2020-04-01 Nr. AB-6692-3-61-3-03514-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eAS-220-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03514-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ramūno Gadliausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pareiškimą atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo Arūno Savičiaus NMA naudai 194 227,02 Eur sumą; 2) priteisti 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14–15 punktais nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. atsakovo turtui bei piniginėms lėšoms taikyti turto areštą 194 227,02 Eur dydžio sumai bei šį areštą įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centras Turto arešto aktų registre.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartimi nutarė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo areštuoti atsakovui Arūnui Savičiui, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-790-809/2020 panaikino NMA 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. SKP-26 „Dėl Arūnui Savičiui išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ susigrąžinimo“ ir įpareigojo iš naujo įvertinti pažeidimų tyrimą bei priimti sprendimą.

Atsakovas A. S. su prašymu kreipėsi į teismą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-5408-809/2019, ta apimtimi, kuria A. S. buvo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Atsakovas nurodė, jog dėl priimto 2019 m. spalio 16 d. sprendimo, jo atžvilgiu teismo nustatytos reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti panaikintos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 4 d. nutartimi atsisakė tenkinti atsakovo A. S. prašymą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-790-809/2020, kuriuo buvo grindžiamas ir pareiškėjo pateiktas prašymas, nėra įsiteisėjęs.

Teismas atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalį, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, netenkino atsakovo prašymo panaikinti 2019 m. spalio 16 d. nutartį.

III. Atsakovas A. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartį, tenkinti Arūno Savičiaus 2020 m. sausio 31 d. pateiktą prašymą panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti NMA prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Atsakovas paaiškina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-790-809/2020 panaikinęs NMA 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. SKP-26 „Dėl Arūnui Savičiui išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ susigrąžinimo“ vienareikšmiškai pripažino, kad NMA sprendimas negali būti laikomas tikėtinai pagrįstu, todėl nėra tenkinama ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąlyga, keliama reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės atsakovui sukelia didelius finansinius nepatogumus.

Pareiškėjas NMA pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad nors Vilniaus apygardos amdinistracinis teismas 2020 m. sausio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-790-809/2020 tenkino atsakovo skundą ir panaikino NMA 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. SKP-26 „Dėl Arūnui Savičiui išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ susigrąžinimo“ bei įpareigojo iš naujo įvertinti pažeidimų tyrimą bei priimti sprendimą, tačiau minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pažymi, jog NMA 2020 m. vasario 19 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos adminstracinio teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-790-809/2020, kuris šiuo metu yra nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajam administraciniame teisme (administracinė byla Nr. eA-3732-442/2020), todėl aplinkybės, lėmusios reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, neišnyko.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 4 d. nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti atsakovo prašymą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartimi nutarė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo areštuoti atsakovui Arūnui Savičiui, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartimi nustatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, panaikinimo. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-790-809/2020, kuriuo buvo grindžiamas ir atsakovo pateiktas prašymas, nėra įsiteisėjęs.

Atsakovas A. S. atskirajame skunde nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-790-809/2020 vienareikšmiškai pripažino, kad NMA sprendimas negali būti laikomas tikėtinai pagrįstu, todėl nėra tenkinama ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąlyga, keliama reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-790-809/2020 panaikino NMA 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. SKP-26 „Dėl Arūnui Savičiui išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 20072013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ susigrąžinimo“ ir įpareigojo iš naujo įvertinti pažeidimų tyrimą bei priimti sprendimą.

ABTĮ 132 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nagrinėjamu atveju, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-790-809/2020 yra apskųstas ABTĮ nustatyta tvarka (administracinė byla Nr. eA-3732-442/2020), taigi, nėra įsiteisėjęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl 2019 m. spalio 16 d. nutarties panaikinimo, kuria teismas nutarė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo areštuoti atsakovui A. S. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra skirtas tam, kad būtų apgintos pareiškėjų teisės, kylančios iš byloje pareikšto materialinio pobūdžio reikalavimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atsakovo A. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas