ed332e03-e76f-40bd-979e-43735a2630d5 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-930-422/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02490-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 20.2.3.2; 2.5.1; 55.1.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 21 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Henrikai Milevskei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 2 562 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde (b. l. 47, 48) nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. birželio 12 d. buvo kalinamas Alytaus PN pažeidžiant Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų reikalavimus, diskriminuojant dėl neįgalumo, žeminant žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , nebuvo sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Reiškė pretenzijas, kad buvo neužtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma, tualetas ir dušas neatitiko higienos normų ir aprūpinimo normų reikalavimų, nebuvo pritaikyta neįgaliam žmogui, patalpose vyko statybos ir remonto darbai. 12 būrio 1-osios gyvenamosios patalpos tualeto ir dušo patalpa bei pati gyvenamoji patalpa nepritaikytos neįgaliesiems. 2 būryje dėl remonto darbų neveikė medikų ir pareigūnų iškvietimo sistema. Nurodė, kad dažnai negaudavo vaistų nuo skausmo, todėl turėjo kentėti skausmus.

PareiÅ¡kėjui nebuvo teikiama informacija. Papildomuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (b. l. 83–87), pareiÅ¡kėjas nurodė, jog nesutinka su atsakovės atstovo nurodytu teiginiu, kad 5 lokalinio sektoriaus 12 bÅ«rio 1 miegamasis yra bendrabučio tipo patalpa, kadangi ji buvo rakinama visÄ laikÄ , o nuteistieji iÅ¡leidžiami tik į valgyklÄ , medicininę dalį, pasivaikščioti, į parduotuvę, duÅ¡inę, pas bÅ«rio virÅ¡ininkÄ . Nurodė, kad atsakovės atstovo pateiktos nuotraukos nėra. 2-ojo bÅ«rio patalpų nuotraukos, bendro sanitarinio mazgo ir bendros prausyklos nuotraukų atsakovės atstovas nepateikė.

IÅ¡kvietimo sistema veikė tik 5 sektoriaus 12 bÅ«ryje, socialinės globos bÅ«ryje nebuvo mobiliųjų postų, patruliuojančių pareigÅ«nų. PareiÅ¡kėjas naudojosi duÅ¡u, esančiu prie kirpyklos ir patalynės sandėlio. Atsakovės atstovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 52–57) bei papildomame paaiÅ¡kinime (b. l.

92) nurodė, kad Alytaus PN buvo tikrinti Alytaus visuomenės sveikatos centro specialistų, pažeidimų nebuvo nustatyta. Oro temperatūra patalpose yra tinkama, patalpos vėdinamos per langus. 12 būrio patalpos yra bendrabučio tipo kameros, o ne kamerų tipo. 2 būrys buvo rakinamas (rakinamas aukštas). 2 būrio 5, 6 ir 7 miegamuosiuose yra atskiras sanitarinis mazgas, kuriuo naudojasi tik miegamajame esantys nuteistieji ir kuris pritaikytas neįgaliesiems, įrengta ištraukiamoji ventiliacija. Bendro naudojimo dušai, virtuvės ir prausyklos pritaikytos neįgaliesiems.

Taip pat 2 bÅ«ryje įrengtas bendras sanitarinis mazgas. Ginčo laikotarpiu Socialinės globos skyriuje buvo atliekami patalpų remonto darbai, tačiau jie buvo vykdomi tik dienos metu darbo dienomis, o pačios patalpos remontuojamos ne daugiau kaip po vienÄ , todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, kad buvo priverstas gyventi dulkėse, jausti dažų bei pjaustomo metalo kvapÄ , atmestini. Nurodė, jog neturi duomenų, kad remontuojant 2 bÅ«rio gyvenamÄ sias patalpas iÅ¡kvietimo sistema neveikė. 4, 5 ir 6 lokalinio sektorių, taip pat uždarosios zonos kamerų tipo patalpose sanitariniai mazgai įrengti pačiose gyvenamosiose patalpose, įrengiant kabinas.

Kiekviename miegamajame yra įrengtas tualetas, virtuvėlė, laisvalaikio kambarys, duÅ¡inė. Taip pat duÅ¡o kabinos yra įrengtos ir kiekviename 12 bÅ«rio miegamųjų sanitariniame mazge. PareiÅ¡kėjas 2019 m. kovo 18 d. su praÅ¡ymu kreipėsi į Alytaus PN administracijÄ dėl vaistų neskyrimo, dėl to jam pateiktas atsakymas. Atsakovo atstovo nuomone, pareiÅ¡kėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų ir dėl jų galimai atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sÄ lygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

Teismas k o n s t a t u o j a : Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , svarbu įvertinti ir nustatyti, ar pataisos namų (pareigÅ«nų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės požymių, taip pat tai, ar Å¡ie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų pataisos namų veiksmų atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. birželio 12 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad patalpose, kuriose jis atliko bausmę, jam teko mažesnis plotas, nei numato teisės aktai. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 111.1 punkte (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) buvo nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 111.2 punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.

PareiÅ¡kėjo nuomone, jam turėjo bÅ«ti užtikrinama 7 kv. m ploto norma, kuri numatyta Higienos normos HN 47:2011 18 punkte, tačiau pareiÅ¡kėjas nebuvo gydomas sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje (Laisvės atėmimo vietų ligoninėje), o atliko bausmę pataisos namuose, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ atsižvelgiama tik tuo atveju, kai yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-645-552/2018 ir kt.).

Taip pat pažymėtina, kad asmens laikymo pataisos namuose sÄ lygas nustatančiame teisiniame reguliavime nėra nurodoma, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje paprastai aiÅ¡kina, kad toks teisinis reguliavimas taikyti atskirÄ ploto apskaičiavimo metodologijÄ ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iÅ¡ bendro ploto iÅ¡skaičiuoti sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ nereikalauja (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017).

Ä® sanitarinį mazgÄ , skaičiuojant plotÄ , atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2017). Atlikus pareiÅ¡kėjui tekusio ploto normos vertinimÄ pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatas ir jas aiÅ¡kinančiÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikÄ , sprendžiant Å¡io pobÅ«džio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.

Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, pareiÅ¡kėjas nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. buvo laikomas karantine, 2 kameroje, kurios plotas yra 29,51 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, esant visoms vietoms užimtoms vienam asmeniui teko 3,68 kv. m ploto. Nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 2-Ä bÅ«rį, 10-Ä jį lokalinį sektorių (Socialinės reabilitacijos sektorių), 2-Ä jį miegamÄ jį, kurio plotas 21,16 kv. m ir jame įrengtos 6 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui teko 3,52 kv. m gyvenamojo ploto.

Nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas gyventi į 2-ojo bÅ«rio 7-Ä jį miegamÄ jį, kuris yra 36,7 kv. m ploto ir jame įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 7,34 kv. m gyvenamojo ploto. Nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas gyventi į 2-ojo bÅ«rio 5-Ä jį miegamÄ jį, kurio plotas yra 35,85 kv. m ir jame įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui teko 4,48 kv. m gyvenamojo ploto. 2019 m. balandžio 11 d.

Socialinės reabilitacijos sektorius buvo uždarytas ir pareiÅ¡kėjas paskirtas į 12-ojo bÅ«rio 1-Ä jį miegamÄ jį, kuris yra 34,75 kv. m ploto ir jame įrengtos 9 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui teko 3,86 kv. m gyvenamojo ploto. PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad 5-ojo lokalinio sektoriaus 12-ojo bÅ«rio 1-asis miegamasis yra kameros tipo patalpa, o ne bendrabučio tipo, kaip nurodo atsakovės atstovas, nes Å¡ioje patalpoje jis buvo visÄ laikÄ rakinamas ir iÅ¡leidžiamas tik į valgyklÄ , medicininę dalį, pasivaikščioti, į parduotuvę, duÅ¡inę, pas bÅ«rio virÅ¡ininkÄ .

Be to, patalpoje buvo įrengtas sanitarinis mazgas, o tai nebūdinga bendrabučio tipo patalpoms. Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 1-106 „Dėl nuteistiesiems tenkančio minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto ir nuteistųjų gyvenamųjų patalpų arba gyvenamųjų patalpų aukštų rakinimo laiko nustatymo“ (toliau – ir Alytaus PN direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymas) yra nustatytas ne mažesnis kaip 3,6 kv. m plotas 5-ojo lokalinio sektoriaus 12-ojo būrio ir 10-ojo lokalinio sektoriaus 2-ojo būrio gyvenamosioms patalpoms ir tai, kad gyvenamųjų patalpų aukštai rakinami nuo 17 val. iki 7 val. (b. l. 93, 94).

Bylos duomenys patvirtina, jog 12-ojo būrio 1-ame miegamajame vienam asmeniui teko 3,86 kv. m, o tai reiškia, kad nebuvo pažeista nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte reglamentuota 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma, nei Alytaus PN direktoriaus įsakymu nustatyta 3,6 kv. m ploto norma. Teismas, vertindamas, ar pareiškėjui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma atliekant bausmę 2-ajame būryje, pažymi, kad 5-oje ir 7-oje miegamosiose patalpose pareiškėjui buvo užtikrinta tiek Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta 3,1 kv. m, tiek Alytaus PN direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d.

įsakyme nustatyta 3,6 kv. m ploto norma. IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad 2-ojo bÅ«rio 2-ojo miegamojo plotas yra 21,16 kv. m ir jame įrengtos 6 miegamosios vietos. Atsakovės atstovas nepateikė duomenų, kiek faktiÅ¡kai asmenų gyveno patalpoje laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d., todėl teismas, vertindamas vienam asmeniui tenkančiÄ ploto normÄ , patalpos plotÄ dalija iÅ¡ jame esančių miegamųjų vietų skaičiaus. Taigi esant užimtoms visoms miegamosioms vietoms vienam asmeniui teko 3,52 kv. m gyvenamojo ploto.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse numatyta 3,1 kv. m ploto norma nebuvo pažeista, tačiau neatitiko Alytaus PN direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymu nustatytos 3,6 kv. m ploto normos. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, jog 12 bÅ«rio 1-ame miegamajame nuteistieji buvo nuolat užrakinti. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 731 punktÄ , nuteistieji gali bÅ«ti užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose laikantis Å¡ių reikalavimų: kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose nuteistiesiems turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens Å¡altinio; kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose nuteistiesiems turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos iÅ¡kviesti pataisos pareigÅ«nus.

Taisyklių 732 punkte nurodyta, kad iÅ¡ kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukÅ¡tų nuteistieji iÅ¡leidžiami pagal dienotvarkėje nustatytÄ laikÄ Ä¯ darbÄ , bendrojo lavinimo mokyklÄ ar profesinio mokymo įstaigÄ , pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklÄ , duÅ¡Ä , socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita Bausmių vykdymo kodekso nustatyta veikla, sudaryti santuokÄ , iÅ¡kvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiÅ«ros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiÅ«ros specialisto paskirtu priėmimo laiku) ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobÅ«džio veikla.

Byloje esantis Alytaus PN direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymas patvirtina aplinkybę, kad 12-ojo būrio ir 2-ojo būrio nuteistieji buvo rakinami aukštuose nuo 17 val. iki 7 val. Pažymėtina, kad tuo laiku, kuomet pareiškėjas buvo rakinamas aukštuose, jam nebuvo apribota galimybė pasinaudoti tualetu, prieiti prie geriamo vandens šaltinio. Taigi byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo kalinamas nuolat rakinamose patalpose ir neturėjo galimybių dienotvarkėje nustatytu laiku laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad tualetai, duÅ¡ai neatitiko higienos normų, nebuvo pritaikyti neįgaliam asmeniui, tvirtino, jog buvo pažeistas privatumas naudojantis sanitarinio mazgo įrenginiais. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad neįgaliesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme neįgalus asmuo yra apibrėžiamas kaip asmuo, kuriam pagal šį įstatymÄ nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis (2 straipsnio 8 dalis).

Å iame įstatyme nustatyta, kad neįgaliųjų socialinė integracija organizuojama vadovaujantis ir prieinamumo principu, pagal kurį neįgaliesiems sudaromos sÄ lygos veiklai visose gyvenimo srityse ir galimybė naudotis iÅ¡tekliais, bei savarankiÅ¡kumo ir pasirinkimo laisvės užtikrinimo principais, reiÅ¡kiančiais, kad neįgalieji turi bÅ«ti nuolat skatinami bÅ«ti savarankiÅ¡ki (3 straipsnio 5 ir 6 punktai). Bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2020 m. birželio 3 d. pareiÅ¡kėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (b. l. 21), tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui buvo nustatytas specialus globos poreikis.

Atsakovės atstovas pateikė į bylÄ 2-ojo ir 12-ojo bÅ«rių sanitarinių mazgų fotonuotraukas (b. l. 62–64). PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad 3 ir 4 nuotraukos neatitinka 2-ojo bÅ«rio, o 1 ir 2 nuotraukos darytos 8-ame gyvenamajame kambaryje. Atsakovės atstovas tikslindamas duomenis 2020 m. kovo 31 d. raÅ¡te Nr. 8-2094 patvirtino, kad byloje pateiktos 2-ojo ir 12-ojo bÅ«rio fotonuotraukos atitinka patalpas, kuriomis naudojosi pareiÅ¡kėjas (b. l. 140, 141). Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti, jog pateiktos fotonuotraukos atitinka sanitarinių mazgų patalpas, kuriomis naudojosi pareiÅ¡kėjas.

IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, jog 2-ojo bÅ«rio 7 miegamajame yra atskiras sanitarinis mazgas, kuris pritaikytas neįgaliesiems, 2-oje ir 5-oje gyvenamosiose patalpose gyvenantys nuteistieji naudojosi bendromis bÅ«rio prausyklų ir tualeto patalpomis. Atsakovės atstovo pateiktos 2-ojo ir 12-ojo bÅ«rių fotonuotraukos (b. l. 62–64) patvirtina, kad sanitariniuose mazguose įrengtos pakankamai erdvios kabinos su sėdimais klozetais, kabinose įrengti porankiai, užtikrinantys patogų atsisėdimÄ bei atsistojimÄ nuo klozeto, porankiai taip pat pritvirtinti sanitarinio mazgo patalpose ir duÅ¡inėse.

Byloje esančiame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akte Nr. (1-12 15.4.8) PA-9545 užfiksuota informacija patvirtina, jog 10-ojo lokalinio sektoriaus 2 būryje įrengtos patalpos skirtos žmonėms su negalia. Neįgaliesiems pritaikyti dušai, tualetai. Įrengtas keltuvas (b. l. 59). Teismo nuomone, anksčiau nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad neįgaliems nuteistiesiems Alytaus PN sudaryta galimybė savarankiškai judėti įstaigoje, patekti ir naudotis sanitariniais įrenginiais, dušu, tualetu, todėl paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl tinkamos kalinimo aplinkos neįgaliam nuteistajam nesudarymo.

Byloje nekilo ginčas dėl aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, unitazai vieni nuo kitų atskirti pertvaromis, tai patvirtina į bylÄ pateiktos fotonuotraukos (b. l. 62-64). Nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti suteiktas nevisiÅ¡kas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, prieÅ¡ingai, nei kamerų atveju, tualetais Å¡ioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Kaip matyti, Å¡ios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kuriomis Europos Žmogaus Teisių Teismas paprastai konstatuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimÄ tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje.

Taigi įvertinus minėtas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. Å¡iuo aspektu kankinančioms, nežmoniÅ¡koms ir (ar) žeminančioms sÄ lygoms pripažinti (žr. LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildino iÅ¡ to, jog karantino kameroje buvo įrengtas tupimas unitazas, kad karantino patalpoje negalėjo pasinaudoti duÅ¡u dėl to, kad bėgo Å¡altas vanduo.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

Teismas pabrėžia, kad, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas. Turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai konstatavo, jog karantino kameroje buvo tupimas klozetas, kad pataisos namai nesuteikė tinkamos galimybės pasinaudoti duÅ¡u, tačiau nenurodė, kada konkrečiai tai įvyko, kokios konkrečios neigiamos pasekmės dėl to jam kilo.

Byloje nėra jokių duomenų, kad minėtų pažeidimų jis bÅ«tų kreipęsis į pataisos namus ir administracija į tai nereagavusi. Teismo nuomone, Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai nesudaro pagrindo atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui. Skunde teigiama, kad 2 bÅ«ryje vyko remonto darbai, kurių metu pareiÅ¡kėjÄ nuolat vargino triukÅ¡mas, smarvė, dulkės. Byloje nėra ginčo, kad pataisos namų 2 bÅ«rio patalpose nuo 2018 m gruodžio 10 d. buvo vykdomi remonto darbai (b. l. 29).

Nors atsakovės atstovas nurodo, kad darbai buvo atliekami tik dienos metu ir tik darbo dienomis, patalpos buvo remontuojamos tik po vienÄ , todėl nuteistasis negalėjo jausti dažų, pjaustomo metalo kvapo, tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento 2019 m. sausio 24 d. atsakyme į kito nuteistojo skundÄ (b. l. 114–115) užfiksuota, kad 2 bÅ«rio 8 miegamojo patalpos ore nustatyta ksileno ir etilbenzeno koncentracija virÅ¡ijo leistinas normas, reglamentuojamas Lietuvos higienos normoje HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (terÅ¡alų) koncentracija gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų patalpų ore“.

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėjas remonto metu laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. buvo paskirtas gyventi į 2-ojo bÅ«rio 7-Ä jį miegamÄ jį, teismas konstatuoja, jog ir 7-oje patalpoje cheminių medžiagų koncentracija virÅ¡ijo Lietuvos higienos normos HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (terÅ¡alų) koncentracija gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų patalpų ore“ reikalavimus. Taigi, Å¡ioje dalyje konstatuotini neteisėti Alytaus PN veiksmai, pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 35:2007 reikalavimus ir neužtikrinant pareiÅ¡kėjui saugios gyvenamosios aplinkos.

Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad remonto metu 2-ame būryje neveikė pareigūnų ar gydytojų iškvietimo sistema. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog 2-ojo būrio patalpose nuolat vykdoma pareigūnų priežiūra tiek reaguojant į gautus iškvietimus, tiek intensyviai patruliuojant. Pareiškėjas nurodė, jog iškvietimo sistema veikė ir mobilieji postai buvo tik 12-ame būryje, o iškvietimo sistema 2-ame būryje buvo įrengta tik pasibaigus remontui. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl remonto metu neveikiančios pareigūnų iškvietimo sistemos, todėl ši pareiškėjo skundo argumentų dalis yra pagrįsta.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ jo neaprÅ«pinimo gydytojo skirtais vaistais, atliekant bausmę Alytaus PN. Pažymėtina, kad ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos ir pareiÅ¡kėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimo (nesuteikimo) reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos, todėl bylos dėl žalos, kilusios iÅ¡ asmens sveikatos priežiÅ«ros santykių, t. y. civilinių teisinių santykių, atlyginimo yra teismingos bendrosios kompetencijos teismams (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos rÅ«Å¡inio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2006 m. spalio 9 d. nutartį byloje T-77/2006, 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį byloje Nr. T-69/2009, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį byloje T-110/2013).

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginÄÄ kelia ne dėl Alytaus PN suteiktų, nesuteiktų ar netinkamai suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, o dėl Å¡ios įstaigos neveikimo, neužtikrinant, jog pareiÅ¡kėjui bÅ«tų suteikti reikalingi (gydytojo paskirti) vaistai. Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ galbÅ«t neteisėtų Alytaus PN veiksmų, susijusių su Å¡ios įstaigos administravimo veikla, atliekama specialių bausmių vykdymo ir administracinės teisės normų nustatyta tvarka, spręstina, kad pareiÅ¡kėjo keliamas ginčas yra teismingas administraciniam teismui.

Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbÄ . Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-101 patvirtinto Vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitÄ laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) 4 punkte numatyta, kad įstaigos, planuodamos joms skirtas lėšas ir rengdamos asignavimų sÄ matÄ , Å¡ioje sÄ matoje numato lėšas vaistiniams preparatams įsigyti.

Lėšos turi būti planuojamos taip, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems būtų užtikrintos tos pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kaip ir asmenims, esantiems laisvėje. Aprašo 19 ir 20 punktuose numatyta, jog vaistinių preparatų atsargos įstaigos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių poreikis, o sveikatos priežiūros padalinyje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – Ligoninė) gydomuosiuose skyriuose neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio.

Vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, iÅ¡duodami vartoti vadovaujantis raÅ¡ytiniais reikalavimais, suraÅ¡ytais vadovaujantis suimtÄ jį arba nuteistÄ jį gydančio gydytojo įraÅ¡ais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap), ar Stacionarinėje tuberkuliozės ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a ) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a). Pagal nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ darytina iÅ¡vada, kad Alytaus PN privalo aprÅ«pinti savo padalinį – Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ â€“ vaistų iÅ¡tekliais pagal nustatytus sveikatos priežiÅ«ros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti bÅ«tinas sÄ lygas.

Nurodytos teisės normos įpareigoja Alytaus PN administracijÄ aprÅ«pinti Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos padalinį darbo priemonėmis ir iÅ¡tekliais, bÅ«tinais jo funkcijų įgyvendinimui. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (b. l. 24), nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (b. l. 21). IÅ¡ byloje esančių medicininių dokumentų matyti, jog pareiÅ¡kėjui gydyti skirti vaistai „(duomenys neskelbtini)“ 0,5 mg, gerti po 2 tabletes 2 kartus per dienÄ , „(duomenys neskelbtini)“ 15 mg, gerti vienÄ kartÄ dienoje, „(duomenys neskelbtini)“ 4 mg, gerti vienÄ kartÄ per dienÄ , „(duomenys neskelbtini)“ 400 mg, gerti 2 kartus dienoje (b. l. 68–80, 118).

PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad kentė skausmÄ , nes negavo „(duomenys neskelbtini)“, taip pat teigė, jog nebuvo aprÅ«pintas „(duomenys neskelbtini)“. Alytaus pataisos namai 2019 m. balandžio 10 d. raÅ¡tu Nr. 363-541 pareiÅ¡kėjui atsakė, jog dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo Sveikatos priežiÅ«ros skyriaus darbuotojų, „(duomenys neskelbtini)“ pareiÅ¡kėjo minimomis dienomis įstaiga neturėjo (b. l. 150). Byloje esančioje Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų priežiÅ«ros skyriaus 2019 m. spalio 7 d.

Asmens priežiÅ«ros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-192/2019 ataskaitoje (toliau – ir Ataskaita) nustatyta, jog nuteistajam P. B. nesant „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirtas lygiavertis gydymas „(duomenys neskelbtini)“ ir įvertinus pareiÅ¡kėjo minimus laikotarpius konstatuota, kad nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2019 m. kovo 10 d. paskirtÄ vaistÄ gavo, 2019 m. kovo 7 d. – 2019 m. kovo 13 d. paskirto vaisto neatsiėmė, nuo 2019 m. kovo 14 d. iki 2019 m. kovo 20 d. gavo „(duomenys neskelbtini)“ arba lygiavertį „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 36–42).

Tokie duomenys užfiksuoti ir byloje esančiuose 2019 m. kovo 13 d. medicinos dokumentuose (b. l. 72). Ataskaitoje nustatyta, jog Ambulatorinių pacientų vaistų 2019 m. gegužės 25 d. iÅ¡davimo lape nuo 2019 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. gegužės 28 d. „(duomenys neskelbtini)“ pažymėtas minuso ženklu, o tai reiÅ¡kia, kad tomis dienomis minėto vaisto nebuvo. Vietoj „(duomenys neskelbtini)“ P. B. gavo kitÄ vaistÄ nuo uždegimo „(duomenys neskelbtini)“. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius atsižvelgdamas į AtaskaitÄ 2019 m. spalio 8 d.

įsakyme Nr. T4-243-(1.34) nustatė, kad nuo 2019 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. gegužės 28 d. nuteistajam P. B. Alytaus pataisos namai neužtikrino aprÅ«pinimo gydytojo paskirtu vaistu „(duomenys neskelbtini)“ ir taip pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-101 patvirtinto Vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitÄ laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) 4 punktÄ (b. l. 34, 35).

Atsižvelgus į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad Alytaus PN netinkamai vykdė pareigÄ aprÅ«pinti Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos padalinį darbo priemonėmis ir iÅ¡tekliais bei sudaryti pastarojo funkcijoms įgyvendinti bÅ«tinas sÄ lygas, todėl pareiÅ¡kėjas tam tikrÄ laikotarpį (nuo 2019 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. gegužės 28 d.) buvo kalinamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjas tvirtino, jog atsakovės atstovas atsiliepime neteisingai nurodė, kad Alytaus pataisos namų patalpos atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) reikalavimus. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nekonkretizavo, kokios patalpos, kokiu laikotarpiu ir kokie veiksmai, jo nuomone, neatitiko Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų. Pažymėtina, kad, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, tačiau privalu konkrečiai iÅ¡dėstyti, kuo pasireiÅ¡kė pataisos namų veiksmų neteisėtumas, tačiau to pareiÅ¡kėjas neatliko, todėl Å¡iuos skundo argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus.

Ä®vertinus byloje esančius įrodymus ir teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad Alytaus PN tam tikrais ginčo laikotarpiais neužtikrino pareiÅ¡kėjui tinkamų kalinimo sÄ lygų. PareiÅ¡kėjas prašė priteisti 2 562 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė papildomÄ diskomfortÄ , neįgaliųjų diskriminacijÄ , buvo pažeistas jo žmogiÅ¡kasis orumas.

Nors byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl dvasinių iÅ¡gyvenimų bÅ«tų kreipęsis į psichologus ar patyręs kokių nors psichologinių problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sÄ lygos, tačiau teismui nekyla abejonių, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neigiamų iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, skausmÄ , papildomÄ fizinį ir dvasinį diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis, t. y. patyrė neturtinę žalÄ .

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, taip pat nėra pagrindo atsakovės atstovo pareigÅ«nų elgesį su pareiÅ¡kėju vertinti kaip kankinimÄ Konvencijos 3 straipsnio prasme. Kaip minėta, vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis).

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti įstaigos veiksmai (neveikimas) – tinkamų kalinimo sÄ lygų neužtikrinimas, žala – pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė dvasinių ir fizinių nepatogumų, skausmÄ , diskriminacijÄ bei tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir patirtos žalos (CK 6.271 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ laikant jį teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas vertina tai, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse reglamentuota gyvenamojo ploto norma, tačiau Å¡i norma nežymiai neatitiko Alytaus PN direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymu nustatyto gyvenamųjų patalpų ploto (trÅ«ko 0,08 kv. m), taip pat tai, kad remonto metu jam teko kvėpuoti cheminėmis medžiagomis užterÅ¡tu oru ir neveikė pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistema.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog dėl užterÅ¡to oro ar dėl neveikiančios pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistemos pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilusios neigiamos pasekmės ar grėsė pavojus. Tačiau teismui pripažinus, jog neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas patyrė Alytaus PN 4 dienas nevykdant pareigos aprÅ«pinti pareiÅ¡kėjÄ paskirtais vaistais, įvertinus visų nustatytų pažeidimų pobÅ«dį ir trukmę spręstina, kad nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui atlyginti už patirtÄ neturtinę žalÄ .

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų trukmę, mastÄ , intensyvumÄ , pobÅ«dį, įvertinęs tai, jog pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių duomenų apie jam kilusius negrįžtamus ar sunkius sveikatos sutrikimus dėl nustatyto teisių pažeidimų ar kitas sunkias neigiamas pasekmes, atsižvelgdamas į LVAT praktikÄ , numatančiÄ , jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-464-520/2018), teismas sprendžia, kad 200 Eur dydžio atlygintinos neturtinės žalos dydis yra pakankamas pareiÅ¡kėjo neigiamiems iÅ¡gyvenimams kompensuoti.

Todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės priteistina 200 Eur neturtinės žalos suma. Kita skundo reikalavimų dalis atmestina kaip nepagrįsta, vadovaujantis pirmiau sprendime iÅ¡dėstytais motyvais (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo P. B. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui P. B. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 200 Eur (du Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

KitÄ skundo reikalavimų dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Janina Vitunskienė