ed2ae3c6-773e-4d65-a4e7-2df97db5c86d · Å iaulių apygardos teismas

             Administracinė byla Nr. ATP-190-300/2015                          Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00340-2015-9                   Procesinio sprendimo kategorijos: 40.1.2; 79.1. (S)  ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 18 d.         Šiauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgalioto asmens – D.

K. – apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimo, kuriuo C. K. atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 413 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant jo veiksmuose Å¡io administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė : 2015 m. sausio 22 d.

C. K. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 413 straipsnį 1 dalį dėl to, kad 2014 m. gruodžio 13 d. 17.44 val. (duomenys neskelbtini), UAB „L.“ priklausančiame restorane atliekant operatyvų patikrinimÄ nustatyta, kad 2014-12-13 I. V., gim. (duomenys neskelbtini), dirbo padavėjos darbÄ (priiminėjo užsakymus maistui, patiekdavo maistÄ klientams, iÅ¡ klientų ėmė pinigus už maistÄ , valė stalus ir kt.), nors su ja nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė darbo sutartis, nepateiktas praneÅ¡imas apie I.

V. priėmimÄ Ä¯ darbÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. UAB „L.“ direktorius C. K., bÅ«damas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, vykdančio darbdavio funkcijas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnio 3 dalį neužtikrino, kad su darbuotoja I. V. bÅ«tų sudaryta raÅ¡ytinė darbo sutartis, kurios sÄ voka apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje, ir nustatyta tvarka bÅ«tų praneÅ¡ta VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimÄ Ä¯ darbÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios ir esant 98 straipsnio nustatytiems nelegalaus darbo požymiams, pažeidė 99 straipsnio 2,3,6 dalių nuostatas.

Å iaulių apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi C. K. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį nutraukė, nesant jo veiksmuose Å¡io administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Skundu, pateiktu Å iaulių apygardos teismui, Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotas asmuo D. K. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimÄ ir pripažinti C. K. kaltu, padarius pažeidimÄ , numatytÄ 413straipsnio 1 dalyje.

Skunde nurodo, kad skundžiamas nutarimas priimtas apylinkės teismui neiÅ¡tyrus visų bylos aplinkybių, neteisingai taikant materialines ir procesines teisės normas bei nesivadovaujant protingumo ir teisingumo kriterijais. Teigia, kad teismų praktikoje pažymima, kad pasitaiko atvejų, kai už vienÄ pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 413 straipsnyje, administracinė atsakomybė galima keliems asmenims. Manytina, kad tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo gali bÅ«ti traukiami keli asmenys – tiek įmonės vadovas, padaręs pažeidimÄ neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, tiek aktyvius veiksmus atlikęs darbuotojas.

Kiekvienu atveju bÅ«tina tiksliai nustatyti kiekvieno asmens pareigybinius įgaliojimus pagal įstatymus bei įmonės dokumentus, raÅ¡tu ir žodiniais nurodymais įmonėje nustatytÄ darbo organizavimo pobÅ«dį (Aprobuota teismų praktika Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005-07-14 pasitarime). Taip pat nurodo, kad pažeidimas, numatytas ATPK 413 straipsnyje, gali bÅ«ti padaromas tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ .

Taigi teigia, kad Å¡iuo atveju bylos duomenys neginčijamai patvirtina faktÄ , kad Ch. K., bÅ«damas UAB „L.“ direktoriumi, neužtikrino tokios įmonės darbo organizavimo tvarkos, kad bÅ«tų iÅ¡vengta nelegalaus įdarbinimo atvejo, t. y. neužtikrino, kad I. V. bÅ«tų leista pradėti dirbti UAB „L.“ priklausančiame restorane padavėja / barmene, tik įdarbinus jÄ teisės norminių aktų nustatyta tvarka (Klaipėdos apygardos teismo 2012-10-03 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje NR. ATP-629-462/2012).

Todėl apeliantė nurodo mananti, kad Å iaulių apylinkės teismas nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylÄ Ch. K. atžvilgiu, nesant jo veiksmuose subjektyviojo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymio – tyčios, kadangi, institucijos atstovės teigimu, Å¡iuo atveju Ch. K. tyčia pasireiÅ¡kė neatsargumu, nepasirÅ«pinant ir neužtikrinant tinkamos tvarkos ir priežiÅ«ros įmonei priklausančiame restorane. Be to, nurodo ir tai, kad, nagrinėjat bylÄ apylinkės teisme, Å iaulių AVMI atstovė buvo informavusi teismÄ apie tai, kad Å iaulių AVMI, siekdama patikrinti R.

I. parodymus, jog jis 2014-12-13 nesėkmingai mėgino susisiekti su įmonės vadovu Ch. K. dėl leidimo I. I. padirbėti restorane tÄ dienÄ , teikė užklausas ryÅ¡io operatoriams. PraÅ¡ytos informacijos Å iaulių AVMI iÅ¡ ryÅ¡io operatorių negavo, kaip neturintis teisės gauti tokiÄ informacijÄ subjektas, todėl teismo posėdžio metu teismo buvo praÅ¡yta įvertinti, ar nėra tikslinga praÅ¡yti ryÅ¡io operatorių pateikti R. I. ir Ch. K. telefonų numerių iÅ¡klotines, siekiant patikrinti, ar tikrai R.

I. nebuvo susisiekęs su Ch. K.. Tačiau, pasak apeliantės, teismas aktyvių veiksmų, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ir iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, nesiėmė ir užklausų ryÅ¡io operatoriams nepateikė. Atsiliepimu į Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgalioto asmens D. K. apeliacinį skundÄ asmuo, kuriuo atžvilgiu priimtas nutarimas, – Ch. K. praÅ¡o Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimÄ .Atsiliepime nurodo, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N-663-156/2007).

Å iuo atveju, pasak Ch. K., institucija pažeidimo padarymo fakto ir administracinio teisės pažeidimo sudėties neįrodė, todėl teismas pagrįstai teisenÄ byloje nutraukė ir pagrįstai netenkino institucijos praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti iÅ¡ ryÅ¡ių operatoriaus duomenis, siekiant patikrinti ar 2014 m. gruodžio 13 d. tikrai nebuvo liudytojo R. I. skambučio Ch. K., nes vien pats tokio skambučio fakto buvimas ar nebuvimas neturėtų jokios įrodomosios reikÅ¡mės, kai nenustatyti visi bÅ«ti pažeidimo sudėties požymiai.

Taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra fiksuotas I. V. darbo 2014 m. gruodžio 13 d. UAB „L.“ priklausančiame restorane faktas ir nustatyta, kad I. V. įstatymų nustatyta tvarka į darbÄ UAB „L.“ nebuvo priimta, tačiau, pasak asmens, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, nebuvo nustatyti kiti bÅ«tini nelegalaus darbo objektyvieji požymiai: darbdavio ir darbuotojo susitarimas ir darbo atlygintinumas, I. V. ir R. I. susitarimas be direktoriaus Ch. K. žinios neužtraukia darbdaviui atsakomybės pagal ATPK 413 straipsnį, nes, kaip minėta, nėra visų bÅ«tinųjų nelegalaus darbo objektyviųjų požymių.

Teigia, kad institucijos nurodytoje Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-629-462/2012 buvo darbdavio ir darbuotojo susitarimas dėl priėmimo į darbÄ , todėl ja vadovautis negalima. Apibendrindamas tai, kas paminėta, nurodo, kad teismas 2015 m. kovo 16 d. nutarime iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo pagrindus administracinio teisės pažeidimo bylos teisenai nutraukti, priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , todėl jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas. Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarka, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Kaltė – tai asmens, padariusio pažeidimÄ , vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais pažeidimo sudėties požymiais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimais apie jo suvokimÄ darant veikÄ , bet ir objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-13/2014). Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje remiantis įrodymais yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina veikÄ kaip tam tikrÄ administracinės teisės pažeidimÄ , visuma. Taigi kiekvienoje administracinio teisės pažeidimo byloje bÅ«tina nustatyti pažeidimo padarymo faktÄ , asmens kaltę ir kitas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Tik iÅ¡siaiÅ¡kinus visus įrodinėjimo dalyko elementus galima tikėtis, kad tinkamai bus įgyvendinti administracinės teisenos uždaviniai.

Administracinių teisės pažeidimų įrodinėjimo ribos paprastai suprantamos kaip tam tikra įrodymų visuma (apimtis), pakankama tam, kad byloje būtų neabejotinai nustatyti visi įrodinėjimo dalyko elementai. Todėl įrodinėjimo procese būtina surinkti optimalų kiekį informacijos, kad nebūtų nepagrįstai susiaurintos arba išplėstos įrodinėjimo ribos. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Å ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiÅ¡kinimais, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 1, 2 d.). Vertinant įrodymus turi bÅ«ti laikomasi ATPK 257 straipsnio nuostatų, pagal kurias įrodymai įvertinami pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Reikalavimas vadovautis įstatymu reiÅ¡kia, kad vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , kad vidinis įsitikinimas turi formuotis neignoruojant procesinių taisyklių ir materialiųjų teisės normų. Tai reiÅ¡kia, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai jis priimtas laikantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ , ir įvertinęs visus byloje esančius duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų ir iÅ¡vadÄ , kad Ch. K. veiksmuose neįžvelgtina jam inkriminuoto ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymių, priėmė visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai neiÅ¡tyręs visų bylos teisingam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių ir pakakamai nepagrindęs savo sprendimo, todėl priimto sprendimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu. ATPK 413 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudÄ darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvienÄ nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tÅ«kstančių iki deÅ¡imties tÅ«kstančių litų (nuo 2015 m. sausio 1 d. nuo aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių iki dviejų tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų).

Nelegaliu darbu laikomas darbas esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimÄ Ä¯ darbÄ . DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojui bÅ«tų leidžiama dirbti tik pasiraÅ¡ius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrÄ sutarties egzempliorių ir iÅ¡davus jo tapatybę patvirtinantį dokumentÄ .

Už tinkamÄ darbo sutarties sudarymÄ atsako darbdavys. DK 99 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad praneÅ¡ti VSDFAÄ® apie asmens darbo pradžiÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios privalo darbdavys. Taigi bendrovės direktorius, bÅ«damas pakankamai rÅ«pestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, gali bÅ«ti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3284/2011).

Nagrinėjamoje byloje esančiais duomenimis – priedu prie operatyvaus patikrinimo Nr. FR 1043-11105 pažymos (6 b. l.), 2015 m. sausio 5 d. Ch. K. paaiÅ¡kinimu (7 b. l.), 2014 m. gruodžio 13 d., 2014 m. gruodžio 15 d. I. V. paaiÅ¡kinimais (8 b. l.), 2014 m. gruodžio 16 d. R. I. paaiÅ¡kinimu (10 b. l.), apylinkės teismo posėdžių metu duotais Ch. K. (56 b. l.), L. G. (69–70 b. l.), R. I. (70 b. l.), I. V. (71 b. l.) parodymais, neginčijamai nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 13 d. I. V. UAB „L.“ priklausančiame restorane dirbo padavėjos darbÄ (priiminėjo užsakymus maistui, patiekdavo maistÄ klientams, iÅ¡ klientų ėmė pinigus už maistÄ , valė stalus ir kt.), nors su ja nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė darbo sutartis, nepateiktas praneÅ¡imas apie jos priėmimÄ Ä¯ darbÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasiraÅ¡o darbo sutarties, vertinama, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sÄ lygomis yra nelegalus (nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010, N575-805/2012).Vadinasi, nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad 2014 m. gruodžio 13 d. I. V. UAB „L.“ priklausančiame restorane dirbo padavėjos darbÄ nelegaliai, nėra.

Esminis Å¡ios bylos klausimas yra tas, ar Ch. K., bÅ«damas UAB „L.“ direktoriumi, t. y. darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, vykdančiu darbdavio funkcijas pagal DK 99 straipsnio 3 dalį, buvo pakankamai rÅ«pestingas ir ar buvo užtikrinęs, jog bendrovės veikla bÅ«tų organizuojama tinkamai. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų liudytojos L. G., kuri 2014 m. gruodžio 13 d. UAB „L.“ priklausančiame restorane ir atlikinėjo operatyvų patikrinimÄ , parodymų, 2014 m. gruodžio 13 d. operatyvaus UAB „L.“ patikrinimo metu I.

V. parodė, kad ji atkelta iÅ¡ kito padalinio ir kad ji dirba vietoj R. I., ir pateikė darbo pažymėjimÄ , kuriame buvo nurodyta, kad ji dirba toje įmonėje (69–70 b. l.). Byloje esanti I. V. darbo pažymėjimo kopija (16 b. l.) tvirtina, kad, nors ji UAB „L.“ ir nebedirbo, tačiau darbo pažymėjimo darbdavys iÅ¡ jos, prieÅ¡ tai nutraukęs su ja darbo santykius, paėmęs nebuvo. Taip pat, kaip matyti iÅ¡ administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – Ch. K. parodymų, duotų apylinkės teismo posėdžio metu, tokio asmens, kaip administratorius, kuris prižiÅ«rėtų tvarkÄ restorane, nėra (56 b. l.).

Taigi, Ch. K., bÅ«damas UAB „L.“ direktoriumi, neužtikrino tokios įmonės darbo organizavimo tvarkos, kad bÅ«tų iÅ¡vengta nelegalaus įdarbinimo atvejo, t. y. neužtikrino, kad I. V. bÅ«tų leista pradėti dirbti UAB „L.“ priklausančiame restorane padavėja / barmene, tik įdarbinus jÄ teisės norminių aktų nustatyta tvarka. Tai reiÅ¡kia, kad Ch. K. kaltė pasireiÅ¡kė neatsargumu, nepasirÅ«pinant ir neužtikrinant tinkamos tvarkos ir priežiÅ«ros įmonei priklausančiame restorane.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Ch. K., bÅ«damas UAB „L.“ direktoriumi, darbuotojų atžvilgiu – darbdaviu, vykdančiu darbdavio funkcijas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnio 3 dalį, nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir neužtikrino, kad su darbuotoja I. V. bÅ«tų sudaryta raÅ¡ytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka bÅ«tų praneÅ¡ta VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimÄ Ä¯ darbÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios, ir esant 98 straipsnio nustatytiems nelegalaus darbo požymiams, neužtikrino tokios įmonės darbo organizavimo tvarkos, kad bÅ«tų iÅ¡vengta nelegalaus įdarbinimo atvejo.Taigi, skundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina, jog Ch. K. veiksmuose yra nustatyti visi jam inkriminuoto ir ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymiai.

Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Ch. K. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nepagrįstai, apylinkės teismui visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyrus ir neįvertinus visų svarbių bylai aplinkybių, taip pažeidžiant ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas, todėl Å iaulių apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas, pripažįstant Ch. K. kaltu, padarius ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ . Skirdamas administracinę nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo Ch. K. asmenybę (dirba, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi), į Ch. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas spren­džia, kad Ch. K. už nelegalų darbÄ skirtina ATPK 413 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali admi­nis­tracinė nuobauda – 868 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) bauda. Dėl Å¡ių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas naikintinas, o apeliacinis skundas tenkintinas.    Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, n u t a r i a :

             Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimÄ , kuriuo C. K. atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant jo veiksmuose Å¡io administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, panaikinti ir priimti naujÄ nutarimÄ :              C. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 868 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) baudÄ .  Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                         Vidmantas Mylė