2022-12-21 Nr. AB-31704-3-62-3-00687-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-584-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00687-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 20 d. iki 2020 m. spalio 20 d. Pravieniškių PN-AK kalinimo sąlygos buvo žeminančios žmogaus orumą. Dušo patalpose vienu metu maudydavosi ne mažiau kaip 15 asmenų, tarp dušų ragelių nebuvo jokių pertvarų, todėl nebuvo užtikrintas besimaudančio asmens privatumas. Pareiškėjui ši situacija buvo labai nemaloni ir žeminanti, nes visada sutrikdavo, kai reikėdavo praustis kitų akivaizdoje. Dėl to tinkamai negalėjo išsimaudyti ir pastoviai jautėsi nešvarus. Persirengimo kambaryje taip pat nebuvo pertvarų. Dažnai buvo laidomi nepadorūs juokeliai, žeminantys orumą, kas galėjo išprovokuoti imtis fizinės jėgos panaudojimo. Pareiškėjas stengėsi kuo greičiau išeiti iš dušo, kad išvengtų patyčių. Pareiškėjas ne kartą apie tai sakė atsakovui, tačiau nebuvo sureaguota.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas.

4. Teigė, kad dušų patalpų įrengimą pataisos įstaigose reglamentuoja Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), tačiau nei šios Taisyklės, nei kiti teisės aktai nenumato pataisos namams prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras. Pravieniškių PN-AK I sektoriaus nuteistųjų dušinėje pertvarkos neįrengtos, tokios prievolės įstaigai nėra, tačiau šiuo metu sprendžiamas privatumo užtikrinimo klausimas bendrojo naudojimo dušinėse.

5. Atsikirtimuose į atsakovo atsiliepimą pareiškėjas nurodė, jog aplinkybė, kad teisės aktai nenumato pareigos užtikrinti nuteistųjų pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis dušais.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. liepos 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo atstovo 190 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl minimalaus privatumo neužtikrinimo dušo patalpose. Kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, pažymėjo, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žr.„ pvz., EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09), konstatavo, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaros dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais ir konstatavo, jog pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu buvo pažeidžiamas (žr., pvz., LVAT 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018). Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas savo veiksmų teisėtumą sieja tik su tuo argumentu, jog teisės aktai neįpareigoja įrengti dušo pertvarų, tačiau nurodomas teisės aktas yra paties Kalėjimų departamento priimtas įsakymas, o ne kitų valdžios institucijų vykdytinas teisės aktas. Tai reiškia, kad vykdydamas pozityvią pareigą užtikrinti kaliniams minimalų privatumą Kalėjimų departamentas gali atitinkamus reikalavimus numatyti savo priimtuose teisės aktuose ir nėra priklausomas nuo kitų valdžios institucijų.

8. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į LVAT ir EŽTT praktiką, priėjo prie išvados, kad pareiškėjo privatumas naudojantis dušu ginčo laikotarpiu buvo pažeidžiamas, o atsakovas nevykdė pozityvios pareigos užtikrinti pareiškėjo privatumą maudantis duše. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.

9. Pareiškėjas nurodė analogiškus argumentus ir dėl pertvarų nebuvimo persirengimo kambaryje, tačiau teismas nurodė, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, nes Taisyklės nenumato reikalavimo įrengti tokias pertvaras, o, skirtingai nei dušo patalpoje, persirengimo kambaryje pareiškėjas neturi būti apsinuoginęs, jis gali naudotis ir prisidengti rankšluosčiu, todėl tokių nepatogumų kaip duše nepatiria. Teismas pažymėjo, kad pertvaros bendrose persirengimo patalpose nėra įrenginėjamos jokiose viešose vietose, pavyzdžiui, baseinuose, sporto klubuose ir pan., todėl jų neįrengimas pataisos namuose nėra neteisėtas.

10. Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas pažymėjo, kad priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi, kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

11. Atsižvelgęs tai, kad pareiškėjui suteikiama teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę praustis duše (žr. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintų HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 p.), teismas nurodė, jog nėra pagrindo skaičiuoti pažeidimo laikotarpį už kiekvieną dieną (žr., pvz., LVAT 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2020 m. birželio 20 d. iki 2020 m. spalio 20 d. (skundo įteikimo institucijai išsiųsti teismui) turėjo teisę pasinaudoti dušu ne mažiau kaip 19 kartų, iš bylos duomenų galima suprasti, kad šis pažeidimas nėra pašalintas (dušai vis dar be pertvarų), todėl ne mažiau kaip 19 kartų buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu. Tačiau teismas taip pat pažymėjo, kad tokio intensyvumo ir trukmės pažeidimas negalėjo sukelti tokio masto neturtinės žalos, jog jai kompensuoti reikėtų priteisti pareiškėjo prašomą 8 000 Eur sumą.

12. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (privatumo pažeidimas pareiškėjui naudojantis dušu), mastą ir trukmę (per ginčo laikotarpį pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo pažeidžiamas ne mažiau vieną kartą per savaitę), atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į tai, jog nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ir privatumą, administracinėje byloje nėra pateikta ir nustatyta duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, padarė išvadą, kad pareiškėjui priteistina 190 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, kuri yra proporcinga ir pakankama pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti. Analogiška teismų praktika dėl tokio pažeidimo yra formuojama ir naujausiose LVAT išnagrinėtose bylose (žr., pvz., 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021 ir 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-204-822/2021).

III. 13. Atsakovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

14. Atsakovas pažymi, kad LVAT praktikoje dėl dušo patalpos įrengimo yra konstatuota, jog pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvarkas įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. Taigi, konstatuotina, kad tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog, nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1931-261/2020).

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime nekonstatavo jokių kitų atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl vien privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas neturėtų būti vertintinas kaip aplinkybė, sudaranti pagrindą konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų prielaidą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas kankinančiomis, t. y. pažeidžiamos Konvencijos 3 straipsnį sąlygomis.

16. Atsakovo atstovas pažymi, kad neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinami pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Šiuo atveju pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros tarnybą dėl ginčo dalyko sukeltų pasekmių, taip pat nenustačius, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis ar kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, todėl nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtina įvertinti pinigais (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-2033/2013). Atsakovo atstovas daro išvadą, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas, pažeidimo pripažinimu, visiškai pakankama bei teisinga satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų kalinant jį netinkamomis sąlygomis nuo 2020 m. birželio 20 d. iki 2020 m. spalio 20 d. atlyginimo priteisimo.

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo laikotarpį, tai, kad pareiškėjas buvo vedamas praustis kartą per savaitę, konstatavo, jog pareiškėjo privatumas naudojantis dušu galėjo būti pažeistas ne mažiau kaip 19 kartų ir, nustatęs Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus, priteisė pareiškėjui 190 Eur neturtinei žalai atlyginti.

19. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvatus būtų pažeidimo pripažinimas nepriteisiant kompensacijos pinigais.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje ginčas kyla tik dėl to, ar teismas turėjo pagrindą pareiškėjui priteisti neturtinę žalą. Teismo nustatytos aplinkybės nėra kvestionuojamos, dėl to teisėjų kolegija vertina pareiškėjo atžvilgiu nustatytą pažeidimą, kiek tai yra reikšminga sprendžiant, ar pareiškėjui buvo pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies pagrindu.

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 20 d. iki 2020 m. spalio 20 d. Pravieniškių PN-AK dušo patalpose nebuvo įrengtos pertvarkos, todėl konstatavo, jog buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo atstovo 190 Eur neturtinei žalai atlyginti.

23. Taigi, atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą, dėl kurio pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, konstatuotina, kad Pravieniškių PN-AK neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

24. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

25. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio, yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018 ir kt.). Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje, įvertinus individualias aplinkybes, yra pripažįstama, jog dėl analogiško pažeidimo priteistina piniginė kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1381-552/2021). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (privatumo naudojantis dušu nesuteikimas), mastą (dušu pareiškėjas naudojosi 1 kartą per savaitę) ir trukmę (ginčo laikotarpis – 19 savaičių), atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, tai, jog nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis ir administracinėje byloje nėra pateikta duomenų ir tokių nėra nustatyta, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, bei į naujausią EŽTT praktiką (žr., pvz., EŽTT 2022 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Einikis ir 4 kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 43277/20, 49994/20, 50514/20, 51079/20, 54383/20), sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio (190 Eur) nėra jokio pagrindo vertinti kaip per didelio jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

27. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius