2017-03-06 Nr. AB-5371-3-61-3-04866-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-688-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04866-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), po 50 Eur už kiekvieną Ligoninėje praleistą dieną neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Paaiškino, kad dėl silpnos sveikatos pripažintas neįgaliu. 2015 m. rugpjūčio 6 d. buvo paguldytas į Ligoninę, kurioje palata neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo perpildyta. Ligoninės palatoje buvo įrengtos dviaukštės lovos. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl sveikatos būklės užlipti į antrą lovos aukštą jam buvo sunku, nes nebuvo jokių kopėtėlių, buvo baisu paslysti ir dar labiau susižaloti. Palatoje tualetas buvo įrengtas netinkamai. Palatoje taip pat trūko stalų ir kėdžių, nebuvo jokios ventiliacijos, neatsidarė langas. Pareiškėjas teigė, kad Ligoninėje jo laikymo sąlygos buvo kankinančios, neatitiko sanitarinių reikalavimų. Dėl netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjas patyrė stresą, suvaržymus, buvo pažemintas jo orumas.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė padavė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjas gydymo įstaigoje buvo laikomas nuo 2015 m. rugpjūčio 6 d. iki 2015 m. rugpjūčio 17 d. Nurodė, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma suimtųjų (nuteistųjų), neveda, todėl pateikti duomenų, koks ligonių skaičius palatoje Nr. 18 buvo gydomas su pareiškėju, negali. Pabrėžė, kad Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistųjų asmenų skaičiui, nes turi suteikti stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems (suimtiesiems). Ligoninė taip pat privalo užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) izoliacijos reikalavimus, numatytus Bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) ir Suėmimo vykdymo įstatyme, laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų dėl užkrečiamų ligų. Pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) nenustato pataisos įstaigoms, kokie baldai turi būti įrengti gyvenamojoje patalpoje. Ligoninės palatos baldais ir kitu inventoriumi aprūpintos minimaliai. Ligoninės patalpos remontuojamos eilės tvarka pagal poreikį. Pabrėžė, kad vasarą palatos vieno lango rėmas išimamas tam, kad būtų užtikrinimas tinkamas vėdinimas per atidarytą langą ir nebūtų karšta, žiemos metu lango rėmas įdedamas, kad patalpose būtų šilta. Kiekvienoje kameroje yra ventiliacinė vėdinimo šachta, kuri užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje. Pažymėjo, kad Ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotą leidimą, kuris įrodo, kad Ligoninės patalpos atitinka higienos normų reikalavimus. Taip pat nurodė, kad administracija nerenka duomenų apie pacientų gulėjimo vietą (pirmame ar antrame lovos aukšte) dviaukštėje lovoje. Tačiau esant sunkiai paciento būklei, pareigūnai visada nurodo kitiems pacientams užleisti vietą apatinėje lovos dalyje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 77 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų laikymo sąlygų Ligoninėje laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 6 d. iki 2015 m. rugpjūčio 17 d., atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad Ligoninė nepateikė informacijos, kiek nuteistųjų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 18 kartu su pareiškėju. Pareiškėjo teigimu, jam teko gyventi perpildytoje kamerų tipo palatoje. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad įrodinėjimo našta, jog pareiškėjui buvo užtikrinta vienam asmeniui tenkanti minimalaus ploto norma, tenka Ligoninei. Atsižvelgiant į Ligoninės nurodytą Chirurgijos skyriaus palatos Nr. 18 plotą (7,33 kv.

m) ir joje įrengtų miegamųjų vietų skaičių, teismas sprendė, kad, palatoje esant ir dviem asmenims, vienam asmeniui tenkantis plotas būtų mažesnis, nei numatyta teisės aktuose. Nesant byloje šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus palatos plotas, tenkantis vienam asmeniui, t. y. Laisvės atėmimo vietų ligoninė neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti. Teismo vertinimu, Ligoninė turėjo atsižvelgti į pareiškėjo sveikatos būklę ir sudaryti jam sąlygas gulėti pirmame lovos aukšte.

Atsakovui nepateiktus įrodymų, galinčių paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad pareiškėjas Ligoninėje gulėjo antrame lovos aukšte. Tai, kad pareiškėjas pripažintas neįgaliu, teismui buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lipdamas į (iš) lovos antro aukštą, nesant įrengto patogaus užlipimo, jis patyrė tam tikrų sunkumų ir nepatogumų. Teismas pabrėžė, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, jog kamerų tipo palatoje Nr. 18 įrengtas tupimas unitazas, kuris ganėtinai aukštai pakeltas nuo žemės, atskirtas daline sienele.

Visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte nurodyta, kad minėtoje palatoje įrengti sanitarinio mazgo techniniai įrenginiai susidėvėję, bet vizualiai švarūs, techniškai tvarkingi ir atitinka higienos normų reikalavimus. Tačiau dalinis tualeto atskyrimas, kai pareiškėjas toje pačioje palatoje (kameroje) buvo laikomas kartu su kitais asmenimis, teismo vertinimu, pažeidė jo teisę į privatumą, žemino jo orumą, neabejotinai kėlė diskomfortą ir kitus neigiamus potyrius. Teismas pažymėjo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką nacionalinės institucijos turi pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, jog užtikrintų kalinamiems asmenims minimalų privatumą.

Teismas taip pat nustatė, kad palatoje trūko kietojo inventoriaus, t. y. stalų ir kėdžių. Byloje pateiktoje pažymoje nurodyta, kad Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 18 nėra stalo, o kėdė viena. Ligoninė teigė, kad Eksploatavimo taisyklės nenumato, kokie baldai pataisos įstaigose turi būti įrengti, tačiau, teismo vertinimu, palatose turėtų būti bent minimalūs baldai, reikalingi būtiniausių poreikių tenkinimui, t. y. stalas ir kėdės, kad Ligoninėje laikomi asmenys galėtų pavalgyti. Todėl teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjo laikymo metu jo palatoje trūko kietojo inventoriaus.

Iš byloje esančio Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto teismas nustatė, kad palatos Nr. 18 langai pritaikyti natūraliam vėdinimui. Kamerų (palatų) vėdinimas pro langus higienos normoms neprieštarauja. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes ir byloje nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių kamerų tipo palatos Nr. 18 vėdinimo pažeidimus, pareiškėjo argumentus dėl netinkamo vėdinimo teismas vertino kaip nepagrįstus. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų visumą ir trukmę, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvoje esančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

III. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas teigia, kad į palatos plotą, kuris yra skiriamas vienam asmeniui, neturi būti įskaičiuotas plotas, kurį užima lovos, spintelės ir sanitarinis mazgas. Pažymi, kad Ligoninėje nebuvo pakankamai vietos mankštinti skaudamą stuburą. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas patyrė didelius fizinius skausmus lipdamas į antrą lovos aukštą, nes yra neįgalus. Taip pat kameroje nebuvo reikiamų baldų (kėdžių, stalo), todėl nebuvo kur valgyti maisto. Palatoje tarp laikomų asmenų vyravo neigiama atmosfera ir kildavo konfliktai dėl naudojimosi baldais. Pareiškėjas pažymi, kad kamera nebuvo vėdinama, nes langas nebuvo išimtas tuo metu, kai pareiškėjas buvo ligoninėje.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė padavė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir atsakovo argumentus, pateiktus įrodymus bei priimtą sprendimą išsamiai pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl priimtas teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas bei teisingas. Pabrėžia, kad pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nenurodė naujų argumentų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 6 d. iki 2015 m. rugpjūčio 17 d. (b. l. 8–10) palatoje Nr. 18 buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkte nustatytą minimalią 5,1 kv. m ploto normą vienam asmeniui, taip pat kad pareiškėjas, lipdamas į (iš) lovos antro aukštą, nesant įrengto patogaus užlipimo, patyrė tam tikrų sunkumų ir nepatogumų, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą jam naudojantis nevisiškai nuo bendros palatos erdvės atskirtu tualetu ir kad pareiškėjo laikymo metu jo palatoje trūko kietojo inventoriaus (stalo, kėdžių) būtiniausiems poreikiams užtikrinti. Nustatyti pažeidimai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, dėl ko patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Vertindama kitus pareiškėjo argumentus dėl netinkamų sąlygų, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai, teisingai bei pagrįstai išnagrinėjo visus aspektus, todėl nebekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų.

Vertinant pirmosios instancijos teismo priteistos sumos dydžio pagrįstumą pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatoje Nr. 18, kurios plotas 7,33 kv. m ir kurioje yra 2 dviaukštės lovos (b. l. 32). Taigi vienam asmeniui palatoje teko 1,83 kv. m palatos ploto. Atsižvelgiant į tai, kad palatoje taip pat buvo įrengtas sanitarinis mazgas, akivaizdu, jog vienam asmeniui palatoje tekęs plotas buvo itin mažas. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas yra neįgalus, todėl lipdamas į lovą ar išlipdamas iš lovos, įrengtos virš kitos lovos, jis patyrė sunkumų ir nepatogumų, palatoje nebuvo stalo, prie kurio pareiškėjas būtų galėjęs valgyti. Be to, Laivės atėmimo vietų ligoninėje buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą jam naudojantis sanitariniu mazgu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas buvo pakankamai intensyvus ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu. Todėl spręstina, jog pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos suma (77 Eur) nėra visiškai proporcinga padarytam teisės pažeidimui.

Nors byloje nėra duomenų, kad nustatyti pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimus, tačiau atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog jie neabejotinai sukėlė pareiškėjui neigiamus išgyvenimus ir tam tikras dvasines kančias. Įvertinusi nurodyto pažeidimo trukmę, pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus nepatogumus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 150 Eur.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija iš dalies tenkina pareiškėjo apeliacinį skundą ir keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisdama pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą pakeisti priteisti pareiškėjui A. Ž. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė