ed2ec7da-7527-446c-9fb4-4b0da1758569 · Å iaulių apylinkės teismas

Civiline byla Nr                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                              Civilinė byla Nr. 2-452--569/2012 m.

                                                                                                                        Bylos kategorija 3.2.12ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUŠiauliai,  2013m. kovo 15d. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Lina Muchtarovienė, sekretoriaujant Ritai Levickytei, dalyvaujant ieškovei R.

S., ieÅ¡kovės atstovei advokato padėjėjai Irmai Bekerei,atsakovės atstovui advokato padėjėjui Algimantui Gruzdžiui,trečiajam asmeniui G. Å .,Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. T.,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. S. ieÅ¡kinį atsakovei V. Å ., trečiajam asmeniui G. Å ., dalyvaujant Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:

             IeÅ¡kovė R. S. paaiÅ¡kino, kad jos sÅ«nus G. Å . ir jo buvusi sutuoktinė V. Å . 2007m. liepos 25d. susilaukė dukters A. Å ., kuri yra jos vaikaitė. Ä® teismÄ su ieÅ¡kiniu ji kreipėsi todėl, kad anksčiau ji su vaikaite matydavosi tuo metu, kai su ja bendraudavo jos tėvas G. Å . ir atveždavo mergaitę pas jÄ . Kadangi jos bendravimas su vaikaite priklausė nuo jos sÅ«naus G. Å . planų, be to, tokiu atveju jos sÅ«naus ir dukters bendravimo laikas sutrumpėdavo, ji kreipės į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad bÅ«tų nustatytas laikas, skirtas jai ir jos sutuoktiniui bendrauti su vaikaite.

Jos sÅ«naus G. Å . ir buvusios sutuoktinės V. Å . tarpusavio santykiai buvo konfliktiÅ¡ki dėl vykusio skyrybų proceso, todėl ji neieÅ¡kojo bÅ«dų susitarti su atsakove telefonu dėl bendravimo su vaikaite ar pas jÄ atvykti, bijodama konflikto su atsakove. Buvo laikotarpis, kai jos sÅ«nus su dukra negalėjo matytis apie keturis mėnesius, tuo laikotarpiu ir jai buvo atimta galimybė bendrauti su vaiku. Jos ir vaikaitės tarpusavio santykiai yra geri, jai bÅ«nant pas jÄ namuose, jos kartu žaisdavo, kur nors iÅ¡eidavo.

Atsakovės kaltinimai dėl jos smurto vaikaitės atžvilgiu – neva ji įžnybo vaikui – yra nepagrįsti. Mano, kad mergaitė buvo primokyta taip kalbėti. Dėl Å¡io fakto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris Å¡iuo metu yra nutrauktas. Å iuo metu situacija yra pasikeitusi. Ji matė vaikaitę paskutinį kartÄ 2012-01-25 d. Po to, pradėjus ikiteisminį tyrimÄ dėl smurto jos vaikaitės atžvilgiu, jai buvo paskirta kardomoji priemonė, nebuvo leidžiama pasimatyti su anÅ«ke. 2012-01-23 Å¡ios bylos nagrinėjimo metu atsakovė jai pasakė, kad vaiko ji negaus, nuo 2012-01-23 su V.

Å . susisiekti jai nepavyko. Nors Å¡iuo metu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, ji negali matytis su vaikaite, nes nežino, kur ji gyvena. IÅ¡ atsakovės atstovo ji sužinojo, kad atsakovė su vaiku Å¡iuo metu gyvena užsienyje, jokių kontaktų atsakovė nenurodė, Å¡iuo metu ne tik jai, bet jos sÅ«nui G. Å . atimta galimybė bendrauti su vaiku. Jis pati nežino, kur gyvena atsakovė, tačiau jei ji gyvena užsienyje, jos susitikimÄ su vaikaite turi organizuoti atsakovė, nes ji yra pensijinio amžiaus, ligota, neturi lėšų apmokėti jos grįžimo į LietuvÄ .

PraÅ¡o nustatyti tokiÄ jos ir vaikaitės A. Å . bendravimo tvarkÄ :             1. Å ios bendravimo tvarkos dalyviai yra R. S. (toliau tvarkoje - močiutė) ir vienas iÅ¡ mergaitės tėvų (V. Å . arba G. Å .), su kuriuo bus nustatytanuolatinė vaiko gyvenamoji vieta (toliau tvarkoje - Tėvas). A. Å . toliau tvarkojevadinama vaiku.             2. Vaikas praleidžia su močiute iÅ¡ eilės einančias 14 kalendorinių dienų atostogų; apie Å¡ių atostogų tikslų laikÄ močiutė turi prieÅ¡ vienÄ mėnesį informuoti vaiko tėvÄ .             3.

Močiutė turi teisę bÅ«ti su vaiku kiekvieno mėnesio pirmÄ jį savaitgalį nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 17 val.             3. Vaiko kelione į močiutės gyvenamÄ jÄ vietÄ ir atgal rÅ«pinasi, organizuoja, finansuoja ir užtikrina tėvas.             4. Pasikeitus bet kurio iÅ¡ Å¡ios tvarkos dalyvių gyvenamajai vietai, telefono numeriui, araplinkybėms, dėl kurių nebegalimas iÅ¡ anksto planuotas susitikimas su vaiku, Å¡is privalonedelsiant praneÅ¡ti apie tai kitam Å¡ios bendravimo tvarkos dalyviams.

Pareiga įrodyti, joginformavimo prievolė buvo įvykdyta tinkamai, tenka informavimo prievolę turėjusiai Å¡aliai.             5. Tėvas ir močiutė, remdamiesi protingumo principu, galės abipusiu susitarimu keistinustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ atsižvelgdami į realias aplinkybes, vaiko poreikius beinorus, ir savo galimybes. Nei vienas neturi teisės daryti kitam jokių nepagrįstų kliūčių matytisir bendrauti su vaiku.             6. Å ios bendravimo tvarkos dalyvis, pažeidęs bendravimo su vaiku tvarkÄ , moka nuo Å¡ios tvarkos pažeidimo nukentėjusiam dalyviui po 20 Lt baudÄ už kiekvienÄ tokio pažeidimo dienÄ iki jis bus paÅ¡alintas.             Taip pat ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.             Atsakovės atstovas advokato padėjėjas Algimantas Gruzdys su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti.

Nurodė, kad jam nėra žinoma, kur Å¡iuo metu gyvena atsakovė, mano, kad Å¡iuo metu ji gyvena užsienyje, nes paskutinį kartÄ su ja kalbėjo skaipu 2012m. pradžioje, kai ji gyveno Anglijoje, nuo tada jokių kontaktų su atsakove neturi. Grįžęs iÅ¡ Anglijos vienas iÅ¡ atsakovės sÅ«nų padavė atsakovės raÅ¡tÄ jam, adresuotÄ RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismui, kurį jis pateikė į bylÄ , kuriame atsakovė nurodė, kad yra iÅ¡vykusi į užsienį ir negali atvykti į posėdį.

Tačiau atstovavimo sutartis tarp jo ir atsakovės nėra nutraukta, jam yra žinoma atsakovės pozicija dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio. Mano, kad ieÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nesinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Å iÄ aplinkybę iÅ¡ dalies patvirtino Å iaulių apygardos teismas nutartimi, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, todėl vien dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paliktas nenagrinėtu. Civilinis kodeksas numato ikiteisminį ginčų sprendimo bÅ«dÄ , yra numatyti du atvejai, kai ieÅ¡kovė turi teisę kreiptis į teismÄ - kai Vaiko teisių apsaugos tarnyba nustato, jog mama jai trukdo bendrauti su vaiku, arba jai tarnyba duoda neigiamÄ atsakymÄ .

Tačiau Å¡iuo atveju tokių aplinkybių nėra, Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atsakymÄ , kad ieÅ¡kovės teisės nėra pažeistos, su vaikaite jai leidžiama bendrauti. Be to, iÅ¡ byloje surinktų duomenų matyti, kad bet kokia tarp ieÅ¡kovės ir anÅ«kės nustatyta bendravimo tvarka labai pakenktų mažametės interesams. Pati mergaitė apklausos teisme metu iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad ji bendrauti su močiute nepageidauja. Psichologinės tarnybos iÅ¡vadose nurodyta, kad ieÅ¡kovė smurtauja, Å¡i aplinkybė nepaneigta.

Nors yra priimtas prokuratÅ«ros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu, tačiau toks sprendimas priimtas todėl, jog prokuratÅ«rai neužteko pakankamai įrodymų perduoti bylÄ teismui. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ atsakovė teismui neskundė, nes apie jį nežinojo. Kad ieÅ¡kovė netinkamai elgiasi su savo anÅ«ke, yra nurodyta Å iaulių pedagoginės psichologinės tarnybos 2012-02-17 raÅ¡te. Kol atsakovei nebuvo žinoma, kad ieÅ¡kovė smurtauja prieÅ¡ dukrÄ , atsakovė leido bendrauti ieÅ¡kovei su vaikaite, apie tai atsakovė sužinojo tik apklausus dukrÄ teisme.

Be to, Å¡iuo metu atsakovė su dukra gyvena užsienyje, todėl, patenkinus ieÅ¡kinį, įgyvendinti teismo sprendimo nebÅ«tų įmanoma. PraÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.             Trečiasis asmuo G. Å . ieÅ¡kinį palaiko, praÅ¡o jį tenkinti. Nurodė, kad jam ir atsakovei pradėjus gyventi atskirai, jo mama ieÅ¡kovė turėjo galimybę pasimatyti su vaikaite tik tada, kai jis pats bendraudavo su dukra. Jam atiduodant vaikÄ atsakovei, nuolat kildavo konfliktinės situacijos, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Å i situacija atsiliepė dukters sveikatai ir jos psichologinei bÅ«senai. Dar 2011 m. lapkričio mėnesį jis kreipėsi su dukra pas gydytojÄ A. N., nes dukra kalbėdama pradėdavo dusti. Gydytoja diagnozavo, kad taip dukrai nutinka dėl psichologinės bÅ«senos, patiriamo streso ir buvo iÅ¡raÅ¡yti vaistai, jam gydytoja nesiÅ«lė su vaiku kreiptis pas psichologÄ . Bylos nagrinėjimo metu atsakovė niekada nėra pasakiusi, kad mano kÄ nors bloga apie ieÅ¡kovę. Jo nuomone, teisme apklausinėjama dukra kalbėjo apie atsakovės motinos smurtÄ jos atžvilgiu, nes vaikas aiÅ¡kiai įvardijo, kad ji smurtÄ patyrė ten, kur miegojo.

Tuo tarpu per du metus, kol vyko jo ir atsakovės skyrybų procesas, vaikas pas jo mamÄ nenakvojo. Iki apklausos teisme dukra nebuvo vedama į darželį, todėl jis mano, kad atsakovė bijojo, kad vaikas iki apklausos gali prasitarti, jog yra mokomas, kÄ reikės kalbėti. Mano, kad vaikas psichologės ne kartÄ buvo verčiamas atsakinėti į tÄ patį klausimÄ , kol bus gautas norimas atsakymas, apklausos metu vaikui buvo daromas didžiulis spaudimas. Nurodo, kad abejoja ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės E. L. neÅ¡aliÅ¡kumu apklausiant vaikÄ , nes kiek jam teko kreiptis į skyrių, jis niekada jokios pagalbos nesulaukė. 2012-03-29 jis sužinojo, kad atsakovės nėra Lietuvoje.

Paskutinį kartÄ su dukra jis matėsi 2012m. sausio 25 d. Nei jis, nei ieÅ¡kovė su vaiku nuo to laiko neturi jokio kontakto. Jam 2012m. vasario pabaigoje buvo paskirta kardomoji priemonė ir jis su dukra negalėjo matytis, prieÅ¡ tai kardomoji priemonė buvo paskirta ieÅ¡kovei. Atsakovei dingus su dukra, jis kreipėsi į Ä®vaikinimo tarnybÄ dėl dukters paieÅ¡kos, į antstolį, kuris yra paskelbęs atsakovės paieÅ¡kÄ . Todėl Å¡iuo metu nei jis, nei ieÅ¡kovė neturi galimybės bendrauti su vaiku.                           Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas V.

T. nurodė, kad LR CK 3.132 str. numatyta, kad tėvai turi sudaryti sÄ lygas bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. LR CK 3.176 str. 4 d. nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali įpareigoti tėvus sudaryti vaikui sÄ lygas bendrauti su artimaisiais giminaičiais, jeigu tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams. IÅ¡ byloje esančio nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ieÅ¡kovės atžvilgiu darytina iÅ¡vada, kad nėra nustatytas koks nors ieÅ¡kovės netinkamas elgesys vaiko atžvilgiu, tačiau iÅ¡ pateiktos pedagoginės psichologinės tarnybos raÅ¡to matyti, kad mergaitė yra minėjusi, kad ji nenori susitikti su močiute, o apie tėtį kalba nenoriai.

IÅ¡ Å¡ito dokumento matyti, kad mergaitė jaučiasi nelabai saugi, ji pati yra sutrikusi ir negali adekvačiai atsakyti į tam tikrus klausimus, tuo labiau, kad mergaitės amžius yra pakankamai mažas ir jÄ bandant papildomai apklausti, vargu ar bÅ«tų galima daugiau kÄ sužinoti. PraÅ¡o priimti sprendimÄ pirmiausia atsižvelgiant į mergaitės poreikius ir jos bÅ«klę, tačiau mano, kad rimto pagrindo, dėl ko reiktų atmesti ieÅ¡kinį, nėra. Bendravimas su artimaisiais giminaičiais vaikui yra labai svarbus ir reikÅ¡mingas vaiko tapatybės supratimui ir kilmei.

Mano, kad ginčas tarp šalių buvo spręstas ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, šiuo atveju buvo kalbėta su mergaitės mama, o ji tvirtino, kad sutinka dėl ieškovės bendravimo su dukra ir jokių kliuvinių nedaro. Todėl tokiu atveju Vaiko teisių apsaugos skyrius negali konstatuoti nei pažeidimo, nei duoti kokius nors įpareigojimus. Kodėl šiuo atveju nebuvo nustatyta konkreti bendravimo su vaiku tvarka, pasakyti negali.               Ieškinys tenkintinas dalinai.             Iš byloje esančio gimimo liudijimo kopijos matyti (I t. b.l. 86), kad A.

Å . gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvas yra G. Å ., motina – V. Å .. 2011m. birželio 6d. Å iaulių miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad Å¡iuo sprendimu tarp atsakovės V. Å . ir trečiojo asmens G. Å . santuoka buvo nutraukta, o jų vaiko A. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina V. Å . (I t. 50-61). IÅ¡ byloje esančių santuokos ir gimimo liudijimų matyti (I t. b.l. 8-10), kad A. Å . yra ieÅ¡kovės vaikaitė. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl bendravimo su vaikaite tvarkos nustatymo, nurodo, jog anksčiau su vaikaite negalėjo bendrauti dėl konfliktiÅ¡kų santykių, kurie susiklostė G.

Å . ir V. Å . skyrybų proceso metu, o Å¡iuo metu nei jai, nei G. Å . nėra žinoma vaiko buvimo vieta.             LR CK 3.172str. numato, kad tėvai turi sudaryti sÄ lygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Pagal LR CK 3.135str. seneliai yra priskiriami prie artimųjų vaiko giminaičių. LR CK 3.176str. 1d. numato, kad jeigu tėvai atsisako sudaryti sÄ lygas bendrauti vaikams su artimaisiais giminaičiais, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali įpareigoti tėvus sudaryti sÄ lygas artimiesiems giminaičiams bendrauti su vaikais.

Minėto straipsnio 3d. numato, kad jei tėvai nevykdo valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos įpareigojimo ar artimieji giminaičiai nesutinka su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimu, kuriuo atsisakoma įpareigoti tėvus sudaryti sÄ lygas bendrauti su jų vaiku, artimieji giminaičiai gali kreiptis į teismÄ . Atsakovės atstovas nurodė, kad ieÅ¡kovė, pateikdama ieÅ¡kinį teismui, nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, todėl teisės kreiptis į teismÄ su tokiu ieÅ¡kiniu neturėjo, vien dėl Å¡ios priežasties tenkinti ieÅ¡kinį nėra pagrindo.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovė, jos sÅ«nui G. Å . ir V. Å . pradėjus skyrybų procesÄ , visada siekė, kad bÅ«tų nustatyta konkreti jos ir vaikaitės bendravimo tvarka. IeÅ¡kovė teismui pateikė savo sutarties variantÄ dėl bendravimo su vaikaite tvarkos, kurį siÅ«lė pasiraÅ¡yti atsakovei (I t. b.l. 14,15), kurios atsakovė nepasirašė. Kaip matyti iÅ¡ atsakovės atsiliepimo (I t. b.l. 80-85), paaiÅ¡kinimų teisme (I t. b.l. 111), atsakovė nepasirašė Å¡io susitarimo todėl, kad jos netenkino Å¡ios sutarties sÄ lygos, be to, ieÅ¡kovė turėjo galimybę matytis su vaikaite G.

Å . skirtu bendrauti su dukra laiku arba atvykstant ieÅ¡kovei į jos namus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovė nesutiko su tokia ieÅ¡kovės pozicija, todėl kreipėsi į Å iaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių. LR CK 3.176str. 1d. numato, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali įpareigoti tėvus sudaryti sÄ lygas artimiesiems giminaičiams bendrauti su vaikais, kai tėvai atsisako tokias sÄ lygas sudaryti, tačiau Å¡iuo atveju atsisakymas, teismo nuomone, neturi bÅ«ti suprantamas tiesiogine prasme.

Tai, kad ieÅ¡kovė nesutiko bendrauti su vaikaite atsakovės pasiÅ«lytomis sÄ lygomis, neatima iÅ¡ jos teisės pasinaudoti įstatyme numatyta ginčo sprendimo tvarka, kuri numatyta LR CK 3.176str. 1d., t.y. besÄ lygiÅ¡kai sutikti tik su vaiko motinos pasiÅ«lytais bendravimo su vaikaite variantais, kurie, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, jai buvo nepriimtini. Todėl ieÅ¡kovė, realizuodama įstatymo jai suteiktÄ teisę, kreipėsi į Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl ginčo iÅ¡sprendimo (I t. b.l. 11).

IÅ¡ byloje esančio Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atsakymo ieÅ¡kovei matyti (I t. b.l. 12), kad skyriaus darbuotojai bendravo su atsakove, kuri nurodė, kad netrukdė ir ateityje netrukdys dukrai A. Å . bendrauti su seneliais, todėl ieÅ¡kovei buvo pasiÅ«lyta ginčus dėl bendravimo su vaiku spręsti taikiai arba kreiptis į teismÄ . Atsakovės atstovas nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius nenustatė, jog atsakovė nevykdo įpareigojimo netrukdyti bendrauti ieÅ¡kovei su dukra, nepriėmė sprendimo, kuriuo bÅ«tų atsisakiusi įpareigoti atsakovę sudaryti sÄ lygas bendrauti su vaiku, kaip numatyta LR CK 3.176str. 3d.

Todėl, atsakovės atstovo nuomone, ginčas ikiteismine tvarka spręstas nebuvo ir ieÅ¡kovė neturėjo teisės kreiptis su ieÅ¡kiniu į teismÄ dėl bendravimo su vaikaite tvarkos nustatymo. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad, kilus ginčui dėl vaiko bendravimo su artimais giminaičiais, paprastai yra nustatoma detali bendravimo tvarka, kodėl Å¡iuo atveju tokia tvarka nebuvo nustatyta - paaiÅ¡kinti negalėjo. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Vaiko teisių apsaugos skyriui nenustačius detalios bendravimo tvarkos, ieÅ¡kovei negali bÅ«ti atimta teisė su ieÅ¡kiniu kreiptis į teismÄ , nes įstatyme nustatytÄ pareigÄ kreiptis dėl ginčo sprendimo į valstybinę vaikų teisių apsaugos institucijÄ ji įvykdė.

Todėl teismas laiko, kad ieÅ¡kovė, prieÅ¡ kreipdamasi į teismÄ , pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir turėjo teisę pateikti ieÅ¡kinį teismui. Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad Å iaulių apygardos teismo 2012-01-30 nutartimi, kuria buvo spręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo konstatuota, kad ieÅ¡kovė nesprendė ginčo iki teismo. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėta nutartis buvo priimta sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neiÅ¡nagrinėjus bylos iÅ¡ esmės. Be to, bylÄ nagrinėjančiam teismui prejudicinę galiÄ turi tik aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (LR CPK 182str.2p.), o Å¡iuo atveju buvo nagrinėjamas atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.                          Atsakovo atstovas nurodė, kad ieÅ¡kovės bendravimas su vaikaite prieÅ¡tarautų vaiko interesams, nes ieÅ¡kovė naudoja smurtÄ prieÅ¡ vaikÄ .

Å iÄ aplinkybę atsakovė grindžia tuo, kad, bylos nagrinėjimo metu apklausiant vaikÄ dėl bendravimo su ieÅ¡kove, ji nurodė, kad močiutė jai įžnybo, sudavė per kojÄ , ji nenorinti susitikinėti su močiute. IÅ¡ byloje esančio A. Å . apklausos protokolo matyti (I t. b.l. 122), kad ji buvo apklausta teisme 2012-01-23, dalyvaujant psichologei E. Ž. ir Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. L., kiti proceso dalyviai apklausoje nedalyvavo. IÅ¡ vaiko apklausos matyti, kad ji apklausoje nurodė, jog ,,mažoji‘‘ močiutė, kaip įvardijama ieÅ¡kovė, pas jÄ bÅ«nant jai kelis kartus įžnybo ir sudavė per kojytę, kai ji močiutės neklausė.

Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad mergaitės apklausos metu jai buvo keturi su puse metų. Paklausus mergaitę, ar kas nors jÄ mokė taip kalbėti, ji vienÄ kartÄ nurodo, kad nemokė, kitÄ â€“ kad kažkas mokė, tik neatsimena kas. Paklausus mergaitę, ar ji nori bÅ«ti su ieÅ¡kove, ji nurodo, kad ir nori, ir nenori, nurodė, kad nori bÅ«ti tris kartus. Paklausta, kada mergaitė buvo skriaudžiama, ji vienÄ kartÄ atsakė, jog buvo naktis, paskui – jog buvo rytas. Apklausiama mergaitė taip pat paminėjo, jog tėtis pas močiutę jÄ palieka ir važiuoja pas paneles, nes taip jai sakiusi mama.

Ä®vertinus mergaitės iÅ¡sakytÄ nuomonę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jos paaiÅ¡kinimai yra prieÅ¡taringi, iki Å¡iol atsakovė niekada nėra pastebėjusi jokių smurto žymių, vaikui pabuvus pas ieÅ¡kovę, todėl, atsižvelgiant ir į vaiko amžių apklausos metu, teismas neturi pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovė smurtavo mergaitės atžvilgiu. Atsakovės praÅ¡ymu, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nebuvo smurtauta vaiko atžvilgiu, teismas 2012-01-23 teismo nutartimi pranešė prokurorui apie veiksmus A.

Å . atžvilgiu, kurie turi nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140str. požymių (I t. b.l. 124,125). Pagal teismo nutartį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau iÅ¡ 2012-11-23 Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo matyti (I t. b.l. 150-158), kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieÅ¡kovės kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų. IÅ¡ nutarimo turinio matyti, kad atsakovė, žinodama, jog vaikui yra paskirta kompleksinė psichologinė-psichiatrinė ekspertizė, nenuvežė mergaitės ekspertams, iÅ¡vykusi su ja į užsienį, žadėjo grįžti į LietuvÄ su mergaite ekspertizės atlikimui 2012m. rudenį, tačiau pas ikiteisminį tyrimÄ atliekantį pareigÅ«nÄ taip ir neprisistatė.

Paskutinio teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pateikė teismui dokumentus iÅ¡ Å iaulių miesto psichologinės pedagoginės tarnybos (II t. b.l. 14), jog 2012m. sausio 17d. į tarnybÄ kreipėsi atsakovė dėl dukters A. Å . padidėjusio jautrumo, dirglumo po susitikimų su tėvu. RaÅ¡te nurodoma, kad konsultacijų metu mergaitė nurodė bijanti tėvo, nenorinti susitikti su močiute – tėvo mama, tačiau ketvirto susitikimo metu ji prasitarė norinti jį pamatyti. Tačiau iÅ¡ G.

Å . pateiktų atsakymų iÅ¡ Å¡ios tarnybos matyti (II t. 27-29), kad buvo pravestos septynios konsultacijos su A. Å ., per pirmas tris konsultacijas mergaitės teigė nenorėjusi susitikti su tėvu G. Å ., ketvirto susitikimo metu nurodė, kad norėtų jį pamatyti, vėliau konsultacijos nutrÅ«ko, nes mama nebeatvyko į konsultacijas. Tačiau teismas, vertindamas Å¡iuos įrodymus, atkreipia dėmesį į tai, kad į tarnybÄ atsakovė kreipėsi 2012m. sausio 17d., iki mergaitės apklausos teisme, nors bylos nagrinėjimo metu atsakovė nenurodė, kad mergaitės dirglumas yra susijęs su tėvo ar ieÅ¡kovės bendravimu.

PrieÅ¡ingai, bylos nagrinėjimo metu atsakovė visada tvirtino neprieÅ¡taraujanti ieÅ¡kovės ir dukters bendravimui, nenurodė jokių aplinkybių, kad G. Å . darytų neigiamÄ Ä¯takÄ mergaitės psichologinei bÅ«senai. Tokių aplinkybių atsakovė nenurodė ir 2012m. sausio 23d. vykusio teismo posėdžio metu, nors jau tuo metu ji buvo nuvykusi į tarnybÄ susitarti dėl psichologinių konsultacijų dukrai. 2012-01-23 teismo posėdžio metu apklausiama mergaitė nurodė, kad myli tėvÄ ir nori bÅ«ti su juo.

IÅ¡ atsakovės atstovo pateikto iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ medicininių dokumentų matyti (II t. b.l. 15), kad 2012-02-14, jau po atsakovės kreipimosi į Å iaulių miesto psichologinę pedagoginę tarnybÄ , gydytoja A. N. nurodė, kad mergaitė nukreipta pas psichologÄ dėl emocijų sutrikimo, mergaitė nesijaučia saugi iÅ¡važiuodama iÅ¡ savo namų. IÅ¡ G. Å . pateikto recepto matyti (II t. b.l. 17), kad mergaitės emocinė bÅ«sena buvo sutrikusi jau 2011-11-18, nes ta pati gydytoja A. N. mergaitei skyrė raminamuosius vaistus.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tuo metu vyko V. Å . ir G. Å . skyrybų procesas, Å¡i aplinkybė ir be specialisto iÅ¡vados leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ apie neigiamÄ Ä¯takÄ jos psichologinei bÅ«senai. Todėl, įvertinęs atsakovės atstovo pateiktus įrodymus iÅ¡ Å iaulių miesto psichologinės pedagoginės tarnybos, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovės bendravimas su vaikaite neigiamai įtakotų jos psichologinę bÅ«senÄ .              IeÅ¡kovės kreipimosi į teismÄ metu atsakovė teigė, kad netrukdo dukrai bendrauti su ieÅ¡kove.

Tačiau Å¡iuo metu aplinkybės yra pasikeitusios. Bylos nagrinėjimui užtrukus dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo ieÅ¡kovės atžvilgiu, Å¡iuo metu atsakovės gyvenamoji vieta yra nežinoma. Atsakovės atstovas nurodė, kad kontaktus su atsakove prarado 2012m. pavasarį, G. Å . nurodė, kad apie atsakovės dingimÄ sužinojo 2012m. kovo mėnesį. Nors teismo sprendimu tarp V. Å . ir G. Å . buvo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, atsakovė Å¡iuo metu Å¡ios tvarkos nesilaiko. Å ios aplinkybės neneigia ir atsakovės atstovas.

IÅ¡ trečiojo asmens G. Å . pateiktų dokumentų matyti (II t. b.l. 26), kad Å¡iuo metu antstolio patvarkymu yra paskelbta A. Å . paieÅ¡ka. Todėl Å¡iuo metu akivaizdžiai yra pažeidžiamos ieÅ¡kovės teisės bendrauti su vaikaite. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta, kad Å¡eima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o valstybė saugo ir globoja Å¡eimÄ , motinystę, tėvystę ir vaikystę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalimi valstybės dalyvės įsipareigojo gerbti vaiko teisę iÅ¡saugoti savo identiÅ¡kumÄ , įskaitant pilietybę, vardÄ ir Å¡eimos ryÅ¡ius, kaip tai nustatyta įstatymo, neleisdamos neteisėto kiÅ¡imosi.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat gali egzistuoti pozityvios pareigos, neatskiriamai susijusios su veiksmingu šeimos gyvenimo (ir kitų šiame straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu (žr., pvz., Marckx v. Belgium, no. 6833/74, judgment of 13 June 1979, § 31).

Teismo teigimu, „šeimos gyvenimas“ pagal Konvencijos 8 straipsnį apima mažiausiai ryÅ¡ius tarp artimųjų giminaičių, kaip, pavyzdžiui, tarp senelių ir vaikaičių, nes tokie giminaičiai gali užimti svarbiÄ vietÄ Å¡eimos gyvenime. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiÅ¡kai ir harmoningai raidai, todėl turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryÅ¡ius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis, priklausančiais vadinamajai „iÅ¡plėstinei Å¡eimai“.

Visos iÅ¡vardytos vaiko teisės gali bÅ«ti ribojamos tik tada, jeigu tai kenkia paties vaiko interesams. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog CK 3.176 straipsnyje ir kituose vaiko teisių apsaugos srities įstatymuose nenurodyta, kokias konkrečiai sÄ lygas bÅ«tina sudaryti, kad bÅ«tų tinkamai įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Å ios sÄ lygos kiekvienu konkrečiu atveju gali skirtis, nes tai priklauso nuo vaikų amžiaus, poreikių, auklėjimo krypties, Å¡eimos, kurioje vaikas auga, savitumų, artimųjų giminaičių gyvenimo aplinkos, asmeninių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-57/2007).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad mergaitė nuo gimimo bendravo su ieÅ¡kove, matydavosi su ja iki 2012m. sausio 25d., kai G. Å . buvo atvežęs dukrÄ jam bendrauti skirtu laiku pas ieÅ¡kovę. Todėl vaikui ilgÄ laikÄ nebuvo sudarytos sÄ lygos bendrauti su močiute. Vaiko teisių apsaugos atstovas pritarė, kad bÅ«tų nustatyta ieÅ¡kovės bendravimo su vaiku tvarka, rimtų argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas uždrausti tokį bendravimÄ , nėra. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų.

Bylos nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad vaiko bendravimas su ieÅ¡kove iÅ¡ esmės kenktų vaiko interesams, vaikui turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos bendrauti su seneliais (Å¡iuo atveju močiute), nes tai atitinka vaiko interesus, tai svarbu vaiko raidai. Tačiau, teismo nuomone, ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti bendravimo su vaikaite tvarka ir bÅ«das Å¡iuo metu neatitinka vaiko interesų. LR CPK 376str. 3d. numato, kad Å¡eimos bylose teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu.

IeÅ¡kovė pageidauja praleisti su vaikaite kiekvieno mėnesio pirmÄ jį savaitgalį nuo penktadienio 19val. iki sekmadienio 17val. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad mergaitė yra maža, jau beveik metai laiko nesimatė su ieÅ¡kove, todėl periodinis miegojimo vietos keitimas gali iÅ¡ esmės kenkti vaiko interesams, t. y. tokio amžiaus vaikui iÅ¡ esmės labai svarbi rami ir įprasta miegojimo aplinka. Todėl ieÅ¡kovės praÅ¡omas nustatyti bendravimo bÅ«das iÅ¡ esmės galėtų lemti vaiko psichologinę įtampÄ bei baimę.

Todėl teismas mano tikslinga nustatyti, jog ieÅ¡kovė bendrautų su vaikaite kiekvieno mėnesio pirmÄ jį savaitgalį nuo 10 val. iki 19val., jÄ parvežant namo nakvoti. IÅ¡ teismo sprendimu nustatytos vaiko bendravimo su tėvais tvarkos matyti, kad vaiko tėvas G. Å . bendrauja su dukra kas antrÄ lyginės kalendorinių metų savaitės savaitgalį nuo penktadienio 19val. iki sekmadienio 17val. Tuo tarpu atsakovei tenka nelyginiai kalendorinių metų savaitgaliai. Todėl nustačius, jog ieÅ¡kovė bendraus su vaikaite pirmÄ mėnesio savaitgalį, nežymiai sumažės tiek tėvo, tiek motinos bendravimo laikas savaitgaliais.

Tenkintinas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl informacijos suteikimo pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių negalimas bendravimas su vaiku. Nors ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ praleisti 14 dienų atostogų su vaikaite, toks jos reikalavimo patenkinimas Å¡iuo momentu neatitiktų vaiko interesams dėl jau iÅ¡dėstytų motyvų, todėl negali bÅ«ti tenkintinas. Pažymėtina, kad teisiniai santykiai, dėl kurių yra kilęs ginčas, yra tęstinio pobÅ«džio, pasikeitus faktinėms aplinkybėms yra galimas Å¡io ginčo naujas sprendimas.

Vaikui paaugus ir vėl pradėjus bendrauti su ieÅ¡kove, yra galimybė spręsti tiek vaiko nakvojimo klausimÄ pas ieÅ¡kovę, tiek nustatyti tam tikrÄ laikÄ atostogų metu praleisti vaikaitei su ja. Nors atsakovės atstovas nurodo, kad atsakovė Å¡iuo metu gyvena užsienyje, teismas bylos nagrinėjimo metu neturi jokių duomenų apie atsakovės ir vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ . IÅ¡ Gyventojų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovės gyvenamoji vieta Å¡iuo metu yra deklaruota Lietuvoje. Nors Å¡iuo metu yra paskelbta vaiko paieÅ¡ka, duomenų apie vaiko buvimo vietÄ teismas neturi.

IeÅ¡kovė pageidauja, kad vaiko kelione pas jÄ rÅ«pintųsi, organizuotų, finansuotų ir užtikrintų atsakovė. Teismo nuomone, Å¡alys turi vienodai prisidėti prie iÅ¡laidų, kuriomis užtikrinamas vaiko bendravimas su artimais giminaičiais, todėl nustatytina, kad ieÅ¡kovė pati pasiima vaikaitę iÅ¡ atsakovės, o atsakovė parsiveža mergaitę namo. Jei paaiÅ¡kėtų, jog atsakovė su vaiku iÅ¡ tikrųjų gyvena užsienyje, Å¡alys turi teisę pasinaudoti įstatymo numatytu teismo sprendimo vykdymo iÅ¡aiÅ¡kinimo institutu ar kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų pakeista bendravimo su vaiku tvarka.

Nors ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti, jog ji ir atsakovė abipusiu susitarimu gali keisti nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , tokiÄ galimybę Å¡alys turi visada priklausomai nuo valios ir geranoriÅ¡kumo, todėl teismo sprendimo nustatyti tokiÄ bendravimo su vaiku sÄ lygÄ nereikia. Pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ bendravimo su vaikaite variantÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti atsakovei po 20 Lt baudÄ už kiekvienÄ dienÄ , pažeidus atsakovei teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ . Tačiau teismas, priimdamas sprendimÄ , neturi ir negali turėti duomenų, bus jis vykdomas, ar ne.

Tokių sankcijų nustatymas nėra reglamentuotas Civilinio kodekso normomis. Pažymėtina, kad baudų skyrimas už teismo sprendimo nevykdymÄ yra reglamentuotas Civilio proceso kodekso, kuris nustato teismo sprendimų vykdymo procesÄ , todėl negali bÅ«ti nustatytas teismo sprendimu dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus, motyvus, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas dalinai, leidžiant jai bendrauti su vaikaite pirmÄ mėnesio savaitgalį nuo 10val iki 19val. , mergaitei nenakvojant pas ieÅ¡kovę, pareiga pasiimti vaikÄ nustatomÄ ieÅ¡kovei, o parsivežti iÅ¡ ieÅ¡kovės – atsakovei.IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra neturtinio pobÅ«džio.

Todėl ieÅ¡kinį patenkinus dalinai, teismo sprendimas iÅ¡ esmės yra priimtas ieÅ¡kovės naudai. Vadovaujantis LR CPK 93str.,98str., iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 137 Lt sumokėtas žyminis mokestis ir 1200 Lt už advokato padėjėjos pagalbÄ .              Vadovaudamasis LR CPK 259str., 260str., 263str.-270str., teismasnusprendė:IeÅ¡kinį patenkinti dalinai.            Nustatyti tokiÄ ieÅ¡kovės R. S. bendravimo su vaikaite A.

Å ., gim. 2007-07-25, tvarkÄ :             ieÅ¡kovė R. S. turi teisę bÅ«ti su vaiku kiekvieno mėnesio pirmÄ jį savaitgalį, t.y. Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį, nuo 10 val. iki 19 val.;              vaikÄ A. Å . iÅ¡ jos gyvenamosios vietos pasiima ieÅ¡kovė R. S., o parsiveža - atsakovė V. Å .;              pasikeitus bet kurio iÅ¡ Å¡ios tvarkos dalyvių gyvenamajai vietai, telefono numeriui araplinkybėms, dėl kurių nebegalimas iÅ¡ anksto planuotas susitikimas su vaiku, Å¡is privalonedelsiant praneÅ¡ti apie tai kitam Å¡ios bendravimo tvarkos dalyviui.           Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ atsakovės V. Å . ieÅ¡kovei R. S. 1337 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per šį teismÄ . Teisėja                                                                                                                 Lina Muchtarovienė