2019-10-09 Nr. AB-19351-3-61-3-03592-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1288-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03592-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) priimti ir jam pateikti sprendimą dėl pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 3 d. skundo; 2) priteisti iš atsakovo 100 Eur neturtinės žalos, padarytos dėl atsakovo neveikimo ir pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslintu 2017 m. lapkričio 22 d. skundu pareiškėjas atsisakė reikalavimo – įpareigoti atsakovą priimti bei pateikti motyvuotą sprendimą dėl 2017 m. rugpjūčio 3 d. skundo; prašė priteisti iš Tarnybos 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą

3. Pareiškėjas nurodė, jog Tarnybos Lazdijų skyriaus vyriausioji specialistė 2017 m. liepos 7 d. jam surašė ir atsiuntė įpareigojimą Nr.4SD-3533-(14.4.104), kuriuo jį įpareigojo iki 2017 m. liepos 21 d. jam priklausiančiame žemė sklype (kadastro Nr.5910/0003:105) atlaisvinti vietinės reikšmės viešo naudojimo kelio atkarpą, kuri reikalinga pateikti į žemė sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nesutikdamas su šiuo įpareigojimu kreipėsi į Tarnybą. Iki skundo pateikimo teismui dienos (t. y. 2017 m. spalio 23 d.) praėjo 33 darbo dienos, tačiau atsakovas neatsiuntė jokio sprendimo ar atsakymo į paklausimą, taip pat pranešimo, jog skundo nagrinėjimo terminas yra pratęstas, todėl kreipėsi į teismą su skundu dėl atsakovo neveikimo.

4. Tarnyba nenurodė, kodėl nevykdė įstatymu numatytos termino pratęsimo procedūros (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 31 straipsnis). Be to, Tarnyba nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji nespėjo laiku parengti atsakymo dėl didelio darbo krūvio.

5. Teigė, kad dėl Tarnybos neveikimo jis patyrė moralinę žalą, psichologinį stresą, kadangi pareiškėjas turėjo ieškoti galimybių ir buvo priverstas kreiptis į teismą. Pareiškėjas neturtinę žalą vertino 100 Eur.

6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 7 d. gavęs pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 3 d. skundą ėmėsi veiksmų jį nagrinėti, nes norint detaliai išanalizuoti pareiškėjo skunde išdėstytus teiginius, šį skundą nagrinėjo trys Tarnybos darbuotojai iš skirtingų struktūrinių padalinių. Aplinkybė, kad skundo nagrinėjimui prireikė daug laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudų, parodo ir išsamus, motyvuotas bei pagrįstas Tarnybos atsakymas į jį. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl skundo nagrinėjimo vilkinimo yra nepagrįsti.

8. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo pirminis skundas surašytas 2017 m. spalio 24 d., o atsakymo projektas pradėtas derinti 2017 m. lapkričio 6 d., t. y. pareiškėjo skundas tarnyboje jau buvo iš esmės išnagrinėtas, kai ji gavo iš teismo pareiškėjo pirminį skundą.

9. Pažymėjo, kad nėra duomenų, kurie patvirtintų priežastinį ryšį tarp pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos ir Tarnybos veiksmų/neveikimo. Teigė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo sukeltas psichologinis stresas ar pablogėjo jo sveikata.

10. Remiasi VAĮ 42 straipsnio 1 dalimi, Civilinio kodekso 6.250 straipsni, 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A17–1001/2007; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63–1720/2010), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2007 m. spalio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006.

11. Dėl pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų nurodo, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo pagal pavedį išlaidų atlygimo tik tuo atveju, jei jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (CPK 98 straipsnis, LAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-212-219/2015), todėl pareiškėjo patirtos teisinių paslaugų išlaidos iš UAB „Pocita“ negali būti priteistos.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priėmė pareiškėjo A. M. atsisakymą dėl skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą pateikti motyvuotą sprendimą dėl jo 2017 m. rugpjūčio 3 d. ir administracinę bylą šioje dalyje nutraukti; pripažino, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pažeidė pareiškėjo teisę gauti atsakymą į pateiktą skundą Viešojo administravimo įstatyme bei Taisyklėse nustatytais terminais; priteisė A. M. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 6,14 Eur pašto išlaidų.

13. Teismas pažymėjo, kad gautas pareiškėjo atsisakymas nuo skundo dalies, kuriame nurodoma, jog po bylos iškėlimo atsakovas atsiuntė atsakymą į jo 2017 m. rugpjūčio 3 d. skundą.

14. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalimi, 103 straipsnio 4 punktu, bei nenustatęs aplinkybių, dėl kurių negalėtų priimti pareiškėjo skundo dalies atsisakymo, pareiškėjo prašymą patenkino ir bylą dalyje dėl atsakovo įpareigojimo, nutraukė.

15. Pareiškėjas prašė priteisti 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kadangi dėl Tarnybos neveikimo patyrė neturtinę žalą ir buvo priverstas kreiptis į teismą. Skundo nagrinėjimo vilkinimas sukėlė jam nepatogumus, rūpesčius ir psichologinį stresą.

16. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos viešojo įstatymo administravimo 31 straipsnis numato, kad administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios, o kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 (toliau – ir Taisyklės) 20 punktas numato, jog skundai turi būti išnagrinėti ir sprendimai priimti per 20 darbo dienų, išskyrus šių Taisyklių 21 punkte nurodytus atvejus, numatančius galimybę pratęsti skundo nagrinėjimo terminą. Skundų nagrinėjimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo skundo Tarnyboje gavimo dienos.

17. Teismas nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d. skundu pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą. Skundas Tarnyboje gautas 2017 m. rugpjūčio 7 d., pareiškėjui atsakymas pateiktas 2017 m. lapkričio 7 d., t. y. jau po to, kaip pareiškėjas skundu (2017 m. spalio 25 d.) kreipėsi į teismą. Nagrinėjamu atveju Tarnyba nepateikė duomenų, jog pareiškėjo skundo nagrinėjimo terminas būtų pratęstas, todėl 2017 m. rugpjūčio 7 d. Tarnyboje gautas skundas turėjo būti išnagrinėtas 2017 m. rugsėjo 5 d. Teismas konstatavo, kad Tarnyba nesilaikė Viešojo administravimo įstatyme ir Taisyklėse nustatytų skundų nagrinėjimo terminų, be to, neinformavo pareiškėjo apie užsitęsusį skundo nagrinėjimą. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų tikslinęs skundą ar jį pildęs naujais reikalavimais, kas leistų Tarnybai išnagrinėjimo terminą skaičiuoti nuo tokio patikslinto skundo gavimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog Tarnyba pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę gauti atsakymą į pateiktą skundą, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymą buvo įpareigota veikti.

18. Vertindamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie pareiškėjo psichinės sveikatos pablogėjimą skundo nagrinėjimo laikotarpiu ar po jo, to netvirtino ir pats pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, jog nėra pagrindo pripažinti, jog savalaikio skundo išnagrinėjimo neužtikrinimas pareiškėjui sukėlė žymias neigiamas pasekmes, todėl darė išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima įvertinti pareiškėjo prašoma 100 Eur suma.

19. Įvertinęs Tarnybos padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį ir trukmę (skundas buvo nagrinėjamas vasaros laikotarpiu, atsakymą į skundą rengė trijų padalinių specialistai, pateikę išsamų atsakymą į pareiškėjo skundą, atsakovas atsiprašė pareiškėjo dėl užsitęsusio skundo nagrinėjimo), pareiškėjo patirtų nepatogumų dydį, sprendė, jog pripažinimas, kad pareiškėjo teisė gauti atsakymą į pateiktą skundą buvo pažeista, yra pakankama satisfakcija pareiškėjui.

20. Pareiškėjas prašė priteisti iš Tarnybos bylinėjimosi išlaidas. Teismas, remdamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi bei pripažindamas, kad Tarnyba nustatytais terminais neišnagrinėjo pareiškėjos skundo, vertino, kad pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas priteisė pareiškėjui 6,14 Eur pašto išlaidas.

21. Pareiškėjas prašė priteisti išlaidas, patirtas rengiant teismui dokumentus bei pateikė Teisinių paslaugų 2017 m. spalio 20 d. sutartį tarp pareiškėjo ir UAB „Pocita“. Teismas pažymėjo, jog pagal ABTĮ gali būti atlyginamos tik advokato arba advokato padėjėjo pagalbai apmokėti patirtos bylinėjimosi išlaidos, o išlaidos susijusios su bendrovės teisinių paslaugų teikimu, nėra reglamentuotos, todėl nepriteistinos.

III. 22. Pareiškėjas A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimą.

23. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia iš esmės tais pačiai kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais, bei papildomai nurodo:

23.1. Atsakovas, teigdamas, kad atsakymo nepateikė laiku dėl didelio darbo krūvio, nenurodė jokių priežasčių, kodėl nebuvo pasinaudota įstatymo suteikta teise pratęsti terminą skundui išnagrinėti ir apie tai informuoti pareiškėją. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas aplaidžiai vykdė savo pareigas, tokiais veiksmais sukeldamas pareiškėjui nepatogumus, rūpesčius bei psichologinį stresą.

23.2. Pažymi, kad tos pačios srities teismai to paties pobūdžio bylas sprendžia skirtingai. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai (administracinėje byloje Nr. I-592-422/2018) pareiškėjai priteisė 50 eurų neturtinei žalai atlyginti dėl Tarnybos 4 dienas praleisto termino atsakymui pateikti. Tokiu atveju, pareiškėjui turėtų būti priteista 550 Eur.

23.3. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas pažeidimą, tačiau nepriteisdamas žalos atlyginimo, tik parodo, kad nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo ir Taisyklėse įtvirtintų nuostatų.

23.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad nesulaukęs iš atsakovo atsakymo, pareiškėjas patyrė emocinį išgyvenimą, rūpesčius, papildomas išlaidas.

24. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti.

25. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo patirtų nepatogumų dydį, pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju, pripažinimas, kad pareiškėjo teisė gauti atsakymą į pateiktą skundą teisės aktuose nustatytais terminais, buvo pažeista, yra pakankama satisfakcija pareiškėjui.

26. Atsakovo nuomone, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad skundo nagrinėjimo termino praleidimas pareiškėjui sukėlė pasekmes, numatytas CK 6.250 straipsnyje. Pažymi, kad termino praleidimas negali būti vertinamas kaip intensyvus, nuolatinio pobūdžio neigiamas poveikis ar dvasinė skriauda, pastovi neigiama įtampa. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas savo veiksmais sukėlė nepatogumus, rūpesčius bei psichologinį stresą, tačiau įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, pareiškėjas nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kildinamos iš Nacionalinę žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos neteisėtų veiksmų, nagrinėjant pareiškėjo skundą, atlyginimo priteisimo.

28. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo pripažinta pareiškėjo teisė iš Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos gauti atsakymą į pateiktą skundą Viešojo administravimo įstatyme bei Taisyklėse nustatytais terminais, tačiau reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestas.

29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

30. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

32. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Tarnyba, pateikdama 2017 m. lapkričio 7 d. atsakymą į pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 3 d. skundą, pažeidė Viešojo įstatymo administravimo 31 straipsnyje bei Taisyklių 20 punkte numatytus 20 darbo dienų terminus atlikti administracinę procedūrą ir priimti administracinės procedūros sprendimą, o taip pat neinformavo pareiškėjo apie užsitęsusį skundo nagrinėjimą. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti atsakymą į skundą.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu iš esmės grindžia tuo, jog teismas, konstatavęs Tarnybos neteisėtus veiksmus, neįvertino pareiškėjo patirtus išgyvenimus, rūpesčius, papildomas išlaidas bei nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

34. Remiantis Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).

35. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

36. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas, visų pirma, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-237-415/2018).

37. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką žalos atlyginimo bylose, pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančių įrodymų (žr., pvz., 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011; 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011). Pareiškėjas skunde neindividualizavo kilusios žalos, o apibendrintai nurodė, jog dėl Tarnybos neveikimo jis patyrė moralinę žalą, psichologinį stresą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, išanalizavę pareiškėjo nurodytus argumentus (nutarties 18 punktas), priėjo išvadą, kad patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima įvertinti 100 Eur suma. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada bei konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai, jog dėl negauto atsakymo jis patyrė emocinį išgyvenimą, rūpesčius, papildomas išlaidas, nagrinėjamoje byloje nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, tuo tarpu Tarnybos atsakymo gavimas praleidus terminą, pareiškėjui galėjo sukelti tik nežymų trumpalaikį nepatogumą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, atsižvelgusi į teisės aktuose įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje konstatuoto pažeidimo ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į pažeidimo trukmę, kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovo padaryto pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija ir nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, yra adekvati pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

39. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Todėl atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad nagrinėjamoje byloje turi būti atsižvelgiama į Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius