2022-07-21 Nr. DBT-117-2-68-3-05704-2022-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-40/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05704-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2022 m. liepos 21 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Artūro Driuko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Audriaus Bakavecko,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų panaikinimo, tretieji asmenys – B. Š. ir J. B., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus: 1) 2022 m. vasario 10 d. įsakymą „Dėl administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 30-1025/21 „Dėl laikinosios globos N. B. nustatymo“ pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1); 2) 2022 m. vasario 10 d. įsakymą „Dėl administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 30-1024/21 „Dėl laikinosios globos N. B. nustatymo“ pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 2).

Ieškinyje nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 4 d. nutartimi leido paimti nepilnamečius vaikus N. B. ir N. B. iš jų tėvų B. Š. bei J. B. Nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 19 d. įsakymais Nr. 30-1024/21 ir Nr. 30-1025/21 vaikams buvo nustatyta laikinoji globa, globėja buvo paskirta E. Š., vaikų močiutė.

Ieškinyje nurodoma, kad ginčijami Įsakymas Nr. 1 ir Įsakymas Nr. 2 yra neteisėti, todėl naikintini. Šiai dienai yra galiojanti ir nepanaikinta ar pakeista anksčiau minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis, kuria vaikai yra paimti iš tėvų; tokia nutartis gali būti naikinama tik teismo keliu, o ne administracijos direktoriaus įsakymu. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi ir galiojanti, vaiko N. B. gyvenamoji vieta nustatyta su mama B. Š. Nepanaikinus ar nepakeitus šios nutarties, negalima įsakymu keisti vaiko gyvenamosios vietos.

Ieškinyje taip pat nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla (civilinės bylos Nr. e2-853-984/2022), kurioje vieni iš reikalavimų yra vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, taigi dėl to spręs teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimti Įsakymai prieštarauja priimtiems teismo procesiniams sprendimams, kuriems galiojant, tokių Įsakymų nebuvo galima priimti; taigi įsakymai yra naikintini.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 10 d. nutartimi pareiškėjos (pagal tuometinę procesinę situaciją) E. Š. skundą dėl Įsakymų panaikinimo, kuriame buvo keliami tokie patys reikalavimai, kaip ir bendrosios kompetencijos teismui vėliau pateiktame ieškinyje, atsisakė priimti; išaiškino pareiškėjai, kad ji turi teisę civilinio proceso tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodomas aplinkybes, pažymėjo, kad pareiškėja į teismą kreipėsi dėl ginčijamų Įsakymo Nr. 1 ir Įsakymo Nr. 2 neteisėtumo iš esmės, t. y. dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos galimai neteisėtų veiksmų, atliktų vaikų globos, gyvenamosios vietos nustatymo procese, o ne dėl minėtos institucijos padarytų procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų būti nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ginčijami Įsakymas Nr. 1 ir Įsakymas Nr. 2, pagal keliamo ginčo pobūdį, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku; pareiškėjos skundas negali būti priimtas administraciniame teisme ir nagrinėjamas administracinio proceso nustatyta tvarka.

Remdamasis šiais argumentais, taip pat atsižvelgdamas į specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, teismas sprendė, kad keliamas ginčas yra susijęs su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų įgyvendinimu ir yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme – Vilniaus miesto apylinkės teisme (ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 29 straipsnis).

Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas nutartyje nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė siekia, jog būtų panaikinti viešojo administravimo subjekto – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus – įsakymai. Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu, be viešojo administravimo subjekto įsakymų teisėtumo, kitų reikalavimų, kurie būtų susiję su šeimos civiliniais teisiniais santykiais, nekelia. Ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo yra nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje, o šioje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymų (ne)teisėtumo. Be to, ginčijamų Įsakymų neteisėtumas grindžiamas tuo, jog jie yra priimti neturinčio tokios teisės subjekto, t. y. iš esmės ginčas keliamas dėl administracinės procedūros, priimant ginčijamus Įsakymus, pažeidimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio prasme, neginčijant pačios globos panaikinimo pagrįstumo ir su ja susijusių aplinkybių.

Remdamasis šiais argumentais, teismas sprendė esant tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo, bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.

Kaip matyti iš prie ieškinio pridėtų dokumentų, ginčijamu Įsakymu Nr. 1 buvo pripažintas netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. 30-1025/21 „Dėl laikinosios globos N. B. nustatymo“, 2022 m. vasario 11 d. grąžinus N. B., gimusį (duomenys neskelbtini), tėvui J. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) (Įsakymo 1 punktas).

Ginčijamu Įsakymu Nr. 2 buvo pripažintas netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. 30-1024/21 „Dėl laikinosios globos N. B. nustatymo“, 2022 m. vasario 11 d. grąžinus N. B., gimusį (duomenys neskelbtini), tėvui J. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) (Įsakymo 1 punktas).

Abu ginčijami Įsakymai buvo priimti vadovaujantis Civilinio kodekso 3.255 straipsnio 1 punktu ir atsižvelgiant į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. vasario 9 d. nurodymą Nr. 1SD-1382 (2022 m. vasario 9 d. registracijos Nr. A50-4705/22). Abiejuose Įsakymuose nurodyta, kad jie gali būti skundžiami: dėl administracinės procedūros – ABTĮ nustatyta tvarka; dėl globos panaikinimo ir susijusių procedūrų – CPK nustatyta tvarka (Įsakymų 2 punktas).

Kaip matyti iš prie ieškinio pridėtų dokumentų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi (civilinė byla Nr. N2-35994-131/2013) buvo patvirtinta pareiškėjų B. Š. ir J. B. sutartis dėl nepilnamečio vaiko N. B. gyvenamosios vietos ir išlaikymo nustatymo, kurios viena iš sąlygų yra tai, jog šalys susitarė, kad jų nepilnamečio sūnaus N. B. gyvenamoji vieta yra nustatoma su jo motina B. Š. (1 punktas).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eS2-10568-842/2021) buvo tenkintas pareiškėjo Tarnybos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo tėvų, suinteresuoti asmenys – B. Š., J. B., ir leista paimti nepilnamečius vaikus N. B. ir N. B., iš jų tėvų B. Š. bei J. B.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 19 d. įsakymais Nr. 30-1025/21 ir Nr. 30-1024/21 vaikams buvo nustatyta laikinoji globa, globėja buvo paskirta E. Š. (vaikų močiutė).

Kaip, be kita ko, pažymima Tarnybos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus teismui šioje byloje pateiktoje 2022 m. balandžio 15 d. išvadoje, Tarnyba priėmė sprendimą dėl laikinosios globos pabaigos, kuriame nurodė, jog šiuo atveju atsirado įstatymuose numatyti vaiko laikinosios globos pasibaigimo pagrindai; Tarnyba priėmė sprendimą vaikus perduoti tėvui ir 2022 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė nurodymą panaikinti vaikų laikinąją globą nuo 2022 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė Įsakymą Nr. 1 ir Įsakymą Nr. 2, kuriais pripažino netekusiais galios anksčiau minėtus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 19 d. įsakymus Nr. 30-1025/21 ir Nr. 30-1024/21 dėl laikinosios globos vaikams nustatymo. Kaip nurodoma minėtoje išvadoje, Įsakymas Nr. 1 ir Įsakymas Nr. 2 bei Tarnybos sprendimas grąžinti vaikus tėvui turi teisines pasekmes ir turi būti vykdomi.

Kaip matyti iš ieškinio pareiškimo, minėtos Tarnybos pateiktos išvados, teismų informacinės duomenų sistemos LITEKO duomenų, šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės B. Š. ieškinį J. B. ir atsakovo priešieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo E. Š., išvadą teikianti institucija – Tarnybos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (civilinė byla Nr. e2-853-984/2022). Minėtoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir (be kita ko) nustatyta nepilnamečių vaikų N. B. ir N. B. laikina gyvenamoji vieta kartu su atsakovu J. B.. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi minėta pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.

Specialiosios teisėjų kolegijos nuosekliai formuojamoje praktikoje nurodoma, kad ginčai, kylantys iš globos (bei rūpybos) teisinių santykių, savo prigimtimi yra civiliniai (šeimos) teisiniai santykiai, reglamentuojami, visų pirma, Civilinio kodekso trečiosios knygos „Šeimos teisė“ (konkrečiai, šios knygos VII dalies „Globa ir rūpyba“) nuostatomis, nepriklausomai nuo to, kad juose dalyvauja ir atitinkamos valstybės bei savivaldybės institucijos (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-82/2021, 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-54/2019, 2017 m. kovo 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-17/2017). Kaip nurodyta Civilinio kodekso 3.266 straipsnio 4 dalyje, vaiko globos (rūpybos) organizavimo tvarką trečiosios knygos pagrindu nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti Vaiko globos organizavimo nuostatai. Tokie nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 405 (su vėlesniais pakeitimais).

Nors ginčijamus Įsakymą Nr. 1 ir Įsakymą Nr. 2 priėmė viešojo administravimo subjektas, tačiau jis, atlikdamas tokius veiksmus, veikia kaip civilinių teisinių santykių dalyvis. Būtent teisinių santykių pobūdis, o ne teisinio santykio subjekto teisinis statusas lemia ginčo rūšinį teismingumą.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta anksčiau, pareikšto ieškinio pagrindą (faktinį bei teisinį) ir dalyką, taip pat ir aptartas susiklosčiusias aplinkybes, susijusias su nepilnamečių vaikų gyvenamąja vieta ir tarp jų tėvų vykstančiu ginču, specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, keliamas ginčas negali būti „susiaurintas“ kaip tik iki tam tikrų administracinių procedūrų teisėtumo patikrinimo.

Specialioji teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad aptariamoji byla apima socialiai jautrius klausimus, be kita ko, susijusius su viešojo intereso apsauga, kurie, visų pirma, yra kilę iš šeimos teisinių santykių.

Keliamo ginčo atveju vyrauja civiliniai (ne administraciniai) teisiniai santykiai ir byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).

Kaip jau buvo minėta anksčiau, specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo, bet ne dėl kitų klausimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla grąžinama Vilniaus miesto apylinkės teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Grąžinti bylą pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų panaikinimo, tretieji asmenys – B. Š. ir J. B., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Alė Bukavinienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Audrius Bakaveckas