2013-07-03 Nr. AB-3350-3-61-3-01395-2013-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-637/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01395-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. U. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. U. su skundu (b. l. 1−14), kurį patikslino (b. l. 36−43) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2013 m. kovo 27 d. išduoto leidimo gaminti elektros energiją Nr. LG-1302 (toliau – ir Leidimas) dalį, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis;

2) įpareigoti Ministeriją 2013 m. kovo 27 d. leidime gaminti elektros energiją Nr. LG-1302 nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos pajėgumą išdavimo metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis;

3) priteisti iš Lietuvos valstybės žalą, skaičiuojamą po 0,19 Lt/kWh už kiekvieną pareiškėjui priklausančios saulės elektrinės pagamintą ir parduotą elektros energijos kilovatvalandę laikotarpiu nuo Leidimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Taip pat pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi (b. l. 64−65) pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Pareiškėjui išaiškinta teisė dėl Leidimo su skundu kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir EEĮ) 78 straipsnio 4 dalimi. Vertino tai, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl kainų ir tarifų taikymo, ginčija Leidimo dalį, kurioje nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis, minėtą Leidimo dalį pareiškėjas laiko neteisėta, tiek, kiek tai susiję su tarifų taikymu. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS444-471/2013, darė išvadą, kad tokio pobūdžio ginčams pagal EEĮ 78 straipsnio 4 dalį, taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad laikėsi ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, iš to darė išvadą, kad šia tvarka nepasinaudota. Remdamasis tuo teismas pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Ministerijos išduoto Leidimo dalį, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis, atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.). Dėl kitų pareiškėjo skundo reikalavimų, teismas nurodė, kad jie yra išvestiniai iš pirmojo skundo reikalavimo, negalintys būti nagrinėjami atsietai nuo jo, todėl juos atsisakė priimti tuo pačiu teisiniu pagrindu (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

III. Pareiškėjas G. U. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 68−72), kuriuo prašo panaikinti 2013 m. gegužės 24 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir pareiškėjo G. U. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) nagrinėjamu atveju kaip lex specialis taikytinas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (toliau – ir AIEĮ), kuris nenumato privalomos ginčų nagrinėjimo tvarkos (AIEĮ 64 str. 1 d.).

2) Lingvistinė, sisteminė ir loginė EEĮ 78 straipsnio 1 ir 4 dalių, bei 34 straipsnio 3 dalies nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir Komisija) išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja skundus ir ginčus, kilusius vartojimo bei komerciniuose santykiuose dėl energetikos įmonių veiklų. Tokią išvadą patvirtina ir Išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. O3-75 nuostatos (1, 8.3, 8.5, 8.7, 26.3, 44 ir 64 p.). Tad teisės aktai aiškiai apibrėžia subjektų, kurių ginčus privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja Komisija, ratą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra ne elektros vartotojas, o elektros energijos gamintojas, o Ministerija nėra energetikos įmonė ir ne elektros energijos rinkos dalyvė apskirtai. Komisija nėra kompetentinga nagrinėti energijos gamintojų ir viešojo administravimo subjekto − Ministerijos – ginčų.

3) Ginčams dėl fiksuotos elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifo privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka netaikoma. EEĮ reglamentuoja tik parduodamos elektros energijos, rezervinės galios, pardavimo, skirstymo, visuomeninio teikimo paslaugų ir visuomeninės elektros energijos kainas ir tarifus. Tuo tarpu fiksuotas elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifas, aktualus šiame ginče, yra atskiras institutas, kurio EEĮ nereglamentuoja. Taip pat rėmėsi EEĮ 14 straipsnio 2 dalimi.

4) Pareiškėjui laikantis teismo nurodytos ginčo nagrinėjimo tvarkos, Komisijai priėmus sprendimą, su juo nesutinkantis pareiškėjas jį skųsti turėtų Vilniaus apygardos teismui. Taip ginčo teismingumas pasikeistų ir ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, nors pagal ABTĮ (1 str. 1 d., 3 str. 1 d., 15 str. 1 d. 1 p.), ginčai, kylantys iš administracinių teisinių santykių, priskirtini administracinių teismų kompetencijai. O šiuo atveju ginčas kilo grynai iš administracinių santykių, nes pareiškėjas ginčija individualų administracinį aktą (jo dalį) ir prašo priteisti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų.

5) Pati Komisija laikosi pozicijos, kad ji nėra kompetentinga nagrinėti šį ginčą. Tai patvirtina 2013 m. balandžio 10 d. raštas Nr. R2-1121 ir jame pateikti Komisijos argumentai: teisės aktai aiškiai skiria, subjektus, kuriems taikoma privaloma išankstinė skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarka – vartotojai ir energetikos įmonė kaip subjektas; bei Komisijos nagrinėjamų skundų ir ginčų objektą – energetikos įmonių veikimas ar neveikimas; Komisija nėra įgaliota vykdyti kitų valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų teisėtumo kontrolės, o šiuo atveju Leidimą išdavė Ministerija.

6) Skundžiama nutartimi sudaryta situacija, ribojanti pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, nes pagal ją, skundas turėtų būti teikiamas Komisijai, kuri atsisakytų jį priimti. Toks sprendimas galėtų būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, tačiau jis, minėta, administracinių ginčų nesprendžia.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, visų pirma pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos pagrįsta teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principais, tačiau ji turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22–24, 32–33 straipsniai. Be to, būtina laikytis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

Teisėjų kolegija pastebi, jog viena iš nurodytų sąlygų įtvirtinta ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), aiškindamas prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos turinį, savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog teisės aktais gali būti nustatyta ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (žr. Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimus) ir tai, kad teisės aktai nustato pareigą tam tikrą visuomeninį konfliktą iš pradžių spręsti ikiteismine tvarka, nepaneigia konstitucinės teisės pasinaudoti teismine gynyba (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-298/2007). Tačiau tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Privalomos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymas sąlygoja konkrečias ABTĮ nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, teismas priimti skundą atsisako (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.). Kita vertus, atsisakyti priimti skundą nurodytu pagrindu galima tik tuo atveju, jei atitinkamame įstatyme privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka tam tikrai administracinių ginčų kategorijai nustatyta expressis verbis, o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, tokia tvarka nepasinaudojo.

Įvertinusi tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl saulės jėgainės gaminamos elektros energijos supirkimui taikomo tarifo, atsižvelgusi nurodytas teisės aktų nuostatas, bei įvertinusi šioje administracinėje byloje keliamus reikalavimus, teisėjų kolegija, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo šioje byloje inicijuojamam ginčui taikytina privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (2012 m. birželio 30 d. redakcija) (toliau – ir Energetikos įstatymas) 34 straipsnio 3 dalį, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Iš esmės analogiška nuostata yra įtvirtinta ir EEĮ (2013 m. kovo 1 d. redakcija) 78 straipsnio 4 dalyje, numatančioje, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka pagal kompetenciją nagrinėja skundus ir ginčus dėl elektros energetikos įmonių veiklos ar neveikimo skirstant, perduodant ir tiekiant elektros energiją, dėl teisės elektros energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prijungimo prie elektros tinklų, elektros energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo, taip pat elektros energijos vartotojų ir fizinių asmenų skundus ir ginčus, susijusius su paslaugomis elektros energetikos sektoriuje ir/ar elektros energijos pirkimu–pardavimu.

Atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas darytina išvada, jog Komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja inter alia vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo dėl EEĮ 78 straipsnio 4 dalyje, Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamų teisinių santykių kategorijų. Manytina, jog ginčai, kylantys tarp Ministerijos, veikiančios kaip viešojo administravimo subjektas, ir pareiškėjo dėl elektros energijos supirkimui taikomo tarifo nustatymo į tokių ginčų kategoriją nepatenka. Pažymėtina, jog įstatymų nuostatos, nustatančios privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, negali būti aiškinamos plečiamai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-148/2013), be kita ko, taip išplečiant įstatymais numatytą tokių ginčų ratą.

Papildomai pastebėtina, jog tokį aiškinimą pagrindžia ir tai, kad Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje skundai ir ginčai nagrinėjami laikantis Išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. O3-75 (2012 m. rugsėjo 15 d. redakcija) (toliau – ir Aprašas), reikalavimų. Aprašo 1 punktas numato, jog jis inter alia reglamentuoja vartotojų ir energetikos įmonių skundų ir ginčų dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo nagrinėjimą Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje.

Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje nagrinėjami pateikti skundai ir kilę ginčai. Skundai − asmenų rašytiniai kreipimąsi į komisiją, kuriuose nurodoma, kad yra pažeistos jų teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti, yra nagrinėjami Aprašo IV skyriaus numatyta tvarka (Aprašo 8.7 p). Tuo tarpu Aprašo 8.8 punktas įtvirtina Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nagrinėjamų ginčų sampratą ir numato, jog tai yra pareiškėjo ir skundžiamos įmonės konfliktas, kuris grindžiamas pažeistais teisiniais interesais. Skundžiama įmonė šiame kontekste suprantama būtent kaip energetikos įmonė, vandens tiekimo ir/ar nuotekų tvarkymo įmonė, dėl kurių veiksmų ar neveikimo yra pateiktas skundas arba kilęs ginčas (Aprašo 8.5 p.). Aprašo V skyrius detalizuoja tokių ginčų sprendimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarką ir įtvirtina, kad asmuo, manantis, kad skundžiama įmonė pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, ir ketinantis dėl kilusio ginčo nagrinėjimo kreiptis į komisiją, prieš kreipdamasis į ją privalo raštu kreiptis į skundžiamą įmonę, nurodydamas ginčo aplinkybes ir savo reikalavimą. Asmuo, gavęs neigiamą ar kitokį jo netenkinantį skundžiamos įmonės atsakymą, per 6 mėnesius nuo skundžiamos įmonės atsakymo gavimo dienos turi teisę kreiptis į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją, pateikdamas prašymą išspręsti ginčą (Aprašo 67 p.).

Aprašo 127 punktas expressis verbis numato, jog kreipimasis į teismą po Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo dėl ginčo priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Ginčo šalys per 30 dienų nuo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, priėmimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės.

Taigi iš nurodytų nuostatų matyti, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo paprastai kylančius iš vartojimo, civilinių teisinių santykių. Tokių ginčų pobūdis lemia ir atitinkamą įtvirtintą jų nagrinėjimo tvarką, kreipimąsi į atitinkamos kompetencijos teismą.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pabrėžtina, jog pareiškėjas inicijuoja ginčą, prašydamas panaikinti administracinio akto – Ministerijos išduoto Leidimo gaminti elektros energiją dalį, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis, įpareigoti Ministeriją išduotame Leidime gaminti elektros energiją nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą išdavimo metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis bei priteisti iš Lietuvos valstybės žalą, apskaičiuotą po 0,19 Lt/kWh už kiekvieną pareiškėjui priklausančios saulės elektrinės pagamintą ir parduotą elektros energijos kilovatvalandę už laikotarpį nuo Leidimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio, ginčas kyla administracinių teisinių santykių srityje ir neatitinka ginčų, kuriuos privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, sąvokos (Aprašo 8.5, 8. 8 p.), t. y. šiuo atveju ginčas kyla tarp pareiškėjo, elektros energijos gamintojo, ir Ministerijos, veikiančios kaip viešojo administravimo subjektas. Tokio pareiškėjo inicijuojamo ginčo pobūdis neatitinka EEĮ 78 straipsnio 4 dalyje, Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje ir Apraše numatyto teisinio reguliavimo.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog administraciniai teismai nagrinėja ginčus, kilusius viešojo administravimo srityje. ABTĮ 2 straipsnio 17 punktas apibrėžia administracinių ginčų sąvoką, numatant, kad inter alia tai yra asmenų konfliktai su viešojo administravimo subjektais arba konfliktai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo inicijuojamas ginčas šią sąvoką iš esmės atitinka ir, remiantis nurodytais argumentais, tokiam ginčui nėra taikytina privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka Komisijoje.

Remiantis nurodytais argumentais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjui taikytina privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje ir pareiškėjui, nepateikus duomenų dėl kreipimosi į ją, atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Dėl šių priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo G. U. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo G. U. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dainius Raižys