2013-03-15 Nr. AB-590-3-65-3-00019-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A520-396/2013

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00019-2012-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2; 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba, VSDFV) Panevėžio skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. (2.32)3-22084 „Dėl prašymo perkelti į kitas pareigas“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsakovas netenkino pareiškėjos prašymo dėl perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas pareigas; įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, susijusius su pareiškėjos perkėlimu tarnybinio kaitumo būdu į kitas pareigas.

Pareiškėja skunde paaiškino, kad iki 2011 m. gruodžio 30 d. ėjo Fondo valdybos Biržų skyriaus direktorės pareigas. Nurodė, kad 2011 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 884 buvo paskelbta Fondo valdybos teritorinių skyrių reorganizacija. 2011 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjai buvo įteiktas pranešimas apie Fondo valdybos Biržų skyriaus direktorės pareigybės panaikinimą, kuriame nurodyta, jog pareigybė naikinama nuo 2011 m. gruodžio 30 d. Pažymėjo, jog pagal naujai patvirtintą pareigybių pavadinimą ir skaičių pagrindiniame Panevėžio skyriuje buvo patvirtinta A lygio 14 kategorijos valstybės tarnautojo Biržų skyriaus vedėjo pareigybė. Teigė, jog atsakovas skundžiamu Sprendimu nepagrįstai netenkino jos prašymo perkelti tarnybinio kaitumo būdu į 2012 m. sausio 1 d. naujai steigiamas žemesnes Fondo valdybos Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas, nors, pareiškėjos manymu, privalėjo ją perkelti, vykdydamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, VTĮ) 43 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi ji atitiko bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, bei pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Pareiškėja manė, kad atsakovas neturėjo atsižvelgti į Fondo valdybos 2011 m. gruodžio 23 d. rašte nurodytą informaciją dėl jos tarnybinės veiklos, nes ji buvo bausta tarnybine nuobauda už pažeidimus, nesusijusius su būsimų pareigų vykdymu, be to, pašalino pažeidimų pasekmes. Nurodė, jog atsakovas turėjo atsižvelgti į tai, kad ji turėjo ilgametę nepriekaištingos tarnybos kaip įstaigos vadovė patirtį, už savo tarnybinę veiklą buvo daug kartų skatinta.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyrius atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog Fondo valdybos Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus A lygio 14 kategorijos vedėjo pareigybė įsteigta Fondo valdybos Panevėžio skyriaus direktoriaus 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-132 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus“ nuo 2012 m. sausio 1 d. 2011 m. gruodžio 19 d. Fondo valdybos Panevėžio skyriuje buvo gautas Fondo valdybos Biržų skyriaus direktorės R. G. 2012 m. gruodžio 16 d. prašymas perkelti ją tarnybinio kaitumo būdu iš įstaigos vadovo – Biržų skyriaus A lygio 14 kategorijos – direktoriaus pareigų į karjeros valstybės tarnautojo – Fondo valdybos Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus A lygio 14 kategorijos vedėjo pareigas nuo 2012 m. sausio 1 d. Fondo valdybos Panevėžio skyrius gavo Fondo valdybos, tuometinio pareiškėjos darbdavio, 2011 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. P2-152 „Dėl R. G. tinkamumo užimti Fondo valdybos Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas“ ir, atsižvelgęs į rašte nurodytą pareiškėjos tarnybinę veiklą bei Fondo valdybos nuomonę dėl pareiškėjos tinkamumo užimti Fondo valdybos Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas, priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjos prašymo ir, vadovaudamasis Valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1114, (toliau – ir Taisyklės) 8 punktu, apie priimtą sprendimą 2011 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. (2.32)3-22084 informavo pareiškėją, kad jos 2011 m. gruodžio 16 d. prašymas dėl perkėlimo į Fondo valdybos Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas netenkinamas. Nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai vadovaujasi VTĮ 43 straipsnio 3 dalies nuostatomis, o VTĮ 20 straipsnio 4 dalies nuostatos imperatyviai neįpareigoja priimti pareiškėją į kitas pareigas tarnybinio kaitumo būdu. Atsakovas manė, kad turėjo teisę rinktis darbuotoją bei tuo tikslu vertinti pareiškėjos darbdavio suteiktą informaciją apie pareiškėjos tarnybinę veiklą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjos perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas pareigas turėjo diskrecijos teisę apsispręsti dėl prašančio priimti į pareigas asmens priėmimo bei atsižvelgti į Fondo valdybos kaip pareiškėjos darbdavio atsakovui pateiktą informaciją apie pareiškėjos tarnybinę veiklą. Teigė, jog Sprendimas priimtas nepažeidžiant VTĮ 20 straipsnio 4 dalies nuostatų, o pareiškėjos minima VTĮ 43 straipsnio 3 dalis nėra aktuali. Pažymėjo, kad Biržų skyriui faksu gavus Fondo valdybos 2011 m. vasario 22 d. įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjai skyrimo nebuvo užtikrinta, kad šie duomenys būtų įvesti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų registrą, todėl registre nesant būtinų duomenų, pareiškėjai nepagrįstai įteiktas padėkos raštas. Nurodė, jog pareiškėjos minimų 2011 m. kovo 11 d. rašto Nr. (1.3) 1-1033 ir 2011 m. lapkričio 17 d. rašto Nr. (1.3) 1-3186 Fondo valdybos dokumentų apskaitos sistemoje nėra.

Paaiškino, jog pareiškėjos teiginys, kad vykdant teritorinių skyrių pertvarką ji pateikė Fondo valdybai pasiūlymų dėl veiklos tobulinimo ir darbo organizavimo gerinimo, yra nepagrįstas.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nustatė, kad pareiškėja 1990 m. lapkričio 19 d. buvo priimta, o 2011 m. gruodžio 30 d. atleista iš įstaigos vadovo valstybės tarnautojo A lygio 14 kategorijos – Fondo valdybos Biržų skyriaus direktorės pareigų pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Apie pareigybės panaikinimą pareiškėjai buvo pranešta 2011 m. rugpjūčio 10 d. darbdavio pranešimu. Pareiškėjos pareigybė panaikinta dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių struktūrinių pertvarkymų ir reorganizavimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr.884, Fondo valdybos direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymais Nr. V-292, Nr. V-297, Nr. V-298 ir kt. Iki atleidimo iš pareigų, t. y. 2011 m. gruodžio 16 d., pareiškėja pateikė prašymą atsakovui dėl perkėlimo į 2012 m. sausio 1 d. steigiamas žemesnes Fondo valdybos Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo A lygio 14 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o atsakovas 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. (2.32.)3-22084 „Dėl prašymo perkelti į kitas pareigas“ šio prašymo netenkino.

Nurodė, jog VTĮ 43 straipsnio 3 dalies nuostatos pareiškėjos inicijuoto ginčo santykių nereglamentuoja, nes pareiškėja skundžia atsakovo sprendimą, priimtą tuo metu, kai pareiškėja užėmė valstybės tarnautojo – įstaigos vadovo – pareigas ir nebuvo iš jų atleista. Be to, iš pareiškėjos paaiškinimo nustatė, kad po atleidimo iš pareigų, pareiškėja dėl valstybės tarnautojo statuso atkūrimo nustatyta tvarka nesikreipė.

Pažymėjo, jog pareiškėjos inicijuoto ginčo, t. y. valstybės tarnautojų tarnybinio kaitumo, santykius, reglamentuoja VTĮ 20 straipsnis. Rėmėsi šio straipsnio 4 dalimi, Taisyklių 7, 8 punktais. Sprendė, kad teisės aktai, reglamentuojantys valstybės tarnautojų – įstaigos vadovų – tarnybinį kaitumą, siekiant efektyviai įgyvendinti įstaigai priskirtas funkcijas, suponuoja atsakovui diskrecijos teisę pasirinkti darbuotoją, apsisprendžiant dėl prašančio priimti į pareigas asmens priėmimo ar nepriėmimo. Nurodė, jog diskrecijos teisė nereiškia, kad sprendimas dėl darbuotojo pasirinkimo, jo priėmimo ar nepriėmimo į pareigas gali būti absoliučiai nemotyvuotas ir su niekuo nesaistomas, todėl jis turi būti priimtas, remiantis objektyviais kriterijais, laikantis viešojo administravimo principų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 1 straipsnis, 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnis).

Teismas nustatė, jog atsakovas pareiškėjos prašymo netenkino, nurodydamas, kad toks sprendimas priimtas, atsižvelgiant į pridedamame Fondo valdybos 2011 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. P-2 išdėstytą pareiškėjos darbdavio – Fondo valdybos – nuomonę. Byloje nustatyta, kad pareiškėja gavo tiek atsakovo sprendimą dėl jos prašymo perkelti į kitas pareigas tarnybinio kaitumo tvarka netenkinimo, tiek ir paties Fondo valdybos rašto, į kuriame išdėstytą informaciją priimdamas sprendimą atsakovas atsižvelgė, nuorašą. Pareiškėjos tuometinio darbdavio – Fondo valdybos – rašte Nr. P2-152 „Dėl R. G. tinkamumo užimti fondo valdybos Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas“ buvo pateikta informacija apie prieš pareiškėją atliktą tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl Fondo valdybos Vidaus audito departamento 2010 m. gruodžio 31 d. vidaus veiklos ir valdymo audito ataskaitoje Nr. AT-27 „Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Biržų skyriaus vidaus veiklos ir valdymo audito ataskaita“ nustatytų teisės aktų taikymo nesilaikymo atvejų. 2011 m. vasario 19 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. TN-12 buvo konstatuota, kad pareiškėja neatliko (netinkamai atliko) jos pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos užtikrinti, kad Fondo valdybos Biržų skyriaus veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų, bei VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos pareigos laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos pareigos tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Rašte nurodoma, kad už padarytą tarnybinį nusižengimą pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda, kuri galiojo iki 2012 m. vasario 22 d. Taip pat rašte nurodyta, kad pareiškėja nepateikė Fondo valdybai pasiūlymų dėl veiklos tobulinimo ar darbo organizavimo gerinimo tiek sistemos mastu, tiek ir Biržų skyriuje. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjos darbdavys išsakė nuomonę, kad pareiškėja negalės nepriekaištingai vykdyti Fondo valdybos Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigų.

Teismas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintu tarnybinės pagalbos principu, nustatė, kad teisinis reglamentavimas nedraudė atsakovui gauti informaciją apie pas jį į pareigas pretenduojančio asmens tarnybinę veiklą iš šio asmens darbdavio ir atsižvelgti į jo nuomonę bei taip motyvuoti priimamą sprendimą. Pažymėjo, jog pareiškėja neginčija, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos prašymo dėl tarnybinio kaitumo nagrinėjimo metu pareiškėja turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą už teisės aktų nesilaikymą (laikymosi neužtikrinimą) savo tarnybinėje veikloje. Taip pat nurodė, kad byloje esantys įrodymai paneigia pareiškėjos tvirtinimą, jog visi atsakovui jos darbdavio pateiktoje informacijoje dėl Fondo valdybos Vidaus audito departamento 2010 m. gruodžio 31 d. Fondo valdybos Biržų skyriaus vidaus veiklos ataskaitoje nustatyti teisės aktų pažeidimo atvejai buvo pašalinti ir rekomendacijos įgyvendintos.

Teismas darė išvadą, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, teisės aktų nepažeidė ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo. Pažymėjo, jog jau bylos iškėlimo metu pareiškėja buvo praradusi valstybės tarnautojo statusą, tačiau įstatymų nustatyta tvarka negynė šios savo ginčijamos teisės (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis, 33 straipsnio 1 dalis), o nebūdama valstybės tarnautoja, ji negali būti perkeliama tarnybinio kaitumo būdu į kitas pareigas (VTĮ 20 straipsnio 4 dalis).

III. Pareiškėja R. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą, panaikinti Fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. (2.32)3-22084 „Dėl prašymo perkelti į kitas pareigas“, įpareigoti Fondo valdybos Panevėžio skyrių atlikti veiksmus, susijusius su pareiškėjos perkėlimu kaitumo būdu į kitas žemesnes valstybės tarnautojo pareigas.

Apeliaciniame skunde pareiškėja išdėsto bylos aplinkybes. Taip pat nurodo, jog iki 2011 m. gruodžio 30 d. pareiškėjai turėjo būti siūlomos laisvos pareigybės naujoje struktūroje, tačiau ji jokio pasiūlymo negavo, nors 2011 m. gruodžio 15 d. buvo įsteigta nauja karjeros valstybės tarnautojo – VSDFV Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigybė. Teigia, jog teismas, vertindamas Sprendimą, neįvertino to, kad atsakovas yra tiesiogiai pavaldus Fondo valdybai. Pareiškėja atsisakymą perkelti į žemesnes valstybės tarnautojo pareigas galiojančios nuobaudos pagrindu vertina kaip skiriamą jai antrą (sunkesnę) nuobaudą už tą pati nusižengimą (audito metu nustatytus trūkumus). Pažymi, kad 2011 metais nebuvo vykdytas pareiškėjos tarnybinės veiklos nei kasmetinis, nei neeilinis vertinimas, o Fondo valdyba nepateikė įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos tinkamumo užimti prašomas pareigas svarstymo faktą, be to, negalėjo paaiškinti, kokiais kriterijais ir kokiu būdu buvo įvertintas pareiškėjos tinkamumas užimti prašomas pareigas. Pareiškėja taip pat nurodo, jog teismas neatsižvelgė į pareiškėjos argumentus, paneigiančius Fondo valdybos 2012 m. kovo 30 d. rašte Nr. (2.20)I-2109) išdėstytus tikrovės neatitinkančius teiginius, o tik atkreipė dėmesį į 2011 m. vasario 15 d. Fondo valdybos pažymą Nr. AT4-7 apie VSDFV Biržų skyriaus 2010 m. gruodžio 31 d. ataskaitoje Nr. AT-27 pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą, kuri pareiškėjai nebuvo pateikta susipažinti. Pažymi, jog nebuvo supažindinta ir su Fondo valdybos Biržų skyriaus vidaus veiklos ir valdymo audito medžiagos svarstymo posėdžio, kuris įvyko 2011 m. sausio 13 d., protokolu.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą išdėsto iš esmės analogiškus argumentus kaip ir atsiliepime į skundą. Taip pat nurodo, jog nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad atsakovui, gavusiam savo tiesioginio darbdavio (Fondo valdybos) raštą, diskrecijos teisės (pasirinkimo laisvės) nelieka. Mano, kad teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad diskrecijos teisė negali būti absoliuti, nemotyvuota ir su niekuo nesaistoma. Teigia, jog logiškai nesuprantamas pareiškėjos atsisakymo perkelti ją į kitas pareigas pagrindimas galiojančia nuobauda bei vertinimas kaip antros (sunkesnės) nuobaudos skirimas už tą patį nusižengimą (audito metu nustatytus pažeidimus). Nurodo, kad nuobauda buvo paskirta Fondo valdybos direktoriaus įsakymu, o sprendimą netenkinti pareiškėjos prašymo perkelti ją į kitas pareigas priėmė Fondo valdybos Panevėžio skyrius direktorius, t. y. šie dvejų skirtingų institucijų sprendimai priimti dėl visiškai nesusijusių tarpusavyje klausimų. Atsakovas mano, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, teisingai konstatavo kad Sprendimas priimtas nepažeidžiant teisės aktų, kad pareiškėja jau praradusi valstybės tarnautojo statusą ir šios savo ginčijamos teisės negynė įstatymų nustatyta tvarka ir jai negali buti taikomos VTĮ 20 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą kartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą. taip pat teigia, jog Panevėžio apygardos administracinis teismas išsamiai išanalizavo ir tinkamai įvertino Fondo valdybos Panevėžio skyriaus jam teisės aktais suponuotos diskrecijos teisės įgyvendinimo ir pareiškėjos prašymo dėl perkėlimo į kitas pareigas netenkinimo aplinkybes bei padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, teisės aktų nepažeidė. Pažymi, jog pats tiesioginio pavaldumo faktas negali būti vertinamas kaip savarankiška diskrecijos teisės (pasirinkimo laisvės) suvaržymo ar panaikinimo aplinkybė.

Mano, kad teismas teisingai ir pagristai Fondo valdybos 2011 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. P2-152, jame išdėstytus faktus vertino kaip motyvus, objektyvius kriterijus, padėjusius Fondo valdybos Panevėžio skyriui apsispręsti dėl pareiškėjos priėmimo ar nepriėmimo į pareigas. Nurodo, kad pareiškėja nepagristai sutapatino dvi skirtingas ir savarankiškas teisines aplinkybes (procedūras) – atleidimo iš pareigų procedūrą ir tarnybinio kaitumo procedūrą. Pažymi, jog valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą gali paskirti tik jį į pareigas priėmęs asmuo, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo nustatytais reikalavimais bei griežtai laikydamasis tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros, o atsisakymas pareiškėją perkelti į žemesnes valstybės tarnautojo pareigas, kurį pareiškėja nepagrįstai vertina kaip antros (sunkesnės) tarnybinės nuobaudos už tą patį tarnybinį nusižengimą paskyrimą, yra priimtas Fondo valdybos Panevėžio skyriaus, t. y. kito juridinio asmens vadovo, be to, nebuvo atliekamos teisės aktais nustatytos privalomos procedūros tarnybinei nuobaudai skirti.

Daro išvadą, kad pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo kontrolė – pažangos stebėjimas, yra savarankiška ir nepriklausoma vidaus audito procedūros dalis, todėl yra nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad Fondo valdybos Vidaus audito departamento 2011 m. vasario 15 d. pažyma Nr. AT4-7 apie Biržų skyriaus 2011 m. gruodžio 31 d. ataskaitoje Nr. AT-27 pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą sudaryta, vykdant tarnybinį tyrimą dėl nuobaudos skyrimo. Fondo valdybos nuomone, pareiškėjos su pažyma apie rekomendacijų įgyvendinimą ir Fondo valdybos Biržų skyriaus vidaus veiklos ir valdymo audito ataskaitos pristatymo posėdžio 2011 m. sausio 19 d. protokolu Nr. 61-1-8 supažindinimo ar nesupažindinimo aplinkybė nepaneigia savarankiško ir nepriklausomo vidaus auditoriaus parengtoje pažymoje apie rekomendacijų įgyvendinimą nustatyto fakto, kad tik dalis rekomendacijų buvo įgyvendintos, o kitos – įgyvendintos iš dalies arba neįgyvendintos, todėl nagrinėjamu atveju minima aplinkybė nėra reikšminga.

Teigia, jog nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad ji niekada nenusižengė įstatymams. Šį pareiškėjos teiginį paneigia Fondo valdybos direktoriaus 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. P-69 tarnybinės nuobaudos paskyrimo už Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimus faktas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Pagal pirmosios instancijos teismo byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes ginčo dalykas – atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. (2.32)3-22084, kuriuo nebuvo patenkintas pareiškėjos R. G. prašymas dėl perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas pareigas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Perkėlimą tarnybinio kaitumo tvarka numato Valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad kai yra laisvos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, karjeros valstybės tarnautojas jo prašymu gali būti perkeltas į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Karjeros tarnautojas gali būti perkeltas į kitas pareigas, jei atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus (Valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis). Valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnio 4 dalis numato, kad įstaigos vadovas (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) jo prašymu gali būti perkeltas į kitas laisvas tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus. Valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas tvarką nustato Vyriausybė (Valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1114 patvirtintose Valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas taisyklėse nustatyta valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas tvarka. Pažymėtina, kad Taisyklių 3 punkte numatyta, jog informaciją apie laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, į kurias tarnybinio kaitumo būdu siekiama perkelti valstybės tarnautoją, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali skelbti Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje nuostatų, patvirtintų Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 27V-8, nustatyta tvarka arba kitais įstatymams neprieštaraujančiais būdais. Minėtų nuostatų 12.12 punktas numato, kad Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje yra valstybės tarnautojų tarnybinio kaitumo duomenų bazė, kurioje kaupiami laisvų valstybės tarnautojų pareigybių, į kurias įstaigos vykdo paiešką, duomenys bei valstybės tarnautojų, pareiškusių norą būti perkeltais į kitas valstybės tarnautojų pareigas, duomenys. Taisyklių 7 punktas numato, kad valstybės tarnautojas, siekiantis būti perkeltas į kitas pareigas kitoje įstaigoje, prašymą perkelti į kitas pareigas kitoje įstaigoje pateikia įstaigoje, į kurią siekia būti perkeltas, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui. Į pareigas priimantis asmuo, vadovaudamasis Taisyklių 8 punktu, sprendimą dėl valstybės tarnautojo prašymo tenkinimo ar netenkinimo priima ir apie priimtą sprendimą informuoja šį prašymą pateikusį valstybės tarnautoją ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo gavimo įstaigoje. Pažymėtina, kad sprendimą perkelti į kitas pareigas kitoje įstaigoje priima ne įstaigos, į kurią siekia būti perkeltas valstybės tarnautojas, o įstaigos, kurioje valstybės tarnautojas eina pareigas, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo (Taisyklių 9 straipsnis).

Tiek iš Valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnio, tiek iš Taisyklių nuostatų matyti, kad valstybės tarnautojo prašymas perkelti jį iš įstaigos, kurioje eina pareigas, į kitas pareigas kitoje įstaigoje gali būti tenkinamas, kai: 1) pareigos, į kurias valstybės tarnautojas siekia būti perkeltas, yra laisvos, 2) tarnautojas atitinka pareigų, į kurias siekia būti perkeltas, pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Valstybės tarnautojas perkeliamas į kitas pareigas kitoje įstaigoje iš įstaigos, kurioje valstybės tarnautojas eina pareigas, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu, kai šis asmuo gauna įstaigos, į kurią siekia būti perkeltas valstybės tarnautojas, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimą tenkinti valstybės tarnautojo prašymą dėl perkėlimo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja ėjo įstaigos vadovo (valstybės tarnautojo A lygio 14 kategorijos) – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Biržų skyriaus direktorės (įstaigos vadovo valstybės tarnautojo A lygio 14 kategorijos) pareigas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius 2011 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu pareiškėjai pranešė apie tai, kad 2011 m. gruodžio 31 d. panaikinama pareiškėjos pareigybė dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių struktūrinių pertvarkymų ir reorganizavimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 884, Fondo valdybos direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymais Nr.V-292, Nr.V-297, Nr.V-298 ir kt. Pranešime taip pat buvo nurodyta, kad, jei iki 2011 m. gruodžio 30 d. pareiškėja nesutiks eiti siūlomų pareigų arba nebus galimybių pasiūlyti kitų pareigų, pareiškėja 2011 m. gruodžio 30 d. bus atleista iš užimamų pareigų. Pareiškėja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. P-511 buvo atleista iš minėtų pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė).

Pareiškėja, eidama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Biržų skyriaus direktorės (įstaigos vadovo valstybės tarnautojo A lygio 14 kategorijos) pareigas, 2011 m. gruodžio 16 d., pateikė atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus direktorei prašymą dėl perkėlimo į 2012 m. sausio 1 d. steigiamas Fondo valdybos Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo A lygio 14 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas (t. I, b. l. 7). Atsakovas 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. (2.32.)3-22084 „Dėl prašymo perkelti į kitas pareigas“ šio prašymo netenkino (t. I, b. l. 9). Sprendimas grindžiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2011 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. P2-152 pateikta informacija ir išreikšta nuomone, kad pareiškėja negalės nepriekaištingai vykdyti Fondo valdybos Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigų. Šiame rašte buvo pateikta informacija apie prieš pareiškėją atliktą tarnybinį nusižengimo tyrimą dėl Fondo valdybos Vidaus audito departamento 2010 m. gruodžio 31 d. vidaus veiklos ir valdymo audito ataskaitoje Nr. AT-27 „Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Biržų skyriaus vidaus veiklos ir valdymo audito ataskaita“ nustatytų teisės aktų taikymo nesilaikymo atvejų. 2011 m. vasario 19 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. TN-12 buvo konstatuota, kad pareiškėja neatliko (netinkamai atliko) jos pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos užtikrinti, kad Fondo valdybos Biržų skyriaus veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų, bei Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos pareigos laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos pareigos tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Už padarytą tarnybinį nusižengimą pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda, kuri galiojo iki 2012 m. vasario 22 d. Taip pat rašte nurodyta, kad pareiškėja nepateikė Fondo valdybai pasiūlymų dėl veiklos tobulinimo ar darbo organizavimo gerinimo tiek sistemos mastu, tiek ir Biržų skyriuje.

Pareiškėja ginčijo atsakovo Sprendimą tuo pagrindu, kad ji tarnybinio kaitumo tvarka turėjo būti perkelta į žemesnes Biržų skyriaus vedėjo pareigas, nes ji atitinka ir bendruosius, ir specialiuosius reikalavimus, keliamus šiai pareigybei, o atsakovo motyvas, kad į prašomas pareigas ji negali pretenduoti dėl galiojančios tarnybinės nuobaudos, yra nepagrįstas. Pareiškėja nurodė, kad tarnybinė nuobauda – pastaba, jai buvo paskirta už vidaus audito metu nustatytus pažeidimus, kurie padaryti 2009 – 2010 metais, nustatyti neesminiai pažeidimai, visi pažeidimai pašalinti iki audito ataskaitos svarstymo, t. y. 2011 m. sausio 15 d.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos skundo reikalavimo ir Sprendimo nepanaikino tuo pagrindu, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, veikė nepažeisdamas jam suteiktos diskrecijos ir teisės aktų reikalavimų. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas negali būti tenkinamas ir dėl to, kad pareiškėja bylos iškėlimo metu buvo praradusi valstybės tarnautojo statusą, įstatymų nustatyta tvarka negynė šios savo ginčijamos teisės, o nebūdama valstybės tarnautoja, ji negali būti perkeliama tarnybinio kaitumo būdu į kitas pareigas.

Pareiškėja apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydama, kad 2011 m. rugpjūčio 10 d. jai pateiktame pranešime „Apie pareigybės naikinimą“ buvo nurodyta, jog bus siūlomos laisvos pareigybės naujoje struktūroje, tačiau ji negavo pasiūlymo, nors 2011 m. gruodžio 15 d. buvo įsteigta nauja karjeros tarnautojo – Fondo valdybos Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo – pareigybė, ir ji atitiko šiai pareigybei keliamus tiek bendruosius, tiek specialiuosius reikalavimus. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog atsakovas yra tiesiogiai pavaldus trečiajam suinteresuotam asmeniui, todėl atsakovo diskrecijos nebeliko, kai atsakovas gavo tiesioginio darbdavio 2011 m. gruodžio 23 d. raštą.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos nurodytus teiginius, kurie paneigia trečiojo suinteresuoto asmens 2012 m. kovo 30 d. rašte Nr. (2.20)I-2109 (pagal bylos duomenis tai yra trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas į pareiškėjos skundą) išdėstytus faktus, nesutinka su 2011 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. P2-152 nurodytu teiginiu, kad Fondo valdyba nemano, jog pareiškėja galėtų nepriekaištingai vykdyti Fondo valdybos Panevėžio skyriaus Biržų skriaus vedėjo pareigas bei tapti pavyzdžiu atsakovo kolektyvui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į apeliacinį skundą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neišsiaiškino ir nenustatė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių tam, jog būtų išsamiai ir visapusiškai išnagrinėtas byloje kilęs ginčas.

Kaip jau buvo minėta, sprendimas dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į kitą įstaigą tarnybinio kaitumo būdu gali būti priimtas, kai: 1) pareigos, į kurias valstybės tarnautojas siekia būti perkeltas, yra laisvos, 2) tarnautojas atitinka pareigų, į kurias siekia būti perkeltas, pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Pagal nagrinėjamos bylos duomenis tik nuo 2012 m. sausio 1 d. buvo įsteigtos Fondo valdybos Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo A lygio 14 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, t. y. tuo metu, kai pareiškėja teikė prašymą ir atsakovas svarstė šį prašymą, nebuvo tokių laisvų pareigų. Laisvos Fondo valdybos Panevėžio skyriaus Biržų skyrius vedėjo A lygio 14 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos buvo 2012 m. sausio 1 d., tačiau pareiškėją trečiasis suinteresuotas asmuo atleido iš valstybės tarnybos 2011 m. gruodžio 30 d., pareiškėjos neperkėlęs į kitas pareigas kitoje įstaigoje. Pažymėtina, kad pareiškėja, nagrinėjamoje byloje ginčydama Sprendimą, siekia, jog būtų grąžinta į valstybės tarnybą, t. y. tarnybinio kaitumo būdu perkelta į kitas pareigas. Nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjos perkėlimo į Fondo valdybos Panevėžio skyrių sprendimą turėtų priimti trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, t. y. vien atsakovo sprendimo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl jos (pareiškėjos) perkėlimo į Fondo valdybos Panevėžio skyrių nepakanka tam, jog pareiškėja būtų perkelta į Fondo valdybos Panevėžio skyrių. Pareiškėja reikalavimą dėl jos perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į Fondo valdybos Panevėžio skyrių turėtų reikšti ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pagal bylos duomenis pareiškėja buvo padavusi skundą, kuriame atsakovais nurodė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių. Skunde pareiškėja buvo suformulavusi šiuos reikalavimus: panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. P-511 „Dėl R. G. atleidimo“, kuriuo pareiškėja atleista iš užimtų pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu Fondo valdybos direktoriaus 2011 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. P-152 „Dėl R.

G. tinkamumo užimti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus Biržų vedėjos pareigas“, pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu Fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2011 m. gruodžio 27 d. atsisakymą tenkinti jos prašymą dėl perkėlimo į kitas pareigas, įpareigoti Fondo valdybos Panevėžio skyrių atlikti veiksmus, susijusius su jos perkėlimu kaitumo būdu į kitas pareigas, iš atsakovų priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę parvaikštą nuo 2012 m. sausio 1 d. iki grąžinimo į pareigas (t.

II, b. l. 44-47). Pirmosios instancijos teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atsisakė atnaujinti pareiškėjai praleistą terminą dėl dalies skundo reikalavimų, priėmė pareiškėjos skundo dalį dėl atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui pareikšto reikalavimo įpareigoti jį atlikti veiksmus, susijusius su pareiškėjos perkėlimu tarnybinio kaitumo būdu į kitas pareigas. Iš priimtos nutarties matyti, kad nebuvo atnaujintas terminas pareiškėjai dėl skundo reikalavimo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d.

įsakymą Nr. P-511 „Dėl R. G. atleidimo“, kuriuo pareiškėja atleista iš užimtų pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Konstatuota, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą paduoti skundą dėl šio reikalavimo. Pirmosios instancijos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartis yra įsiteisėjusi. Administraciniuose teismuose ginčų nagrinėjamas vyksta pagal procedūrą, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas. Pareiškėja savo teisę ginčyti 2011 m. gruodžio 29 d.

įsakymą Nr. P-511 „Dėl R. G.“ įgyvendino, kreipdamasi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, kuris šio ginčo sprendimą užbaigė procesiniu sprendimu, nurodytu ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Taigi pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjos skundo reikalavimą tik dėl atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui pareikšto reikalavimo įpareigoti jį atlikti veiksmus, susijusius su pareiškėjos perkėlimu tarnybinio kaitumo būdu į kitas pareigas, ir nagrinėjo klausimą, ar pagrįstai ir teisėtai šis atsakovas 2011 m. gruodžio 27 d. priėmė sprendimą atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymą dėl perkėlimo į kitas pareigas tarnybinio kaitumo būdu. Pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti pareiškėjos skundo dalį, kurioje pareiškėja buvo suformulavusi reikalavimus atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nesprendė klausimo, kokiu būdu galėtų būti apgintos pareiškėjos teisės, jei būtų nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 27 d. priimtas sprendimas yra neteisėtas, nors, kaip jau buvo minėta, pareiškėją realiai perkelti tarnybinio kaitumo būdu į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių gali tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pirmosios instancijos teismas nesprendė, ar tinkamam atsakovui pareikštas reikalavimas dėl pareiškėjos perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių. Pagal pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad pagal šį pareiškėjos reikalavimą turėtų atsakyti ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius yra atsakingas dėl 2011 m. gruodžio 27 d. priimto sprendimo, kurį byloje ginčija pareiškėja, ir dėl sprendimo pagal pareiškėjos prašymą priėmimo.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas nepripažintinas pagrįstu ir teisėtu, todėl panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, susijusius su atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Be to, byloje nėra pateikti įrodymai, kurių pagrindu 2011 m. gruodžio 27 d. buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į pareigas, kurios tuo metu nebuvo laisvos, t. y. pagal bylos duomenis jų nebuvo. Byloje yra svarbi aplinkybė, susijusi su tuo, ar nagrinėjamu atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius yra kita įstaiga Valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnio prasme. Byloje nėra išsiaiškinta ir nustatyta, ar 2011 m. gruodžio 27 d. sprendžiant pareiškėjos priėmimo į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjos pareigas šio klausimo sprendimas buvo susijęs su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliktais struktūriniais pertvarkymais bei reorganizacija ir ar klausimo dėl pareiškėjos perkėlimo į minėtas pareigas neturėjo spręsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vadovaudamasi Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalimi, kai buvo priimamas 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. P-511 „Dėl R. G. atleidimo“.

Nagrinėjamoje byloje yra duomenys, jog trečiasis suinteresuotas asmuo vykdė Fondo valdybos teritorinių skyrių struktūrinius pertvarkymus ir reorganizavimą, kurio metu buvo panaikintos pareigybės bei numatyta steigti kitas pareigybes. Pareiškėja buvo informuota apie jos pareigybės naikinimą. Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas.

Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143-1371/2011, 2011 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-3380/2011 yra išaiškinęs, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies norma yra skirta karjeros valstybės tarnautojui, kurio užimama pareigybė naikinama, t. y. situacijai, kai valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų procedūra dar nepasibaigė, todėl ji turi būti aiškinama (suprantama) kaip atitinkama garantija tarnautojui tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje.

Todėl tuo atveju, kai dėl tam tikrų priežasčių yra numatomas atitinkamos pareigybės panaikinimas ir su tuo sietinas karjeros valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnybos, šis valstybės tarnautojas turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) užimti žemesnės kategorijos pareigas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos (suformuluotos atitinkamų garantijų pavidalu) taikytinos, suponuojant situaciją, kai atitinkama pareigybė yra realiai naikinama, t. y. toliau neišlieka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-247/2010).

Tuo atveju, kai dėl tam tikrų priežasčių yra numatomas atitinkamos pareigybės panaikinimas ir su tuo sietinas karjeros valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnybos, šis valstybės tarnautojas turi teisę dalyvauti jo užimamos pareigybės panaikinimo procedūroje ta prasme, kad turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) užimti žemesnės kategorijos pareigas. Kolegija pažymi, kad tokia valstybės tarnautojo teisė suponuoja darbdavio pareigą užtikrinti šios teisės realizavimą.

Tai reiškia, kad, numatydamas atitinkamos pareigybės panaikinimą, darbdavys per laiko tarpą nuo pranešimo valstybės tarnautojui apie jo užimamos pareigybės numatomą panaikinimą įteikimo dienos iki šiame pranešime nurodytos pareigybės panaikinimo datos privalo suteikti šiam valstybės tarnautojui visą (išsamią) informaciją apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietiną struktūrinį arba kitokį atitinkamos institucijos (arba jos padalinio) reorganizavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1371/2011).

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius buvo kita įstaiga Valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnio prasme ir jis turėjo spręsti klausimą dėl pareiškėjos perkėlimo į pareigas šioje įstaigoje tarnybinio kaitumo būdu, turi būti nagrinėjama, kokių konkrečių specialiųjų reikalavimų, nurodytų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjos pareigybės aprašyme, pareiškėja neatitiko. Pažymėtina, kad atsakovo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendime ir pirmosios instancijos teismo sprendime nėra konkrečiai nurodyta, kokių specialiųjų reikalavimų pareiškėja neatitiko.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje turi būti renkami nauji įrodymai, jie vertinami, naujų įrodymų pagrindu nustatomos nutartyje nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės ginčui išspręsti, sprendžiamas klausimas dėl atsakovų, kurie turėtų atsakyti pagal pareiškėjos byloje pareikštą reikalavimą dėl jos perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjos pareigas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos R. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė