2018-02-27 Nr. AB-3881-3-61-3-05301-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-300-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05301-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui ir uždarajai akcinei bendrovei „Akmeda“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti valstybės įmonės Registrų centras (toliau – ir atsakovas, Registrų centras) 2015 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. (1.1.4.)s-4931 „Dėl prašymo išnagrinėjimo pakartotinai“.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2012 m. gruodžio 5 d. jis kreipėsi į Registrų centro Klaipėdos filialą, prašydamas informuoti, kokiu pagrindu pastatai (džiovykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paminklų dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lentpjūvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., toliau – pastatai) buvo įregistruoti žemės sklype, priklausančiame pareiškėjui bendrosios nuosavybės teise (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vieta – Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), toliau - žemės sklypas). 2012 m. gruodžio 20 d. Registrų centro Klaipėdos filialas pateikė atsakymą Nr. (4.4.2.)S-965, kuriame nurodė, kad statiniai įregistruoti teisėtai, tačiau atsisakė pateikti dokumentus, buvusius įregistravimo pagrindu, nes pareiškėjas nėra tinkamas subjektas, galintis gauti prašomus dokumentus. Pareiškėjas 2013 m. sausio 8 d. pateikė skundą Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai (toliau – Centrinis registratorius, Komisija), kuriame prašė pateikti prašomus dokumentus ir panaikinti pastatų teisinę registraciją. Centrinis registratorius 2013 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 32 Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimą paliko nepakeistą, o prašymą panaikinti pastatų teisinę registraciją atsisakė priimti kaip paduotą praleidus vieno mėnesio terminą.

3. Pareiškėjas nurodė, kad po to, kai jis kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Registrų centro Klaipėdos filialą pateikti prašytus dokumentus, Registrų centro Klaipėdos filialas prašymą tenkino geranoriškai ir 2013 m. gegužės 6 d. pateikė pareiškėjo advokatei dokumentus, kurių pagrindu buvo atlikta pastatų teisinė registracija. Susipažinęs su gautais dokumentais pareiškėjas 2013 m. gegužės 29 d. per įgaliotą asmenį uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Almontus“ padavė prašymą Nr. 299 Registrų centro Klaipėdos filialui, kuriame nurodė, kad registruojant pastatus padaryta klaida, kuri turi būti atitaisyta. 2013 m. birželio 14 d. Registrų centro Klaipėdos filialas pateikė atsakymą Nr. (4.6.10)RS-561, kuriuo pranešė, kad prašymą padavė asmuo, neturėjęs teisės tokį prašymą paduoti. 2013 m. liepos 3 d. pareiškėjas pateikė skundą Centriniam registratoriui ir prašė išregistruoti neteisėtai UAB „Akmeda“ vardu įregistruotus pastatus. Centrinis registratorius 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. 221 panaikino Klaipėdos filialo 2013 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-561 nustatęs, kad Klaipėdos filialas, t.y. teritorinis registratorius, neturėjo įgaliojimų vertinti savo priimto sprendimo, ir skundą dėl sprendimo įregistruoti pastatus paliko nenagrinėtą, kadangi dėl pastatų įregistravimo jau buvo pasisakyta Centrinio registratoriaus 2013 m. vasario 5 d. sprendime Nr. 32, atsisakant priimti tokį pareiškėjo prašymą, nes jis buvo paduotas praleidus vieno mėnesio terminą.

4. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad jis kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Centrinio registratoriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. 221 antrąją dalį, kuria skundas paliktas nenagrinėtas, taip pat prašydamas pripažinti neteisėtais Registrų centro Klaipėdos filialo veiksmus įregistruojant ginčo pastatus ir prašydamas įpareigoti pastatus išregistruoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-502-1892/2014 panaikino Centrinio registratoriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtas, o bylą dėl pastatų įregistravimo nutraukė.

