2021-02-03 Nr. AB-2460-3-61-3-02749-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2193-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02749-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 48

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos autobusų parkas“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą, prašė panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2020 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas).

2. Administracija nurodė, kad Agentūra nepagrįstai skundžiamu Sprendimu pritaikė 10 proc. dydžio finansinę korekciją nuo prašomų apmokėti išlaidų sumos pagal projekto „Klaipėdos miesto viešojo transporto atnaujinimas“ Nr. 04.5.1-TID-V-517-01-0002 pirkimo sutartį dėl žemagrindžių autobusų ir jų techninio aptarnavimo paslaugų įsigijimo (nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma – 488 437,40 Eur). Sprendimą Agentūra motyvavo aplinkybe, kad vykdant pirkimo procedūras buvo pakeisti esminiai techninės specifikacijos reikalavimai, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo (toliau – ir PĮ) nuostatas, tačiau Sprendime atsakovas selektyviai ir netinkamai vadovavosi neaktualia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Administracijos teigimu, perkančiojo subjekto atlikti techninės specifikacijos nuostatų pakeitimai yra suderinami su ESTT praktika – nagrinėjamu atveju techninės specifikacijos pakeitimai nebuvo tokie esminiai, kad pritrauktų potencialių dalyvių, kurie, jei šie pakeitimai nebūtų padaryti, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo. Be to, net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas pažeidimas, Sprendime pritaikyta 10 proc. dydžio finansinė korekcija yra neproporcinga tariamai nustatytam pažeidimui, pažeidžia finansinių korekcijų taikymo tikslus.

3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.

4. Agentūra nurodė, kad kiekvienas viešojo pirkimo sąlygų pakeitimas tam, kad būtų laikomas teisėtu, turi tenkinti tris kumuliatyvias sąlygas: sąlygų pakeitimas neturi sudaryti galimybių pirkime dalyvauti tokiems tiekėjams, kurie nebūtų galėję dalyvauti, jeigu atitinkami pakeitimai nebūtų buvę padaryti, ir tiek esamiems, tiek naujiems tiekėjams turi būti užtikrintas vienodas pakeitimų išviešinimas bei nustatomas papildomas protingas terminas pasiūlymams pateikti. Nagrinėjamu atveju, pakeitusi esmines pirkimo sąlygas, Administracija apie pakeitimus neinformavo visų potencialių tiekėjų tuo pačiu metu ir tokiomis pačiomis sąlygomis bei nepratęsė pasiūlymų pateikimo termino, todėl pakeitusi esminius techninės specifikacijos reikalavimus, bet nenutraukusi pirkimo bei nepaskelbusi jo iš naujo, pažeidė PĮ 41 straipsnio 3 dalies ir 53 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas bei 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, taip pat Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus principus, o kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas, vertinant nustatytą pažeidimą, laikytinas esminiu. Agentūros įsitikinimu, ji tinkamai vertino visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai nustatė finansinės korekcijos dydį bei priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos autobusų parkas“ atsiliepime į prašymą su juo sutiko, nurodė, kad Sprendimas yra ydingas tiek teisės, tiek faktinių aplinkybių požiūriu, prašė jį panaikinti.

II. 6. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2020 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. IT01, kuriuo Administracijai pritaikyta 10 proc. dydžio finansinė korekcija – nustatyta 488 437,40 Eur grąžintinų lėšų suma. Administracija siekė, kad Sprendimas būtų panaikintas, tačiau pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – pripažino, kad Agentūra pagrįstai nustatė pirkimų tvarkos pažeidimą, tačiau sumažino Sprendimu pritaikytą finansinę korekciją iki 5 proc. (244 218,7 Eur).

7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pagal pareiškėjo Administracijos apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismui pateikta 2020 m. gruodžio 4 d. sudaryta taikos sutartis administracinėje byloje Nr. eI3-4705-815/2020 (toliau – ir Taikos sutartis), kurią prašoma patvirtinti.

8. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai).

9. Iš Taikos sutarties matyti, kad ja ginčo šalys siekia taikiai išspręsti šioje byloje kilusį ginčą. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su Taikos sutarties sąlygomis taip pat yra susipažinęs, joms neprieštarauja. Byloje nenustatyta, kad šios sutarties sąlygos prieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, pažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus. Iš Taikos sutarties taip pat matyti, kad ginčo šalims yra žinomos bylos nutraukimo patvirtinus taikos sutartį pasekmės.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Taikos sutartis patvirtinama, o administracinė byla nutraukiama (ABTĮ 103 str. 5 p.). Nutraukus bylą, panaikinamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimas (ABTĮ 103 str. 5 p., 144 str. 1 d. 5 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnio 1 dalimi, 103 straipsnio 5 punktu ir 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Patvirtinti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2020 m. gruodžio 4 d. sudarytą taikos sutartį administracinėje byloje Nr. eI3-4705-815/2020:

„1. Taikos sutarties objektas

Taikos sutartimi Šalys susitaria taikiai, abipusių nuolaidų būdu, išspręsti tarp CPVA ir Pareiškėjo dėl Sprendimo kilusį administracinį ginčą ir užbaigti Administracinę bylą Taikos sutartyje aptartomis sąlygomis, užkertant kelią ginčams dėl aprašytų santykių kilti ateityje.

2. Taikos sutarties sąlygos

2.1. CPVA, atsižvelgdama į Pareiškėjo Administracinėje byloje pateiktus papildomus įrodymus, argumentus ir paaiškinimus (suinteresuotų tiekėjų apklausos medžiagą, argumentus dėl pakeitimų įtakos papildomų tiekėjų suinteresuotumui dalyvauti pirkime), kurie nebuvo pateikti Sprendimo priėmimo metu, sutinka panaikinti Sprendimą.

2.2. Pareiškėjas atsisako visų savo bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant Administracinę bylą, įskaitant – bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

2.3. Šalys pareiškia, kad po šios Taikos sutarties patvirtinimo teisme jokių pretenzijų dėl ginčo, kilusio Administracinėje byloje, viena kitai nebeturės ir laikys, kad ginčą yra išsprendusios taikiai.

2.4. Šalys patvirtina, kad Taikos sutartis sudaryta laisva valia, be jokio spaudimo, prievartos ar apgaulės. Šalys sutinka su Taikos sutarties sąlygomis, jas supranta ir įsipareigoja jų nepažeisti bei vykdyti Taikos sutartyje nustatyta tvarka.

2.5. Šalys pareiškia ir garantuoja viena kitai, kad Taikos sutarties sudarymas ir vykdymas nepažeidžia (i) jokio įstatymo ar taisyklių, teisminio ar valdžios sprendimo, susijusio su bet kuria iš Šalių; (ii) jokio sutarties ar dokumento, kurio šalimi yra bet kuri iš Šalių arba kuris yra bet kuriai iš Šalių privalomas.

2.6. Sudarius taikos sutartį Šalys atsisako bet kokių reikalavimų viena kitai.

3. Teisinės pasekmės

3.1. Šalys prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimti Taikos sutartį, ją patvirtinti rašytinio proceso tvarka, nutraukti Administracinę bylą ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-4705-815/2020.

3.2. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos procesinės taikos sutarties patvirtinimo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 51, 103 straipsniuose.

3.3. Šalys patvirtina, kad ši Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų.

4. Įsigaliojimas

5.1. Taikos sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama Taikos sutartis, įsiteisėjimo, Taikos sutartis įgauna priverstinai vykdytino dokumento galią.

5.2. Šalys šia Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus privalo įvykdyti per 60 (šešiasdešimt) dienų nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama Taikos sutartis, priėmimo dienos.

6. Taikytina teisė ir ginčų sprendimas

6.1. Visi ginčai, kylantys iš Taikos sutarties ar jos vykdymo, sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teise, Vilniuje.

7. Kitos sąlygos

7.1. Šioje Taikos sutartyje pateikta informacija yra konfidenciali ir Šalys įsipareigoja neskelbti informacijos, susijusios su Taikos sutartimi, tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taikos sutartyje numatytus atvejus.

7.2. Jei kuri nors Taikos sutarties nuostatų yra, ar taps pilnai, ar iš dalies negaliojančia, tai tokios nuostatos ar sąlygos negaliojimas nedaro visos Taikos sutarties negaliojančia.

7.3. Taikos sutartis yra sudaryta 4 (keturiais) vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais – po vieną kiekvienai Šaliai, Trečiajam suinteresuotam asmeniui ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.“

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimą ir nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl 2020 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. IT01 panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramutė Ruškytė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė