ed221931-e372-4709-85c2-d7708baa478f · Kauno apylinkės teismas

                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1-1650-919/2016                                                     Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31933-16-1                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8; 1.1.7.2.5; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5; 2.10.2; (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 25 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorams Jurgitai Patalavičienei, Mindaugui Å ukiui, nukentėjusiajai N. P., jos gynėjai Jelenai Koltakovai, vertėjoms Jelenai ElijoÅ¡ienei, Violetai Dobrovolskienei, kaltinamojo gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M.

P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, žydas, vedęs, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:-2014-09-26 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. 9 mėnesiams laisvės apribojimo, paskiriant įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. 2016-07-12 Kauno apygardos teismo nutartimi nuosprendis paliktas nepakeistas,kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

M. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2016-07-07 d. 19.00 - 20.00 val. laike, bute, esančiame(duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su savo sutuoktine N. P. metu, tyčia, viena ranka sugriebė už jos vilkėtų rÅ«bų ties pečiais ir laikydamas už jų, tuo pačiu metu kita ranka jėga kiÅ¡o jai į burnÄ popieriaus skiautę, taip smurtaudamas prieÅ¡ N. P., padarė jai apatinės lÅ«pos gleivinės nubrozdinimÄ , kas sukėlė nežymų jos sveikatos sutrikdymÄ , t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.M.

P. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir nurodė, jog su kaltinimu nesutinka, kadangi visos bylos yra „suriÅ¡tos“. Su nukentėjusiÄ ja jis pragyveno 41 metus ir ji visÄ laikÄ nori įrodyti, kad jis yra niekÅ¡as. RyÅ¡ium su tuo, kad turėjo bÅ«ti skyrybos, nukentėjusiosios jis yra pastoviai provokuojamas, todėl išėjo iÅ¡ namų. Jis namuose nebÅ«na, o tik vienÄ kartÄ Ä¯ savaitę ateina persirengti. Nors yra kaltinamas tuo, kad kiÅ¡o popierių nukentėjusiajai į burnÄ , tačiau jis nekiÅ¡o jai jokio popieriaus į burnÄ .

Ekspertizė parodė, kad yra sužalojimas 3 mm, jokių mėlynių nėra ant kÅ«no. Nukentėjusioji pastoviai rėkauja „gelbėkite“, iÅ¡bėga į laiptinę ir skambina. Dabar surado vienÄ liudytojÄ . Skyrybų byloje nori įrodyti, kad su juo neįmanoma gyventi, nori iÅ¡ jo gauti daugiau pinigų. Šį kartÄ taip gavosi, kad jis buvo namuose ir lipo ant stalo pridėti popierių prie lubų. Jis nespėjo tai padaryti, nes nukentėjusioji pradėjo jį filmuoti, nors jis prašė, kad nefilmuotų.

Ji pastoviai filmuoja, jis tik pareina namo, o ji jį filmuoja. Tai yra erzinimas, nukentėjusioji jį provokuoja ir nori, kad jis pradėtų nervuotis, rėkauti, nors jis ir taip garsiai šneka. Buvo vasaros metas, tad per plonus rūbus turėjo likti jai ant kūno „mėlynės“. Jis jos nelaikė už pečių, kadangi žino, jog nors prie jos prisilieti švelniai ant kūno lieka „mėlynės“. Jis nukentėjusiosios nemušė, gal buvo kažkoks prie jos netyčinis priartėjimas kai jis uždarinėjo duris.

KonfliktÄ iÅ¡provokavo tai, kad nukentėjusioji jį fotografavo ar filmavo, o jis nenori bÅ«ti filmuojamas ir fotografuojamas. Kai nukentėjusiosios namie nėra, tai konfliktai nevyksta. Jis nei pirÅ¡to, nei popieriaus nukentėjusiajai į burnÄ nekiÅ¡o, jokių nukentėjusiosios daiktų nemėtė. IÅ¡ buto iÅ¡bėgo kadangi nervai nelaikė, iÅ¡eidamas pasakė, kad eina į policijos nuovadÄ , nors ėjo pas draugus, norėdamas iÅ¡vengti tolimesnio konflikto. Žinodamas savo partnerę daug metų ir norėdamas, kad ji nerėkautų „gelbėkite“, jis jai pasakė, kad ji įkando jam į pirÅ¡tÄ , tuomet nukentėjusioji apsiramino ir pradėjo aiÅ¡kinti, kad jis jai įkiÅ¡o į burnÄ pirÅ¡tÄ , o paskui jau pasidarė, kad popierių.

Filmuotoje medžiagoje matosi, kad jis ėjo link durų, o ji traukėsi. Jam uždarius duris, nukentėjusioji vėl jas atidaro ir filmuoja. Kada jis pradėjo eiti į koridorių, liepė jai baigti filmuoti, ji pradėjo šaukti „gelbėkite“, prieš tai ji dar išėjo kaimynei skambinti, bet ten niekas durų neatidarė. Susistumdymas gavosi dėl durų uždarymo, o ne dėl smurto panaudojimo.Nukentėjusioji N. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad išvakarėse lygino skalbinius, kurie buvo sudėti ant stalo.

Dar kelios dienos iki to įvykio, kaltinamasis klijavo butÄ popieriais su velnio atvaizdu, kuriuos ji nuimdavo. Jam grižus namo ir bÅ«nant kambaryje ji pamatė, kad jis eina su pluoÅ¡tu popierių į bendrÄ kambarį, todėl ji norėjo įraÅ¡yti vaikams, parodyti kaip jis elgiasi. Ji stovėjo koridoriuje, į kambarį nėjo, o tik pradarė duris. Kaltinamasis du kartus uždarė duris, ji palaukė kurį laikÄ , vėl atidarė duris. Ji rizikavo prarasti telefonÄ . Kai jis tai pamatė, jis pradėjo jÄ tempti į kambarį.

Jis pirÅ¡tais norėjo pražiodinti jos burnÄ , ji pradėjo Å¡aukti, jis atÅ¡oko. Tada jis kiÅ¡o savo pirÅ¡tÄ jai į burnÄ . Ji iÅ¡bėgo pas kaimynus, nes nežinojo, kÄ toliau daryti. Tuomet vėl grįžo namo, kadangi bijojo, jog jis nepaliktų jos laiptinėje. Grįžus pradėjo su kaltinamuoju aiÅ¡kintis. Kaltinamasis kaltina, kad ji kaimynei sumokėjo pinigus, tačiau kaimynei jau atsibodo tas triukÅ¡mas. Po to jis labai greitai apsirengė ir pabėgo, grįžo vėlai vakare. Po įvykio ji paskambino advokatui ir kitÄ dienÄ kreipėsi į policijÄ .

Nežino ar įkando kaltinamajam į pirÅ¡tÄ , tačiau galėjo įkasti, kadangi gynėsi. Įvykio metu jai buvo sužeista lÅ«pa, kairėje pusėje lÅ«pa buvo sutinusi, matėsi žaizdelė. Pradžioje kaltinamasis stÅ«mė jÄ Ä¯ langÄ , o vėliau kiÅ¡o deÅ¡inės rankos pirÅ¡tÄ Ä¯ burnÄ . Ji visÄ gyvenimÄ kenčia fizinį smurtÄ , labai dažnai kreipiasi į policijÄ dėl fizinio smurto, tačiau jis paskui jos atsipraÅ¡o, ji atleidžia ir toliau gyvena. Kaltinamasis jos atžvilgiu naudoja ne tik fizinį bet ir psichologinį smurtÄ .

Kaltinamasis visus namus apklijavo popieriais su velnio atvaizdu, ji tai nufotografavo ir parodė policijai. Kai jis jÄ užpuolė rankose turėjo popierių, tačiau nesuspėjo jai sukiÅ¡ti popieriaus į burnÄ , nes ji pradėjo rėkti. Jai į burnÄ kaltinamasis kiÅ¡o pirÅ¡tÄ , ji mano, kad jis norėjo jÄ pražiodinti dėl to, kad įkiÅ¡ti popierių jai į burnÄ . Kada jis pradėjo kiÅ¡ti pirÅ¡tÄ Ä¯ burnÄ ji labai iÅ¡sigando. Jis tyčia kiÅ¡o pirÅ¡tÄ Ä¯ burnÄ , tai buvo neapykantos gestas, jis norėjo sukelti skausmÄ , nepagarbÄ .

Kai atėjo į policijÄ ir davė parodymus buvo labai susijaudinusi, pasirašė, kad moka lietuvių kalba, nors visų smulkmenų lietuvių kalba nurodyti negali. Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu parodė, jog ji yra N. ir M. P. kaimynė, butai ribojasi per sienÄ , jų santykiai kaimyniÅ¡ki. 2016-07-07 ji su vyru iÅ¡girdo rusiÅ¡kÄ Å¡auksmÄ â€žgelbėkite“ ir nuėjo pažiÅ«rėti kas vyksta, jos vyras nuėjo pirmas, o ji antra. Įėjus į butÄ pamatė, kad mėtosi kažkokie popieriai, kažkokie nupieÅ¡ti „juodi velniai“, M.

P. kambaryje matė pakabintus „velnių“ paveikslus, kambaryje buvo netvarka. Jiems atėjus M. P. buvo labai sutrikęs, neadekvatus, jai pasakė, kad jÄ parduos, sutryps. Kaltinamasis skubiai ruošėsi iÅ¡eiti, lakstė. M. P. sakė, kad N. P. neteisi, kad ji melagė, kad viskÄ neteisingai daro. Taip pat sakė, kad velniai priraÅ¡yti ant sienos. Ji iÅ¡girdo tik triukÅ¡mÄ , pačio įvykio nematė. Nukentėjusioji jai pasakojo, kad M. P. ranka norėjo jÄ dusinti, kad griebė jai už veido, rankÄ kiÅ¡o į veidÄ , o ji kažkaip iÅ¡sisuko ir Å¡aukė, kad jÄ gelbėtų.

Žmogus be prasmes neÅ¡aukia, kad gelbėkit. Kaltinamajam skubiai išėjus iÅ¡ buto, ji liko su nukentėjusiÄ ja, kuri buvo labai iÅ¡sigandusi, visa drebėjo, jai buvo bloga. Koridoriuje ant N. P. kÅ«no kažkokių sužalojimo žymių nematė. Po įvykio nukentėjusioji sakė, kad jai skauda dantis, lÅ«pas, kad kaltinamasis jai kiÅ¡o rankÄ Ä¯ burnÄ . M. P. ji mato kartÄ per savaitę, kai jo nebÅ«na, tai nebÅ«na ir triukÅ¡mo. Žino, kad tarp M. ir N. P. vyksta skyrybų procesas, jų santykiai keičiasi į blogÄ jÄ pusę.

Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis yra jo tėvas. Kaip supranta tėvai bando skirtis. Jo santykiai tiek su tėvu, tiek ir su mama yra normalÅ«s, nesipyksta. Ä® teismÄ atėjo paaiÅ¡kinti dėl 1994-04-13 teismo medicinos tyrimo akto, kuriuo jam nustatytas neva tėvo sukeltas sužalojimas. Nori paaiÅ¡kinti, kad Å¡is sužalojimas atsirado tuomet, kai jis pats negalėdamas atidaryti spintelės, paprašė tėvo atidaryti spintelės duris. Tėtis stipriai patraukė spintelės duris, kurios pataikė jam į galvÄ .

Nuo to laiko jis turi galvoje randÄ . Šį įvykį liudytojas puikiai prisimena, tėtis specialiai jo nemušė. Tarp tėvų bÅ«na abipusiai pykčiai, tačiau jis nepamena, kad bÅ«tų smurtas Å¡eimoje.Protokole – pareiÅ¡kime N. P. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) susituokė su M. P.. Iki Å¡iol kartu gyvena jiems abiem priklausančiame trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Gyvena tik dviese. Jų tarpusavio santykiai yra įtempti, vyksta skyrybų procesas, tačiau iki Å¡iol jie nėra iÅ¡situokę.

IÅ¡ esmės M. P. gyvena viename kambaryje, ji - kitame. Naudojimosi butu tvarka nėra nustatyta. Be to, sutuoktinis ne visuomet nakvoja minėtame bute. Vienas kitam atskaitos apie savo veiksmus jie neduoda, bendrauja retai. 2016-07-07 dviese (kitų žmonių nebuvo) buvo bute. esančiame (duomenys neskelbtini). Jos sutuoktinis sukėlė žodinį konfliktÄ , kurio metu tyčia, nesant jokios priežasties ir jokio pagrindo prieÅ¡ jÄ smurtavo fiziÅ¡kai: priėjęs prie jos, viena ranka sugriebė jÄ už rÅ«bų, kuriuos vilkėjo, ties pečiais ir tuo pačiu melu kitoje rankoje laikomÄ popieriaus skiautę jėga ir prievarta kiÅ¡o jai į bumÄ . dėl ko ji pajuto fizinį skausmÄ , ant jos lÅ«pos yra sužalojimo žymės. SkausmÄ tebejaučia.

Ji iÅ¡sigando, pradėjo Å¡auktis pagalbos, todėl sutuoktinis nuo jos atsitraukė, daugiau jokių neteisėtų veiksmų prieÅ¡ jÄ neatliko. Dėl tokių sutuoktinio veiksmų ji patyrė fizinį skausmÄ , jai padaryta fizinė žala. PraÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl smurto artimoje aplinkoje bei spręsti jos sutuoktinio M. P. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimÄ (b.l. 4-5).ApžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėta, apraÅ¡yta ir užfiksuota įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-22).SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo nukentėjusioji N. P. savo iniciatyva pateikė tyrimui kompaktinį diskÄ su vaizdo įraÅ¡u (b.l. 25-26, 30).Kompaktinio disko ir jame esančio vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolu užfiksuota, kad atidarius kompaktinį diskÄ , jame yra dokumentas, pavadintas 20160707_204921.mp4.

Atidarius dokumentÄ , jame yra vaizdo įraÅ¡as, kurio trukmė - 4 min. 53 sek. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota patalpa ir vaizdas patalpoje. Vaizdo įraÅ¡ui prasidėjus, girdisi vyro balsas, kalbantis lietuviÅ¡kai, ir vaizdo fiksavimo zonoje pasirodo vyras, kelis kartus uždarinėja duris. Matyti, kad vienu momentu jis rankoje laiko popierių, o vėliau, kai vienÄ iÅ¡ kartų atsidaro durys, tas vyras stovi ant stalo, jo rankos pakeltos ir jis popieriaus lapÄ laiko priglaudęs prie lubų, paskui nuleidžia rankas, tebelaikydamas popieriaus lapÄ .

Matyti, kaip jis nuÅ¡oka nuo stalo, artinasi prie vaizdo fiksuojančio objekto, apie 01 min, 35 sek. pakelia rankÄ , fragmentiÅ¡kai matosi ir popieriaus lapas, tačiau vaizdÄ fiksuojantis objektas sparčiai netolygiai juda, todėl suprasti, kas tiksliai vyksta sunku. Tada pasigirsta moteriÅ¡kas balsas, Å¡auksmas, rusų kalba praÅ¡antis pagalbos, vėliau suÅ¡unka vyras apie 01 min. 47 sek., kuris rusų kalba sako, kad jam įkando pirÅ¡tÄ ir praÅ¡o pagalbos. Po to kalbasi vyras ir moteris. Vyras rusiÅ¡kai sako, kad įkando pirÅ¡tÄ , o moteris sako, kad jis pasižiÅ«rėtų, kÄ padarė jos burnai, kad nereikia kiÅ¡ti pirÅ¡to jai į burnÄ .

VyriÅ¡kis neigia, kad kiÅ¡o pirÅ¡tÄ jai į burnÄ , tačiau moteris tvirtina, kad jis tai darė. Jie ginčijasi dėl to. Moteris sako, kad prikabino visame bute velnius (b.l. 27-28).Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016-07-08 specialisto iÅ¡vada Nr. G1751/2016 (02) N. P. nustatytas apatinės lÅ«pos gleivinės nubrozdinimas padarytas paveikus Å¡iÄ sritį kietu, galimai briaunÄ turinčiu daiktu, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (b.l. 33).Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiÄ ja N. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) susituokė su M.

P., (duomenys neskelbtini). Iki Å¡iol kartu gyvena abiem priklausančiame trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Gyvena dviese. Tarpusavio santykiai su M. P. yra įtempti, vyksta skyrybų procesas, tačiau iki Å¡iol nėra iÅ¡situokę. IÅ¡ esmės jis gyvena vienam kambaryje, o ji kitame - naudojimosi butu tvarka nėra nustatyta. Be to, sutuoktinis ne visuomet nakvoja minėtame bute. Vienas kitam atskaitos apie savo veiksmus neduoda, bendrauja retai. 2016-07-07 dviems bÅ«nant bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sutuoktinis sukėlė Žodinį konfliktÄ , kurio metu tyčia, nesant jokios priežasties ir jokio pagrindo smurtavo fiziÅ¡kai, t.y. priėjęs prie jos, viena ranka (kuria - neatsimena) sugriebė už rÅ«bų, kuriuos vilkėjo, ties pečiais ir tuo pačiu metu kitoje rankoje laikomÄ popieriaus skiautę, jėga ir prievarta kiÅ¡o jai į burnÄ , dėl ko ji pajuto fizinį skausmÄ , ant lÅ«pos yra sužalojimo žymės. SkausmÄ jaučia iki Å¡iol.

Jo iÅ¡sigando, pradėjo Å¡auktis pagalbos, todėl sutuoktinis atsitraukė, daugiau jokių neteisėtų veiksmų prieÅ¡ jÄ neatliko. Dėl tokių sutuoktinio veiksmų patyrė fizinį skausmÄ , jai padaryta fizinė žala. Ä® jokius gydytojus nesikreipė ir nesikreips. PraÅ¡o pripažinti jÄ nukentėjusiÄ jÄ bei iÅ¡duoti siuntimÄ teismo medicininiam tyrimui (b.l. 36).Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. P. dėl jam inkriminuotos veikos neprisipažino ir parodė, kad nuo 1973 m. gyvena kartu N. P., kuri iki Å¡iol yra jo sutuoktinė.

Gyvena bendrai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nors gyvena viename bute, tačiau daugiau kaip 10 metų gyvena skirtinguose kambariuose. Gyvena tik dviese, pilnamečiai vaikai gyvena atskirai. Jo ir sutuoktinės santykiai yra labai įtempti, galima sakyti, kad jie beveik visai nebendrauja. Jau nuo 2013 m. jis namuose nuolat nenakvoja, nakvoja pas draugus, tačiau vis tiek vienas moka komunalinius mokesčius. Kadangi draugai, pas kuriuos jis nakvodavo, išvažiavo, 2016-07-07 jis grįžo į namus.

PrieÅ¡ tai namuose nemiegojo maždaug dvi savaites. Grįžo apie 19 val. ir nuėjo į savo kambarį. Stengėsi su sutuoktine nesusitikti ir jos nematyti, nes žino, kad ji bÅ«tinai provokuos skandalÄ (taip ne kartÄ yra buvę). Jis pradėjo valgyti, pastebėjo, kad buto staktose suodžiais iÅ¡paiÅ¡yti kryžiai, todėl pasakė jai, kad taip niekas nedaro. N. pasakė, kad jos tokios tradicijos, taip žodis po žodžio jie pradėjo bartis žodžiu. Žodinio konflikto metu jis prie N. visai neprisilietė ir jos atžvilgiu jokio fizinio smurto nenaudojo.

IÅ¡ kur pas N. teismo ekspertai nustatė apatinės lÅ«pos gleivinės nubrozdinimÄ , nežino, tačiau neatmeta galimybės, kad ji pati galėjo susižaloti, norėdama jį apkaltinti. Matydamas, kad daugiau bute bÅ«ti negalės, išėjo, tačiau vėlai naktį vėl grįžo į butÄ . Permiegojęs, anksti ryte, kad tik nesusitiktų su N., išėjo. Nuo policijos pareigÅ«nų nesislapstė - kadangi nieko nepadarė, į policijÄ pats taip pat nevyko. Nuo 2015 m. Kauno apylinkės teisme vyksta jo ir sutuoktinės skyrybų procesas, kurį pradėjo jis, nes daugiau negali su ja gyventi (b.l. 52-53).

Dėl veikos kvalifikavimo Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – tas, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ (muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui. Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Pagal teismų praktikÄ , objektyviai Å¡is nusikaltimas gali pasireikÅ¡ti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmÄ arba nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – muÅ¡imo, kankinimo atvejais turi bÅ«ti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas reiÅ¡kia poveikį į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Å is nusikaltimas apima smurtavimÄ tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibÅ«dina nukentėjusįjį asmenį (Å¡eimos narys ar artimasis giminaitis).

Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.Kaltinamasis M.

P. savo kaltės dėl nežymaus savo sutuoktinės sveikatos sutrikdymo nepripažino, teigė prieÅ¡ jÄ nevartojęs fizinio smurto, o susistumdymas gavosi dėl durų uždarymo, o ne dėl smurto panaudojimo. Tokiems kaltinamojo parodymams prieÅ¡tarauja nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s nukentėjusiosios parodymai. Nepaisant nenuoseklių kaltinamojo parodymų, nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu buvo iÅ¡samÅ«s ir neprieÅ¡taringi, todėl jais abejoti teismas neturi pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog apie galimai nusikalstamos veikos padarymÄ policijos komisariatui buvo praneÅ¡ta kitÄ dienÄ po įvykio.

N. P. protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ priėmusiam asmeniui paaiÅ¡kino, kad jos atžvilgiu vyras M. P. panaudojo fizinį smurtÄ , dėl ko ji pajuto fizinį skausmÄ , ant lÅ«pos yra sužalojimo žymė (b. l. 4). Be to, nukentėjusiosios parodymus iÅ¡ dalies patvirtina ir liudytojos I. S. parodymai duoti teismo posėdžio metu, jog įvykio dienÄ ji iÅ¡girdo kaimynės pagalbos Å¡auksmÄ , o nuėjus į kaimynų butÄ pamatė iÅ¡sigandusiÄ ir pasimetusiÄ nukentėjusiÄ jÄ , kuri skundėsi dėl sutuoktinio jai sukelto fizinio skausmo.

Taip pat specialisto iÅ¡vada neginčijamai nustatytas nukentėjusiosios sužalojimas. Pasak liudytojos kaltinamasis tuo metu buvo sutrikęs, neadekvatus, skubiai ruošėsi iÅ¡eiti, lakstė.Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju sprendžiant dėl to, ar kaltinamasis padarė jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , neturi reikÅ¡mės kaip buvo smurtaujama nukentėjusiosios atžvilgiu, tai yra, ar jai suduoti smÅ«giai ar ji veikiama kitokiu bÅ«du fiziÅ¡kai. Svarbu yra tai, kad bÅ«tų nustatyta, jog muÅ¡imu ar kitokio pobÅ«džio smurtu nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, kas ir yra nustatyta nagrinėjamu atveju.Nors kaltinamasis M.

P. ir neigia savo kaltę, tačiau iÅ¡tirtų įrodymų visuma – nukentėjusiosios N. P. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdžio metu, liudytojos I. S. parodymais, specialisto iÅ¡vada, vaizdo įraÅ¡u, kitais įrodymais, kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta. Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad M. P. 2016-07-07 d. 19.00 - 20.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su savo sutuoktine N. P. metu, tyčia, viena ranka sugriebė už jos vilkėtų rÅ«bų ties pečiais ir laikydamas už jų, tuo pačiu metu kita ranka jėga kiÅ¡o jai į burnÄ pirÅ¡tus, taip smurtaudamas prieÅ¡ N. P., padarė jai apatinės lÅ«pos gleivinės nubrozdinimÄ , kas sukėlė nežymų jos sveikatos sutrikdymÄ .

Kaltinamojo M. P. teiginys, kad jis prie sutuoktinės net neprisilietė ir jos atžvilgiu jokio smurto nenaudojo, vertintinas kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi 2016-07-089 specialisto iÅ¡vada Nr. G1751/2016(02) patvirtina N. P. atžvilgiu fizinio smurto panaudojimÄ , sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sužalojimo faktÄ . Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusiÄ jÄ galėjo sužaloti kitas asmuo. Be to, pats kaltinamasis teismo posėdžio metu pripažino faktÄ , kad susistumdė su nukentėjusiÄ ja neva dėl neuždarytų durų.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma sudaro pagrindÄ M. P. pripažinti kaltu padarius BK 140 str. 2 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir paskirti bausmę.M. P. kaltinime be viso kito buvo nurodyta, kad jis kaltinamas tuo, kad ranka jėga kiÅ¡o nukentėjusiajai N. P. į burnÄ popieriaus skiautę. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Å¡i aplinkybė teismo posėdžio metu nepasitvirtino, tai paneigė ir kaltinamasis ir pati nukentėjusioji, todėl minėta aplinkybė apie popieriaus skiautės kiÅ¡imo į nukentėjusiosios burnÄ iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina,.

Kadangi nustatyta, jog kaltinamasis nukentėjusiajai į burnÄ kiÅ¡o pirÅ¡tus.Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl bausmės. BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltės formÄ , veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas kaltinamajam M. P. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį - jis padarė nesunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ , jis veikė tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – dirbantis (b. l. 63), teistas (b.l. 111-118), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 61-62), VÅ Ä® Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l. 66), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l. 67).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumÄ , į tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nesunki, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirba, bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principÄ , bei atsižvelgiant į BK 55 str. nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad M.

P. bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę skiriant įpareigojimus, kurios trukmė nustatytina atsižvelgiant į virÅ¡ aptartų faktinių aplinkybių visumÄ .Be to, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, taip pat į tai, kad nusikaltimas padarytas prieÅ¡ Å¡eimos narį, be to, kaltinamasis praeityje teistas už analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamas veikas – smurto panaudojimÄ sutuoktinės atžvilgiu, todėl kaltinamajam taip pat skirtinas BK 48 str. 5 d. 2 p. numatytas draudimas bendrauti su nukentėjusiÄ ja N. P. bei BK 722 str. numatytas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.Å ioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina. Dėl neturtinės žalos atlyginimo Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ (toliau – CK) jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ (6.283 str. 1 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ Ä¯vertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 dalys).

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Å ie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iÅ¡ dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymÄ . Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).

Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K–453/2014, 2K-377/2014). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus praradus sveikatÄ , netekus artimųjų ir kt.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtÄ skriaudÄ nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-408/2008, 2K-264/2009, 2K-73/2010, 2K-383/2010).Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti kaltinamÄ jį ar pagerinti nukentėjusiojo turtinę padėtį, bet kompensuoti nukentėjusiajam dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtas fizines ir dvasines kančias.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.), todėl, pripažinus M. P. kaltu padarius BK 140 str. 2 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , yra pagrindas tenkinti nukentėjusiosios N. P. civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti iÅ¡gyvenimai, kurie nustatomi įvertinant sužalojimo sunkumÄ , iÅ¡likusį nukentėjusiojo sveikatos pakenkimÄ , galimybių praradimÄ .

Kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados, nukentėjusiajai N. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji nurodė, kad jos patirtÄ neturtinę žalÄ sudaro patirti dideli iÅ¡gyvenimai ir baimė, stresas, pažeminimas prieÅ¡ kaimynus ir draugus. SmurtÄ kaltinamasis naudoja ilgÄ laikÄ , jo veiksmai darosi vis labiau agresyvÅ«s ir sukelia pavojų nukentėjusiosios gyvybei. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad bet kokia nusikalstama veika visada asmenims sukelia neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus, kas savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalÄ , teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, siekia nukentėjusiosios N. P. ir kaltinamojo M.

P. interesų pusiausvyros ir vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, todėl nukentėjusiajai iÅ¡ kaltinamojo priteistinas 1000,00 Eurų neturtinės žalos atlyginimas. Dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktinė plokÅ¡telė su vaizdo įraÅ¡u (b. l.

30) nuosprendžiui įsiteisėjus - paliktinas saugoti byloje. Dėl advokato darbo apmokėjimo. Byloje 2016-07-11 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. NTP-7-7708, kurioje nurodyta, kad advokatė Angelė Fominienė teikė antrinę teisinę pagalbÄ M. P. Å¡ioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 eurų, kurias praÅ¡oma priteisti iÅ¡ kaltinamojo.Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali Å¡ių iÅ¡laidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos iÅ¡laidos galėtų bÅ«ti priteistos iÅ¡ kaltu pripažinto M. P.. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylÄ pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi bÅ«ti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu bÅ«du užtikrinant jo teisės į tinkamÄ gynybÄ Ä¯gyvendinimÄ , kuri negali bÅ«ti ribojama, o valstybė turi pareigÄ užtikrinti galimybę Å¡ia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka.

Å i teisė negali bÅ«ti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl iÅ¡laidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iÅ¡ kaltinamojo gali bÅ«ti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis iÅ¡dėstytu, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos nepriteistinos.Nukentėjusiajai N. P. iÅ¡ kaltinamojo priteistinos iÅ¡laidos už advokato suteiktÄ teisinę pagalbÄ .Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 273 str., 276 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str., n u s p r e n d ž i a :

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiÄ ja N. P. bei įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi bÅ«ti įvykdytas per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d., Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su 2014-09-26 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iÅ¡ dalies sudedant bausmes ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę - laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, uždraudžiant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiÄ ja N. P. bei įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi bÅ«ti įvykdytas per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Nukentėjusiosios N. P. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies – priteisti iÅ¡ kaltinamojo M.

P. nukentėjusiosios N. P. naudai 1000,00 Eurų (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 1500,00 Eurų (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų) už jai suteiktÄ advokato teisinę pagalbÄ .KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktinę plokÅ¡telę su vaizdo įraÅ¡u, nuosprendžiui įsiteisėjus - palikti saugoti byloje.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų iÅ¡laidų advokato darbui apmokėti iÅ¡ M.

P. nepriteisti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                 Aurelijus Rauckis