5. Pareiškėjas nurodė, kad jis kreipėsi į Centrinį registratorių, prašydamas vykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį ir išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. liepos 3 d. skundą dėl Registrų centro Klaipėdos filialo 2013 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-561, tačiau Registrų centras 2014 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. (1.1.4.)s-4846 atsisakė iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2013 m. liepos 3 d. skundą, nes neliko paties skundo objekto, t. y. nėra skundžiamo sprendimo. Pareiškėjas šį sprendimą skundė teismui, prašydamas jį panaikinti ir įpareigoti Registrų centrą išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. liepos 3 d. skundą, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5658-281/2015 pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pareiškėjas teigė, jog kadangi teismas dar kartą patvirtino, jog Registrų centro Klaipėdos filialo 2013 m. birželio 14 d. sprendimas yra panaikintas, pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į Registrų centro Klaipėdos filialą, prašydamas iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2013 m. gegužės 29 d. prašymą Nr. 299. Registrų centro Klaipėdos filialas šį prašymą persiuntė Centriniam registratoriui, kuris 2015 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. (1.1.4.)s-4931 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) prašymo netenkino ir nurodė, kad pareiškėjo 2013 m. gegužės 29 d. prašymas buvo išnagrinėtas, procedūra yra baigta.

7. Pareiškėjo manymu, Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų. Nors Centrinis registratorius remiasi tuo, kad procedūra buvo baigta, tačiau pareiškėjas teigia, kad procedūra buvo baigta ne visiškai, nes buvo panaikintas Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymą, todėl šis prašymas taip ir liko neišnagrinėtas: visai nebuvo nagrinėta prašymo dalis dėl neteisėtai įregistruotų pastatų. Pareiškėjo manymu, atsakovas turėtų būti įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. gegužės 29 d. prašymą Nr. 299 dėl padarytų klaidų atitaisymo. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai akcentavo, kad Registrų centras nėra tinkamai įvykdęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-502-1892/2014, todėl privalo ją įvykdyti.

8. Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

9. Atsakovo teigimu, Registrų centro 2015 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. (1.1.4.)s-4931 atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, jame detaliai išdėstytos faktinės aplinkybės bei teisės normos, nurodyta apskundimo tvarka. Atsakovas teigė, kad dėl pareiškėjo 2013 m. gegužės 29 d. prašymo, adresuoto Registrų centro Klaipėdos filialui, yra baigta administracinė procedūra, įskaitant apskundimą administraciniam teismui. Skundas dėl teisinės registracijos pagrįstumo buvo paliktas nenagrinėtas dėl to, kad buvo praleistas terminas skundui paduoti, tai patvirtinta Centrinio registratoriaus 2013 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 32, teisme ši sprendimo dalis nenuginčyta.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Akmeda“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė, kad Registrų centras Skundžiamame sprendime pareiškėjui aiškiai nurodė faktines aplinkybes, savo sprendimą argumentavo tuo, kad pareiškėjo prašymas jau buvo išnagrinėtas ir administracinė procedūra baigta, pareiškėją atstovavo administracines procedūras išmanantis specialistas, todėl pareiškėjo skundo argumentai, jog pažeistos jo teisės negavus visos reikiamos informacijos, vertintini kritiškai.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo K. M. skundą.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas per įgaliotą asmenį UAB „Almontus“ 2015 m. rugsėjo 25 d. padavė prašymą Registrų centro Klaipėdos filialui, kuriame priminė apie savo 2013 m. gegužės 29 d. prašymą Nr. 299, kuriuo jis prašė išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro pastatus, įregistruotus UAB „Akmeda“ vardu. 2015 m. rugsėjo 25 d. prašyme pareiškėjas nurodė jo 2013 m. gegužės 29 d. prašymo nagrinėjimo eigą, vykusius teisminius ginčus, teismų sprendimus, ir remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-502-1892/2014, darė išvadą, kad Registrų centro Klaipėdos filialo 2013 m. birželio 14 d. sprendimas Nr. (4.6.10.)RS-561 yra panaikintas, todėl Registrų centro Klaipėdos filialas privalo iš naujo išnagrinėti UAB „Almontus“ pareiškėjo vardu pateiktą 2013 m. gegužės 29 d. prašymą Nr. 299 dėl UAB „Akmeda“ pastatų ir daiktinių teisių į juos išregistravimo. Skundžiamame sprendime, išnagrinėjus pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 25 d. prašymą, padaryta išvada, jog pareiškėjo 2013 m. gegužės 29 d. prašymas buvo išnagrinėtas ir jo nagrinėjimo procedūra baigta, bei nurodyta, jog aplinkybė, kad Registrų centro Klaipėdos filialo 2013 m. birželio 14 d. sprendimas Nr. (4.6.10.)RS-561 yra panaikintas Centrinio registratoriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. 221, kuris yra galiojantis ir nenuginčytas, nesudaro pagrindo teigti, kad Registrų centras turi pareigą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2013 m. gegužės 29 d. prašymą.

13. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas nurodė, kad vertinant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-1892/2014 būtina atsižvelgti į jos motyvuojamąją dalį, kurioje paaiškinta, kodėl Centrinio registratoriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. 221 dalis, kuria pareiškėjo skundas dėl teritorinio registratoriaus 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo įregistruoti pastatus paliktas nenagrinėtas, naikinama: „<...> VĮ Registrų centras, padaręs išvadą, kad be kita ko pareiškėjas kelia ginčą dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo, 2013 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 221 įformino perteklinį, faktiniams bylos duomenims prieštaraujantį, administracinį sprendimą iš esmės nenagrinėti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo teisėtumo klausimo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimas keičiamas ir Komisijos 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. 221 apskųstoji dalis naikinama“.

14. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimas dėl pastatų išregistravimo ir daiktinių teisių į juos išregistravimo buvo baigtas – galiausiai byla nutraukta, nes pareiškėjas iki pabaigos nepasinaudojo privaloma ikiteismine tokių ginčų nagrinėjimo tvarka, nustatyta Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto registro įstatymo 30–32 straipsniuose. Šiuo metu ta tvarka pasinaudoti taip, kad būtų tęsiamas pareiškėjo 2013 m. gegužės 29 d. prašymo nagrinėjimas, teismo vertinimu, galimybės nėra, nes pareiškėjas kartu su minėtu prašymu nepateikė prašymo atnaujinti jo padavimo terminą, nors apie tokį reikalavimą pareiškėjui buvo žinoma.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė dar vieną skundą, kuris 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5658-281/2015 buvo atmestas. Šioje byloje pareiškėjas skundė Registrų centro 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. (1.1.4.)s4846 ir prašė įpareigoti Registrų centrą ikiteismine tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. liepos 3 d. skundą, kuriuo pareiškėjas skundė jau minėtą Registrų centro Klaipėdos filialo 2013 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-561, t. y. prašė išnagrinėti tą patį skundą Centriniam registratoriui dėl Registrų centro Klaipėdos filialo 2013 m. birželio 14 d. sprendimo, dėl ko jau vyko pirmiau paminėta administracinė byla, joje pareiškėjas neginčijo Registrų centro Klaipėdos filialo 2013 m. birželio 14 d. sprendimo panaikinimo, kurį atliko Centrinis registratorius.

16. Teismo vertinimu, panaikinus Registrų centro Klaipėdos filialo 2013 m. birželio 14 d. sprendimą, bet ne tuo pagrindu, kad jame būtų netinkamai išnagrinėtas pareiškėjo prašymas, o dėl to, jog teritorinis registratorius negalėjo imtis nagrinėti skundą dėl savo paties sprendimo, liko situacija, kai pareiškėjo 2013 m. gegužės 29 d. prašymas neišnagrinėtas privaloma ikiteismine tvarka, tačiau ne dėl Centrinio registratoriaus kaltės, o dėl to, kad prašymas paduotas praleidus vieno mėnesio terminą ir neparašant tą terminą atnaujinti. Tai reiškia, kad pareiškėjo 2013 m. gegužės 29 d. prašymas liko nenagrinėtas, o tuo ir pasibaigė jo nagrinėjimo administracinė procedūra. Teismas nurodė, kad pareiškėjas niekada nėra teikęs skundo kartu su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą, nors apie tokį reikalavimą buvo informuotas dar Centrinio registratoriaus 2013 m. vasario 5 d. sprendime Nr. 32.

17. Teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai, jog Skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nepagrįsti, Skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti pagrindo nėra.

III. 18. Pareiškėjas K. M. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, teismas neįsigilino į bylos esmę, sprendime vadovavosi tik vienos šalies argumentais, neteisingai taikė materialinės teisės normas. Pareiškėjas mano, kad jis nėra praleidęs termino skundui paduoti, jis savo teises pradėjo ginti nepraleidęs vieno mėnesio termino nuo tada, kai jis sužinojo apie savo pažeistas teises, t. y. kai jo advokatei 2013 m. gegužės 6 d. Registrų centro Klaipėdos filialas pateikė prašomus dokumentus ir informaciją apie tai, kad nėra jokio viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo dėl ginčijamų pastatų įregistravimo.

20. Pareiškėjas nurodo, kad teismas 2013 m. gegužės 29 d. pareiškėjo prašymą įvardijo kaip kreipimąsi į viešojo administravimo subjektą, o ne kaip skundą, kuris turėtų būti nagrinėjamas ginčo ne teisme nagrinėjimo tvarka, tačiau prašymui nepagrįstai taikė ikiteisminio nagrinėjimo tvarką ir nurodė, kad kartu su prašymu turėjo būti pateiktas ir prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Be to, pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai Registrų centro 2015 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. (1.1.4.)s-4931 vertino kaip ginčo nagrinėjimo privaloma išankstinių ginčų sprendimo ne teismo tvarka rezultatą, nes, pareiškėjo manymu, tai buvo tiesiog neigiamas viešojo administravimo subjekto atsakymas (sprendimas) į pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 25 d. prašymą, skirtą Registrų centro Klaipėdos filialui, o Registrų centro atsakymo apskundimui nėra numatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

21. Apeliantas taip pat teigia, kad ginčas šioje byloje yra kilęs dėl viešojo administravimo subjekto neteisėto atsisakymo ištaisyti klaidingus duomenis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 33 straipsnyje nustatyta tvarka, o ne dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo naikinimo, todėl sprendimą dėl prašymo ištaisyti Nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis turėjo priimti teritorinis registratorius.

22. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, mano, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas šioje administracinėje byloje nagrinėjamas faktines ir teisines aplinkybes, jas tinkamai vertino ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

23. Atsakovas nurodo, kad nei pareiškėjo prašymai, teikti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, nei skundai teismams, kuriuose pareiškėjas reiškė reikalavimus dėl neteisėtai atliktos pastatų registracijos panaikinimo ir UAB „Akmeda“ nuosavybės teisių išregistravimo, nebuvo grindžiami Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsniu, o buvo akcentuojama, jog pastatų įregistravimas UAB „Akmeda“ vardu atliktas neteisėtai, nesant tam reikalingų dokumentų.

24. Atsakovo manymu, akivaizdu, jog 2013 m. gegužės 29 d. prašyme keliamu reikalavimu išregistruoti statinius bei UAB „Akmeda“ nuosavybės teises į juos iš esmės buvo keliamas teritorinio registratoriaus 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo dėl ginčijamos pastatų teisinės registracijos teisėtumo klausimas, todėl Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio nuostatos šiuo atveju netaikytinos, nes pagal šią nustatą gali būti taisomi tik duomenys, kurie neatitinka dokumentų, kurių pagrindu tie duomenys buvo įrašyti, ir techninio pobūdžio klaidos.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Akmeda“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo administracinę bylą nutraukti arba pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad šioje byloje pareiškėjas kreipiasi dėl jo 2013 m. gegužės 29 d. prašymo išregistruoti pastatus vykdymo, o toks pareiškėjo prašymas jau yra išnagrinėtas anksčiau nagrinėtose administracinėse bylose Nr. A-502-1892/2014 ir Nr. eI-5658-281/2015, todėl mano, kad ši byla nutrauktina remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nenagrinėjamas ir remiantis ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi, kurioje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kadangi apeliaciniame skunde pareiškėjas kelia naują reikalavimą dėl klaidingų duomenų ištaisymo, remdamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio nuostatomis.

27. Tuo atveju, jeigu pareiškėjo apeliaciniame skunde naujai nurodytos aplinkybės dėl registro klaidų ištaisymo nebus pripažintos naujo reikalavimo pareiškimu pagal ABTĮ 134 straipsnio 6 dalį, pareiškėjas mano, kad šios bylos kontekste negali būti taikomas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnis, kadangi taikant šią nuostatą taisomos duomenų klaidos, o ne išregistruojamas daiktas arba naikinama daikto registracija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo K. M. skundas dėl VĮ Registrų centro 2015 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. (1.1.4.)s-4931 „Dėl prašymo išnagrinėjimo pakartotinai“ panaikinimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

29. Skundžiamu sprendimu VĮ Registrų centras atsisakė tenkinti pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 25 d. prašymą pakartotinai išnagrinėti jo 2013 m. gegužės 29 d. prašymą Nr. 299, kuriuo pareiškėjas prašė išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro pastatus, įregistruotus UAB „Akmeda“ vardu, ir daiktines teisies į juos. Pareiškėjas savo 2015 m. rugsėjo 25 d. prašymą grindė tuo, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2013 m. birželio 14 d. sprendimas Nr. (4.6.10.)RS-561 yra panaikintas.

30. Bylos duomenys patvirtina, kad išnagrinėjęs pareiškėjo 2013 m. gegužės 29 d. prašymą Nr. 229, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2013 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-561 šį prašymą atmetė (administracinės bylos Nr. I-502-1892-14 b. l. 19). Teritorinio registratoriaus 2013 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-561 pareiškėjas apskundė centriniam registratoriui, kuris 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. 221 nustatęs, jog teritorinis registratorius neturėjo įgaliojimų vertinti savo priimto sprendimo, panaikino VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2013 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-561 ir skundą dėl teritorinio registratoriaus 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo įregistruoti pastatus paliko nenagrinėtu (administracinės bylos Nr. I-502-1892-14 b. l. 11). Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2014 m. spalio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-502-1892/2014 nustatė, jog VĮ Registrų centras, padaręs išvadą, kad, be kita ko, pareiškėjas kelia ginčą dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo, 2013 m. rugpjūčio 7 d. rašte Nr. 221 įformino perteklinį, faktiniams bylos duomenims prieštaraujantį administracinį sprendimą iš esmės nenagrinėti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo teisėtumo klausimo (t. y. VĮ Registrų centras priėmė perteklinį sprendimą), todėl panaikino Registrų centro 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. 221 dalį, kuria pareiškėjo skundas dėl teritorinio registratoriaus 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo panaikinimo paliktas nenagrinėtas. Kitos Registrų centro 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. 221 dalies teismas nevertino ir dėl jos nepasisakė, nes jos pareiškėjas teismui neskundė. Be to, LVAT nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo veiksmus įregistruojant Nekilnojamojo turto registre pastatus pripažinti neteisėtais nuo įregistravimo momento, o pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro pastatus paliktas nenagrinėtas nustačius, kad ginčas nėra išnagrinėtas privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.

31. Taigi, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2013 m. birželio 14 d. sprendimas Nr. (4.6.10.)RS-561 yra panaikintas, o centrinio administratoriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. 221 nėra panaikintas visa apimtimi – panaikinta jo dalis, kuria paliktas nenagrinėtas pareiškėjo skundas dėl teritorinio registratoriaus 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo panaikinimo, todėl likusi Registrų centro 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. 221 dalis yra galiojanti.

32. Aplinkybė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu (LVAT 2014 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1892/2014) Registrų centro 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. 221 dalis, kuria pareiškėjo skundas dėl teritorinio registratoriaus 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo įregistruoti ginčo nekilnojamuosius daiktus bei nuosavybės teises į juos panaikinimo paliktas nenagrinėtas, yra panaikinta, pati savaime nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo atveju atsakovas turi pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. gegužės 29 d. prašymą Nr. 299.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas prašymą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro pastatus, įregistruotus UAB „Akmeda“ vardu, ir daiktines teisies į juos yra teikęs ir 2013 m. sausio 8 d. (administracinės bylos Nr. I-502-1892-14 b. l. 90), kurį nagrinėdamas centrinis registratorius 2013 m. vasario 5 sprendimu Nr. 32 nustatė, kad skundas dėl pastatų teisinės registracijos panaikinimo paduotas praleidus tokio skundo padavimo terminą ir neprašoma šį terminą atnaujinti. Be to, administracinėje byloje Nr. A-502-1892/2014 pareiškėjas, be kita ko, taip pat kėlė reikalavimą įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą išregistruoti ginčo pastatus bei daiktines teises į juos, ir teismas šį reikalavimą paliko nenagrinėtą, nes konstatavo, jog pareiškėjas nepasinaudojo privaloma ikiteismine tokių ginčų nagrinėjimo tvarka.

34. Atitinkamai centrinio registratoriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendime Nr. 221 yra pažymėta, kad pareiškėjo prašymas panaikinti ginčo pastatų bei UAB „Akmeda“ nuosavybės teisių į juos registraciją Nekilnojamojo turto registre jau buvo pareikštas ir dėl jo buvo pasisakyta centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. vasario 5 d. sprendime Nr. 32, kuriuo atsisakyta priimti skundą, nes jis paduotas praleidus vieno mėnesio skundo padavimo terminą ir neprašoma jo atnaujinti.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo 2013 m. sausio 8 d. ir 2013 m. gegužės 29 d. skundai, dėl kurių buvo priimti centrinio registratoriaus 2013 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. 32 ir 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. 221, vertintini kaip iš esmės tapatūs, nes abu skundai yra dėl to paties dalyko, pareikšti tuo pačiu pagrindu, abiejuose nėra prašoma atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir abiem skundais pareiškėjo reikalaujamų veiksmų atlikimas sukeltų tas pačias teisines pasekmes. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas Registrų centro 2013 m. vasario 5 d. sprendimą atsisakyti priimti jo skundo reikalavimą panaikinti teisinę pastatų registraciją įstatymų nustatyta tvarka būtų skundęs teismui, t. y. jis yra galiojantis, todėl Registrų centras, 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendime Nr. 221 pagrįstai pasisakė, kad tuo pačiu klausimu jau yra priimtas sprendimas. Kaip minėta, centrinio administratoriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. 221 nėra panaikintas visa apimtimi, panaikinta tik dalis, kuria paliktas nenagrinėtas pareiškėjo skundas dėl teritorinio registratoriaus 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo panaikinimo, o likusi sprendimo dalis yra galiojanti.

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 23 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjui neginčijant teismui kitos Registrų centro 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. 221 dalies, ginčas dėl teritorinio registratoriaus sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo baigėsi išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą stadijoje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymo išregistruoti iš Nekilnojamojo registro ginčo pastatus ir daiktines teises į juos nagrinėjimo administracinė procedūra yra baigta.

37. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad juo yra įtvirtintas draudimas viešojo administravimo subjektui pradėti (inicijuoti) administracines procedūras bei priimti sprendimus, jeigu teismas arba jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu. Tokiais atvejais, antroji (pakartotinė) administracinė procedūra yra negalima ir negali būti vykdoma.

38. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjas iš esmės dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu inicijuoja dar vieną viešojo administravimo procedūrą, kuri teisės aktų nustatyta tvarka yra išspręsta, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą dar kartą nagrinėti jo 2013 m. gegužės 29 d. prašymą Nr. 299, yra prieštaraujantis minėtoms Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatoms, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, kad ginčas šioje byloje yra kilęs dėl viešojo administravimo subjekto neteisėto atsisakymo ištaisyti klaidingus duomenis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl sprendimą dėl prašymo ištaisyti Nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis turėjo priimti teritorinis registratorius, nepripažintini naujo reikalavimo pareiškimu pagal ABTĮ 134 straipsnio 6 dalį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad administracinė procedūra yra baigta, yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjant šią administracinę bylą, ir vertinant pareiškėjo prašymo iš naujo nagrinėti jo 2013 m. gegužės 29 d. prašymą netenkinimo pagrįstumą.

40. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Patikrinusi bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnyje nustatyta tvarka, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kitų pareiškėjo pretenzijų, be kita ko, jog jo argumentai dėl skundžiamo sprendimo neatitikimo VAĮ reikalavimų buvo nepagrįsti.

41. Sisteminė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų analizė ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad skundžiamas VĮ Registrų centro 2015 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. (1.1.4.)s-4931 „Dėl prašymo išnagrinėjimo pakartotinai“ yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti pagrindo nėra. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė teisiškai reikšmingus faktus ir juos kvalifikavo, tinkamai pritaikydamas materialiosios teisės normas bei laikydamasis ABTĮ įtvirtintų proceso teisės normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė