2022-05-04 Nr. AB-11306-3-62-3-03514-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2230-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03514-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio L. H. K. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. H. K. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis L. H. K. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 21S39992 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 6K-2317 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovas nepagrįstai teigia, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, jog aplinkybė, kad jis negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini) tikėjimo asmeniui (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymėjo, jog kilmės šalies informacija patvirtina, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini)) vyksta karo veiksmai tarp (duomenys neskelbtini), kurios nuolat bombarduoja (duomenys neskelbtini) teritoriją. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). Šis persekiojimas taip pat kelia grėsmę pareiškėjo gyvybei ir sveikatai, nes jis būtų įtrauktas į karo veiksmus ir tiesiogiai patirtų karo grėsmę. Pareiškėjas mano, jog jo nurodytos priežastys ir kilmės šalies informacija suponuoja realias grėsmes pareiškėjo gyvybei ir sveikatai dėl (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini), todėl prieglobsčio prašymas buvo atmestas nepagrįstai.

4. Pareiškėjas nesutiko su tuo, kad atsakovas spręsdamas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos rėmėsi 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtimi, nes, pareiškėjo teigimu, tokios išimties jo atveju nėra. Pareiškėjas teigė, jog savo elgesiu jis niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo nulemtas patiriamos baimės dėl persekiojimo, pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, jog jis savanoriškai neišvyktų iš šalies. Atsakovo sprendimai negali būti grįsti prielaidomis, o Direktyvoje 2008/115/EB nurodytos išimtinės aplinkybės nebuvo nustatytos ar pagrįstos.

5. Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamentas, atlikdamas vertinimą, pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintą Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas) ir dėl šios priežasties Sprendime padaryta neteisinga ir nepagrįsta išvada, jog pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

6. Pareiškėjas taip pat nesutiko su Komisijos vertinimu, jog jis skunde nepateikė pagrįstų motyvų žodiniam skundo nagrinėjimui. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas turėjo pareigą organizuoti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą taip, jog būtų užtikrinamas jo teisės būti išklausytam principo taikymas. Asmens teisė į tiesioginį ir teisingą procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje nesuteiktas, kadangi jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 metų Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įvertinus pareiškėjo pasakojimą, konstatuota, kad įžvelgiama grėsmė prieglobsčio prašytojui iš esmės siejama su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tyrimo metu atsakovas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsakovas tyrimo metu nustatė, jog beatodairiškas smurtas nei vienoje iš (duomenys neskelbtini) nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl Migracijos departamentas konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

9. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas teigė, kad jo išvykimą iš kilmės valstybės ir atvykimą į Lietuvos Respubliką nulėmė (duomenys neskelbtini), tačiau asmeniškai pareiškėjas nenurodo, jog būtų patyręs persekiojimą ar fizinę prievartą. Pareiškėjas iš esmės neįvardijo jokių priežasčių, dėl kurių jam asmeniškai toliau gyventi (duomenys neskelbtini) būtų pavojinga. Pareiškėjas akcentavo, kad grėsmė kilmės šalyje kyla būtent dėl to, jog jis yra (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, Migracijos departamentas sprendė, kad nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui atsiradimo jo kilmės valstybėje tikimybės. Pareiškėjo pasakojimo kontekste surinkta kilmės valstybės informacija taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėjui yra kilęs tarptautinės apsaugos suteikimo poreikis. Įrodymų, kurie paneigtų šias išvadas, pareiškėjas skunde nepateikė.

10. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini), be to, jis nėra pažeidžiamas asmuo, o paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys. Pareiškėjas yra gimęs (duomenys neskelbtini) metais, darbingo amžiaus jaunas vyras, visą laiką gyvenęs (duomenys neskelbtini), gerai pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra, nebuvo nurodytų realių grėsmių gyvenimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, todėl tikėtina, jog jis galėtų saugiai gyventi (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija, nepatvirtina, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) yra persekiojami (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą dėl (duomenys neskelbtini) yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Nepaisant to, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), atsakovo tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jam gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Migracijos departamentas surinko visą aktualią, išsamią kilmės valstybės informaciją, ji yra iš skirtingų patikimų šaltinių, įskaitant (duomenys neskelbtini)) informaciją apie (duomenys neskelbtini). Ši informacija buvo įvertinta individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pareiškėjo teiginiai nepaneigia informacijos visumos ir individualaus vertinimo, apklausos metu pareiškėjas neįvardijo konkrečių ir individualių patirtos diskriminacijos apraiškų ar grėsmių, o remiantis atsakovo surinkta informacija, šiuo metu (duomenys neskelbtini) nesusiduria su realia persekiojimo grėsme.

11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas apklausų metu savo pasakojime neminėjo (duomenys neskelbtini) konflikto kaip keliančio jam grėsmę. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo šiomis aplinkybėmis negrindė, o prieglobsčio prašymas nagrinėjamas pagal prieglobsčio prašytojo pateiktus motyvus. (duomenys neskelbtini) duomenimis, pareiškėjas nepriklauso nei vienai grupei, kurios gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Iš esmės pareiškėjas prašymą dėl prieglobsčio grindė bendra situacija, nenurodė, jog kažkokios grėsmės ar diskriminacija jam kiltų dėl jo individualių savybių.

12. Atsakovas teigė, jog pareiškėjas į Lietuvą atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas (ir prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsakovas padarė išvadą, jog atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali pasislėpti. Todėl šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui buvo taikoma Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis ir nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvą atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Nors pareiškėjas iš savo kilmės šalies atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, neteisėtai kirto sieną, neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Pareiškėjas nesiekė kuo greičiau gauti prieglobstį, tai taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

13. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, jog rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjo L. H. K. K. skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „3. Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.“, „4. Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.“, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimą, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, neteisėtai pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini) ir dėl to jam kyla problemų. Migracijos departamentas Sprendimu pareiškėjui nesuteikė pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nusprendė pareiškėją išsiųsti į (duomenys neskelbtini), uždrausti 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, jį apskundė ikiteismine tvarka. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Komisijos sprendimu pareiškėjo skundo netenkino, motyvuodama tuo, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

16. Teismas, nagrinėdamas bylą, aptarė aktualias Įstatymo nuostatas, Konvencijos 1 straipsnio A dalies nuostatas, Tvarkos aprašo nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką.

17. Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius dokumentus, konstatavo, kad Migracijos departamento atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jo nurodyti argumentai. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog pareiškėjo istorija nėra detali, jos nepatvirtina patikimi įrodymai. Teismas, remdamasis (duomenys neskelbtini) pateikiama informacija nustatė, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kuriam esant vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

18. Teismas nurodė, jog pareiškėjas tvirtino, kad išvykimą iš kilmės valstybės lėmė jo (duomenys neskelbtini), tačiau asmeniškai pareiškėjas nenurodė, jog būtų patyręs persekiojimą ar fizinę prievartą. Pareiškėjas nenurodė priežasčių, dėl kurių jam asmeniškai toliau gyventi (duomenys neskelbtini) būtų pavojinga. Pareiškėjas tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) šalyje nesijaučia komfortabiliai, jiems sunku su darbais, automobiliais, tačiau pats pareiškėjas apklausos metu nurodė, jog (duomenys neskelbtini), apklausos metu nė karto nepaminėjo, kad jam asmeniškai būtų buvę (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nenurodė, kas konkrečiai jį persekioja. Pats pareiškėjas nurodė, kad asmeniškai jam grėsmė nekyla, bet pavojus kyla dėl to, jog jis yra (duomenys neskelbtini). Taigi, teismo vertinimu, Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai sprendė, kad nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui atsiradimo jo kilmės valstybėje tikimybės.

19. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir nepateikė detalių, kurios galėtų būti patikrintos, o jo pateikti faktai nebuvo pakankamai specifiniai, įvykių apibūdinimas abstraktus, o jo atsakymai apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, grindžiamais plačiai žinoma informacija, o ne individualia patirtimi. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Todėl, teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui jo gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

20. Teismas pažymėjo, jog atsakovas, priimdamas sprendimą, nuosekliai įvertino pareiškėjo individualią situaciją ir nenustatė realios ir individualios grėsmės pareiškėjui kilmės šalyje patirti persekiojimą. Duomenų, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas, ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, byloje nėra, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Teismo vertinimu, tyrimo metu buvo surinkta informacija apie kilmės valstybę iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant (duomenys neskelbtini) informaciją, tarptautines organizacijas ir kitus šaltinius. Duomenų, paneigiančių Migracijos departamento surinktą informaciją, nepateikė ir pats pareiškėjas. Teismas, vadovaudamasis atsakovo tyrimo metu surinktais duomenimis, nustatė, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl teismas konstatavo, jog pareiškėjui nebuvo pagrindo suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

21. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad Komisija nepagrįstai jo skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Teismas nurodė, jog žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Komisija nusprendžia, kad tai yra reikalinga. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas, tokių aplinkybių nenustatė ir atsakovas. Vien tai, jog pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo vertinti, jog Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

22. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą bei tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos, todėl ginčijamais sprendimais pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

23. Pasisakydamas dėl atsakovo Sprendimo dalies, kuria pareiškėjas išsiųstas į (duomenys neskelbtini), teismas apžvelgė Direktyvos 2008/115/EB nuostatas. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, pareiškėjas gali pasislėpti, todėl teismas konstatavo, jog atsakovas pagrįstai nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė jį išsiųsti būtent į šią šalį.

24. Teismas, įvertinęs Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų tvarka) nuostatas, konstatavo, kad šiuo atveju 5 metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcinga priemonė padarytam pažeidimui. Teismas sprendė, jog Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus.

Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, jog pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ar kitų aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos maksimalaus draudimo atvykti termino taikymui. Pareiškėjui nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl pareiškėjo situacijai teismas taikė Kriterijų tvarkos 44.3.1 punkte įtvirtintą taisyklę ir pareiškėjui nustatė 2 metų draudimo atvykti terminą, nes pareiškėjas buvo išsiųstas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

Kadangi atsakovo Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką pakeista, mažinant draudimo atvykti laikotarpį iki 2 metų, teismas pakeitė ir kitą atsakovo Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y.

įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį.

III. 25. Pareiškėjas L. H. K. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą.

26. Pareiškėjas nurodo, kad prieglobsčio prašymas buvo atmestas nepagrįstai ir neteisėtai. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

27. Pareiškėjas teigia, jog (duomenys neskelbtini), todėl yra persekiojamas ir jaučiasi nesaugus. Remiantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įtraukti į padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą, (duomenys neskelbtini) jie gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme (pvz., priekabiavimas, sulaikymas, fiziniai užpuolimai, seksualinė prievarta, žmogžudystės, turto prievartavimas, savavališki areštai, pagrobimai). (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ne visi šio profilio asmenys susidurtų su tokio lygio rizika, jog jų baimė patirti persekiojimą būtų laikoma visiškai pagrįsta. Individualiai vertinant persekiojimo rizikos tikimybę, reikėtų atsižvelgti į tokią riziką didinančias aplinkybes, tokias kaip kilmės vietovė (pvz., (duomenys neskelbtini) vietovėse, kuriose (duomenys neskelbtini)), turimi asmens dokumentai, lytis (moterys, kurias (duomenys neskelbtini), gali susidurti (duomenys neskelbtini)). Nors (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tokią informaciją, pareiškėjo teigimu, turi būti laikoma, jog dėl (duomenys neskelbtini), atsakovas turėjo suteikti pareiškėjui prieglobstį dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą. Iš pateiktos informacijos matyti, kad smurto ir kankinimų grėsmė yra padidėjusi ir pareiškėjo teiginiai bei nuogąstavimai dėl saugumo atitinka (duomenys neskelbtini) realijas. Iš šios informacijos taip pat matyti, jog prieš (duomenys neskelbtini) atliekami veiksmai, požiūris gali būti prilyginami kankinimui ir žmogaus orumo negerbimui, žiauriam elgesiui, o tai lemia papildomos apsaugos suteikimo poreikį. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad (duomenys neskelbtini) grėsmės, nes šiuo metu (duomenys neskelbtini) grėsmė nėra visiškai išnykusi, tik yra sumažėjęs (duomenys neskelbtini). Tai ne kartą savo sprendimuose yra pripažinęs ir atsakovas. (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis, (duomenys neskelbtini) suaktyvėjo.

28. Pareiškėjas nurodo, jog turėtų būti kritiškai vertinama atsakovo Sprendimo dalis nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos. Kadangi jam kilmės valstybėje gresia žiaurus elgesys, nužudymas, pareiškėjui turėjo būti suteikta papildoma apsauga, jis atitinka Įstatymo nuostatas.

29. Pareiškėjas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) pateikiama informacija, kuria rėmėsi atsakovas, yra vienų metų senumo, todėl atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. To nepadarius nėra pagrindo atsakovo išvadai, jog pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto. Kilmės šalies informacija taip pat patvirtina, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini) vyksta karo veiksmai (duomenys neskelbtini), kurios nuolat bombarduoja (duomenys neskelbtini) teritoriją. Dėl karo veiksmų pareiškėjo saugumui kyla reali nuolatinė grėsmė. Šios grėsmės tikimybės nepaneigia aplinkybė, jog pareiškėjas išvyko iš šalies nespėjęs patirti tiesioginių sužalojimų ar panašaus smurto dėl karo veiksmų. Pareiškėjo gyvenamojoje vietoje vykstant kariniams veiksmams ir (duomenys neskelbtini) valstybei nesugebant suvaldyti jos teritorijoje vykstančių karinių išpuolių, pareiškėjas negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga ir pagrįstai bijo sugrįžti į savo kilmės šalį, pagrįstai bijodamas tiek (duomenys neskelbtini).

30. Pareiškėjo vertinimu, jam nepagrįstai nebuvo suteiktas prieglobstis ir papildoma apsauga. Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Atsakovo surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Todėl Sprendimas turi būti panaikintas kaip neišsamus ir nepagrįstas.

31. Pareiškėjas teigia, kad Sprendimu išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos ir taikyti draudimą jam atvykti, pareiškėjui neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, turi būti panaikinti ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

32. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

33. Atsakovas teigia, kad pareiškėjui pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga nesuteikti pagrįstai. Migracijos departamentas pareiškėjo atveju atliko tyrimą, kurio metu nenustatė realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui (pareiškėjui) tikimybės. Atsakovo surinkta pareiškėjo kilmės valstybės informaciją nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) valstybė šiuo metu persekioja (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių, kurioms apsaugoti skirta Konvencija, arba pagrįstai bijo patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 34. Byloje esminis ginčas kilo dėl atsakovo Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. 21S39992, kuriuo pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui L. H. K. K. nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, taip pat nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas skunde taip pat prašė panaikinti Komisijos 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 6K-2317 ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

35. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Migracijos departamento ir Komisijos sprendimai iš esmės yra pagrįsti ir teisėti. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo pozicijai, jog pareiškėjas neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovo Sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, ir dėl to pakeitė atsakovo Sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat įvedamas į C.SIS II perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

36. Iš Sprendimo turinio matyti, jog atsakovas, įvertinęs pareiškėjo (prieglobsčio prašytojo) pasakojimą apie priežastis, lėmusias jo išvykimą iš (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo (duomenys neskelbtini)), nustatė, jog pareiškėjas nepateikė detalių, kurios galėtų būti patikrintos, o jo pateikti faktai nebuvo pakankamai specifiniai, įvykių apibūdinimas buvo abstraktus, atsakinėdamas į papildomus klausimus apie asmeninę patirtį pareiškėjas vengė tikslių ir konkrečių atsakymų, apsiribodavo bendro pobūdžio teiginiais, grindžiamais plačiai žinoma informacija, o ne individualia patirtimi. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) pareiškėjo atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Atsakovas, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo pasakojimo formos ir turinio trūkumus, nenustatė persekiojimo, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios lemtų prielaidą, kad pareiškėjui jo gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Todėl atsakovas sprendė, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

37. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą ir tikrindamas Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, detaliai ir atidžiai įvertino pareiškėjo atsakovui nurodytas aplinkybes dėl jo baimės būti persekiojamam kilmės valstybėje ir informaciją apie padėtį kilmės valstybėje.

38. Tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymėtina, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

39. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

40. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

41. Remiantis EŽTT praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

42. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo Sprendimo turinį, konstatuoja, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, šią informaciją įvertino kartu su pareiškėjo pateiktais paaiškinimais apie jo individualią situaciją. Akcentuotina, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas, ar atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir jam turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, atsakovo nustatytas ir įvertintas aplinkybes išnagrinėjo, įvertinęs visus įrodymus ir jų visumą.

44. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo baimę grįžti į kilmės šalį iš esmės grindė tik ta aplinkybe, jog (duomenys neskelbtini), todėl jis pagrįstai bijo patirti persekiojimą ir jaučiasi nesaugus. Tačiau taip pat pažymėtina, kad apklausos, vykusios 2021 m. lapkričio 11 d., metu, pats pareiškėjas nurodė, jog asmeniškai jam grėsmė nekyla, bet pavojus kyla vien tik dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini).

45. Vertinant, ar šioje byloje tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių jo prašymas negali būti tenkinamas, pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) (22–23 p.) daroma išvada, jog ne visiems asmenims, (duomenys neskelbtini), kyla tokio pobūdžio grėsmė, kuri reikštų pagrįstą persekiojimo baimę. Grėsmę gali patvirtinti šios aplinkybės: regionas kilmės šalyje (pvz., vietovės, kuriose toliau veikia (duomenys neskelbtini)); asmens dokumentai (jų neturėjimas); lytis; kt. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodoma, kad nors ne visi (duomenys neskelbtini) patenka į persekiojamųjų grupę, jų pažeidžiamumo vertinimas nėra iš anksto nulemtas, t. y. jie iš tiesų vis dar gali būti persekiojami dėl religijos, rasės ir tautybės (pvz., asmenys gali būti sulaikomi, fiziškai užpuolami, seksualiai išnaudojami, pagrobiami ir kt.). Atkreipiamas dėmesys, kad nesant persekiojimo, yra tikimybė, jog šie asmenys yra diskriminuojami. Siekiant įvertinti diskriminacijos pobūdį (jo rimtumą, sistemiškumą) bei jo sukeliamą kumuliacinį poveikį asmens teisėms, kuris gali prilygti persekiojimui, būtina vertinti individualias aplinkybes. Moterų ir mergaičių, vaikų grupės išskiriamos kaip labiau pažeidžiamos visame (duomenys neskelbtini) padėties kontekste (88–90 p.).

46. Įvertinus pareiškėjo pateiktą pasakojimą atsakovui, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios lemtų prielaidą, kad pareiškėjui jo gyvenamojoje vietoje grėsė ar grėstų individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl atsakovas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjas nenurodė jokių individualaus pobūdžio aplinkybių, dėl kurių turėtų būti konstatuota, kad jis, (duomenys neskelbtini), patenka į persekiojamųjų grupę, buvo ir gali būti ateityje diskriminuojamas. Priešingai, pats pareiškėjas nurodė, jog asmeniškai jam grėsmė nekyla.

47. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Migracijos departamentas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje ir surinktos informacijos kontekste įvertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Migracijos departamentas Sprendime, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini), nustatė, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjas nedetalizavo jam individualiai gresiančios grėsmės gyvybei, nenurodė, su kokiais neigiamais veiksniais jis tariamai gali susidurti grįžęs į kilmės valstybę, prašymą grindė abstrakčiais teiginiais, vengė tikslių ir konkrečių atsakymų, jo pasakojimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš kilmės valstybės, yra bendro pobūdžio, susijęs su bendra situacija (duomenys neskelbtini), o ne su individualiomis aplinkybėmis, dėl kurių pareiškėjas negalėtų ten grįžti. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jam galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas tik bendrais bruožais grindė savo persekiojimo tikimybę, nepagrįsdamas individualaus persekiojimo galimybės.

48. Pažymėtina, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir kitais tarptautinių organizacijų paskelbtais duomenimis apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nesirėmė naujausia, visapusiška ir aktualia informacija apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje.

49. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

50. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pasakojimą, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

51. Įvertinus pareiškėjo šioje byloje nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepatvirtina, kad pareiškėjui (prieglobsčio prašytojui) asmeniškai kyla grėsmė kilmės šalyje. Konstatuotina, jog pareiškėjas nenurodė argumentų, pagrindžiančių situaciją jo kilmės šalyje, t. y. situaciją, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjui.

52. Taigi nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo (neišnagrinėjo pareiškėjo atvejo individualiai, objektyviai ir nešališkai), t. y. neatsižvelgė į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, prieglobsčio prašytojo paaiškinimus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus.

53. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

54. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jo gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini) vyksta karo veiksmai (duomenys neskelbtini), kurios nuolat bombarduoja (duomenys neskelbtini) teritoriją. Dėl karo veiksmų pareiškėjo ((duomenys neskelbtini)) saugumui kyla reali nuolatinė grėsmė. Šios grėsmės tikimybės, pareiškėjo teigimu, nepaneigia aplinkybė, jog jis išvyko iš šalies nespėjęs patirti tiesioginių sužalojimų ar panašaus smurto dėl karo veiksmų. Atsakydama į šį pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje negrindė šia aplinkybe. Pagrindinis jo prašymo suteikti prieglobstį motyvas – jog jis yra (duomenys neskelbtini), o apie tai, kad iš kilmės šalies jis išvyko dėl vykstančio karinio konflikto (duomenys neskelbtini), pareiškėjas apklausos metu neužsiminė.

55. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal atsakovo surinktą informaciją (žr. (duomenys neskelbtini) vyksta kariniai veiksmai (duomenys neskelbtini), tačiau ši priežastis savaime nelemia pabėgėlio statuso pareiškėjui suteikimo, nes bendra saugumo padėtis kilmės šalyje, nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojui dėl jo asmeninių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Akcentuotina, kad pareiškėjas nenurodo argumentų, kuriais remiantis turėtų būti daroma išvada, kad vien dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini), jam gresia persekiojimas kilmės šalyje.

56. Pareiškėjas argumentus dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl pagrįstai, vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis, jam nesuteikta ir papildoma apsauga. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas neatitinka ne tik papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, bet ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

57. Byloje nenustatyta ir pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kuriomis remiantis turėtų būti daroma išvada, kad jis (pareiškėjas) kilmės šalyje patirs elgesį, kuris prilyginamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui, nes tokios aplinkybės konstatacijai nepateikti įrodymai, atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją.

58. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

59. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

60. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi jis norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas.

61. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

62. Teismų praktikoje, vadovaujantis EŽTT praktika, pažymima, jog žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; kt.).

63. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, teikė paaiškinimus. Pareiškėjas kitų motyvų, dėl kurių ši byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nenurodė, todėl pareiškėjo prašymas netenkintas ir byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. H. K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Dalia Višinskienė Virginija Volskienė