ed28bcf3-1eaa-4fd0-a73b-a9e85b8131bb · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-12464-1014/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07497-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.2; 3.2.7.1; 3.2.7.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. kovo 18 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja RÅ«ta Kazlauskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡sprendė ieÅ¡kovės užsienio bendrovės SIA „Citadele Leasing“ ieÅ¡kinio atsakovui V. R. dėl įpareigojimo grÄ Å¾inti turtÄ priėmimo klausimÄ . Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovė užsienio bendrovė SIA „Citadele Leasing“ (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tu atsakovui V.

R. (toliau – atsakovas), kuriuo praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ grÄ Å¾inti/perduoti ieÅ¡kovui lengvÄ jį automobilį BMW M5, 2013 metų gamybos, ID Nr.: (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas) ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat praÅ¡o nepraneÅ¡us atsakovui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui naudotis turtu ir įpareigoti atsakovÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti saugoti ieÅ¡kovui lengvÄ jį automobilį BMW M5. IeÅ¡kinį atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ tam, kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Å i teisė realizuojama tam tikra įstatymo nustatyta tvarka, kuriÄ numato P. K. į teismÄ su ieÅ¡kiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismÄ sÄ lygų, kurias privalo aiÅ¡kintis teismas, gavęs ieÅ¡kinį.

IeÅ¡kinio priėmimo, bylos iÅ¡kėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieÅ¡kinį pagrindai ir teisiniai padariniai yra reglamentuoti CPK 137 straipsnyje. Remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu ieÅ¡kinys neteismingas tam teismui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi laikoma pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai (iÅ¡perkamosios nuomos) ar kita panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per Å¡ioje sutartyje nustatytÄ terminÄ sumokėjus daikto kainÄ , kredito palÅ«kanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius.

Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymÄ ir naudojimÄ si, o už daiktÄ užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos iÅ¡perkamÄ ja nuoma (ar kita panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu iÅ¡simokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio reikalavimus kildina iÅ¡ tarp ieÅ¡kovės (iki 2020 m. vasario 9 d.

SIA „UniCredit Leasing“) ir atsakovo 2017 m. spalio 20 d. sudarytos Finansinio lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurios 1.2.1. punktÄ lizingo davėja (ieÅ¡kovė) įsipareigojo įsigyti iÅ¡ pardavėjo lizingo gavėjo (atsakovo) nurodytÄ turtÄ (Å¡iuo atveju lengvÄ jį automobilį BMW M5) nuosavybės teise ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudotis asmeninėms, Å¡eimos, namų Å«kio reikmėms tenkinti sutartyje numatytomis sÄ lygomis ir tvarka, o lizingo gavėjas įsipareigojo tinkamai mokėti visus sutartyje numatytus mokėjimus bei vykdyti kitas sutarties sÄ lygas.

Lizingo gavėjui suteikiama vartojimo kredito rÅ«Å¡is – finansinis lizingas. Atsižvelgiant į Sutarties dalykÄ ir jos Å¡alių ypatumus – Sutartis sudaryta tarp paslaugas teikiančio juridinio asmens ir fizinio asmens, Sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi (CK 6.2281 straipsnio 1 dalis), o atsakovas laikytina vartotoju (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Sutarties 12.5 punkte nurodyta, kad Å¡alių ginčai turi bÅ«ti sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme pagal lizingo davėjo buveinės registracijos vietÄ .

Minėtoje sutartyje taip pat nurodyta, kad lizingo davėjo buveinės vieta yra Vilniuje. Sutartinio teritorinio teismingumo atveju (CPK 32 straipsnio 1 dalis) teismÄ , nagrinėsiantį bylÄ , pasirenka ginčo Å¡alys, tarpusavio raÅ¡ytiniu susitarimu galinčios pakeisti teritorinį bylos teismingumÄ . Tokiu bÅ«du įstatyme yra įtvirtintas ginčo Å¡alių autonomijos principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), suteikiantis Å¡alims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytÄ bylos nagrinėjimo vietÄ .

Kita vertus, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos, neretai šis asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis.

Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo bÅ«du, naudojant standartines sutarčių sÄ lygas, todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siÅ«lomas sutarties sÄ lygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali bÅ«ti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – bÅ«tinos teisės normos, saugančios silpnesniÄ jÄ Å¡alį ir įpareigojančios pardavėjÄ ar paslaugų teikėjÄ atsižvelgti į vartotojo interesus.

Dėl Å¡ių priežasčių Å¡iuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties Å¡alies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikiÅ¡ti į Å¡alių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principÄ , nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimÄ . Vienas iÅ¡ sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumo kontrolė. Vartojimo sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti pripažįstamos nesÄ Å¾iningomis ne tik esant paties vartotojo pretenzijoms, bet ir teismas turi teisę ex officio vertinti sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumÄ , nepaisant to, kad vartotojas to nepraÅ¡o (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , turi įvertinti vartojimo sutarties sÄ lygos dėl iÅ¡imtinio teritorinio teismingumo spręsti ginÄÄ verslininko buveinės vietos teismui nesÄ Å¾iningumÄ , net jei nepateiktas vartotojo prieÅ¡taravimas. Pareiga įrodyti, kad CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sÄ lyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis). Taigi, verslininkas, jau teikdamas ieÅ¡kinį teismui, turėtų nurodyti argumentus, pagrindžiančius, jog teritorinio teismingumo sÄ lyga buvo ne standartinė, o individualiai aptarta, t. y. vartotojas turėjo galimybę (ar pasinaudojo galimybe) daryti įtakÄ Å¡ios sÄ lygos turiniui, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, pvz., vartotojo valiÄ patvirtinančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017).

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuostatÄ dėl sutartinio teismingumo parengė ieÅ¡kovė, minėta nuostata sutartyje ir pati Sutartis yra standartinės, daro iÅ¡vada, kad atsakovas sudarė Sutartį, neturėdamas galimybės daryti įtakos Å¡ios sÄ lygos turiniui. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad Sutarties sÄ lyga dėl teritorinio teismingumo buvo aptarta individualiai ir ji atitiko vartotojo valiÄ (CPK 178 straipsnis).

Taigi, nenustačius, jog teritorinį teismingumÄ nustatanti Sutarties sÄ lyga buvo individualiai aptarta, ji netaikytina. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ nurodo (duomenys neskelbtini). Toks atsakovo adresas nurodytas ir Sutartyje. Todėl ieÅ¡kinys reikÅ¡tinas pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , kuri yra Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų veiklos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, jog sprendžiant ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kinys yra neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, ieÅ¡kinį atsisakytina priimti ir ieÅ¡kinys grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), iÅ¡aiÅ¡kinant ieÅ¡kovės teisę kreiptis su ieÅ¡kiniu į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mus.

Be kita ko pažymėtina, kad ieÅ¡kovė atsakovu nurodo V. R., tuo pat metu nurodydama V. S. asmens kodÄ , kai tuo tarpu ieÅ¡kovės pateikta Sutartis yra sudaryta su V. S., todėl pateiktame ieÅ¡kinyje yra nurodyti netikslÅ«s duomenys apie atsakovÄ . IeÅ¡kovės sumokėtas žyminis mokestis nebuvo įskaitytas Å¡ioje byloje, todėl jo grÄ Å¾inimo klausimas nesprendžiamas (CPK 87 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 3 dalimi, 290-291 straipsniais, n u t a r i a :

Atsisakyti priimti ieÅ¡kovės SIA „Citadele Leasing“ ieÅ¡kinį atsakovui V. R. dėl įpareigojimo grÄ Å¾inti turtÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovei, kad su ieÅ¡kiniu dėl įpareigojimo grÄ Å¾inti/perduoti ieÅ¡kovei lengvÄ jį automobilį BMW M5, 2013 metų gamybos, ID Nr.: (duomenys neskelbtini) ji turi teisę kreiptis į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mus. Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirÄ jį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Rūta Kazlauskienė