ed33ebd2-e61d-430c-a3d4-13ad4d81e20d · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis             Baudžiamoji byla Nr. 1A-207-634/2015Teisėjas Dainius Ročys             Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00124-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.2 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant išteisintajam J.

R., jo gynėjui advokatui Vytautui MerkÅ¡aičiui, nukentėjusiajai S. S., jos atstovei advokatei Astai KakoÅ¡kinai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios S. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo J. R. iÅ¡teisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., nenustačius, kad padaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 5 d. 1 p.).Nukentėjusiosios S. S. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

J. R. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinamas tuo, kad jis 2012-07-08 apie 21 val., S. S. bandant iÅ¡eiti iÅ¡ lauko tualeto, adresu (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ jÄ panaudojo fizinį smurtÄ â€“ viena ranka laikė nukentėjusiÄ jÄ , kad neiÅ¡eitų iÅ¡ lauko tualeto, o kita ranka durimis trenkė į jÄ , tuo sužalodamas nukentėjusiajai abi rankas, tokiu bÅ«du padarydamas nukentėjusiajai S. S. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tai yra pagal BK 140 str. 1 d. Kauno apylinkės teismo 2014-11-07 nuosprendžiu J.

R. iÅ¡teisintas.Nukentėjusioji S. S. skundžia Kauno apylinkės teismo 2014-11-07 iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ apkaltinamÄ jį – J. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d. ir įstatymo nustatyta tvarka paskirti jam bausmę, tenkinti civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Skunde nurodo, kad nuosprendyje nėra iÅ¡dėstyta kurių liudytojų parodymais teismas remiasi, o kuriuos atmeta, taip pat neiÅ¡dėstyti atmetimo motyvai.

Nors liudytojos S. K. ir V. K. tiesiogiai nematė smurtinių J. R. veiksmų, tačiau matė nukentėjusiosios sužalojimus, atsiradusius po 2012-07-08 įvykio. Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, netikėti jais pagrindo nėra. Taip pat minėtos liudytojos patvirtino, kad nukentėjusioji su dukra naudojasi lauko tualetu, kadangi bute jis nėra įrengtas. Ši aplinkybė yra įrodyta ir byloje esančia 2010-11-19 savivaldybės gyvenamosios patalpos charakteristika Nr. 201-9-487 (b. l. 63), kurioje nurodoma, kad sanitarinis mazgas yra lauko.

Teismas į šiuos prijungtus dokumentus, kurie patvirtina ne tik nukentėjusiosios, bet ir liudytojų S. K. ir V. K., S. G. S. parodymus, o J. R. parodymus paneigia, visiškai neatsižvelgė. J. R. iškviesti liudytojai, priešingai teismo argumentams, nepatvirtina jo parodymų bei nepaneigia privataus kaltinimo skunde išdėstytų aplinkybių. Liudytojas L. S. patvirtino, kad apie įvykį jam nieko nežinoma, todėl jo parodymai nei paneigia, nei patvirtina privataus kaltinimo skunde nurodytų aplinkybių.

Liudytojas nurodė, kad jo santykiai su J. R. yra puikÅ«s, taigi akivaizdu, kad jis duodamas parodymus apibÅ«dina J. R. kaip pavyzdingÄ pilietį, siekdamas jam padėti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, tarp apeliantės ir Å¡io liudytojo buvo konfliktas dėl sandėliuko, to neneigė ir pats liudytojas, dėl Å¡ios priežasties jo parodymai nėra objektyvÅ«s. Liudytoja J. V. parodė, kad negali pasakyti ar liepos 8 d. buvo namuose, t. y. jai apie įvykį taip pat nėra žinoma, todėl jos parodymai taipogi nei paneigia, nei patvirtina privataus kaltinimo skunde nurodytų aplinkybių.

Pažymėjo, kad liudytojos parodymai iÅ¡ dalies yra neteisingi, ji melagingai nurodo, jog apeliantė naudojasi tualetu name, tačiau tualetas bute nėra įrengtas. Be to, nurodė, jog ant nukentėjusiosios kÅ«no nėra mačiusi sužalojimų, nors specialisto iÅ¡vada Nr. GI788/12(02) patvirtina sužalojimo faktÄ , sužalojimai buvo akivaizdÅ«s. Apeliantė kritiÅ¡kai vertina ir liudytojų D. R. bei D. V. parodymus. Vien tai, kad liudytojas D. V. parodė, kad S. S. vakare į kiemÄ neiÅ¡eina, nepaneigia jos nurodomų aplinkybių apie J.

R. veiksmus jÄ sužalojant. Minėtas liudytojas taip pat melagingai teigia, kad S. S. nesinaudoja lauko tualetu. Aptartų liudytojų parodymai nepatvirtina nei vienos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, todėl jie negali bÅ«ti laikomi patikimais įrodymais, paneigiančiais J. R. kaltę.Skundo autorė taip pat nurodo, jog vien ta aplinkybė, kad J. R. nepripažino kaltės, nesuteikia pagrindo jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Jo parodymai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai.

Pastarasis nurodo, kad apeliantė nuolat kreipiasi į teismus dėl teisminių procesų pradėjimo, į kuriuos tyčia įtraukia jį, Å¡ios aplinkybės tik patvirtina, kad jis yra neigiamai nusiteikęs S. S. atžvilgiu. Nors J. R. nurodo, kad S. S. nesinaudoja tualetu, tačiau taip pat teigia, kad jis visÄ dienÄ namuose nebÅ«na, todėl nežino kas naudojasi tualetu, tokie parodymai yra savaime prieÅ¡taringi. Atkreipė dėmesį, kad 2014-08-05 teisiamojo posėdžio metu apeliantė nurodė sužalojimo mastÄ bei mechanizmÄ :

J. R. su viena ranka atidaro duris ir trenkia, o su kita mane laikė už rankos (garso įraÅ¡as 33:47-33:56); kad viena ranka daužėsi į kraÅ¡tÄ , o kita buvo sužalota su durimis, t. y. duris atidaro ir trenkia (garso įraÅ¡as 34:11-34:21); rankos buvo tarp durų, kai durys atsidaro, tame tarpe, (garso įraÅ¡as 34:28); iÅ¡eiti neleido, prispaudė (garso įraÅ¡as 34:39- 34:44); daužė stipriai (garso įraÅ¡as 34:53); viena ranka daužėsi į tualeto kraÅ¡tÄ (staktÄ ), o su durim daužė kitÄ rankÄ , buvo mažesnė žaizdelė (garso įraÅ¡as 35:02-35:08). 2014-10-24 apeliantė taip pat patvirtino tas pačias aplinkybes, t.y. nurodė, kurioje rankų vietoje buvo sužalojimai - žastuose (garso įraÅ¡as 17:44-17:48); kad su durimis daužė vienÄ rankÄ , o kita ranka atsimušė į staktÄ , gal dėl to ir ilgesnė mėlynė buvo (garso įraÅ¡as 17:50- 17:59); smÅ«gis buvo stipresnis į deÅ¡inę, į staktÄ kai duodavo, o su durim duodavo į kairę rankÄ (garso įraÅ¡as 18:19-18:29); laikė, kad neiÅ¡eičiau iÅ¡ tualeto (garso įraÅ¡as 18:50-18:52), stvėrė už rankų, man rieÅ¡ai skaudėjo (garso įraÅ¡as 19:52-19:53).

Pažymėjo, kad raÅ¡ytinis teisiamojo posėdžio protokolas, kuriame yra užfiksuoti nukentėjusiosios parodymai nėra iÅ¡samus, daug ko nėra suraÅ¡yta, tuo tarpu iÅ¡klausius garso įraÅ¡Ä matyti, kad ji tiek 2014-08-05, tiek ir 2014-10-24 teisiamojo posėdžio metu nurodė tapačias aplinkybes. Teismas vertindamas josios parodymus visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo jau yra praėję daug laiko, todėl akivaizdu, kad ji nesugebėjo itin tiksliai įsiminti visų įvykio aplinkybių, t. y. už kurios rankos J.

R. buvo suėmęs, kiek tiksliai laiko truko daužymas durimis. Mano, jog tai yra natÅ«ralus dalykas, kadangi praėjus tam tikram laiko tarpui asmenys negali įvykio aplinkybių prisiminti identiÅ¡kai ar itin tiksliai, todėl jos parodymuose esantys netikslumai nepaneigia jų teisingumo ir objektyvumo. Pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikÅ¡mino atskiras bylos detales, jų nevertindamas visų bylos duomenų kontekste.Skunde taip pat pažymėjo, kad priimant skundžiamÄ nuosprendį teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į specialistės M.

K. parodymus. Teisiamojo posėdžio metu specialistė patvirtino specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G1788/12(02), paaiÅ¡kino kraujosruvų atsiradimo mechanizmÄ -jei susistumdymas įvyko tarp durų, tai jei žmogus tarp durų stovi, su durim į vienÄ pusę smogė, tai pasviręs jis dar į kažkÄ kitÄ galėjo atsimuÅ¡ti. Specialistė paaiÅ¡kino, kad deÅ¡inio ir kairio žasto kraujosruvos galėjo gautis pagal nukentėjusiosios parodytÄ situacijÄ prie durų. Å iuo atveju minėti objektyvÅ«s bylos duomenys dėl fizinio smurto panaudojimo fakto ir kilusių padarinių nebuvo tinkamai įvertinti.

Apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajos bei padarė neteisingÄ ir surinktais bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl J. R. nekaltumo. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas ignoravo faktines bylos aplinkybes ir taip atsietai bei nepagrįstai vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokiÄ teisinę reikÅ¡mę, tuo pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. Atsikirtimu į nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ J. R. praÅ¡o skundÄ atmesti, 2014-11-07 nuosprendį palikti nepakeistÄ .

Atsikirtime nurodo, kad priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė surinktus įrodymus, pilnai ir pakankamai kruopščiai iÅ¡nagrinėjo menamo įvykio situacijÄ bei jo aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ kad J. R. nepadarė BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo. Pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas buvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, BPK 20 str. nuostatos nebuvo pažeistos.

Teismas vertindamas ne atskirus byloje esančius įrodymus (kaip praÅ¡o vertinti nukentėjusioji), o jų visetÄ , padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ . Nei vienas iÅ¡ apklaustų liudytojų, negalėjo pasakyti kaip nukentėjusioji galėjo bÅ«ti sužalota, visi paaiÅ¡kino, jog tariamo konflikto nematė, J. R. kaltė buvo įrodinėjama tik nukentėjusiosios prieÅ¡taringais parodymais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai.Teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Nukentėjusiosios S. S. apeliacinis skundas tenkinamas. Kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, t. y. toks, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir surašytas laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

BPK 20 str. 5 d. numatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė bÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus.IÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , privačios kaltintojos (nukentėjusiosios) S. S. apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2014-11-07 nuosprendis dėl J.

R. iÅ¡teisinimo pagal BK 140 str. 1 d. yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, todėl priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajos, nepagrįstai atmetė ir nepripažino kai kurių byloje esančių duomenų kaltinančiais įrodymais ir padarė neteisingÄ ir surinktais bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kuo pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, o tai turėjo esminės reikÅ¡mės teismo iÅ¡vadai dėl J.

R. kaltės klausimo. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje byloje surinktų įrodymų visetas duoda pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, kad J. R. 2012-07-08 apie 21 val., S. S. bandant iÅ¡eiti iÅ¡ lauko tualeto, adresu (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ jÄ panaudojo fizinį smurtÄ â€“ viena ranka laikė nukentėjusiÄ jÄ , kad neiÅ¡eitų iÅ¡ lauko tualeto, o kita ranka durimis trenkė į jÄ , tuo sužalodamas nukentėjusiajai abi rankas, tokiu bÅ«du padarydamas S. S. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tai yra padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d.Apklaustas pirmosios instancijos teisme kaltinamasis J.

R. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 2006 m., bÅ«sto savininkė V. S. leido pagyventi, kad prižiÅ«rėti bÅ«stÄ . Su S. pradžioje elgėsi normaliai, vėliau ji pradėjo nebekalbėti, su ja jokio bendravimo dabar nėra. Ji su namo žmonėmis taip pat nebendrauja. Lauko tualetu jis naudojasi, rÅ«pinasi jo iÅ¡valymu, bet ar nukentėjusioji juo naudojasi, nematė. NecenzÅ«rinių žodžių ir fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ nenaudojo. Nukentėjusioji S. S. savo patalpose turi tualetÄ , lauko tualeto ji netvarko, konflikto dėl to nekilo.

Konflikto tarp jų nebuvo, todėl jokių paÅ¡alinių taip pat negalėjo bÅ«ti. Mano, kad nukentėjusioji jį kaltina, nes nori iÅ¡kraustyti iÅ¡ namo. Skunde nurodytÄ dienÄ buvo namuose, kadangi vakare visuomet bÅ«na namuose. Tualeto durys atsidaro iÅ¡ vidaus į kairę pusę, rankena yra kairėje, vyriai deÅ¡inėje (b. l. 28, 75). S. S. pirmosios instancijos teisme apklausta nukentėjusiÄ ja paaiÅ¡kino, kad 2012-07-08 ji dirbo lauke, apie 21 val. vakaro ji ruošėsi iÅ¡eiti iÅ¡ tualeto. D., kaltinamojo žmona, buvo lauke, jie abu buvo iÅ¡gėrę.

Kaltinamasis pribėgęs prie tualeto, jai prispaudė su durelėm rankas. Pradėjus jai rėkti „gelbėti”, atbėgo dukra, kuriÄ kaltinamojo žmona vaikė su lazda. Nurodė, kad kaltinamasis yra labai agresyvus. Jis specialiai jai kenkia beveik kasdien. Paskui ji iÅ¡trÅ«ko. Iki dabar jaučia baimę. Ä® laukÄ eina tik su dukra. Kai parėjo į kambarį labai skaudėjo rankas. Kaltinamasis paėmęs ir prispaudęs laikė jÄ , atidaręs duris, trenkdavo jai per rankas tarp staktos. Jis daužė stipriai.

Viena ranka daužėsi į tualeto lentas. Daužė apie 10 minučių. Pirmiausiai nuėjo į policijÄ , liepė kreiptis į specialistus dėl sužalojimo nustatymo, kreipėsi į ekspertÄ , kuris nustatė sužalojimus, iÅ¡matavo žaizdas. Lūžio ir atviros žaizdos nebuvo. Kai kaltinamasis daužė rankas tualeto durimis, tuo metu buvo S. ir R.. R. su durimis jai daužė kairę rankÄ , o su kita ji atsirėmė į staktÄ . SmÅ«gis stipresnis į deÅ¡inę, kuomet atsitrenkdavo į staktÄ .

KuriÄ rankÄ buvo sugriebęs neprisimena, patyrė didelį stresÄ , visÄ naktį skaudėjo (b. l. 28-29, 75-76).Liudytoja G. S. parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta apie 8 metus. Nukentėjusioji yra jos mama. Kaltinamasis įžeidinėja, gÄ sdina jas užmuÅ¡ti. Ä®vykis įvyko 2014-07-08, 21 val. vakare, Å¡eÅ¡tadienį. Mama nuėjo į tualetÄ , ji iÅ¡girdo riksmÄ . Tuomet pamatė, kad J. daužo mamai su durelėm per rankas, laiko paėmęs už rieÅ¡o, neleidžia jai iÅ¡eiti. Kaltinamojo žmona su lazda vaikė jÄ , kad ji prie mamos neprieitų.

Kieme buvo kaltinamasis su žmona ir ji su mama. IÅ¡kart po įvykio kreipėsi į policijÄ . Viduje tualeto neturi, naudojasi lauko tualetu. Mama į kitÄ butÄ kur yra tualetas ir niekas negyvena nueina labai retai, galimybę juo naudotis turi. Lauko tualetu kaltinamasis naudotis neleidžia. Po įvykio matė mamos sužalojimus, ji blogai jautėsi, negalėjo nieko dirbti, verkė ir dabar bijo eiti į tualetÄ (b. l. 29-30).Liudytoja V. K. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nėra jo mačiusi, tik girdėjusi jo balsÄ .

NukentėjusiÄ jÄ pažįsta apie 40 metų. 2012 metų liepos mėnesį atvažiavo pas nukentėjusiÄ jÄ , nes paskambino jos dukra. Matė mėlynes ant rankų. Nukentėjusioji papasakojo, kad kaltinamasis viena ranka sugriebė nukentėjusiajai už rankos, o kita ranka trankė durimis jos rankas. Kai tualete daužė nukentėjusiÄ jÄ , iÅ¡bėgo jos dukra, tačiau kaltinamojo žmona pasiėmusi pagalį neleido jai padėti mamai. Nukentėjusioji naudojasi lauko tualetu, pati ten stengiasi neiti, kažkada seniai yra ten buvusi, taip pat buvo nuėjusi ir į gretimo buto tualetÄ , kur anksčiau gyveno nukentėjusioji (b. l. 30).Liudytoja S. K. parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta, yra jį mačiusi, piktumų neturi.

Su nukentėjusiÄ ja pažįstamos 40 metų. TÄ dienÄ paskambino nukentėjusiosios dukra ir pasakė, kad sumušė jos mamÄ , prašė vaistų atvežti. Nukentėjusiosios rankos buvo mėlynos, spaudimas pakilęs. Ji atvažiavo kitÄ dienÄ - liepos 9. Lauko tualete kaltinamasis uždarė duris ir pradėjo su durim nukentėjusiÄ jÄ stumti, nenorėjo iÅ¡leisti. Ä® kitÄ rankÄ su kumščiu sudavė. Prisimena, nes jos gimtadienis buvo. Ä® lauko tualetÄ eina visada. Viduje tualeto nebuvo (b. l. 30).

Liudytojas L. S. parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta, santykiai puikÅ«s. NukentėjusiÄ jÄ prisimena kaip konfliktiÅ¡kÄ asmenybę. KaltinamÄ jį apibÅ«dina kaip puikų Å¡eimos tėvÄ , gerÄ Å¾mogų ir gerÄ kaimynÄ , visiÅ¡kai negeriantį. Apie įvykį jam nieko nežinoma. Kaip galėjo bÅ«ti padaryti sužalojimai nežino, mano, kad nukentėjusioji galėjo eiti ir nukristi. Netiki, jog kaltinamasis jÄ sumušė. Kas naudojasi lauko tualetu nežino (b. l. 31).Liudytoja J. V. parodė, kad pažįsta kaltinamÄ jį ir nukentėjusiÄ jÄ .

Santykiai su nukentėjusiÄ ja tokie, kad paskutiniu metu nedaug bendrauja. Su kaltinamuoju bendrauja kaimyniÅ¡kai. Nurodė, kad nukentėjusioji naudoja psichologinį smurtÄ tiek prieÅ¡ jÄ , tiek prieÅ¡ R. Ji negirdėjo konflikto, ar liepos 8 d. buvo namuose negali pasakyti. Lauko tualetu naudojasi R. O nukentėjusioji naudojasi bute esančiu tualetu. Jos anksti keliasi, tvarkosi kieme ir 21 val. vakare jau nelabai vaikÅ¡to po kiemÄ . Nukentėjusios sužalotos nėra mačiusi. Nukentėjusioji yra labai energinga moteris (b. l. 48-49).Liudytojas D.

V. parodė, kad kaltinamÄ jį ir nukentėjusiÄ jÄ pažįsta. Jam yra žinoma apie 2012 metų konfliktÄ . Tačiau mano, kad konflikto ten negalėjo bÅ«ti, nes nukentėjusioji ir jos dukra vakare į kiemÄ neiÅ¡eina. Jos iÅ¡ ryto kieme bÅ«na, vakare jam neteko matyti. Jos naudojasi 2 bute esančiu tualetu. BÅ«nant kieme girdi kaip iÅ¡ ten nubėga vanduo. Tuo metu jis dažnai bÅ«davo kieme ir bÅ«tų girdėjęs konfliktÄ . Nurodė, kad nukentėjusioji ir jos dukra yra nebendraujančios. Lauko tualetas kieme iÅ¡ jų buto matosi.

Jo Å¡eima lauko tualetu nesinaudoja. Nukentėjusios sužalotos nematė, ji yra puikios sveikatos (b. l. 49).Liudytoja D. R. parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras. Nukentėjusioji niekada nesinaudoja lauko tualetu, niekada nematė jos einančios į jį, ji naudoja vidaus tualetÄ . 2012-07-08 vyras jai nepasakojo apie jokį konfliktÄ , ji nieko nematė, necenzÅ«rinių žodžių ji nevartojo. Nukentėjusios sužalotos niekada nematė (b. l. 49-50). 2012-07-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G1788/12(02) patvirtina, kad S. S. konstatuotos poodinės kraujosruvos žastuose, padarytos kietais bukais daiktais.

Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (b. l. 5 - 6). Specialistė M. K. parodė, kad sužalojimai S. S. galėjo bÅ«ti padaryti kietais bukais daiktais. Riešų skausmas tai yra subjektyvÅ«s nusiskundimai, jie tik buvo fiksuoti, nusiskundimų nevertina, sužalojimus vertina tik akivaizdžius. SÄ sajų nėra tarp tų mėlynių ir riešų skausmo. Tai per daug viena nuo kitos nutolusios anatominės lokalizacijos. Jei bÅ«tų prilaikoma suimant už vienos rankos kraujosruvų lokalizacija gali bÅ«ti visokia.

Gali bÅ«ti 5, gali bÅ«ti 3, 4, 2 ir tik viena kraujosruva gali likti. Kad liktų kraujosruvos 14 x 6 cm suspaudžiant rankÄ mažai tikėtina, jos bÅ«tų mažesnės, kai suspaudžiama su pirÅ¡tais, tada atkartojama jų forma. PirÅ¡tu galėjo bÅ«ti suimta tik kur kraujosruva 3 x 2 cm. Durų poveikyje galima tokia kraujosruva, sužalojimai priklauso nuo to, kiek atsirėmė, nuo smÅ«gių intensyvumo. Gali bÅ«ti labai maža, gali bÅ«ti labai iÅ¡plitusi. Sužalojimai padaryti dviejų arba daugiau poveikių pasekoje.

Sužalojimai galėjo gautis su durim suduodant iÅ¡ pradžių į vienÄ , po to į kitÄ , o jei susistumdymas įvyko tarp durų, tai žmogui stovint tarp durų, su durimis į vienÄ pusę smogiant, tai pasviręs jis dar į kažkÄ kitÄ galėjo atsimuÅ¡ti. Å iuo atveju kiekviena ranka patyrė po vienÄ trauminį poveikį. Gali bÅ«ti ir daugiau poveikių, ypač į tÄ pusę kur didesnė mėlynė yra iÅ¡ryÅ¡kėjusi. Galėjo bÅ«ti atsitrenkiant su deÅ¡iniu žastu. Kraujosruva 14 x 6 cm galėjo bÅ«ti. 3 x 2 cm irgi galėjo bÅ«ti.

Visaip galėjo bÅ«ti. Nėra požymių, pagal kuriuos bÅ«tų galima spręsti su kokiu daiktu padaryti sužalojimai. Tiesiog su kietu, buku daiktu. Kraujosruvos buvo padarytos nugariniame žaste (b. l. 75).PraÅ¡ymas – skundas patvirtina, kad S. S. 2012-07-09 kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK Å ančių ir Panemunės nuovadÄ ir pranešė, jog pareiÅ¡kėjai nuėjus į lauko tualetÄ atėjo kaimynas J. R., kuris norėjo jÄ užkabinti, jai bandant iÅ¡eiti jis viena ranka jÄ laikė, kita ranka su durimis trankė (b. l. 8).Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK Å ančių ir Panemunės nuovados 2012-07-20 nutarimu konstatuota, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal S. S. pareiÅ¡kimÄ ir iÅ¡aiÅ¡kinta teisė kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka (b. l .7).2010-011-19 savivaldybės gyvenamosios patalpos charakteristikoje užfiksuota, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), sanitarinis mazgas yra lauko (b. l. 63).

Nors J. R. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltę patvirtina byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.Pagrindinis motyvas priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį buvo tai, kad pirmosios instancijos teismas kritiÅ¡kai įvertino nukentėjusiosios S. S. parodymus laikydamas juos prieÅ¡taringais, bei konstatuodamas, kad jos parodymų nepatvirtina kiti teisme iÅ¡tirti įrodymai. Su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada aukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Tiek pareiÅ¡kime – skunde policijos komisariatui, tiek privataus kaltinimo skunde apylinkės teismui nukentėjusioji iÅ¡ esmės nurodė tapačias aplinkybes, jog kaimynas J.

R. jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtÄ , t.y. jai bandant iÅ¡eiti iÅ¡ lauko tualeto viena ranka jÄ laikė, kad neiÅ¡eitų, kita ranka trenkė su durimis. 2014-07-24 taikinamojo posėdžio metu apeliantė patvirtino, kad J. R. durimis jÄ daužė daug kartų tol, kol atbėgo duktė. 2014-08-05 duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu S. S. nurodė detalesnį jos sužalojimo mechanizmÄ , kad J. R. jÄ laikė prispaudęs durimis apie 10 min. stipriai daužė per rankas, viena ranka daužėsi į tualeto lentas. 2014-10-24 teisiamojo posėdžio metu apeliantė taip pat patvirtino tapačias aplinkybes, kad J.

R. jÄ sugriebęs laikė (už kurios rankos nepamena), tačiau su durimis daužė vienÄ rankÄ , o kita ranka atsimušė į staktÄ , stipresnis smÅ«gis buvo deÅ¡inei rankai, kuomet trenkdavosi į staktÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, tokius nukentėjusiosios parodymus vertinti kaip nenuoseklius apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, juolab, kad parodymuose nėra jokių prieÅ¡taravimų dėl smurto pavartojimo vietos, laiko, konflikto eigos ir kitų aplinkybių. Nukentėjusioji patvirtino pavartoto fizinio smurto esmę – rankų sužalojimai daužant tualeto durimis.

Tai, jog pastaroji negalėjo itin tiksliai nurodyti visų įvykio aplinkybių (už kurios rankos jÄ buvo paėmęs J. R.) ar subjektyviai įvertino fizinio poveikio trukmę (10 min.), nesudaro pagrindo jos parodymus vertinti kritiÅ¡kai, kadangi nuo įvykio yra praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas (beveik 3 m.), be to, nukentėjusioji yra garbaus amžiaus moteris (86 m.). Tačiau objektyvi įvykių seka (nukentėjusioji jau kitÄ dienÄ po įvykio kreipėsi į policijÄ , pateikė praÅ¡ymÄ â€“ skundÄ , kuriame iÅ¡dėstė jos sužalojimo aplinkybes ir kilusio konflikto esmę, taip pat inicijavo sveikatos sutrikdymo masto nustatymÄ ) tik patvirtina įsitikinimÄ , kad S. S. dėstomos aplinkybės yra teisingos, neiÅ¡kraipytos.

Be to, nukentėjusiosios parodymai nėra vienintelis kaltinamojo kaltę patvirtinantis įrodymų Å¡altinis. Nukentėjusiosios sužalojimo faktÄ objektyviai patvirtina 2012-07-10 Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. G 1788/12(02), kurioje konstatuota, kad S. S. nustatytos poodinės kraujosruvos žastuose, padarytos kietais, bukais daiktais, t.y. kairio žasto nugariniame pavirÅ¡iuje virÅ¡utiniame trečdalyje 3 x 2 cm., deÅ¡inio žasto nugariniame pavirÅ¡iuje viduriniame trečdalyje 14 x 6 cm violetinės spalvos su žalsvais pakraščiais poodinės kraujosruvos.

Teikdama specialistei paaiÅ¡kinimÄ dėl sužalojimo aplinkybių S. S. nurodė, kad jÄ lauko tualeto durimis sužalojo kaimynai J. R. ir D. R.. Teismo posėdžio metu patikslino, kad R. nurodė todėl, kad ji stovėjo su pagaliu ir vaikė jos dukrÄ (b. l. 29). Taigi nukentėjusiosios po įvykio specialistei duoti paaiÅ¡kinimai apie jos sumuÅ¡imo aplinkybes neprieÅ¡tarauja tiek praÅ¡yme – skunde policijos komisariatui, tiek privataus kaltinimo skunde, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiosios iÅ¡dėstytoms faktinėms aplinkybėms.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas tirdamas specialisto iÅ¡vadoje nurodytų sužalojimų faktinių aplinkybių atsiradimo mechanizmÄ iÅ¡ esmės netinkamai įvertino specialistės M. K. parodymus. PrieÅ¡ingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, specialistė patvirtino, kad deÅ¡inio ir kairio žasto kraujosruvos galėjo gautis pagal nukentėjusiosios parodytÄ situacijÄ tarp durų, mechanizmas atitinka. Papildomai paaiÅ¡kino, jei susistumdymas įvyko tarp durų, tai durim į vienÄ pusę smogė, tai žmogus pasviręs gali į kažkÄ kitÄ atsiremti.

BÅ«tent tokį sužalojimo mechanizmÄ nurodė S. S. (durimis daužė kairę rankÄ , o su kita ji atsirėmė į staktÄ ). Vien tai, kad kairės rankos kraujosruvos dydis (3 x 2 cm) nesutampa su nurodoma fizinio poveikio trukme, intensyvumu bei stiprumu, negali paneigti kaltinamojo kaltės, juolab, kad minėtus kriterijus subjektyviai nurodė fizinį smurtÄ patyrusi, 86 metų amžiaus moteris, todėl jie vertintini visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste.Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino liudytojos S. G.

S. parodymų, kuri betarpiÅ¡kai matė konflikto aplinkybes ir kurios parodymai iÅ¡ esmės sutampa su nukentėjusiosios parodymais. Minėta liudytoja patvirtino mačiusi, kuomet J. su durelėm daužo mamai (S. S.) per rankas, laikė jai už rieÅ¡o, neleido iÅ¡eiti. Paminėtais parodymais nėra pagrindo netikėti ir atmesti juos kaip nepatikimus, nors juos davė nukentėjusiosios dukra. Nukentėjusiosios parodymus ir smurto panaudojimo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ faktÄ netiesiogiai patvirtina ir liudytojų V.

K., S. K. dėstomos įvykių aplinkybės. V. K. patvirtino mačiusi S. S. sužalotÄ , jos rankos buvo mėlynos, jai nukentėjusioji sakė, kad tai padarė kaimynas J., kuris trankė durimis jos rankas. S. K. taip pat patvirtino, kad S. S. rankos buvo mėlynos, ji buvo Å¡oke. Nukentėjusiosios dukra jai pasakojo, kad kaimynas S. S. lauko tualete stumdė su durimis. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti minėtų liudytojų parodymų patikimumu ar įtarti, kad Å¡ie asmenys dėl tam tikrų priežasčių suinteresuoti apkalbėti J.

R.. Tokiu bÅ«du S. S. parodymai Å¡ioje byloje nėra vieninteliai ir lemiami J. R. kaltę patvirtinantys įrodymai.Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas taip pat nurodo, jog kaltinamojo parodymai yra nuoseklÅ«s, be to juos pagrindžia kiti byloje surinkti duomenys bei liudytojų parodymai, tačiau kokie tai duomenys ir kas tai patvirtina nėra įvardinta. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiais deklaratyviais teiginiais iÅ¡teisinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas. Vertinant kaltinamojo parodymų nuoseklumÄ , matyti, kad jis nuosekliai neigė kaltę, tačiau to nepakanka priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Teisme apklausti kaltinamojo iniciatyva pakviesti liudytojai D. R., L. S., J. V., D. V. nurodė tiesiogiai konflikto nematę, jų dėstomos aplinkybės iÅ¡ esmės nei patvirtina, nei paneigia J. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymÄ . Tai, jog pastarieji nurodė, kad S. S. sužalotos nematė, nepaneigia specialisto iÅ¡vadoje nustatyto nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo masto, be to, patys liudytojai patvirtino, kad su nukentėjusiÄ ja nebendrauja, tuo tarpu liudytojos V. K., S. K. nurodė bendraujančios su S. S., atsižvelgiant į tai jos objektyviai ir galėjo matyti ant pastarosios kÅ«no esančius sužalojimus, kÄ ir patvirtino teisiamojo posėdžio metu.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos kaltinamasis J. R. neigdamas savo kaltę įrodinėja, kad nukentėjusioji lauke esančiu tualetu nesinaudoja, kadangi turi tualetÄ savo gyvenamosios patalpos viduje. Tuo tarpu byloje esanti Savivaldybės gyvenamosios patalpos charakteristika patvirtina, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), sanitarinis mazgas yra lauko (b. l. 63). Apie tai, kad S. S. naudojasi lauko tualetu teismo posėdžio metu taip pat patvirtino liudytojos S. G. S., V. K., S. K.. Liudytojas L. S. negalėjo nurodyti kas naudojasi lauko tualetu.

Apie tai, kad S. S. naudojasi name esančiu tualetu nurodė liudytojai L. V., D. V. ir D. R., tačiau jų parodymai nepakankami patvirtinti, kad nukentėjusioji įvykio metu nebuvo lauko tualete. Kaip matyti iš paties J. R. paaiškinimų, lauko tualetu rūpinasi jis, o S. S. prie to neprisideda. Darytina visiškai logiška išvada, kad konfliktas ir kilo būtent dėl to, kad S. S. lauko tualetu naudojasi, bet juo nesirūpina.Taigi, nors J. R. savo kaltę dėl nežymaus S. S. sveikatos sutrikdymo neigia, tačiau byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog J.

R. padarė BK 140 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , t.y., veikdamas tiesiogine tyčia, smurtiniais veiksmais (viena ranka laikė nukentėjusiÄ jÄ , kad neiÅ¡eitų iÅ¡ lauko tualeto, o kita ranka durimis trenkė į jÄ , tuo sužalodamas nukentėjusiajai abi rankas) padarė nukentėjusiajai S. S. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . J. R. veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymiai.Teisėjų kolegija už BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ skirdama bausmę J.

R. vadovaujasi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrin­dais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ (BK 11 str. 3 d.), už kurį įstatymas numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, areÅ¡to arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. J. R. anksčiau teistas pagal BK 235 str., tačiau teistumas iÅ¡nykęs (b. l. 53-54), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 58), (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 56), gydėsi (duomenysneskelbtini) psichiatrijos ligoninės narkologiniame skyriuje (b. l. 55).

J. R. baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikos patvirtina, kad J. R. darbdavių yra apibÅ«dinamas teigiamai – atsakingas, sÄ Å¾iningas, darbÅ¡tus, pareigingas, nekonfliktuojantis, neturintis drausminių nuobaudų (b. l. 16, 25). Esant nurodytoms aplinkybėms J. R. pagal BK 140 str. 1 d. skirtina įstatymo numatyta laisvės apribojimo bausmė Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu.Privataus kaltinimo skunde nukentėjusioji S. S. praÅ¡o priteisti 12,74 Eur (44 Lt) turtinės žalos ir 579,24 Eur (2000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ar neturtinę žalÄ , turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltininkui civilinį ieÅ¡kinį.

Turtinės žalos atlyginimui taikomas visiÅ¡ko kompensavimo principas. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad S. S. patyrė 12,74 Eur (44 Lt) turtinę žalÄ už teismo medicinos eksperto apžiÅ«rÄ , kuriÄ patvirtina byloje pateikti dokumentai (b. l. 74), Å¡ios iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo masto nustatymui, todėl priteistinos iÅ¡ J. R.. Neturtinės žalos dydžio nustatymÄ pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibÅ«dinančios aplinkybės, iÅ¡ kurių sprendžiama apie nukentėjusio skausmingų iÅ¡gyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiÅ¡kumÄ ir kt.

Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , t.y. Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Byloje nustatyta, kad S. S., kuriai J. R. neteisėtais veiksmais buvo padaryti specialisto iÅ¡vadoje konstatuoti sužalojimai, patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį sukrėtimÄ , stresÄ .

Nukentėjusioji nurodė, kad iki dabar jaučia baimę, į laukÄ eina tik su dukra (b. l. 29). Patyrė didelį stresÄ , visÄ naktį verkė (b. l. 76). Liudytoja S. G. S. patvirtino, kad mama (S. S.) buvo Å¡oke, blogai jautėsi, dar ir dabar bijo eiti į tualetÄ (b. l. 30). Liudytojos V. K. teigimu, S. S. buvo labai susinervinusi, jai reikėjo vaistų, labai verkė (b. l. 30). Liudytoja S. K. nurodė, jog S. S. pasakojo, kad jai labai skauda galvÄ , sutriko pulsas, nes ji verkė (b. l. 30). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys), kartu atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo susiformavusiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-540/2014, 2K-99-507/2015, 2K-153-696/2015) mano, jog S. S. praÅ¡ymas priteisti 579,24 Eur (2000 Lt) neturtinę žalÄ yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Å iuo konkrečiu atveju piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį, nukentėjusiosios patirtÄ skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, kitus nepatogumus.BPK 106 str. 2 d. numato, kad teismas priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. S. S. praÅ¡o priteisti iÅ¡ J. R. jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IÅ¡ byloje esančių pinigų priėmimo kvitų matyti, kad S. S. advokatei D. ViÅ¡inskienei už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 1000 Lt (b. l. 24), advokatei A. KakoÅ¡kinai už dokumentų suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1500 Lt, bendra suma advokato iÅ¡laidoms sudaro – 724,05 Eur (2500 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios turėtos iÅ¡laidos advokatų paslaugoms apmokėti yra adekvačios proceso trukmei bei sudėtingumui, yra pagrįstos, todėl priteistinos iÅ¡ J.

R. nukentėjusiajai S. S..Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymÄ , patvirtinančiÄ 44,35 Eur dydžio iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo J. R. nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡laidos už J. R. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ jo neiÅ¡ieÅ¡kotinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 str. 2 p., n u s p r e n d ž i a :

Nukentėjusiosios S. S. skundÄ tenkinti.Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendį, kuriuo J. R. dėl kaltinimų pagal BK 140 str. 1 d. iÅ¡teisintas, panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:J. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d. ir paskirti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu.S. S. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, iÅ¡ J.

R. priteisti 12,74 Eur turtinės žalos ir 579,24 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti iš J. R. nukentėjusiajai S. S. 724,05 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Kolegijos pirmininkas                                                                                     Giedrius Endriukaitis Teisėjai                                                                                                            Daiva Jankauskienė                                                                                                                          Arūnas Paštuolis