Savanoriškojoje draugijoje armijai, aviacijai ir laivynui remti (toliau ir – karinė organizacija SDAALR) (rus. DOSAAF) yra menkai suderinamas su pareiškėjos deklaruojamais politiniais įsitikinimais.

18.5. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog prieglobsčio prašytojos grėsmė nukentėti dėl jos veiklos (duomenys neskelbtini) režimo ekstremistine organizacija pripažintoje (duomenys neskelbtini) yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio. Pareiškėja savo pasakojimą iš esmės grindė visuotinai žinomais faktais bei improvizacinio pobūdžio intarpais su akivaizdžiais prieštaravimais ir be realių įrodymų. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad, prieglobsčio prašytojos grįžimo į kilmės valstybę atveju, ji patirtų persekiojimą iš (duomenys neskelbtini) režimo dėl jos nurodytų tariamų motyvų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos Departamento Sprendimo, kuriuo Migracijos departamentas atsisakė suteikti pareiškėjai pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų tyrimą, pagrįstai nesuteikė pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

21. Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir pažymi, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir pareiškėjos argumentus, neatsakė į visus pareiškėjos teiginius, todėl padarė nepagrįstas išvadas.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

23. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.

24. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

25. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

26. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

27. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

29. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pabrėžia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

30. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjai, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

31. Pareiškėjos prašymas suteikti jai pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą buvo grindžiamas tuo, kad ji: 1) dalyvavo demonstracijose; 2) studijuojant kilmės valstybės universitete pareiškėja patyrė spaudimą, jai buvo grasinama nepagrįstai neigiamai įvertinti egzaminų rezultatus ir pašalinti iš universiteto dėl turimų politinių įsitikinimų; 3) pareiškėjai grįžtant į kilmės valstybę pasienio pareigūnai iš grupės žmonių nusprendė patikrinti tik vienintelės pareiškėjos mobilųjį telefoną; 4) 2021 m. gruodžio mėn. pareiškėjos tėvų namuose buvo atlikta krata.

32. Tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visuma pagrindžia, kad pareiškėjos paaiškinimai apie mitingus, kuriuose, ji teigia, dalyvavusi, patirtą spaudimą universitete, telefono patikrinimą sienos kirtimo metu bei kratą tėvų namuose pagrįsti bendro pobūdžio informacija apie situaciją šalyje, be to, yra prieštaringi ir nenuoseklūs.

33. Pareiškėjos teigimu, ji aktyviai dalyvavo protesto akcijose 2020 m. rugpjūčio 6, 10, 12, 14, 20 dienomis, 2020 m. spalio 26 d., taip pat dalyvaudavo rajono, kuriame gyveno, protestuose bei protestuose prie universiteto. Pareiškėja taip pat nurodė, kad. 2020 m. spalio 26 d. protesto metu ji buvo sulaikyta kartą, bet buvo paleista, nes tuo metu buvo nepilnametė, tačiau ji patyrė smurtą (jai smogė į veidą) ir jai buvo skirta 950 (duomenys neskelbtini) (apie 300 Eur) bauda, kuri buvo nuskaityta nuo atlyginimo kortelės be jokio įspėjimo. Tačiau apklausos metu pareiškėja taip pat patvirtino, kad nei administracinių, nei baudžiamųjų bylų, pradėtų pareiškėjos atžvilgiu, nebuvo. Be to, pareiškėjai grįžus į savo kilmės šalį (Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėja kirto Lietuvos Respublikos sieną 2021 m. vasario 17 d., 2021 m. liepos 14 d., 2021 m. rugpjūčio 28 d. ir 2021 m. lapkričio 30 d.), ji nebuvo persekiojama kilmės šalyje.

34. Pareiškėjos prašymas dėl prieglobsčio suteikimo buvo grindžiamas ir tuo, jog pareiškėjai grįžtant į kilmės valstybę, pasienio pareigūnai nusprendė patikrinti vienintelės pareiškėjos mobilųjį telefoną iš grupės žmonių. Tačiau 2023 m. gegužės 16 d. teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad pasienio pareigūnai tikrino ne tik pareiškėją, nes per žinias buvo pranešta, kad tikrinami žmonės prie sienos, todėl pareiškėja, tai žinodama, dar 2021 m. vasarą grįždama į (duomenys neskelbtini) pašalino programėlę „Telegram“, visas fotografijas, kurios kaip nors galėtų patvirtinti, kad ji priklauso opozicijai. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ši pasakojimo dalis nėra nuosekli.

35. Pareiškėjos paaiškinimai dėl 2021 m. gruodžio mėn. atliktų kratų yra bendro pobūdžio, pareiškėja negalėjo detalizuoti aplinkybių.

36. Pareiškėjos argumentai, jog dėl dalyvavimo organizacijos (duomenys neskelbtini) veikloje kilmės šalyje ją persekios teisėsaugos pareigūnai, vertinami kritiškai. Kaip nustatė Migracijos departamentas, pareiškėjos nurodytame vaizdo įraše „Youtube“ pareiškėja pasirodo nuo 40 sek. iki 46 sek. (viena) bei nuo 1 min. 15 sek. iki 1 min. 19 sek. (žmonių būryje). Vaizdo įrašas yra sukarpytas iš atskirų fragmentiškų detalių, jame yra pasisakoma išskirtinai tik Ukrainos karo tema. Vaizdo įrašas nėra populiarus, peržiūrų skaičius itin mažas, žmonės vaizdo įrašo nekomentavo ir neišsakė savo nuomonės nei apie šį vaizdo įrašą, nei apie prieglobsčio prašytoją. Fotografija, kurią pateikė organizacija (duomenys neskelbtini) neturi įrodomosios galios, nes moters, kuri nurodyta kaip prieglobsčio prašytoja, veidas yra paslėptas po medicinine veido kauke. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja jau nebedirba organizacijoje (duomenys neskelbtini), be to, jokių dokumentų (sutarčių, pažymėjimų ir pan.), kurie pagrįstų pareiškėjos dalyvavimą organizacijos (duomenys neskelbtini) veikloje, pareiškėja nepateikė. Pareiškėjos paaiškinimai apie jos veiklą organizacijoje (duomenys neskelbtini), apie konkrečias jos šioje organizacijoje vykdytas funkcijas, yra gana abstraktaus pobūdžio. Pareiškėjos paaiškinimai ir kita bylos medžiaga nesudaro pagrindo prieiti išvadą, kad pareiškėjos dalyvavimas organizacijos (duomenys neskelbtini) veikloje kelia realią jos persekiojimo grėsmę (duomenys neskelbtini).

37. Atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktą pasakojimą, nėra pagrindo prieiti prie išvados, jog jos nurodytos priežastys prilygsta persekiojimui, o individuali situacija atitinka visiškai pagrįstos baimės kriterijų. Prieglobsčio prašytojos nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys yra susijusios su bendra saugumo padėtimi jos kilmės šalyje, tačiau tai savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės ir nesąlygoja pabėgėlio statuso jai suteikimo. Be to, bendra saugumo padėtis per se (savaime) nesąlygoja individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojai dėl jos asmeninių savybių (jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1570-502/2023). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojos pasakojimo trūkumus, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojai suteikimo poreikį. Teisėjų kolegijos nuomone, Migracijos departamento atliko išsamumų ir visapusišką pareiškėjos prieglobsčio prašymo bei padėties jos kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėja nenurodė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai Todėl pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

38. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Byloje nėra pakankamai pagrįstų duomenų, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas arba ji galėtų tokiu būdu būti baudžiama. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

39. Grindžiant prieglobsčio prašymą motyvais, jog užsienietis aktyviai reiškia savo politinius įsitikinimus, neužtenka pateikti vien tik deklaratyvius teiginius, kurie nebūtų pagrįsti objektyviais įrodymais. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

40. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo atliktas pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjos nurodytų aplinkybių.

41. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis