2018-11-13 Nr. AB-20331-3-61-3-02844-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-777-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02844-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 54.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 4 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas kartu su skundu teismui pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio už skundą sumokėjimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, konstatavęs, kad pareiškėjas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, ir įpareigojo pareiškėją iki 2018 m. rugsėjo 13 d. sumokėti žyminį mokestį už teikiamą skundą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 12 d. teismui išsiuntė skundą, kuriame, be kita ko, išreiškė nesutikimą su teismo pozicija, kad jis piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, bei pakartotinai prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kadangi jis neturi turto, darbo, yra visiškai išlaikomas valstybės.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalies pagrindu pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, išaiškindamas pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, nurodytų 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje, t. y. neįvykdė įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį. Taip pat pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių jo turtinę padėtį ir sudarančių teismui pagrindą spręsti dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir jo skundą tenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad yra nemokus, išlaikomas valstybės, neturi galimybės pateikti duomenis apie Registrų centre registruotą turtą. Gavęs teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, kreipėsi į Vilniaus PN dėl duomenų apie gaunamas pajamas pateikimo, kuriuos gavo pasibaigus nutartyje nustatytam trūkumų šalinimo terminui, todėl šią pažymą teikia su atskiruoju skundu. Skundą pateikė nepiktnaudžiaudamas teise į teisminę gynybą, o dėl jo atžvilgiu vykdomos Vilniaus PN diskriminacijos.

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis, kuria ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu.

Teisė į teisminę gynybą turi būti realizuojama tam tikra kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui privaloma ABTĮ nustatyta tvarka. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (ABTĮ 34 str.). ABTĮ imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį (ABTĮ 35 str.), o asmenims, kurie negali sumokėti ABTĮ nustatyto dydžio žyminio mokesčio, yra numatyta galimybė visiškai ar iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ABTĮ 41 str.), taip neužkertant kelio asmeniui, neturinčiam pakankamai lėšų, kreiptis į teismą dėl savo teisių teisminės gynybos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Šis reikalavimas patenka į ABTĮ 36 straipsnyje nustatytą neapmokestinamų skundų sąrašą, todėl skundas dėl jo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (ABTĮ 40 str. 1 d. 10 p.). Tačiau teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (t. y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį (ABTĮ 36 str. 4 d.). Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis įvertinus pareiškėjo kreipimusis į teismą pastaraisiais metais, yra pagrindas konstatuoti jo piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise, todėl pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio negali būti tenkinamas.

ABTĮ 37 straipsnis nustato, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pabrėžęs, jog pareiga įrodyti sunkią finansinę padėtį tenka pareiškėjui (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-873/2011). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvuoja tuo, kad neturi turto, darbo, yra visiškai išlaikomas valstybės.

ABTĮ 151 straipsnis numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą. Pareiškėjas su atskiruoju skundu pateikė Vilniaus PN 2018 m. rugsėjo 12 d. pažymą apie gaunamas pajamas ir nurodė, kad pažymą gavo pasibaigus nutartyje nustatytam skundo trūkumų šalinimo terminui, todėl šią pažymą teikia su atskiruoju skundu. Pažymėtina, kad ši pažyma pareiškėjui buvo išduota pagal jo Vilniaus PN 2018 m. rugpjūčio 23 d. pateiktą prašymą. Pareiškėjas ją gavo 2018 m. rugsėjo 12 d. Akcentuotina, kad pagal ABTĮ 64 straipsnio 1 dalį procesiniai veiksmai atliekami per įstatymų nustatytus terminus. Tais atvejais, kai terminų nėra nustatęs įstatymas, juos skiria teismas. Teismo paskirti terminai gali būti teismo pratęsti. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas teiktų prašymą pirmosios instancijos teismui dėl nustatyto termino trūkumams pašalinti pratęsimo, todėl nėra teisinio pagrindo Vilniaus PN 2018 m. rugsėjo 12 d. pažymą vertinti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ši nutartis neapriboja pareiškėjo teisės į teisminę gynybą, nes pareiškėjas gali pakartotinai kreiptis į pirmosios instancijos teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, šios nutarties naikinti nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė