2021-12-09 Nr. AB-26717-4-52-3-00549-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4295-822/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00549-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui H. H. C. C., jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Pavelui Kolosovui,

vertėjaujant Snieguolei Bakūnienei ir Salar Mahmood,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio H. H. C. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiui H. H. C. C.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio H. H. C. C., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo termino pratęsimo iki 2022 m. sausio 22 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Centras nurodė, kad Užsienietis buvo sulaikytas Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės pareigūnų 2021 m. liepos 14 d., kai septynių nelegalių migrantų grupė nelegaliai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Užsienietis su savimi turėjo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – pasą, teigė, jog (duomenys neskelbtini) gyvena jo tėvas, motina ir broliai su seserimis bei kiti giminaičiai, todėl vyko į minėtą šalį norėdamas gyventi kartu su šeima. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. liepos 25 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas iki 2021 m. spalio 22 d.

3. Centras pažymėjo, jog, atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyventi bei šeimyninių, socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, į tai, jog Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) dar nebuvo priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje, Užsieniečio sulaikymo terminas turi būti pratęstas.

4. Užsienietis teismo posėdyje su Teikimu nesutiko, paaiškino, kad nori gyventi Europoje, iš apgyvendinimo vietos nebėgs, nes nenori rizikuoti nėščios žmonos sveikata. Prašo skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsieniečio atstovas advokatas nurodė, jog Užsienietis iki šiol nuostatų ir taisyklių nepažeidė, prašė taikyti apgyvendinimą Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. spalio 22 d. sprendimu Centro Teikimą tenkino iš dalies – nepratęsė Užsieniečio sulaikymo ir taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje trims mėnesiams, t. y. iki 2022 m. sausio 22 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsieniečio sutuoktinė, gyvenanti kartu su juo Centre, yra nėščia ir atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 182 dalyje įtvirtintą pažeidžiamo asmens sąvoką. Teismas pažymėjo, jog vadovaujantis Įstatymo 114 straipsnio 4 dalimi, pažeidžiami asmenys ir šeimos, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

7. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, Užsieniečio paaiškinimus, į tai, kad neužfiksuota Užsieniečio ar jo žmonos bandymų pasišalinti iš Centro bei nebuvo duomenų apie jo keliamą grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, sprendė, kad pratęsti Užsieniečio sulaikymo terminą nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, jog Užsienietis turėjo asmens dokumentą – pasą. Siekiant, kad Užsienietis neišvyktų iš Lietuvos Respublikos iki bus galutinai išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas, teismas konstatavo, jog jam tikslinga skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 22 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymu nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo.

9.2. Teismo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė iš esmės prilygsta sulaikymui, nes ypatingai griežtai ribojama Užsieniečio judėjimo laisvė. Teismas nevertino ir nepasisakė, kaip Užsieniečio sulaikymas atsilieps jo nėščios žmonos interesams, kuriai reikalingas vyro dėmesys, priežiūra. Užsienietis turi turėti galimybę nueiti į parduotuvę, nupirkti žmonai reikalingų daiktų. Teismas neįvertino, kokiomis sąlygomis bus priversta gyventi jauna, vaiko besilaukianti šeima. Teismas turėjo taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, įvertinant ir tai, kad Užsienietis apgyvendinimo laikotarpiu laikėsi apgyvendinimo tvarkos, pažeidimų nepadarė.

9.3. Teismo keliamus tikslo galima pasiekti Užsienietį apgyvendinus Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Minima alternatyvi sulaikymui priemonė užtikrintų Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje, būtų sudarytos sąlygos jam ir vaikams išeiti apsipirkti, pasivaikščioti, laisviau jaustis, patirti mažiau streso. Tokiu būdu jo ir nepilnamečių vaikų judėjimo ribojimas būtų teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis Užsieniečio kaip prieglobsčio prašytojo ir šeimos tėvo, jo vaikų interesus. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir labiau atitiktų Tarnybos, Migracijos departamento ir Užsieniečio, jo vaikų interesus naudotis asmens laisve.

10. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

11. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Vien atvykimas į Lietuvos Respubliką turint asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, paaiškinimo pateikimas nelaikomas bendradarbiavimu su teisėsaugos institucijomis. Nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei dabar esanti, nes byloje yra pakankamai nebendradarbiavimo duomenų – Užsienietis atvyko į Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtai, prieglobsčio prašymą pateikė tik po sulaikymo. Netinkamai įvertinus bendradarbiavimo faktą, yra didelė tikimybė, jog Užsienietis išeis iš Centro ir nebegrįš.

11.2. Užsienietis apgyvendintas karu su šeima, jie gyvena geriausiomis sąlygomis, t. y. pastate, skirtame tik šeimoms ir moterims, kuriame nėra grotų, jis nėra rakinamas, užsieniečiai gali išeiti ir būti lauke 24 val. per parą. Užsienietis turi galimybę naudotis Centre dirbančių socialinių darbuotojų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų paslaugomis, gali naudotis telekomunikacinėmis priemonėmis be apribojimų. Alternatyvios sulaikymui priemonės be judėjimo laisvės apribojimo taikymas šiuo atveju negali būti svarstomas.

11.3. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 21M40271, kuriuo Užsieniečiui nesuteikė prieglobsčio bei nusprendė išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Užsienietis su minėtu sprendimu atsiliepimo teikimo metu dar supažindintas nebuvo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 12. Byloje ginčas kilo dėl sprendimo nepratęsti Užsieniečiui taikomo sulaikymo termino ir vietoje sulaikymo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. sausio 22 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog Užsienietis turėjo su savimi pasą, kad jis turi prižiūrėti nėščią žmoną, tačiau siekiant, jog jis nepasinaudotų laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje ir neišvyktų iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis iki bus galutinai išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas, taikė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

14. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsienietį apgyvendinti Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.). Užsienietis nurodo, kad yra pažeidžiamas asmuo, sulaikymo taikymo laikotarpiu apgyvendinimo tvarkos nepažeidinėjo, objektyvaus būtinumo ir toliau riboti Užsieniečio judėjimo laisvę nėra, pažymi, kad teismas nesvarstė galimybės taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, nevertino ir nepasisakė, kaip Užsieniečiui taikyta priemonė atsilieps jo nėščios žmonos interesams, kuriai reikalingas vyro dėmesys, priežiūra.

15. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

16. Byloje nustatyta, kad yra priimtas Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 21M40271 dėl Užsieniečio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo į kilmės šalį. Užsienietis su minėtu sprendimu supažindintas 2021 m. gruodžio 6 d., planavo sprendimą skųsti, todėl Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, teisinis statusas nėra pasikeitęs, jis gali būti sulaikomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais.

17. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

18. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2771‑261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3729‑968/2021).

20. Vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

21. Išnagrinėjęs Teikimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

22. Akcentuotina, jog pagal Įstatymo 2 straipsnio 182 dalį, pažeidžiamas asmuo – asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3646-629/2019).

24. Užsienietis apeliaciniame skunde nepateikia argumentų, kaip pirmosios instancijos teismo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – riboja Užsieniečio teisę rūpintis kartu su juo gyvenančia nėščia žmona. Užsienietis nenurodė, kad buvimo Centre metu neturi galimybės bendrauti su žmona, rūpintis ja. Todėl nėra pagrindo prieiti prie išvados, kad Užsieniečio interesai pažeidžiami labiau nei tai būtina nagrinėjamoje situacijoje.

25. Nagrinėjamu atveju Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai skirtoje teritorijoje, yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus – išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Nors Užsieniečio asmens tapatybė nustatyta, tačiau, siekiant, kad Užsienietis nepasinaudotų laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje ir neišvyktų iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis iki bus galutinai išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas, jam tikslinga palikti būtent pirmosios instancijos teismo skirtą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, taip užtikrinant, kad Užsienietis nepasišalins iš Centro.

26. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, pagrįstai iš dalies tenkino Centro ir taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę. Taikoma priemonė yra objektyviai reikalinga ir tai yra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė. Švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrintų sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio H. H. C. C. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė