2025-12-03 Nr. AB-21336-3-62-3-00751-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-204-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00751-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. U. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT), priteisti 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gegužės 1 d. atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus kalėjime, buvo žeminamas jo orumas, pablogėjo fizinė ir psichologinė sveikatos būklė, kadangi nebuvo užtikrinamas jo privatumas dušo patalpose – nebuvo persirengimo kambarių bei pertvarų prausimosi vietoje.

2.2. Pareiškėjas nurodė jautęs pažeminą ir diskomfortą, patyręs kitų bausmes atliekančių asmenų patyčias ir pažeminimą prausiantis. Dėl minėtų netinkamų laikymo sąlygų patyrė neigiamus išgyvenimus, pašlijo sveikata. Pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 Eur suma.

2.3. Teismo posėdžio pareiškėjas metu nurodė, jog ginčo laikotarpiu į medikus dėl pablogėjusios sveikatos dėl persirengimo kambarių bei pertvarų prausimosi vietoje nebuvimo nesikreipė.

3. Atsakovo atstovas LKT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti, nurodydamas šiuos argumentus:

3.1. Alytaus kalėjime bendrojo naudojimo dušinėse privatumo užtikrinimui visuomet buvo ir yra įrengtos pertvaros.

3.2. Dėl persirengimo kambario atsakovo atstovas nurodė, kad Alytaus kalėjime vietos persirengti yra įrengtos tose pačiose dušų patalpose: suoliukai, pakabos (kabliukai) drabužiams pasikabinti. Pažymėjo, jog persirengimo vietų įrengimas be atskirų kabinų ar pertvarų yra analogiškas viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo kambarių įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo.

3.3. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl neįrengtų pertvarų ir persiregimo kambarių dušinėse į Alytaus kalėjimą ar Lietuvos kalėjimų tarnybą nesikreipė.

3.4. Iš byloje esančių įrodymų, atsakovo nuomone, negalima konstatuoti, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala dėl jo skunde nurodytų aplinkybių, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių tiesioginių ar netiesioginių, subjektyvių ar objektyvių įrodymų, dėl neva jam atsiradusių vidinių psichologinių išgyvenimų bei dvasinių skausmų. Be to, Alytaus kalėjimas veikė tinkamai, nepažeisdamas jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 4 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį, 6.250 straipsnio 1 dalį.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Alytaus kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliko ne nuo 2023 m. spalio 1 d., tačiau nuo 2023 m. lapkričio 10 d. bei konstatavo, kad pareiškėjo teisė į neturtinės žalos atlyginimą teismo ginama nuo 2023 m. lapkričio 10 d. iki 2024 m. gegužės 1 d.: nuo 2023 m. lapkričio 10 d. iki 2023m. lapkričio 13 d. buvo paskirtas ir gyveno 15 būryje (6 lokalinis sektorius), 4 gyvenamojoje patalpoje, naudojosi 15 būrio dušine; nuo 2023 m. lapkričio 13 d. iki 2023 m. lapkričio 20 d. buvo paskirtas ir gyveno 15 būryje (6 lokalinis sektorius), 5 gyvenamojoje patalpoje, naudojosi 15 būrio dušine; nuo 2023 m. lapkričio 30 d. iki 2024 m. sausio 15 d., po to nuo 2024 m. sausio 18 d. iki 2024 m. kovo 29 d. buvo paskirtas ir gyveno 9 būryje (9 lokalinis sektorius), 3 gyvenamojoje patalpoje, naudojosi 9 būrio dušine; nuo 2024 m. kovo 29 d. iki 2024 m. balandžio 9 d. buvo paskirtas ir gyveno 20 būryje (4 lokalinis sektorius), 3 gyvenamojoje patalpoje, naudojosi 20 būrio dušine; nuo 2024 m. balandžio 9 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 2, naudojosi kamerų tipo patalpoms skirta dušine.

7. Teismas išanalizavo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 12 punktą. Į bylą pateiktas 2023 m. gruodžio 19 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos periodinio patikrinimo aktas Nr. PA (1-12 15.4.8Mr.) PA-7930, kurio metu buvo tikrinamos bendrojo naudojimo ir gyvenamosios patapos, akto išvadoje Lietuvos higienos normų HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta.

8. Dėl persirengimo patalpos prie dušinės įrengimo teismas pažymėjo, jog teisės aktai privalomo persirengimo kambario prie dušinės nenumato. Kaip nurodė atsakovo atstovas, Alytaus kalėjime vietos persirengti yra įrengtos tose pačiose dušų patalpose: yra pakabos (kabliukai) drabužiams pasikabinti, pastatyti suoliukai, ką patvirtina fotonuotraukos. Teismas pritarė atsakovo atstovo argumentui, jog persirengimo vietų įrengimas be atskirų kabinų ar pertvarų (kambarių) yra analogiškas viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo kambarių įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo. Alytaus kalėjime šiuo aspektu nuteistiesiems nebuvo sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) sąlygos negu likusiai visuomenės daliai

9. Teismas išanalizavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – eksploatavimo taisyklės) 10 punktą, Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, Eksploatavimo taisyklių 31 punktą.

10. Teismas sprendė, kad nei eksploatavimo taisyklės, nei kiti nacionaliniai teisės aktai detalesnio dušo patalpų įrengimo pataisos įstaigose nereglamentuoja. Įvertinęs teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, jog dušo patalpose buvo įrengtos šoninės pertvaros, kas minimaliai užtikrina jose besimaudančių asmenų privatumą, yra pakabos (kabliukai) drabužiams pasikabinti, pastatyti suoliukai, bei atsižvelgęs į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl neįrengtų pertvarų ir persiregimo kambarių dušinėse į Alytaus kalėjimą ar Lietuvos kalėjimų tarnybą bei gydytojus nesikreipė, teismas nurodė, kad nėra pagrindo laikyti, kad Alytaus kalėjimo administracija, įrengdama dušo patalpas, pažeidė teisės aktus, t. y. atliko neteisėtus veiksmus ar neveikė taip, kaip privalėjo elgtis, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti neturtinę žalą.

11. Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas neatliko neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir nesant bent vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), teismas pareiškėjo prašymą priteisti jam neturtinės 10 000 Eur žalos atlyginimą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą visa apimtimi. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Pareiškėjas prašo išreikalauti iš atsakovo atstovo papildomą informaciją apie pareiškėjo psichologinę būklę (save žaloja).

12.2. Dėl netinkamų sąlygų pareiškėjas norėjo atimti sau gyvybę. Atsakovo atstovas nereaguoja į pareiškėjo prašymus ar skundus.

13. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose ir priėmė sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias konkrečias proceso teisės ar materialiosios teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas.

13.2. Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikiami analogiški argumentai kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Pareiškėjas visiškai nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų jo kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 10 d. iki 2024 m. gegužės 1 d., jam būnant Alytaus kalėjime, atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad dėl Alytaus kalėjimo, neužtikrinusio tinkamų kalinimo sąlygų, veiksmų (neveikimo) patyrė neturtinę žalą, ką patvirtina pareiškėjo psichologinė būklė.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 str. 2 d.) ar teismo sprendimo negaliojimo (ABTĮ 146 str. 2 d.) pagrindų, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose.

18. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė: valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

19. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

20. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad kalėjime pareiškėjui nebuvo užtikrinimas privatumas naudojantis dušu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjui naudojantis dušu, jam buvo užtikrinamas pakankamas privatumas: byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad dušuose yra įrengtos pertvaros, kurios užtikrina pakankamą asmenų privatumą besinaudojant dušu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020; 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-43-789/2022; 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1190-552/2022; 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-263-789/2023).

21. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl persirengimo kambario įrengimo: kaip matyti iš pateiktų įrodymų, Alytaus kalėjime vietos persirengti yra įrengtos tose pačiose dušų patalpose, kur yra pakabos (kabliukai) drabužiams pasikabinti, pastatyti suoliukai. Pažymėtina, kad duomenų apie tai, kad tokia persirengimo tvarka objektyviai keltų nepatogumų čia kalintiems asmenims, pareiškėjas nenurodė ir nepateikė.

22. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde reiškiamų prašymų dėl papildomų įrodymų (apie žalojimąsi ir pan.) išreikalavimo, pažymėtina, kad skundo pirmosios instancijos teismui tokiomis aplinkybėmis pareiškėjas negrindė, neginčijo atsakovo atstovo nurodytos aplinkybės, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl neįrengtų pertvarų ir persiregimo kambarių dušinėse į Alytaus kalėjimą ar Lietuvos kalėjimų tarnybą nesikreipė, todėl tenkinti šio prašymo nėra pagrindo (ABTĮ 142 str. 3 d.).

23. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į ginčo santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Dėl to teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. U. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė