2023-08-02 Nr. AB-14066-4-45-3-00246-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2173-575/2023

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00246-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. H. H. S., jo atstovei advokatei I. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui P. K.,

vertėjui H. E.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. H. H. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. H. H. S. prašymą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Užsienietis (duomenys neskelbtini) pilietis A. H. H. S. (toliau – ir Užsienietis) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) be judėjimo laivės apribojimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis atvyko į Lietuvą ir 2021 m. buvo sulaikytas bei apgyvendintas tam nepritaikytose patalpose, todėl netrukus pasitraukė iš Lietuvos. Pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (toliau – ir Reglamentas „Dublinas III“) pareiškėjas buvo grąžintas į Lietuvą. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu jam buvo suteikta laisvė, tačiau jis pasitraukė iš stovyklos, vėl buvo sulaikytas ir tada jo laisvė buvo apribota. Pareiškėjo manymu, jis gyvena faktinio sulaikymo sąlygomis.

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) net ir esant nepaprastajai padėčiai numato galimybę taikyti alternatyvias priemones ir tik aiškiai pasisakius, argumentavus bei pagrindus jų atmetimo priežastis, kraštutinė ribojanti judėjimo laisvę priemonė gali būti vertinama kaip pagrįsta. Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką formalaus institucijos nurodymo, jog asmuo nebendradarbiauja, nepakanka, kad pagrįsti kraštutinę jo laisvę ribojančią priemonę nepritingai ilgą laiką, taip pat vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas pasišalinus iš Centro nesudaro savarankiško pakankamo pagrindo taikyti griežčiausią priemonę – laisvės ribojimą. Šiuo atveju, pareiškėjo įsitikinimu, jo atžvilgiu privalo būti taikoma švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė, nes jis nuo atvykimo į Lietuvą momento yra sulaikytas, o Įstatymo nuostatos numato, kad tik ypatingomis sąlygomis užsieniečio sulaikymas gali tęstis tiek ilgai. Byloje nėra jokių duomenų apie Užsieniečio keliamą pavojų viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. liepos 14 d. sprendimu netenkino Užsieniečio prašymo.

5. Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gegužės 18 d. sprendimu Užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. rugpjūčio 16 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

6. Taip pat teismas nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos mėn., 2021 m. rugsėjo 10 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Jis buvo apgyvendintas VSAT nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsienietis 2021 m. spalio 1 d. išvyko iš apgyvendinimo vietos, todėl Migracijos departamentas 2021 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 21S28525 nutraukė prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. 2023 m. gegužės 16 d. Užsienietis iš Vokietijos buvo perduotas Lietuvos Respublikai pagal Reglamentą „Dublinas III“, pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį.

7. Teismas pažymėjo, kad nuo nurodyto teismo sprendimo Užsieniečio teisinė padėtis ir aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl Užsieniečio sulaikymo ir paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės pagrindų, nepasikeitė. Užsieniečio nurodytas naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl suteikto leidimo dirbti ir nusiskundimų sveikatos būkle teismas nelaikė svarbiomis sprendžiant dėl judėjimo laisvės apribojimo taikymo pagrindų, nes judėjimo laisvės apribojimai buvo paskirti tuo pagrindu, kad Užsienietis išvyko iš Lietuvos Respublikos, taip sutrukdydamas priimti sprendimą dėl jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Užsienietis pateikė medicinos išrašą / siuntimą, iš kurio matyti, kad jis kreipėsi į medikus, jam paskirtas gydymas, tačiau jo asmens byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl sveikatos būklės jis būtų pripažintas pažeidžiamu asmeniu, be to, tuo pačiu dokumentu tik patvirtinama, kad Užsieniečiui, neturinčiam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teikiamos medicininės paslaugos ir užtikrinamas jo nuvykimas pas medikus.

8. Teismas atkreipė dėmesį, jog Užsieniečiui taikomo judėjimo laisvės apribojimo terminas iki teismo sprendimu nustatytos datos – 2023 m. rugpjūčio 16 d., neviršys Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyto 6 mėn. termino.

III. 9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 14 d. sprendimą ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

10. Užsienietis teigia, kad teismas neįvertino pablogėjusios jo būklės. Centras teikia tik minimalią būtinąją pagalbą ekstremaliais atvejais, nesuteikiamos specializuotų gydytojų paslaugos, jam nebuvo išrašytas siuntimas, o bendrosios praktikos slaugytojas negali suteikti profesionalios konsultacijos. Nemokėdamas kalbos ir negalėdamas palikti Centro teritorijos, jis neturi galimybės susirasti tinkamo sveikatos specialisto.

11. Taip pat, pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai laikė pareiškėjui suteiktą leidimą dirbti nereikšminga aplinkybe. VSAT nesudarant galimybės Užsieniečiui dirbti, jis neturi savarankiškų lėšų pragyvenimui, yra priverstas gyventi Centre.

12. Užsieniečio vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią analogiškomis aplinkybėmis kaip ginčo byla, kai asmenys buvo grąžinti į Lietuvą pagal Reglamentą „Dublinas III“, apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmos instancijos teismų sprendimus, suteikdamas teisę laisvai judėti Lietuvoje.

13. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis faktiškai yra sulaikytas, kadangi jis yra apgyvendintas sulaikymui skirtose patalpose, jis negali laisva valia kada nori išeiti iš pastato, kuris yra aptvertas dviguba tvora, bendravimas su kitais Centro gyventojais yra negalimas dėl fizinių apribojimų. Taigi Užsienietis yra laikomas kaip bausmę atliekantis nusikaltėlis.

14. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl teismas nepagrįstai taikė griežčiausią jo laisvę ribojančią priemonę.

15. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16. Centras pažymi, jog Užsienietis turėjo galimybę pateikti visas su prieglobsčio prašymo nagrinėjimu susijusias aplinkybes, motyvus ir įrodymus, tačiau nesulaukęs nei apklausos, nei sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo, pažeisdamas apgyvendinimo vietos vidaus tvarkos taisykles bei siekdamas, pirminio tikslo, neteisėtai išvyko į Vokietiją. Užsieniečiui buvo išaiškinta galimybė savanoriškai grįžti į kilmės šalį, tačiau jis nėra suinteresuotas ar motyvuotas sugrįžti. Paskesnio prieglobsčio pateikimas, nurodant tuos pačius motyvus, kurie buvo pateikti pirmo prieglobsčio prašymo metu, Centro vertinimu, leidžia pagrįstai manyti, jog toks prašymas pateiktas siekiant gauti laisvo judėjimo galimybę bei atidėti sprendimo dėl išsiuntimo vykdymą. Užsieniečio veiksmai leidžia daryti išvadą, kad jis, piktnaudžiaudamas prieglobsčio suteikimo procedūra, visais įmanomais būdais bando likti Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, prieglobsčio prašymą pateikė po to, kai buvo sulaikytas norint jį grąžintu / išsiųsti, todėl yra pagrindas manyti, kad prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti jį į užsienio valstybę, ir jis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra.

17. Centro įsitikinimu, šiuo atveju skyrus kito pobūdžio alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kiltų reali rizika nepasiekti sulaikymo tikslų – išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą dėl prieglobsčio ir jį įvykdyti.

18. Centras pažymi, jog Užsieniečiui atvykus į Lietuvos Respubliką, jis nebuvo įleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir jam nebuvo suteikta teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau tai nesutrukdė jam pabėgti iš saugomos apgyvendinimo vietos ir neteisėtai išvykti iš Lietuvos, taip sukeliant nelegalios migracijos grėsmę. Užsieniečio atžvilgiu yra teisėtas pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę ir nors iš dalies kontroliuoti jo judėjimo laisvę.

19. Centras nurodo, kad Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, jis neturi šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, o vykimas į užsienio valstybę be jokio asmens tapatybės dokumento negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis.

20. Užsieniečio apgyvendinimo sąlygos Centre atitinka Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, apgyvendinimo patalpos nerakinamos, jis turi galimybę judėti teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, susitikti su advokatu ar visuomeninių organizacijų bei valstybės institucijų atstovais, naudotis ryšio priemonėmis, gauti maitinimo, laisvalaikio, medicinos paslaugas ir pan. Apgyvendinimo vietoje užtikrinamos visos su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu susijusios teisės. Jeigu užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos ar psichologinė pagalba, vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams gali būti leista laikinai išvykti iš laikinojo apgyvendinimo vietų šioms paslaugoms gauti kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Užsienietis 4 kartus lankėsi pas Centro šeimos gydytoją, jam buvo suteikta medicininė pagalba vaistais bei šeimos daktaro konsultacijos, buvo organizuotas apsilankymas pas LOR specialistą Švenčionių poliklinikoje. Pastaruoju metu, Centro teigimu, Užsienietis į Centro gydytojus nesikreipė.

21. Centras atkreipia dėmesį, jog užsieniečiai, norėdami įsidarbinti pagal darbo sutartį, privalo gauti leidimą dirbti, kaip ir kiti trečiųjų šalių užsieniečiai, kurie nėra atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Leidimas šiems užsieniečiams dirbti galės būti išduotas laikotarpiui iki jiems išduoto užsieniečio registracijos pažymėjimo, suteikiančio teisę dirbti, galiojimo pabaigos. Taigi teismas pagrįstai leidimą dirbti vertino kaip formalų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gegužės 18 d. sprendimo Užsieniečio teisinė padėtis ir aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl Užsieniečio sulaikymo ir paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės pagrindų, nepasikeitė, o jo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl suteikto leidimo dirbti ir nusiskundimų sveikatos būkle nelaikytinos svarbiomis sprendžiant dėl judėjimo laisvės apribojimo taikymo pagrindų, nes judėjimo laisvės apribojimai buvo paskirti tuo pagrindu, kad Užsienietis išvyko iš Lietuvos Respublikos, taip sutrukdydamas priimti sprendimą dėl jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

24. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog Centre jam nesuteikiamas tinkamas gydymas; teismas neįvertino, jog jam išduotas leidimas dirbti; teismas neatsižvelgė į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką; byloje nėra duomenų, jog jis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 115 straipsnis reglamentuoja alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvaus sulaikymui kriterijų, numatytų Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

26. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

27. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gegužės 18 d. sprendimo Užsieniečio teisinė padėtis ir aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl Užsieniečio sulaikymo ir paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės pagrindų, nepasikeitė, o jo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl suteikto leidimo dirbti ir nusiskundimų sveikatos būkle nelaikytinos svarbiomis sprendžiant dėl judėjimo laisvės apribojimo taikymo pagrindų.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad Užsienietis gali bandyti slėptis ir išvykti iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečio elgesys (neteisėtai išvyko į Vokietiją ir nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2023 m. gegužės 16 d. nelegaliai buvo Europos Sąjungoje) nepaneigia rizikos, kad, neribojant jo judėjimo laisvės, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos. Nagrinėjamu atveju judėjimo laisvės ribojimas yra objektyviai reikalingas, ji yra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė, o neapribojus judėjimo laisvės Užsienietis gali išvykti iš Lietuvos Respublikos.

29. Taip pat laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog Užsieniečio nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl suteikto leidimo dirbti ir nusiskundimų sveikatos būkle nelaikytinos svarbiomis sprendžiant dėl judėjimo laisvės apribojimo taikymo pagrindų, kadangi judėjimo laisvės apribojimai buvo paskirti tuo pagrindu, kad jis išvyko iš Lietuvos Respublikos, taip sutrukdydamas priimti sprendimą dėl jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Be to, Centro teigimu, apgyvendinimo patalpos nerakinamos, sudaromos galimybės gauti maitinimo, laisvalaikio, medicinos paslaugas ir pan. Užsienietis 4 kartus lankėsi pas Centro šeimos gydytoją, jam buvo suteikta medicininė pagalba vaistais bei šeimos daktaro konsultacijos, taip pat buvo organizuotas apsilankymas pas LOR specialistą Švenčionių poliklinikoje. Nors Užsieniečiui suteiktas leidimas dirbti Lietuvoje, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tam, kad galėtų dirbti Lietuvoje, užsieniečiai turi gauti Užimtumo tarnybos leidimą.

30. Dėl Užsieniečio apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (administracinės bylos Nr. A-1419-822/2023; Nr. A-1517-552/2023; Nr. A-1854-822/2023), esant analogiškomis aplinkybėmis, kai asmenys buvo grąžinti į Lietuvą pagal Reglamentą Dublinas III, panaikino pirmosios instancijos teismų sprendimus, suteikdamas užsieniečiams teisę laisvai judėti Lietuvoje, teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytų administracinių bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos, skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, kiekvieną kartą yra vertinama individuali asmens situacija, todėl nėra pagrindo teigti, jog Užsieniečio nurodytos bylos yra analogiškos nagrinėjamai bylai.

31. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. H. H. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius