2025-02-26 Nr. AB-5977-3-61-3-07447-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1374-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07447-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“, uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“, uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“ patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – A. Č., O. Č., V. S., J. B.) dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Geruda“, UAB „Jurgena“ ir UAB „Posūkis“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2023 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. 1T-7-(5.59 E) 3 punktą; įpareigoti NŽT iš naujo iš nagrinėti 2023 m. balandžio 13 d. pareiškėjų skundo NŽT dalį dėl ginčo žemės sklypų pardavimo arba nuomos.

2. Pareiškėjai skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. NŽT Vilniaus skyriaus vedėjas 2023 m. kovo 14 d. priėmė sprendimą „Dėl valstybinės žemės sklypų: (kadastro Nr. 0101/0067:224) Gariūnų g. 70, Vilniuje, (kadastro Nr. 0101/0067:208), Gariūnų g. 68, Vilniuje, (kadastro Nr. 0101/0067:149), Vilniuje, (kadastro Nr. 0101/0076:592), Gariūnų g. 43A, Vilniuje, (kadastro Nr. 0101/0076:593), Gariūnų g. 71, Vilniuje, (kadastro Nr. 0101/0076:593), Gariūnų g. 51, Vilniuje ir (kadastro Nr. 0101/0076:594) Gariūnų g., Vilniuje, nuomos ir pardavimo“, kuriame nurodė, kad pareiškėjai turi pateikti naudojamo žemės sklypo planą, kuriame būtų pažymėti esami statiniai ir įrenginiai, o <...> kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirai objektai (pagrindiniai daiktai), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Viešo administravimo subjekto pareiškėjoms duotas įpareigojimas reiškė, kad yra planuojama performuoti žemės sklypus, pažeidžiant galiojančią Valstybinės svarbos ekonominio projekto „Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“ įgyvendinimo sutartį bei siekiant neatlygintinai nusavinti pareiškėjų investicijas.

2.2. Pareiškėjai 2023 m. balandžio 13 d. pateikė skundą dėl 2023 m. kovo 14 d. NŽT Vilniaus skyriaus sprendimo panaikinimo, kuriuo prašė panaikinti 2023 m. kovo 14 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendime duotą įpareigojimą parengti žemės sklypų planus bei reikalavo parduoti nurodytus valstybinės žemės sklypus. Sprendimo 3 punktu nuspręsta įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėją atlikti faktinių duomenų patikrinimą, siekiant nustatyti valstybinės žemės sklypuose esančių statinių buvimą ir tinkamumą naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pagrindinę naudojimo paskirtį; apskaičiuoti kiekviename valstybinės žemės sklype esantiems statiniams, įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre, reikalingas valstybinės žemės sklypo dalis ir nustatyti, ar visas valstybinės žemės sklypas yra reikalingas statiniams eksploatuoti; nustačius, kad visas valstybinės žemės sklypas yra reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti, priimti sprendimą (įsakymą) dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo; nustačius, kad valstybinės žemės sklypas yra per didelis, įvertinti ar likęs valstybinės žemės sklypo plotas gali funkcionuoti kaip atskiras valstybinės žemės plotas; nustačius, kad valstybinės žemės sklypo plotas, nereikalingas statiniams eksploatuoti, spręsti klausimą dėl valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto; teisės aktų nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl suprojektuotų valstybinės žemės sklypų pardavimo ar nuomos.

2.3. Pareiškėjai vykdo Gariūnų verslo ir kultūros parko veiklą, sklypai teisėtai priskirti ir pilna apimtimi naudojami šio parko bei smulkiojo ir vidutinio verslo veiklai. Pažymėjo, jog 2005 m. liepos 12 d. Vyriausybė nutarimu Nr. 808 (toliau – ir Nutarimas Nr. 808) pripažino valstybinės svarbos projektu ekonominį projektą „Paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos A ir B teritorijose“. Priėmus aukščiau nurodytą nutarimą buvo suformuotas teisinis pagrindas verslo parko „Gariūnai“ sukūrimui, siekiant, kad šis verslo parkas veiktų ir po valstybei svarbaus ekonominio projekto įgyvendinimo. 2005 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus apskrities viršininkas valstybės vardu su pareiškėjomis sudarė valstybinės svarbos ekonominio projekto įgyvendinimo sutartį Nr. 1-1-77 (toliau – ir Įgyvendinimo sutartis), pagal kurią pareiškėjai solidariai įsipareigojo išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose įgyvendinti nutarimu pripažintą valstybinės svarbos projektu ekonominį projektą. Valstybinės žemės nuomos sutartys buvo sudarytos (modifikuotos) 2005 m. rugsėjo 14 d. 50 metų terminui.

2.4. Teisė 50 metų naudotis valstybine žeme yra pareiškėjų turtinė teisė, kuri negali būti panaikinta. 2019 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 402 Vyriausybė pripažino pasibaigusiu Vyriausybės nutarimo Nr. 808 galiojimą. Valstybė, kurią ginčuose dėl žemės sandorių turi atstovauti NŽT, pagal šiuo metu galiojančią Įgyvendinimo sutartį privalo sudaryti palankias sąlygas pareiškėjams įgyvendinti šią sutartį ir nedaryti kliūčių papildomomis sąlygomis; tarpininkauti pareiškėjoms sprendžiant bendrus Vilniaus miesto infrastruktūros klausimus; 50 metų, skaičiuojant nuo 2005 m., išlaikyti su pareiškėjai valstybinės žemės nuomos santykius. Pareiškėjai pagal Įgyvendinimo sutartį buvo įsipareigoję atlikti tam tikras investicijas. Savo įsipareigojimus pareiškėjai įvykdė ir viršijo, sukurdamos verslo parką, su pilna infrastruktūra, skirta smulkiajam verslui veikti, plėtoti ir aptarnauti. Pareiškėjai pagerino naudojamus žemės sklypus, atlikdamos investicijas į teritoriją, kuri šiuo metu yra urbanizuota teritorija su keliais, statiniais ir inžineriniais tinklais.

2.5. Valstybės prisiimti įsipareigojimai reiškia, kad Gariūnų verslo parko veiklai reikalingi žemės plotai turi išlikti ne mažesni kaip susitarimo dėl investicijų padarymo, momentų, nes smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai šiuo metu naudojamos žemės plotų nepakanka. NŽT Sprendime suponuoja mintį, kad turi ketinimus dalį žemių, naudojamų Gariūnų verslo parko ir smulkiųjų verslininkų veiklai, paimti iš pareiškėjų dispozicijos ir pakeiti jos naudojimo paskirtį, tačiau toks žemės padalijimas nėra galimas, kadangi žemė Gariūnų verslo parke yra būtina visų verslo subjektų veiklos užtikrinimui ir tęstinumui.

2.6. Pareiškėjų naudojami žemės sklypai yra pilna apimtimi užstatyti pastatais ir inžineriniais statiniais ir naudojami verslo parko Gariūnai veiklai, smulkaus ir vidutinio verslo skatinimui ir vystymui. Be to, pareiškėjas ir valstybę sieja tęstiniai sutartiniai santykiai, o perskaičiuojant pastatams reikalingus žemės plotus yra siekiama sukurti tariamai laisvos valstybinės žemės intarpus, atkurti į juos nuosavybės teises tuo pačiu neatlygintinai nusavinant pareiškėjų investicijas.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. NŽT atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Pareiškėjai pateikė NŽT Vilniaus skyriui prašymus dėl valstybinės žemės sklypų nuomos arba pardavimo. NŽT Vilniaus skyrius 2023 m. kovo 14 d. raštu Nr. 49SD-2732-(14.49.136 E.) pranešė, kad norint įsigyti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypus, be prašymo turi būti pateiktas ir naudojamo žemės sklypo planas, kuriame būtų pažymėti esami statiniai ir įrenginiai, o kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais, pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Pateikus teisės aktų nustatyta tvarka parengtus žemės sklypo planus, galės nagrinėti klausimą dėl sklypų nuomos ar pardavimo.

4.2. Pareiškėjai NŽT Vilniaus skyriaus 2023 m. kovo 14 d. raštą apskundė. NŽT sprendimu nutarė:

1) pareiškėjų skundą iš dalies pripažinti pagrįstu;

2) panaikinti raštą; 3) įpareigoti skyriaus vedėją atlikti sprendime nurodytus veiksmus. NŽT Sprendime nurodyta, kad NŽT teritorinis skyrius, gavęs prašymą nuomoti / parduoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį), įstatymuose nustatyta tvarka atlieka faktinių duomenų patikrinimą vietoje, t. y. įvertina statinių būklę, ar valstybinės žemės sklype esantys statiniai ir (ar) įrenginiai yra naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tikslinę paskirtį, valstybinės žemės sklypas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 ir 8 punktų reikalavimus dėl ploto.

Nacionalinės žemės tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į tai, kad sklypuose įregistruoti pastatai ir statiniai priklauso tiems asmenims, laikė, kad žemės sklypo dalių savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti planas nėra būtinas, tačiau spręsdamas klausimą, ar sklypuose esantiems statiniams eksploatuoti reikalingas visas valstybinės žemės sklypas, laikė, kad NŽT skyrius turi vadovautis Taisyklių 3 punkto reikalavimais, t. y. apskaičiuoti, kokio dydžio valstybinės žemės sklypo dalys yra reikalingos statiniams eksploatuoti pagal Metodikos reikalavimus bei atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietovėje.

Nustačius, kad valstybinės žemės sklypo plotas yra didesnis, nei yra būtinas jame esantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, sprendime nurodė, kad reikia žemės sklypo plane pažymėti valstybinės žemės sklypo plotą, reikalingą statiniui (-iams) eksploatuoti, o nustačius, kad atidalytas, pastatui (-ams) eksploatuoti nereikalingas žemės klypo plotas gali funkcionuoti kaip atsiras valstybinės žemės sklypas, - priimti sprendimą, ar turi būti rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – pertvarkyti (padalyti) žemės sklypą (-us), suprojektuojant valstybinės žemės sklypą (-us), reikalingą (-us) pastatams eksploatuoti, ir neperduotiną naudotis valstybinės žemės plotą (-us).

NŽT skyrius, priimdamas sprendimus dėl projekto rengimo, turi įvertinti, kokiems tikslams įgyvendinti bus naudojamas likęs (-ę) valstybinės žemės plotas (-ai), kai bus atidalyta valstybinės žemės sklypo dalis, reikalinga statiniui eksploatuoti.

4.3. Valstybinės žemės nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo tvarką reglamentuojantys teisės aktai, teismų praktika numato aplinkybes, kurias NŽT turi įvertinti, sudarydama valstybinės žemės nuomos ar pirkimo-pardavimo sutartis. Be to, Taisyklių 13–26, 34–40 punktuose yra nuosekliai išdėstyti valstybinės žemės patikėtinio veiksmai ir terminai, skirti šiems veiksmams atlikti. Valstybinės žemės sklypus nuomoti ar parduoti be aukciono galima tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam pagrindui. Tam, kad atsirastų galimybė tokią žemę įsigyti ar išsinuomoti be aukciono, turi būti nustatoma, ar žemės sklypas, kurį siekiama įsigyti ar nuomoti, yra naudojamas ir ar toks (tokio dydžio) žemės sklypas yra reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį.

4.4. Pareiškėjai NŽT prašė išnuomoti / parduoti jiems sklypus ne pagal anksčiau galiojusį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 808, o pagal pirmiau minėtus (galiojančius) nuomą ir pardavimą reguliuojančius teisės aktus ir teismų praktiką. Pabrėžė, kad specialūs teisiniai santykiai šiuo atveju netaikytini, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 402 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ pripažinimo netekusio galios“, pripažino Nutarimą Nr. 808 netekusiu galios.

4.5. Sprendimu nėra nutarta neišnuomoti / neparduoti sklypų, o įvertinus jame nurodytą valstybės žemės nuomos / pardavimo teisinį reguliavimą, NŽT skyriui pavesta imtis priemonių dėl tinkamų nuomos / pardavimo procedūrų įgyvendinimo, t. y. kad būtų tinkamai / teisėtai išspręsti pareiškėjų prašymai išnuomoti / parduoti sklypus. Nei Nutarimo Nr. 808, nei Įgyvendinimo sutarties nuostatos niekaip neįpareigoja NŽT, nes Nutarimas Nr. 808 pripažintas netekusiu galios, o Įgyvendinimo sutartis nereguliuoja valstybinės žemės nuomos / pardavimo teisinių santykių. Pastebėjo, kad sklypų nuomos klausimai Nutarimo Nr. 808 bei Įgyvendinimo sutarties aspektu nėra ir negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas, ne jie iš esmės nagrinėjami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje.

5. Tretieji suinteresuoti asmenys A. Č., O. Č., V. S., J. B. (toliau – ir tretieji suinteresuoti asmenys) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Pareiškėjai, skųsdami Sprendimo 3 punktą, privalėjo pagrįsti, kokias teisines pasekmes joms sukelia. Iš Sprendimo 3.1 ir 3.2 punktų matyti, kad jais tėra pavesta atlikti faktinių duomenų patikrinimą, apskaičiuoti kiekviename valstybinės žemės esantiems statiniams, įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre, reikalingas valstybinės žemės sklypo dalis ir nustatyti, ar visas valstybinės žemės sklypas yra reikalingas statiniams eksploatuoti. Toks pavedimas, kuriuo iš esmės tik pavesta atlikti patikrinimą, apskaičiavimą ar pan., jokių teisinių pasekmių pareiškėjoms nesukėlė, joms nebuvo nustatyta jokių teisių ar pareigų, nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų).

6.2. Sprendimo 3.3 – 3.6 punktuose hipotetiškai aptarti tam tikri sprendimai, nenurodant NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjui, kurį iš tų sprendimų priimti. Sprendimo 3 punkte nėra nuspręsta, kad visas atitinkamas valstybinės žemės sklypas nėra reikalingas jame esantiems pareiškėjų statiniams eksploatuoti, priešingai – pavesta išsiaiškinti, ar visas valstybinės žemės sklypas yra reikalingas statiniams eksploatuoti.

6.3. Pareiškėjai neįrodė Įgyvendinimo sutarties pažeidimo. Įgyvendinimo sutarties sudarymas nereiškia, kad ji tapo įstatymu, kurio galimas pažeidimas tikrinamas pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjai teigia, neva statiniams būtini esamo dydžio valstybinės žemės sklypai, tačiau Įgyvendinimo sutarties nuostatose nėra nurodyti jokie parduotinos ar nuomotinos valstybinės žemės dydžiai. Įgyvendinimo sutartyje Vilniaus apskritis neprisiėmė jokių įsipareigojimų dėl to, kokio dydžio valstybinės žemės plotas turės būti pareiškėjoms išnuomotas / parduotas po to, kai bus įgyvendintas projektas. Pareiškėjai į NŽT Vilniaus skyrių kreipėsi dėl šio ginčo valstybinės žemės sklypų pardavimo arba nuomos. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar statiniai yra, ar jie naudojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, taip pat nustatyta tai, kiek ir kokiam statiniui konkrečiai būtinai reikia žemės naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį.

6.4. Sprendimo 3 punkte iš esmės tėra atspindėti teisės aktų reikalavimai, o pareiškėjo neįrodė jokio įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo, todėl naikinti skundžiamą atsakovo sprendimo 3 punktą nėra jokio teisinio pagrindo. Tai, jog įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra galutinai nuspręsta, kad valstybinės žemės nuomos santykiai su pareiškėjomis yra nutraukti. Iš minėtų nutrauktų valstybinės žemės nuomos sutarčių negali kilti jokia teisė į valstybinę žemę, todėl pareiškėjų manymas, kad iš nutrauktų valstybinės žemės nuomos sutarčių kyla turtinė teisė 50 metų naudotis valstybine žeme, yra nepagrįstas.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

8. Teismas, apžvelgęs Žemės įstatymo nuostatas (9 str. 6 d. 1 p., 11 str. 5 d. 1 p.), konstatavo, kad tiek valstybinės žemės nuomos, tiek valstybinės žemės pardavimo be aukciono atveju būtina nustatyti žemės sklypo dydį, atsižvelgiant į tai, koks jo dydis yra reikalingas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

9. Teismas, apžvelgęs Taisyklių nuostatas (3 p., 8 p., 13.2 p., 35.4 p.), nurodė, kad pagal 2005 m. rugpjūčio 19 d. Įgyvendinimo sutartį Nr. 1-1-77 sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutartys NŽT įsakymais nutrauktos 2021 m. kovo 23 d.

10. Teismas, įvertinęs Sprendimo 3 punkto turinį, sprendė, kad juo NŽT direktorius pavedė NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjui atlikti veiksmus, numatytus Taisyklių 13.2 ir 35.4 punktuose. Atlikus faktinių duomenų patikrinimą ir apskaičiavus bei nustačius valstybinės žemės sklypo dalis, reikalingas kiekviename valstybinės žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti, pavesta priimti vieną iš sprendimų, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju faktinių aplinkybių nustatymas negali sukelti tokių teisinių pasekmių, kurios galėtų būti peržiūrėtos teismine tvarka, nes įpareigojimas Vilniaus miesto skyriaus vedėjui yra dalis procedūros, kuri yra reikalinga sprendimo priėmimui ateityje.

11. Teismas pabrėžė, kad NŽT Sprendime priėmė organizacinio pobūdžio nurodymą / pavedimą NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjui atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir Taisyklėse, tačiau jokių sprendimų, kurie sukurtų kokias nors teises ar pareigas pareiškėjoms, nepriėmė. Šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjų teisės galimai būtų pažeistos priėmus sprendimą dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo ir tik tuomet, jeigu toks sprendimas neatitiktų pareiškėjų galimai turėtų lūkesčių.

12. Teismas nurodė, kad nei pareiškėjai, nei atsakovas nepateikė duomenų, kokio dydžio valstybinės žemės sklypas yra reikalingas statiniams naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tik nustačius aukščiau aptartus duomenis, bus galima priimti sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Taisyklių reikalavimus, tačiau tai nesuponuoja išvados, jog tokie žemės sklypai pareiškėjoms būtų išnuomoti ar parduoti mažesni, nei jie yra reikalingi statiniams naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį.

III. 13. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Pareiškėjai prašė panaikinti Sprendimo 3 punktą, atsižvelgiant į Įgyvendinimo sutartį.

14.2. Įgyvendinimo sutartis de facto (faktiškai) ir de jure (teisiškai) yra nenutraukta, nėra pasibaigusi ir vis dar yra vykdoma.

14.3. Lietuvos Respublikos valstybė, kuriai aktualiu laikotarpiu ginčuose dėl žemės sandorių turi atstovauti NŽT, pagal Įgyvendinimo sutarties 3.1. punktą privalo sudaryti palankias sąlygas pareiškėjams įgyvendinti šią sutartį (šiuo atveju po Projekto įgyvendinimo užtikrinti 12000 veikiančių darbo (verslo) vietų Gariūnų parke) ir nedaryti kliūčių papildomomis sąlygomis; tarpininkauti pareiškėjams su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, greta esančiais žemės sklypų valdytojais bei inžinerinius tinklus eksploatuojančiomis organizacijomis derinant bendrus Vilniaus miesto infrastruktūros klausimus.

14.4. Pareiškėjai, atsižvelgę į Įgyvendinimo sutartį ir valstybės įsipareigojimus, turėjo teisėtą lūkestį tikėtis šių prievolių tinkamo ir sąžiningo vykdymo. Valstybė įsipareigojo užtikrinti, kad bus sudarytos palankios ir naudingos sąlygos Pareiškėjams įgyvendinti ginčo sutartį bei nedarys jokių papildomų kliūčių šios sutarties vykdymui.

14.5. Sprendimas ir visuma NŽT, kaip valstybės atstovo, veiksmų, suponuoja, jog Įgyvendinimo sutarties įsipareigojimai iš valstybės pusės yra nesąžiningai ir neteisėtai nevykdomi. Sprendimo 3 punktas, įpareigojus NŽT Vilniaus skyriaus vedėją atlikti faktinių duomenų patikrinimą, siekiant nustatyti Žemės sklypo plotus, reikalingus jame esantiems statiniams eksploatuoti, prieštarauja Įgyvendinimo sutartimi nustatytiems įsipareigojimams.

14.6. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino nei Pareiškėjams taikytinų valstybinės nuomos sutarties sąlygų išskirtinumo, nei faktinių aplinkybių, jog valstybiniuose Žemės sklypuose vykdomai ir numatomai vykdyti (plėtoti) veiklai pagal Įgyvendinimo sutartį yra būtini visi Žemės sklypai visa apimti, t. y. visas nekilnojamojo turto kompleksas.

14.7. Pareiškėjai, sudarydami Įgyvendinimo sutartį kartu su nuomos sutartimis 50-60 metų laikotarpiui neabejotinai siekė ir iki šiol siekia ateityje plėsti verslo parko „Gariūnai“ veiklą ir infrastruktūrą. Toks ir buvo pagrindinis Įgyvendinimo sutarties tikslas ir esminis pareiškėjų lūkestis sudarant tokią sutartį.

14.8. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog Sprendimas sudaro papildomas kliūtis Įgyvendinimo sutarties vykdymui, kadangi Sprendimas faktiškai sudaro prielaidas Žemės sklypų plotų mažinimui ir paskirties pakeitimui. Panaikinus verslo parko „Gariūnai“ nekilnojamojo turto komplekso vientisumą būtų neabejotinai pažeistos Įgyvendinimo sutarties sąlygos ir esmė bei pareiškėjų teisėti lūkesčiai. Dėl šių priežasčių pareiškėjai toliau negalėtų tinkamai vykdyti verslo parko „Gariūnai“ veiklos ir ateityje, dėl tokio NŽT elgesio patirtų nuotolius bei turėtų priverstinai svarstyti verslo parko „Gariūnai“ veiklos sustabdymą.

14.9. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Žemės sklypai „Gariūnų“ verslo parke yra naudojami visu pajėgumu ir yra būtini smulkiojo bei vidutinio verslo tęstinumui užtikrinti.

14.10. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi pripažino, kad nagrinėjamos administracinės bylos išsprendimas dėl Sprendimo panaikinimo gali turėti įtakos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėms ir pareigoms, todėl akivaizdu, kad Sprendimu pareiškėjams nustatyti įpareigojimai, daro tiesioginę įtaką ne tik patiems pareiškėjams ir jų teisėms, bet tuo pačiu ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

14.11. NŽT Sprendime pripažino, kad Sprendimas gali turėti įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms, todėl nurodė, kad Sprendimas gali būti skundžiamas teismui.

14.12. Sprendimas buvo priimtas iš dalies tenkinant kitą, t. y. 2023 m. balandžio 14 d. skundą „Dėl 2023-03-14 NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimo“, tokiu būdu pripažįstant, kad NŽT Vilniaus skyriaus 2023 m. kovo 14 d. priimtas administracinis aktas turi įtakos pareiškėjų teisėms bei interesams.

14.13. NŽT šiurkščiai pažeidžia teisėtų lūkesčių apsaugą – teisėtų lūkesčių apsauga suponuoja valstybės pareigą apsaugoti asmenų (Pareiškėjų) teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įgytos teisės galės būti realiai įgyvendintos. laisvės ribojimo būtinumą, nebuvo pagrindo.

14.14. Įgyvendinus investicijas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 808, pareiškėjai įgijo teisėtus lūkesčius dėl stabilaus ir nepertraukiamo Žemės sklypų naudojimo.

14.15. Pareiškėjų susiformavusius teisėtus lūkesčius patvirtina ne tik Įgyvendinimo sutartis, tačiau ir konkretūs strateginiai planai, t. y. verslo parko „Gariūnai“ koncepcija.

14.16. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino aplinkybės, jog Sprendimu nepagrįstai ignoruoja valstybinės žemės visuomeninės naudos ir efektyvumo principus.

14.17. Sprendimas yra neteisėtas, nes NŽT šį Sprendimą grindžia teisės normomis (Metodika), kurios yra pripažintos prieštaraujančiomis Žemės įstatymui.

15. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Atsakovas NŽT atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Tiek bylą nagrinėjęs teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjo Įgyvendinimo sutartį ir jos įtaką teisiniams santykiams.

16.2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Sprendimo 3 punkto turinį, nusprendė, jog juo NŽT direktorius pavedė Vilniaus miesto skyriaus vedėjui atlikti veiksmus, numatytus Taisyklių 13.2 ir 35.4 punktuose, o ne Metodikoje, kaip nurodo pareiškėjai.

16.3. Atlikus faktinių duomenų patikrinimą ir apskaičiavus bei nustačius valstybinės žemės sklypo dalis, reikalingas kiekviename valstybinės žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti, pavesta priimti vieną iš sprendimų, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes.

16.4. Faktinių aplinkybių nustatymas negali sukelti tokių teisinių pasekmių, kurios galėtų būti peržiūrėtos teismine tvarka, nes įpareigojimas Vilniaus miesto skyriaus vedėjui yra dalis procedūros, kuri yra reikalinga sprendimo priėmimui ateityje.

17. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17.1. Pareiškėjai apeliaciniame skunde vartoja ne esamąjį, o būsimąjį laiką (“būtų”, “lems”, “bus”, ir pan.), pareiškėjai kalba ne apie dabartį, o apie ateitį, tokiu būdu tik patvirtindami pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, siekdami apginti galimai ateityje kilsiančius savo teisių pažeidimus.

17.2. Iš Sprendimo 3.1 ir 3.2 punktų matyti, kad jais tėra pavesta atlikti faktinių duomenų patikrinimą, apskaičiuoti kiekviename valstybinės žemės esantiems statiniams, įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre, reikalingas valstybinės žemės sklypo dalis ir nustatyti, ar visas valstybinės žemės sklypas yra reikalingas statiniams eksploatuoti. Toks pavedimas, kuriuo iš esmės tik pavesta atlikti patikrinimą, apskaičiavimą ir pan., jokių teisinių pasekmių pareiškėjams nesukėlė – pareiškėjams nebuvo nustatyta jokių teisių ar pareigų, nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjams.

17.3. Sprendimo 3.3–3.6 punktai irgi jokių teisinių pasekmių pareiškėjams nesukėlė – juose tėra hipotetiškai aptarti tam tikri sprendimai, nenurodant NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjui, kurį iš tų sprendimų priimti (tai priklausys nuo to, kas bus nustatyta atlikus atitinkamuose skundžiamo sprendimo papunkčiuose nurodytus veiksmus). Sprendimo 3 punkte nėra nuspręsta, kad visas atitinkamas valstybinės žemės sklypas nėra reikalingas jame esantiems pareiškėjų statiniams eksploatuoti, priešingai, Sprendimo 3.2 punkte kaip tik yra pavesta išsiaiškinti, ar visas valstybinės žemės sklypas yra reikalingas statiniams eksploatuoti.

17.4. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, todėl pareiškėjų apeliaciniame skunde dėstomi ekonominio pobūdžio argumentai nagrinėjamai bylai yra apskritai teisiškai nereikšmingi.

17.5. Pareiškėjai aiškina, kad jų statiniams neva būtini esamo dydžio valstybinės žemės sklypai, tačiau pareiškėjų nurodomose Įgyvendinimo sutarties nuostatose nėra nurodyti jokie parduotinos ar nuomotinos valstybinės žemės dydžiai. Įgyvendinimo sutartyje Vilniaus apskritis neprisiėmė jokių įsipareigojimų dėl to, kokio dydžio valstybinės žemės plotas turės būti pareiškėjams išnuomotas / parduotas po to, kai bus įgyvendintas Projektas.

17.6. Priimdamas Sprendimo 3 punktą, atsakovas vadovavosi Žemės įstatymo, Taisyklių reikalavimais ir teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais.

17.7. Pirmosios instancijos teismas pasirėmė Taisyklių nuostatomis, o dėl jų pareiškėjai apeliaciniame skunde apskritai nepasisakė, ir nė neginčija to, kad tomis nuostatomis pirmosios instancijos teismas vadovavosi pagrįstai.

17.8. Pareiškėjai nurodo, kad Įgyvendinimo sutartimi pareiškėjai solidariai įsipareigojo išnuomotose valstybinės žemės sklypuose įgyvendinti nutarimu pripažintą valstybinės svarbos ekonominį projektą, tačiau jis buvo pripažintas įgyvendintu, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 808, kuriuo ji pripažino valstybinės svarbos projektu ekonominį projektą „Paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos A ir B teritorijose“, buvo pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 402 (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 402).

17.9. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra galutinai nuspręsta, kad valstybinės žemės nuomos santykiai su pareiškėjais yra nutraukti. Pareiškėjai jokių teisių į šio ginčo žemę neturi, iš neteisėtumo teisė neatsiranda, todėl visiškai nepagrįstai apie “žemės paėmimą iš pareiškėjų, dispozicijos” buvo kalbama pareiškėjų skunde. Šiuo metu šio ginčo žemė yra valstybinė.

17.10. Atsakovas netaikė Metodikos 6, 10 ir 11 punktų – Sprendime nėra pasakyta, koks konkrečiai pagal Metodikos 6, 10 ir 11 punktus yra pareiškėjų statiniams eksploatuoti reikalingas valstybinės žemės sklypų dydis. Vien tik Sprendimo priėmimo metu galiojusios Metodikos paminėjimas Sprendimo 3.2 punkte, tokiu būdu atkartojant galiojančio norminio teisės akto nuostatą, jokios įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms neturi, ir niekaip nesudaro teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą.

17.11. Pirmosios instancijos teismui teiktame patikslintame skunde pareiškėjai apskritai nenurodė to, kad NŽT Sprendimu ignoruoja valstybinės žemės visuomeninės naudos ir efektyvumo principus, todėl nauji argumentai, kurių pareiškėjai nebuvo nurodę pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini.

17.12. Sprendimo 3 punkte atsakovas nekonstatavo, kad esamo dydžio žemės sklypas nėra būtinas statiniams, pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Teismas neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų, o atsakovas to, kokio dydžio žemės sklypas yra būtinas statiniams, pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, Sprendimo 3 punkte nekonstatavo, todėl pareiškėjų argumentai dėl žemės sklypų dydžio yra priešlaikiniai.

18. Pareiškėjai 2025 m. sausio 27 d. pateikė prašymą sustabdyti šią administracinę bylą iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3296-1101/2025. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3296-1101/2025 dėl Įgyvendinimo sutarties sąlygų pakeitimo neabejotinai turės tiesioginę reikšmę vertinant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

19. Pareiškėjai 2025 m. sausio 27 d. taip pat pateikė prašymą panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų išspręstas klausimas dėl trečiųjų asmenų A. Č., O. Č., V. S. ir J. B. pašalinimo iš administracinės bylos, taip pat pridėti prie bylos pateiktus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo po apeliacinio skundo pateikimo.

20. Pareiškėjai teigia, kad šios administracinės bylos procesas negali paveikti trečiųjų suinteresuotų asmenų materialiųjų subjektinių teisių ir pareigų, kadangi tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teisės natūra jau buvo atkurtos, nuosavybės teisės buvo atkurtos į žemės sklypus, kurie nėra susiję su nagrinėjama administracine byla ir kurie jau nebepriklauso Lietuvos Respublikai, todėl yra pagrindas grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, kad būtų išspręstas klausimas dėl trečiųjų asmenų pašalinimo iš bylos, kadangi trečiųjų suinteresuotų asmenų dalyvavimas procese negali jiems turėti įtakos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo 3 punkto pagrįstumo ir teisėtumo.

22. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Sprendimas nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių ir pareiškėjai kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, siekdami apginti galimai ateityje kilsiančius savo teisių pažeidimus, pareiškėjų skundą atmetė.

23. Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino bylos faktinių aplinkybių, nepasisakė dėl visų pareiškėjų argumentų, be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad Sprendimas pažeidžia pareiškėjų teisėtus lūkesčius. Pareiškėjų vertinimu, Sprendimas akivaizdžiai sukuria pareiškėjams teisines pasekmes, Sprendimas grindžiamas Metodika, kuri pripažinta negaliojančia.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str.2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų.

25. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

26. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

27. Teisėjų kolegija, pareiškėjų apeliacinio skundo ribose patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, ir sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis, todėl papildomai jų nekartoja, o tik atsako į pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus.

28. Atsakydama į pareiškėjų argumentus, kad Sprendimas sukelia pareiškėjams teisines pasekmes, teisėjų kolegija nustatė, kad Sprendimo 3 punktu NŽT įpareigojo NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėją: 3.1. dalyvaujant valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. 0101/0067:224, Nr. 0101/0067:208, Nr. 0101/0067:149, Nr. 0101/0076:592, Nr. 0101/0076:593, Nr. 0101/0076:593, Nr. 0101/0076:594), Vilniuje, naudotojams ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovui atlikti faktinių duomenų patikrinimą, siekiant nustatyti valstybinės žemės sklypuose esančių statinių buvimą ir tinkamumą naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pagrindinę naudojimo paskirtį; 3.2. vadovaujantis Metodikos reikalavimais, apskaičiuoti kiekviename valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. 0101/0067:224, Nr. 0101/0067:208, Nr. 0101/0067:149, Nr. 0101/0076:592, Nr. 0101/0076:593, Nr. 0101/0076:593, Nr. 0101/0076:594) esantiems statiniams, įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre, reikalingas valstybinės žemės sklypo dalis ir nustatyti, ar visas valstybinės žemės sklypas yra reikalingas statiniams eksploatuoti; 3.3. nustačius, kad visas valstybinės žemės sklypas yra reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti, priimti sprendimą (įsakymą) dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo; 3.4. nustačius, kad valstybinės žemės sklypas yra per didelis, įvertinti, ar likęs valstybinės žemės sklypo plotas, nereikalingas statiniams eksploatuoti, gali funkcionuoti kaip atskiras valstybinės žemės sklypas; 3.5. nustačius, kad valstybinės žemės sklypo plotas, nereikalingas statiniams eksploatuoti, gali funkcionuoti kaip atskiras (-i) valstybinės žemės sklypas (-ai), spręsti klausimą dėl valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas pertvarkyti (padalyti) valstybinės žemės sklypą, atidalijant žemės sklypą, reikalingą statiniams eksploatuoti, rengimo inicijavimo; 3.6. teisės aktų nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl suprojektuotų valstybinės žemės sklypų pardavimo ar nuomos.

29. Teisėjų kolegija pažymi, jog viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Tačiau šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) nesukelia suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-284-442/2024).

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo 3 punkto turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog NŽT direktorius pavedė Vilniaus miesto skyriaus vedėjui atlikti veiksmus, numatytus Taisyklių 13.2 ir 35.4 punktuose, kas vertintina kaip procedūrinis tarpinis sprendimas, nesukeliantis savarankiškų teisinių pasekmių, t. y. kol kas nėra priimti konkretūs galutiniai sprendimai dėl ginčo žemės sklypų, kurie galėtų būti teisminės patikros objektais, o iškilus tokios patikros būtinybei būtų galimybė patikrinti visos procedūros (faktinių aplinkybių nustatymo) teisėtumą.

31. Atsižvelgdama į tai, kad, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Sprendimo 3 punktas nesukelia pareiškėjams savarankiškų teisinių pasekmių (yra tarpinis procedūrinis sprendimas), teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti pareiškėjų argumentai (dėl Metodikos taikymo, dėl pagrindo stabdyti šią administracinę bylą, dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalinimo) neturi teisinės reikšmės bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

32. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“, uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė