2019-03-20 Nr. AB-6896-3-63-3-02865-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3647-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02865-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės R. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei R. A. dėl vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – KRATC, pareiškėjas) padavė prašymą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 30,46 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – vietinės rinkliava, rinkliava). Bylos nagrinėjimo metu KRATC patikslino prašymo reikalavimus: 2017 m. sausio 26 d. patikslintu prašymu prašė priteisti 14,66 Eur, o 2017 m. vasario 6 d. patikslintu prašymu prašė priteisti 8,86 Eur (toliau – ir ginčo skola) iš atsakovės nesumokėtos rinkliavos.

2. Pareiškėjas nurodė, kad KRATC pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Atsakovė nesumokėjo vietinės rinkliavos mokestį už turimą nekilnojamojo turto objektą-butą (duomenys neskelbtini), kuris laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. apmokestintas 30,46 Eur rinkliava. Rinkliava apskaičiuota pagal valdytą, faktiškai naudotą turto objektą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ir kitais įrodymais.

3. Atsakovė atsiliepimu (kurį vėliau papildė) prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ji 2015 m. pareiškėjui pervedė 47,27 Eur, todėl jokios skolos už 2015 m. nėra. Paaiškino, jog nesutarimai su pareiškėju yra dėl vietinės rinkliavos mokėjimo už 2010 m. Šiai vietinės rinkliavos skolai yra pasibaigęs Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje nustatytas 5 metų priverstinės skolos išieškojimo terminas. Teismas nebuvo priteisęs KRATC naudai rinkliavos skolą iš atsakovės už 2010 m., dėl to neturėjo teisės jos mokamą rinkliavą už vėlesnius metus įskaityti skolai už 2010 m. padengti. Pareiškėjas nebendradarbiauja su vietinės rinkliavos mokėtojais, neteikia jokių paaiškinimų, nesiekia taikaus susitarimo. Atsakovė pateikė papildomus paaiškinimus ir nurodė, kad 2010 m. rinkliavos nemokėjo, nes Klaipėdoje negyveno. Atsakovė rinkliavą už 2011–2017 m. yra sumokėjusi. KRATC pats tinkamai nebendradarbiauja su rinkliavos mokėtojais. Pareiškėjas dėl nesuprantamų priežasčių nebeužskaito atsakovės atliktų vėlesnių mokėjimų rinkliavos skolai už ankstesnius metus padengti.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo KRATC prašymą patenkino ir priteisė iš atsakovės pareiškėjui 8,86 Eur vietinės rinkliavos mokestį.

5. Teismas pažymėjo, kad ginčo dalykas yra pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovės 8,86 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.

6. Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, nustatė, kad atsakovei prašyme nurodytu laikotarpiu 2015 m. nuosavybės teise priklausė ¾ buto (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas apmokestintas 2015 m. 30,46 Eur vietinės rinkliavos mokesčiu. Atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su pakeitimais) patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai). Vietinė rinkliava apskaičiuota taikant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos dydžius.

7. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas, pateikdamas papildomus įrodymus apie atsakovės atliktus mokėjimus ir jų įskaitymą, nurodė įmokų įskaitymo teisinį pagrindą. Tais atvejais, kai atsakovė (mokėtoja) tiksliai neidentifikavo mokėjimo nurodymo, vadovaujantis bendruoju principu, įskaitymas buvo atliekamas nuo anksčiausiai pagal mokėjimo prievolės sumokėjimo datą susidariusios prievolės. Teismas neturėjo pagrindo abejoti pareiškėjo pateiktais duomenimis dėl atliktų mokėjimų įskaitymų pagrįstumo. Nepaneigta, kad mokėjimai įskaityti, vadovaujantis MAĮ 84 straipsnyje ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-193 patvirtintų Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) nustatyta tvarka.

8. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2014 m. sausio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-602-2037/2013 (toliau – LVAT 2014 m. sausio 6 d. sprendimas) pripažinta atsakovės pareiga mokėti vietinę rinkliavą už 2010 m. Atsakovė nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad ilgą laiką nevykdė šio LVAT sprendimo.

9. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 4 punktu, pareiškėjui iš atsakovės priteisė 8,86 Eur vietinės rinkliavos mokestį.

III. 10. Atsakovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo prašymą dėl 8,86 Eur skolos už 2015 m. priteisimo atmesti.

11. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad:

11.1. Teismas neatskleidė bylos esmės, neįsigilino į ginčo esmę, priimtame sprendime nurodyti vienas kitam prieštaraujantys teiginiai. Atsakovė pateikė duomenis, paneigiančius pareiškėjo reikalavimų dėl 30,46 Eur ar 8,86 Eur skolos už 2015 m. pagrįstumą. Dar 2017 m. sausio 19 d. rašydama atsiliepimą į KRATC prašymą atsakovė nurodė, kad jokio įsiskolinimo už 2015 m. nėra, o tais metais iš viso sumokėta 47,27 Eur rinkliavos mokesčio. Į bylą buvo pateiktas išrašas iš bankinių pavedimų 2014 m., 2015 m. ir 2016 m.

Nėra aišku, kodėl teismo sprendime šie atsakovės pateikti įrodymai nebuvo ištirti ir aptarti. CK 6.55 straipsnio nuostatos numato skolininko teisę išreikšti savo valią dėl skolos grąžinimo. Teismas skundžiamu sprendimu įstatymo įtvirtintą teisę paneigė. Atsakovė, 2011 m. sausio mėnesį pradėjusi gyventi Klaipėdoje ir tapusi atliekų turėtoja, sąžiningai mokėjo visas rinkliavas nuo 2011 iki 2019 m., nors ir nesutikdama su jų skaičiavimo metodika, nepagrįstais dydžiais, sudariusiais sąlygas milijoninei permokai Klaipėdos regione, kiekviename mokėjime nurodydama laikotarpį, už kurį moka.

Atsakovė tai darė, kol suėjo senaties terminas reikalavimui dėl 2010 m. rinkliavos. Atsakovė, 2016 m. gruodžio mėnesį gavusi priminimą dėl 48,66 Eur skolos, nurodė, kad šiai rinkliavai už 2010 m. suėjo senaties terminas. Po nurodyto pranešimo buvo gautas KRATC vadybininkės raštas, kad KRATC neva dar 2013 m. gautas įmokas (kol dar LVAT nebuvo baigta nagrinėti byla dėl rinkliavos priskaičiavimo pagrįstumo atsakovei už 2010 m.) vienašališkai užskaitė už 2010 m. Iš karto buvo pateiktas ir prašymas teismui dėl 30,46 Eur skolos priteisimo.

Tokie KRATC veiksmai ne tik kad pažeidė jos, kaip skolininkės teises, įtvirtintas CK 6.55 straipsnyje, bet ir sudarė prielaidas abejoti pareiškėjo (jo atstovės) sąžiningumu. Pirmiausia, iš 2014 m. sausio 14 d. atsakovei siųsto mokėjimo pranešimo matyti, kad iki 2014 m. sausio 1 d. skola buvo 168 Lt (48,66 Eur už 2010 m.), iki 2014 m. sausio 14 d. gautos įmokos nurodytos 0,00 Lt, dėl to akivaizdu, kad iš 0,00 Eur užskaityti 2013 m. nesumokėtą 48,66 Eur rinkliavą už 2010 m. pareiškėjas negalėjo. Be to, tuo metu dar nebuvo pasibaigę teisminiai procesai, t. y. buvo apskųstas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-163-609/2013, įpareigojantis iš naujo svarstyti atsakovės prašymą dėl jos atleidimo nuo 2010 m. neteisėtai paskaičiuotos rinkliavos mokėjimo.

Akivaizdu, kad iki 2014 m. jokie užskaitymai už 2010 m. negalėjo ir nebuvo daromi. 2015 m. sausio 15 d. mokėjimo pranešime buvo pateikiami tie patys duomenys apie 48,66 Eur skolą už 2010 m., o 2017 m. vasario 1 d. mokėjimo pranešime taip pat nurodoma ta pati skola, t. y. 48,66 Eur.

11.2. MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. LVAT taip pat yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva). Todėl, įvertinus nustatytas aplinkybes, tai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą tik 2016 m. gavęs atsakovės pranešimą dėl senaties termino taikymo, pareiškėjui nepagrindus reikalautos 30,46 Eur ar reikalaujamos 8,86 Eur skolos už 2015 m., prašymas turėjo būti atmestas. Nagrinėjamu atveju visos abejonės turėjo būti vertinamos atsakovės, kaip vartotojos, t. y. silpnesnės šalies, naudai.

11.3. KRATC iniciavo drausmės bylos iškėlimą atsakovei. Drausmės byla atsakovei buvo iškelta už bylinėjimąsi teisme. Teisėjų garbės teismas nusprendė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teiktą teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo atsakovei tenkinti dėl vengimo mokėti rinkliavą už 2010 m. – atsakovė nubausta griežtu papeikimu už 30,46 Eur skolos nesumokėjimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė yra skolinga Bendrovei ir už 2010 m. 30,46 Eur (taip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, peržiūrėjusio ir palikusio galioti Teisėjų garbės teismo sprendimą, nutartyje), ir 8,86 Eur už 2015 metus. Dėl to paties dalyko, tarp tų pačių šalių kilęs ginčas skirtingų teismų negali būti išnagrinėtas skirtingai. Todėl jei jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, konstatavęs, kad atsakovė nesumokėjo vietinės rinkliavos už 2010 m., sprendimas, nustatantis, kad atsakovės įmokų įskaitymas už 2010 m. yra teisėtas, ir atsakovė skolinga ne už 2010 m., bet už 2015 m., negali būti laikomas pagrįstu.

12. Pareiškėjas KRATC atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad:

12.1. MAĮ 84 straipsnis, reglamentuojantis mokesčių mokėtojų sumokėtų sumų įskaitymą, numato, kad mokesčių mokėtojo sumokėtos sumos įskaitomos pagal mokėjimo nurodyme mokesčių mokėtojo nurodytą įmokos kodą. Sumokėtų sumų kodavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Jei mokesčių mokėtojas nenurodo, už ką turi būti įskaityta mokėjimo suma, ji įskaitoma centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Taisyklės taip pat nustato ir rinkliavų bei kitų įmokų įskaitymo tvarkymo principus. Šių Taisyklių antras skyrius reglamentuoja bendruosius sumokėtų sumų įskaitymo principus. Taisyklių 9.1.2 punktas reglamentuoja, jog tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas tiksliai neidentifikuoja mokėjimo nurodymo, vadovaujamasi bendruoju principu, jog įskaitymas pradedamas nuo anksčiausiai pagal mokėjimo prievolės sumokėjimo datą susidariusias prievoles.

12.2. Sutinka su teismo sprendime nurodyta išvada, jog LVAT 2014 m. sausio 6 d. sprendimu pripažinta atsakovės pareiga mokėti vietinę rinkliavą už 2010 m., o atsakovė nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad ilgą laiką nevykdė LVAT sprendimo. Taigi KRATC, nustatęs, kad atsakovė 2015 m. lapkričio 23 d., 2016 m. balandžio 29 d., 2016 m. birželio 29 d., 2016 m. spalio 24 d., 2016 m. gruodžio 14 d. atlikdama mokėjimus už vietinę rinkliavą, nenurodė nei mokėjimo pranešimo, pagal kurį identifikuojamas laikotarpis, už kurį moka rinkliavos mokėtojas, nei laikotarpio, už kurį atsiskaito, visas šias įmokas įskaitė kaip atsiskaitymą apskaičiuotą vietinę rinkliavą už 2010 m., todėl pagal apskaitos duomenis liko nesumokėta rinkliava už 2015 m. Visus įrodymus, pagrindžiančius atsakovės (apeliantės) atliktus mokėjimus ir šių mokėjimų įskaitymą, pareiškėjas pateikė teismui šioje byloje.

12.3. Atsakovei 2015 m. kovo 12 d., 2015 m. gegužės 11 d., 2015 m. rugpjūčio 18 d., 2015 m. lapkričio 12 d. ir 2016 m. gruodžio 1 d. buvo siunčiami priminimai sumokėti rinkliavą ir tik 2016 m. gruodžio mėnesį pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už 2015 m. priteisimo. Kilusį ginčą nagrinėjant teisme atsakovė sumokėjo 21,60 Eur, todėl liko nesumokėta 8,86 Eur vietinės rinkliavos už 2015 m. Atsakovei nemokant vietinės rinkliavos, apskaičiuotos už 2016 m., iš viso yra susidariusi 48,66 Eur skola, nurodyta 2017 m. vasario 1 d. mokėjimo pranešime, pateiktame su atsakovės apeliaciniu skundu (8,86 Eur už 2015 m. + 39,80 Eur už 2016 m. = 48,66 Eur).

12.4. LVAT sprendimas, kuriuo buvo spręstas klausimas dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos atsakovei taikymo už 2010 m., įsiteisėjo tik 2014 m. sausio 6 d. ir nuo tada pareiškėjas įgijo teisę kreiptis į teismą dėl rinkliavos už 2010 m. priteisimo, todėl nei 2016 m. kreipęsis į teismą dėl skolos priteisimo už 2015 m., nei atsakovės 2015 m. lapkričio 23 d., 2016 m. balandžio 29 d., 2016 m. birželio 29 d., 2016 m. spalio 24 d., 2016 m. gruodžio 14 d. mokėjimus įskaitydamas padengti nesumokėtą rinkliavą už 2010 m. pareiškėjas nepažeidė MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje reglamentuoto senaties termino. Iš pateikiamos pažymos apie atsiskaitymą už vietinę rinkliavą aišku, jog atsakovei už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota 268,48 Eur mokėtina vietinės rinkliavos suma, o iki kreipimosi į teismą dienos atsakovė buvo sumokėjusi 238,02 Eur, dėl to vietinės rinkliavos skola kreipiantis į teismą buvo 30,46 Eur, o atsakovei 2016 m. gruodžio 14 d. sumokėjus 15,80 Eur ir 2017 m. sausio 26 d. sumokėjus 5,80 Eur (iš viso – 21,60 Eur) liko nesumokėta 8,86 Eur skola už 2015 m.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovei – nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei – paskaičiuotos 8,86 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir 2015 metų laikotarpis) priteisimo.

14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą patenkino ir priteisė iš atsakovės pareiškėjui 8,86 Eur vietinės rinkliavos sumą. Teismas nustatė, kad 2015 metų laikotarpiu atsakovei nuosavybės teise priklausė ¾ buto (duomenys neskelbtini), todėl jai pagrįstai už šį laikotarpį nurodyta sumokėti vietinę rinkliavą, kuri paskaičiuota taikant Nuostatuose įtvirtintus vietinės rinkliavos dydžius. Teismas konstatavo, kad LVAT 2014 m. sausio 6 d. sprendimu pripažinta atsakovės pareiga mokėti vietinę rinkliavą už 2010 metus, o byloje nebuvo paneigta, jog mokėjimai įskaityti, vadovaujantis MAĮ 84 straipsnyje ir Taisyklėse nustatyta tvarka.

15. Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir mano, kad teismas netinkamai įvertino ginčo skolos susidarymo ir jos užskaitymo aplinkybes. Jos nuomone, ginčo skolą, dėl kurios pareiškėjas į teismą kreipėsi 2016 m. gruodžio 13 d., sudaro vietinė rinkliava, paskaičiuota už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir 2010 metų laikotarpis), o ne už 2015 metų laikotarpį. Kadangi atsakovė jai už 2010 metų laikotarpį paskaičiuotos vietinės rinkliavos nepripažino ir tai aiškiai deklaravo 2012–2017 m. atliktuose pavedimuose, apmokėdama sąskaitas už 2011–2015 metų laikotarpiais paskaičiuotą vietinę rinkliavą, KRATC neturėjo teisės pastaraisiais pavedimais sumokėtų sumų užskaityti kaip apmokėjimą už 2010 metų laikotarpį paskaičiuotą vietinę rinkliavą. Todėl, atsakovės nuomone, šioje byloje teismas ex officio privalėjo taikyti ginčui aktualios redakcijos MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatytą mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminą ir pareiškėjo skundą atmesti.

16. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

17. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje vietinė rinkliava apibrėžta kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

18. LVAT jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, ne kartą pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (aiškiai žodžiais; tiesiogiai) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą.

LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejami su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis.

Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT nutartyse (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas.

Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. LVAT 2019 m. sausio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-461-438/2019 konstatavo, kad teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo – asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad:

19.1. Atsakovei nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. nuosavybės teise priklauso ¾ nekilnojamojo turto objekto (gyvenamosios (butų) paskirties, 64,95 kv. m. ploto), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).

19.2. KRATC už nurodytą nekilnojamojo turto objektą atsakovei paskaičiavo vietinę rinkliavą ir apie tai atsakovę informavo šiais pranešimais: 2010 m. sausio 6 d. pranešimu atsakovei priskaičiuota sumokėti 48,66 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.; 2011 m. balandžio 12 d. pranešimu – 48,53 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.; 2012 m. sausio 9 d. pranešimu – 48,53 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.; 2013 m. sausio 9 d. pranešimu – 41,48 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.; 2014 m. sausio 14 d. pranešimu – 41,48 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.; 2015 m. sausio 15 d. pranešimu – 39,80 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. (žr. KRATC 2017 m. vasario 6 d. pažymą Nr. (8.2)-5R-163, b. l. 66).

19.3. Atsakovė 2012–2017 m. laikotarpiu pareiškėjui už nurodytą nekilnojamojo turto objektą paskaičiuotą vietinę rinkliavą apmokėjo šiais mokestiniais pavedimais: 2012 m. sausio 4 d. pavedimu sumokėjo 48,53 Eur (pavedime nurodyta, kad jis atliktas už 2011 m. paskaičiuotą vietinę rinkliavą, atsisakant mokėti už 2010 metų laikotarpį), kuriuos KRATC įskaitė už 2011 m. mokestinį periodą; 2013 m. balandžio 13 d. pavedimu sumokėjo 48,53 Eur (pavedime nurodyta, kad jis atliktas už 2012 m. paskaičiuotą vietinę rinkliavą), kuriuos KRATC įskaitė už 2012 m. mokestinį periodą; 2013 m. gruodžio 27 d. pavedimu sumokėjo 41,48 Eur (pavedime nurodyta, kad jis atliktas už 2012 m. paskaičiuotą vietinę rinkliavą), kuriuos KRATC įskaitė už 2013 m. mokestinį periodą; 2014 m. rugsėjo 15 d. pavedimu sumokėjo 41,48 Eur (pavedime nurodyta, kad jis atliktas už 2014 m. paskaičiuotą vietinę rinkliavą), kuriuos KRATC įskaitė už 2014 m. mokestinį periodą; 2015 m. rugsėjo 29 d. pavedimu sumokėjo 15 Eur (iš pavedimo turinio matyti, kad jis atliktas už 2015 m. paskaičiuotą vietinę rinkliavą), kuriuos KRATC įskaitė už 2015 m. mokestinį periodą; 2015 m. lapkričio 23 d. pavedimu sumokėjo 19 Eur, kuriuos KRATC įskaitė už 2010 m. mokestinį periodą (pavedime nėra nurodyta už kurį laikotarpį mokama); 2016 m. balandžio 29 d. pavedimu sumokėjo 5 Eur, kuriuos KRATC įskaitė už 2010 m. mokestinį periodą (pavedime nėra nurodyta už kurį laikotarpį mokama); 2016 m. birželio 29 d. pavedimu sumokėjo 9 Eur, kuriuos KRATC įskaitė už 2010 m. mokestinį periodą (pavedime nėra nurodyta už kurį laikotarpį mokama); 2016 m. spalio 24 d. pavedimu sumokėjo 10 Eur, kuriuos KRATC įskaitė už 2010 m. mokestinį periodą (pavedime nėra nurodyta už kurį laikotarpį mokama); 2016 m. gruodžio 14 d. pavedimu sumokėjo 15,80 Eur, iš kurių 5,66 Eur KRATC įskaitė už 2010 m. mokestinį periodą, o 10,14 Eur – už 2015 m. mokestinį periodą (pavedime nėra nurodyta už kurį laikotarpį mokama); 2017 m. sausio 26 d. pavedimu sumokėjo 5,80 Eur, kuriuos KRATC įskaitė už 2015 m. mokestinį periodą (pavedime nėra nurodyta už kurį laikotarpį mokama) (žr. KRATC 2017 m. vasario 6 d. Vietinės rinkliavos mokėtojos R. A. įmokų ir jų įskaitymo detalų išrašą, b. l. 67).

20. Apibendrinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovės 2015 m. lapkričio 23 d., 2016 m. balandžio 29 d., 2016 m. birželio 29 d., 2016 m. spalio 24 d. ir 2016 m. gruodžio 14 d. mokestiniais pavedimais sumokėtą 48,66 Eur sumą (t. y. 19 Eur + 5 Eur + 9 Eur + 10 Eur + 5,66 Eur) KRATC užskaitė už 2010 m. mokestinį periodą. Atsakovė neginčija minėtoje KRATC 2017 m. vasario 6 d. pažymoje (b. l. 66) nurodytų laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2015 m. gruodžio 31 d. jai paskaičiuotų vietinės rinkliavos dydžių, jų pagrįstumo, taip pat fakto, kad jai buvo tinkamai ir laiku įteikti pranešimai apie paskaičiuotas vietines rinkliavas. Tai, kad atsakovė pagrįstai neatleista nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už 2010 metų laikotarpį, konstatuota LVAT 2014 m. sausio 6 d. įsiteisėjusiu sprendimu, todėl ši faktinė aplinkybė iš naujo neįrodinėjama (ABTĮ 57 str. 2 d.). Vadinasi, atsakovė turėjo pareigą už šį laikotarpį paskaičiuotą rinkliavą sumokėti, o pareiškėjas turėjo teisę MAĮ 84 straipsnyje ir Taisyklėse nustatyta tvarka tokį įsiskolinimą įskaityti. Taigi pareiškėjui paskutinį kartą (t. y. 2017 m. vasario 6 d.) patikslinus pirmosios instancijos teismui pateiktą prašymą (b. l. 64–65) atsakovė 8,86 Eur vietinės rinkliavos buvo skolinga ne už 2010 m. laikotarpį, o už 2015 metų laikotarpį. Todėl atsakovės teiginiai, kad ji pareiškėjui už 2015 metų laikotarpį nėra skolinga, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

21. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad šios bylos dalykas – atsakovės įsiskolinimas už 2015 metų laikotarpį, joje nėra sprendžiama dėl atsakovei priskaičiuotos vietinės rinkliavos už 2010 metų laikotarpį pagrįstumo ir teisėtumo (dėl to iš esmės pasisakyta įsiteisėjusiu LVAT 2014 m. sausio 6 d. sprendimu). Todėl atsakovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės įsiskolinimo už 2015 metų laikotarpį apskaičiuotą vietinę rinkliavą, nepagrįstai netaikė MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, ar kad jame įtvirtintą mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalėjo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr. nutarties 11.2 p.), atmetami kaip nepagrįsti. Šiuo aspektu teisėjų kolegija, be kita ko, pritaria ir pirmosios instancijos teismo argumentams (žr. nutarties 7 p.) ir jų nebekartoja.

22. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta atsakovės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįsigilino į ginčo esmę, neištyrė ir neaptarė atsakovės pateiktų įrodymų. Minimu aspektu įvertinus skundžiamo teismo sprendimo turinį, konstatuotina, kad jo motyvuojamojoje dalyje teismas pateikė pakankamus motyvus, kurie iš esmės atitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus reikalavimus (t. y. skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos). Paminėtina, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91), 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18064/91).

23. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų detaliai nėra pasisakoma. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

24. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė