ed16432e-c57c-485a-a906-1c5ee3b93c19 · Lazdijų rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-9-780/2012Proceso Nr. 1-01-2-00131-2010-2                                                 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.4.5.; (S) 1.2.14.1.1.; 1.2.19.4.; 1.2.24.1.; 2.3.6.4.4. LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 1 d.Lazdijai Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Linai Petrauskienei, dalyvaujant prokurorui Vitalijui Gulenkovui, kaltinamiesiems E. B., P. V., V.

D., V. K., V. R., kaltinamųjų gynėjams advokatams Vladui Gerasičkinui, Romualdui Matoniui ir Augustinui VaičiÅ«nui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Marijampolėje., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡situokęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), Marijampolė, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., 178 str. 1 d., 270 str. 3 d.P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kazlų RÅ«dos sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kalvarija, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 178 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 270 str. 3 d.V.

D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d., 178 str. 1 d., 270 str. 3 d.V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Marijampolė, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d., 178 str. 1 d., 270 str. 3 d.

V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kalvarijos sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, turintis 50 procentų nedarbingumÄ , gyv. (duomenys neskelbtini), Marijampolė, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d., 178 str. 1 d., 270 str. 3 d. Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n  u  s  t a  t  ė : E. B. yra kaltinamas tuo, kad bÅ«damas valstybės tarnautoju, siekdamas asmeninės naudos ir piktnaudžiaudamas tarnyba, veikdamas bendrininkų grupe, pagrobė svetimÄ turtÄ , pažeidė teisės aktų nustatytas gamtos iÅ¡teklių naudojimo taisykles ir dėl to buvo padaryta nedidelė žala augmenijai, tai yra padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė:

E. B., bÅ«damas statutiniu valstybės tarnautoju ir eidamas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - AVPK) virÅ¡ininko pavaduotojo pareigas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį, nustatančiÄ , kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (2003 m. balandžio 29 d. Nr. IX-1538 redakcija) 12 straipsnyje nustatytÄ pareigÅ«no priesaikÄ ; 2000-10-17 Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 3 str. 1 d., nustatančiÄ , kad policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais; 4 str. 2 d., nustatančiÄ , kad policijos veikla grindžiama teisėtumo principu; 5 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais nustatytus policijos uždavinius - nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijÄ , nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimÄ ir tyrimÄ ; 21 str. 1 d. 2 p., nustatančius pareigÄ policijos pareigÅ«nui, jog gavus praneÅ¡imÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ar kitokį teisės pažeidimÄ arba pats bÅ«damas įvykio liudininku, imtųsi neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui; jis - E. B., veikdamas prieÅ¡ingai tarnybos interesams, piktnaudžiaudamas užimamomis aukÅ¡tomis pareigomis ir minėto Policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 d. jam suteiktais vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimais nepavaldiems asmenims, siekdamas asmeninės naudos - įsiteikti V.

K., tai yra kitų asmenų sÄ skaita neteisėtai įgyti V. K. malkų, 2009 m. kovo 5 d. 20 val. 40 min. telefoninio pokalbio metu pareikalavo iÅ¡ E. D. (asmens, kurio atžvilgiu dėl Å¡io epizodo priimtas baudžiamasis įsakymas) miÅ¡ke iÅ¡kirsti ir jam - E. B., atvežti 2009 m. kovo 11 d. maÅ¡inÄ malkų ir tokiu bÅ«du sukurstė šį asmenį padaryti svetimo turto - valstybinio miÅ¡ko pagrobimÄ ir padėti jam - E. B., piktnaudžiauti tarnyba. Tuoj po to, E. B. tęsdamas pradėtÄ veikÄ ir vykdydamas susitarimÄ su E. D., 2009 m. kovo 8 d., tikslios laiko, vietos ir bÅ«do aplinkybės nenustatytos, įkalbėjo V.

D. dalyvauti Å¡io nusikaltimo padaryme. Po ko, 2009 m. kovo 9 d. 18 val. 23 min. telefoninio pokalbio su E. D. metu jis - E. B., susitarė, kad stačio miÅ¡ko iÅ¡kirtime ir pagrobime be to, dalyvaus ir pats jis - E. B., taip pat įtrauks į Å¡io nusikaltimo darymÄ V. K. ir V. R.. Tuoj po to, E. D. vykdydamas jo - E. B., neteisėtÄ reikalavimÄ , savo iniciatyva 2009 m. kovo 10 d. 08 val. 33 min. įkalbėjo dalyvauti Å¡io nusikaltimo padaryme VÄ® Marijampolės miÅ¡kų urėdijos Kalvarijos girininkijos girininko pavaduotojÄ P. V., kad Å¡is leistų jam ir E. B. be sutarties ir leidimo medžiams kirsti, kirsti medžius ir juos pagrobti, tai yra, sukurstė P. V. piktnaudžiauti tarnyba ir padėti pagrobti miÅ¡ko medienÄ . 2009 kovo 11 d. apie 9 val. 00 min. jis - E. B., įgyvendindamas susitarimÄ su E. D., telefoninio pokalbio metu pasiÅ«lė V.

K. važiuoti ir pasigaminti malkų ir tokiu bÅ«du sukurstė dalyvauti Å¡io nusikaltimo padaryme šį asmenį. 2009 kovo 11 d. apie 10 val. 00 min. V. D. vykdydamas susitarimÄ su juo - E. B., telefoninio pokalbio metu paprašė V. R. padėti iÅ¡kirsti stačiÄ miÅ¡kÄ ir jį pagrobti, tokiu bÅ«du sukurstė dalyvauti Å¡io nusikaltimo padaryme šį asmenį.Tuoj po to, 2009 m. kovo 11 d. laikotarpiu nuo 10 val. iki 18 val., tikslus laikas nenustatytas, E. B., pažeisdamas 2001-07-01 Lietuvos Respublikos MiÅ¡kų įstatymo Nr. 1-671 9 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miÅ¡ko iÅ¡teklius negavus nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-10-31 nutarimu Nr. 1286 patvirtintų taisyklių dėl nenukirsto valstybinio miÅ¡ko skyrimo ir pardavimo 10 punktÄ , numatantį, kad miÅ¡ko valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti miÅ¡kÄ iki miÅ¡ko kirtimo darbų pradžios, bei 2002-05-13 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 733 patvirtintos savavaliÅ¡kai iÅ¡kirstų medžių ir krÅ«mų, augusių miÅ¡ko žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos iÅ¡traukimo arba iÅ¡vežimo tvarkos 6 punktÄ , kuriame numatyta, kad savavaliÅ¡kai iÅ¡kirstus medžius ir krÅ«mus, augusius miÅ¡ko žemėje, ir pagamintÄ apvaliÄ medienÄ draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miÅ¡kų kontrolės padalinio valstybinio miÅ¡kų pareigÅ«no raÅ¡tiÅ¡ko leidimo iÅ¡traukti arba iÅ¡vežti iÅ¡ kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai iÅ¡vežti ir toliau jÄ gabenti; jis - E. B., tęsdamas pradėtÄ veikÄ , ir veikdamas bendrininkų grupe su E. D., V.

D., V. R., V. K. ir J. R., nesupratusiu, jog dalyvauja nusikalstamų veikų daryme, iškirto medžius ir pagrobė iš Valstybės įmonės „Marijampolės miškų urėdijos" Kalvarijos girininkijos Pasienio miško, esančio Liubavo seniūnijos Kalvarijos savivaldybės 15 kvartalo 28 sklypo 11 vienetų beržų - 5.929 m3 medienos, kurios vertė 956 litai 98 centai; iš to paties miško 18 kvartalo 34 sklypo iškirto ir pagrobė 3 vienetus pušų, 10 vienetų beržų, 6 vienetus džiūstančių blindžių, iš viso 14,088 m3 medienos, kurios vertė 1958 litai 78 centai.

IÅ¡ viso E. B., veikdamas bendrininkų grupe su paminėtais asmenimis, padarė Valstybės įmonei „Marijampolės miÅ¡kų urėdija" Kalvarijos girininkijai - 2915 litų 76 centų turtinę žalÄ ir nedidelę žalÄ augmenijai - 550 litų 28 centus, tai yra padarė ir baudžiamÄ jį nusižengimÄ .Tokiais veiksmais E. B., bÅ«damas statutiniu valstybės tarnautoju, sukurstydamas kitus asmenis daryti nusikaltimÄ (vagystę), baudžiamÄ jį nusižengimÄ ir pats dalyvaudamas jų padaryme, diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkino valstybės institucijos - Marijampolės AVPK autoritetÄ ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tai yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 228 str. 2 d., 178 str. 1 d., 270 str. 3 d. padarymu.P. V. yra kaltinamas tuo, jog jis, bÅ«damas valstybės tarnautoju, siekdamas asmeninės naudos ir piktnaudžiaudamas tarnyba, padėjo piktnaudžiauti tarnyba, pagrobti svetimÄ turtÄ , pažeisti teisės aktų nustatytas gamtos iÅ¡teklių naudojimo taisykles ir dėl to buvo padaryta nedidelė žala augmenijai, tai yra padaryti baudžiamÄ jį nusižengimÄ , ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė:P. V., bÅ«damas valstybės tarnautoju ir eidamas Marijampolės miÅ¡kų urėdijos Kalvarijos girininkijos girininko pavaduotojo pareigas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį, nustatančiÄ , kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms;

LR Valstybės tarnybos įstatymo (1999-07-08 redakcija Nr. VIII-1316) 3 str. 1 d., nustatančiÄ , kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų virÅ¡enybės, atsakomybės už priimtus sprendimus principais; 3 str. 2 d. 3 p., nustatantį, kad valstybės tarnautojas eidamas ar atlikdamas tarnybines pareigas privalo nesiekti naudos sau; 3 str. 2 d. 6 p., nustatantį, kad valstybės tarnautojas asmeniÅ¡kai atsako už savo sprendimus; 3 str. 2 d. 8 p. nustatančio, kad valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas; 15 str. 1 d. 4 p. nustatantį reikalavimÄ tinkamai atlikti savo pareigybines funkcijas; 15 str. 1 d. 5 p., nustatantį reikalavimÄ nepiktnaudžiauti tarnyba;

LR MiÅ¡kų įstatymo (1994-11-22 redakcija Nr. 1-671) 6 str. 1 d. 1 p., 2 p., 4 p., nustatančius valstybinių miÅ¡kų pareigÅ«no pareigÄ vykdyti valstybinę miÅ¡kų bÅ«klės, naudojimo, atkÅ«rimo ir apsaugos kontrolę; organizuoti ir vykdyti miÅ¡kų apsaugÄ nuo neteisėtų veiksmų - savavaliÅ¡ko miÅ¡ko kirtimo; gavus praneÅ¡imÄ apie Å¡io įstatymo bei kitų gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imtis visų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kintas pažeidimas ir nustatyti pažeidėjai;

VÄ® Marijampolės miÅ¡kų urėdijos miÅ¡kų urėdo 2006-09-15 įsakymu Nr. 1-113 patvirtintus girininko pavaduotojo pareiginių nuostatų 9 punkto 1, 2 papunkčius - kontroliuoti visų rÅ«Å¡ių kirtimÄ ir miÅ¡kų apsaugÄ nuo savavaliÅ¡kų kirtimų; 2009 m. kovo 10 d. 08 val. 33 min. E. D. (asmens, kurio atžvilgiu dėl Å¡io epizodo priimtas baudžiamasis įsakymas) telefoninio pokalbio metu įkalbėtas leisti jam - E. D., ir E. B. be sutarties ir leidimo medžiams kirsti, kirsti medžius miÅ¡ke ir juos pagrobti, jis - P. V., veikdamas prieÅ¡ingai tarnybos interesams, siekdamas asmeninės naudos - gerų santykių su Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - AVPK) virÅ¡ininko pavaduotoju E. B. ir E. D., leido Å¡iems savavaliÅ¡kai kirsti miÅ¡kÄ ir tokiu veiksmu padėjo piktnaudžiauti tarnyba E. B., pagrobti miÅ¡ko medienÄ ir padaryti nedidelę žalÄ augmenijai.Po ko, gavus jo - P. V., neteisėtÄ leidimÄ , 2009 m. kovo 11 d., laikotarpiu nuo 10 val. iki 18 val., tikslus laikas nenustatytas, E. B., E. D., V.

D., V. R. ir V. K. veikdami bendrininkų grupe, ir J. R., nesupratęs, jog dalyvauja nusikalstamų veikų daryme, pažeisdami 2001-07-01 Lietuvos Respublikos MiÅ¡kų įstatymo Nr. 1-671 9 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miÅ¡ko iÅ¡teklius negavus nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-10-31 nutarimu Nr. 1286 patvirtintų taisyklių dėl nenukirsto valstybinio miÅ¡ko skyrimo ir pardavimo 10 punktÄ , numatantį, kad miÅ¡ko valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti miÅ¡kÄ iki miÅ¡ko kirtimo darbų pradžios bei 2002-05-13 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 733 patvirtintos savavaliÅ¡kai iÅ¡kirstų medžių ir krÅ«mų, augusių miÅ¡ko žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos iÅ¡traukimo arba iÅ¡vežimo tvarkos 6 punktÄ , kuriame numatyta, kad savavaliÅ¡kai iÅ¡kirstus medžius ir krÅ«mus, augusius miÅ¡ko žemėje, ir pagamintÄ apvaliÄ medienÄ draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miÅ¡kų kontrolės padalinio valstybinio miÅ¡kų pareigÅ«no raÅ¡tiÅ¡ko leidimo iÅ¡traukti arba iÅ¡vežti iÅ¡ kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai iÅ¡vežti ir toliau jÄ gabenti; iÅ¡kirto medžius ir pagrobė iÅ¡ Valstybės įmonės „Marijampolės miÅ¡kų urėdijos" Kalvarijos girininkijos Pasienio miÅ¡ko, esančio Liubavo seniÅ«nijos Kalvarijos savivaldybės 15 kvartalo 28 sklypo 11 vienetų beržų - 5.929 m3 medienos, kurios vertė 956 litai 98 centai; iÅ¡ to paties miÅ¡ko 18 kvartalo 34 sklypo iÅ¡kirto ir pagrobė 3 vienetus pušų, 10 vienetų beržų, 6 vienetus džiÅ«stančių blindžių, iÅ¡ viso 14,088 m3 medienos, kurios vertė 1958 litai 78 centai.

IÅ¡ viso padarė Valstybės įmonei „Marijampolės miÅ¡kų urėdija" Kalvarijos girininkijai - 2915 litų 76 centų turtinę žalÄ ir nedidelę žalÄ augmenijai - 550 litų 28 centus, tai yra padarė ir baudžiamÄ jį nusižengimÄ .Tokiais veiksmais P. V., bÅ«damas valstybės tarnautoju, padėdamas kitiems asmenims daryti nusikalstamas veikas - vagystę, piktnaudžiauti tarnyba E. B. ir baudžiamÄ jį nusižengimÄ , diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkino valstybės institucijos - VÄ® Marijampolės miÅ¡kų urėdijos Kalvarijos girininkijos autoritetÄ ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tai yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 228 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 178 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 270 str. 3 d., padarymu.V.

D. kaltinamas tuo, jog jis padėjo valstybės tarnautojui, siekiant asmeninės naudos, piktnaudžiauti tarnyba ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, taip pat, veikdamas bendrininkų grupe, pagrobė svetimÄ turtÄ , pažeidė teisės aktų nustatytas gamtos iÅ¡teklių naudojimo taisykles ir dėl to buvo padaryta nedidelė žala augmenijai, tai yra padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ :2009 m. kovo 8 d., tikslios laiko, vietos ir bÅ«do aplinkybės nenustatytos, telefoninio pokalbio metu statutiniam valstybės tarnautojui - Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - AVPK) virÅ¡ininko pavaduotojui E. B. veikiant prieÅ¡ingai tarnybos interesams, piktnaudžiaujant užimamomis aukÅ¡tomis pareigomis ir siekiant asmeninės naudos - įsiteikti V.

K., tai yra kitų asmenų sÄ skaita neteisėtai įgyti V. K. malkų, ir įkalbėjus jį - V. D., dalyvauti Å¡io nusikaltimo padaryme, jis - V. D., vykdydamas susitarimÄ su E. B., 2009 kovo 11 d. apie 10 val. 00 min. telefoninio pokalbio metu paprašė V. R. padėti iÅ¡kirsti stačiÄ miÅ¡kÄ ir jį pagrobti, ir tokiu bÅ«du sukurstė dalyvauti Å¡ių nusikalstamų veikų padaryme ir šį asmenį.Po ko, 2009 m. kovo 11 d., laikotarpiu nuo 10 val. iki 18 val., tikslus laikas nenustatytas, jis - V. D., pažeisdamas 2001-07-01 Lietuvos Respublikos MiÅ¡kų įstatymo Nr. 1-671 9 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miÅ¡ko iÅ¡teklius negavus nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-10-31 nutarimu Nr. 1286 patvirtintų taisyklių dėl nenukirsto valstybinio miÅ¡ko skyrimo ir pardavimo 10 punktÄ , numatantį, kad miÅ¡ko valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti miÅ¡kÄ iki miÅ¡ko kirtimo darbų pradžios, bei 2002-­05-13 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 733 patvirtintos savavaliÅ¡kai iÅ¡kirstų medžių ir krÅ«mų, augusių miÅ¡ko žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos iÅ¡traukimo arba iÅ¡vežimo tvarkos 6 punktÄ , kuriame numatyta, kad savavaliÅ¡kai iÅ¡kirstus medžius ir krÅ«mus, augusius miÅ¡ko žemėje, ir pagamintÄ apvaliÄ medienÄ draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miÅ¡kų kontrolės padalinio valstybinio miÅ¡kų pareigÅ«no raÅ¡tiÅ¡ko leidimo iÅ¡traukti arba iÅ¡vežti iÅ¡ kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai iÅ¡vežti ir toliau jÄ gabenti; tęsdamas pradėtÄ veikÄ ir veikdamas bendrininkų grupe su E. B., E. D. (asmeniu, kurio atžvilgiu dėl Å¡io epizodo priimtas baudžiamasis įsakymas), V.

K., V. R., ir J. R., nesupratusiu, jog dalyvauja nusikalstamų veikų daryme, iškirto medžius ir pagrobė iš Valstybės įmonės „Marijampolės miškų urėdijos" Kalvarijos girininkijos Pasienio miško, esančio Liubavo seniūnijos Kalvarijos savivaldybės 15 kvartalo 28 sklypo 11 vienetų beržų - 5.929 m3 medienos, kurios vertė 956 1itai 98 centai; iš to paties miško 18 kvartalo 34 sklypo iškirto ir pagrobė 3 vienetus pušų, 10 vienetų beržų, 6 vienetus džiūstančių blindžių, iš viso 14,088 m3 medienos, kurios vertė 1958 litai 78 centai.

IÅ¡ viso V. D., veikdamas bendrininkų grupe su paminėtais asmenimis, padarė Valstybės įmonei „Marijampolės miÅ¡kų urėdija" Kalvarijos girininkijai - 2915 litų 76 centų turtinę žalÄ ir nedidelę žalÄ augmenijai - 550 litų 28 centus, tai yra padarė ir baudžiamÄ jį nusižengimÄ .Be to, tokiais veiksmais V. D. padėjo statutiniam valstybės tarnautojui E. B. piktnaudžiauti tarnyba, tai yra daryti nusikalstamas veikas ir tokiais veiksmais diskredituoti valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkinti valstybės institucijos - Marijampolės AVPK autoritetÄ , dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tai yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d., 178 str. 1 d., 270 str. 3 d., padarymu.V.

K. kaltinamas tuo, jog jis padėjo valstybės tarnautojui, siekiant asmeninės naudos, piktnaudžiauti tarnyba ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, taip pat, veikdamas bendrininkų grupe, pagrobė svetimÄ turtÄ , pažeidė teisės aktų nustatytas gamtos iÅ¡teklių naudojimo taisykles ir dėl to buvo padaryta nedidelė žala augmenijai, tai yra padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ :2009 kovo 11 d. apie 9 val. 00 min. telefoninio pokalbio metu statutiniam valstybės tarnautojui - Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - AVPK) virÅ¡ininko pavaduotojui E. B., veikiant prieÅ¡ingai tarnybos interesams, piktnaudžiaujant užimamomis aukÅ¡tomis pareigomis ir siekiant asmeninės naudos - įsiteikti jam - V.

K., tai yra kitų asmenų sÄ skaita neteisėtai įgyti jam - V. K., malkų, ir pasiÅ«lius jam - V. K., važiuoti ir pasigaminti miÅ¡ke malkų, 2009 m. kovo 11 d., laikotarpiu nuo 10 val. iki 18 val., tikslus laikas nenustatytas, jis - V. K., pažeisdamas 2001-07-01 Lietuvos Respublikos MiÅ¡kų įstatymo Nr. 1-6719 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miÅ¡ko iÅ¡teklius negavus nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-10-31 nutarimu Nr. 1286 patvirtintų taisyklių dėl nenukirsto valstybinio miÅ¡ko skyrimo ir pardavimo 10 punktÄ , numatantį, kad miÅ¡ko valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti miÅ¡kÄ iki miÅ¡ko kirtimo darbų pradžios bei 2002-05-13 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 733 patvirtintos savavaliÅ¡kai iÅ¡kirstų medžių ir krÅ«mų, augusių miÅ¡ko žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos iÅ¡traukimo arba iÅ¡vežimo tvarkos 6 punktÄ , kuriame numatyta, kad savavaliÅ¡kai iÅ¡kirstus medžius ir krÅ«mus, augusius miÅ¡ko žemėje, ir pagamintÄ apvaliÄ medienÄ draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miÅ¡kų kontrolės padalinio valstybinio miÅ¡kų pareigÅ«no raÅ¡tiÅ¡ko leidimo iÅ¡traukti arba iÅ¡vežti iÅ¡ kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai iÅ¡vežti ir toliau jÄ gabenti; tęsdamas pradėtÄ veikÄ ir veikdamas bendrininkų grupe su E. B., E. D. (asmeniu, kurio atžvilgiu dėl Å¡io epizodo priimtas baudžiamasis įsakymas), V.

D. ir V. R., ir J. R., nesupratusiu, jog dalyvauja nusikalstamų veikų daryme, iškirto medžius ir pagrobė iš Valstybės įmonės „Marijampolės miškų urėdijos" Kalvarijos girininkijos Pasienio miško, esančio Liubavo seniūnijos Kalvarijos savivaldybės 15 kvartalo 28 sklypo 11 vienetų beržų - 5.929 m3 medienos, kurios vertė 956 1itai 98 centai; iš to paties miško 18 kvartalo 34 sklypo iškirto ir pagrobė 3 vienetus pušų, 10 vienetų beržų, 6 vienetus džiūstančių blindžių, iš viso 14,088 m3 medienos, kurios vertė 1958 litai 78 centai.

IÅ¡ viso V. K., veikdamas bendrininkų grupe su paminėtais asmenimis, padarė Valstybės įmonei „Marijampolės miÅ¡kų urėdija" Kalvarijos girininkijai - 2915 litų 76 centų turtinę žalÄ ir nedidelę žalÄ augmenijai - 550 litų 28 centus, tai yra padarė ir baudžiamÄ jį nusižengimÄ .Be to, tokiais veiksmais V. K. padėjo statutiniam valstybės tarnautojui E. B. piktnaudžiauti tarnyba, tai yra daryti nusikalstamas veikas ir tokiais veiksmais diskredituoti valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkinti valstybės institucijos - Marijampolės AVPK autoritetÄ , dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tai yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 24 str. 6 d. ir 228 str. d., 178 str. 1 d., 270 str. 3 d., padarymu.V.

R. kaltinamas tuo, jog jis padėjo valstybės tarnautojui, siekiant asmeninės naudos, piktnaudžiauti tarnyba ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, taip pat, veikdamas bendrininkų grupe, pagrobė svetimÄ turtÄ , pažeidė teisės aktų nustatytas gamtos iÅ¡teklių naudojimo taisykles ir dėl to buvo padaryta nedidelė žala augmenijai, tai yra padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ :2009 m. kovo 8 d., tikslios laiko, vietos ir bÅ«do aplinkybės nenustatytos, telefoninio pokalbio metu statutiniam valstybės tarnautojui - Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - AVPK) virÅ¡ininko pavaduotojui E. B., veikiant prieÅ¡ingai tarnybos interesams, piktnaudžiaujant užimamomis aukÅ¡tomis pareigomis ir siekiant asmeninės naudos - įsiteikti V.

K., tai yra kitų asmenų sÄ skaita neteisėtai įgyti V. K. malkų, įkalbėjus V. D. dalyvauti Å¡io nusikaltimo padaryme, jis - V. R., 2009 kovo 11 d. apie 10 val. 00 min. telefoninio pokalbio metu V. D. papraÅ¡ytas padėti iÅ¡kirsti stačiÄ miÅ¡kÄ ir jį pagrobti, sutiko dalyvauti Å¡ių nusikalstamų veikų padaryme.Po ko, 2009 m. kovo 11 d., laikotarpiu nuo 10 val. iki 18 val., tikslus laikas nenustatytas, jis - V. R. pažeisdamas 2001-07-01 Lietuvos Respublikos MiÅ¡kų įstatymo Nr. 1-671 9 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miÅ¡ko iÅ¡teklius negavus nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-10-31 nutarimu Nr. 1286 patvirtintų taisyklių dėl nenukirsto valstybinio miÅ¡ko skyrimo ir pardavimo 10 punktÄ , numatantį, kad miÅ¡ko valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti miÅ¡kÄ iki miÅ¡ko kirtimo darbų pradžios bei 2002-05-13 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 733 patvirtintos savavaliÅ¡kai iÅ¡kirstų medžių ir krÅ«mų, augusių miÅ¡ko žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos iÅ¡traukimo arba iÅ¡vežimo tvarkos 6 punktÄ , kuriame numatyta, kad savavaliÅ¡kai iÅ¡kirstus medžius ir krÅ«mus, augusius miÅ¡ko žemėje, ir pagamintÄ apvaliÄ medienÄ draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miÅ¡kų kontrolės padalinio valstybinio miÅ¡kų pareigÅ«no raÅ¡tiÅ¡ko leidimo iÅ¡traukti arba iÅ¡vežti iÅ¡ kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai iÅ¡vežti ir toliau jÄ gabenti; tęsdamas pradėtÄ veikÄ ir veikdamas bendrininkų grupe su E. B., E. D. (asmeniu, kurio atžvilgiu dėl Å¡io epizodo priimtas baudžiamasis įsakymas), V.

K., V. D., ir J. R., nesupratusiu, jog dalyvauja nusikalstamų veikų daryme, iškirto medžius ir pagrobė iš Valstybės įmonės „Marijampolės miškų urėdijos" Kalvarijos girininkijos Pasienio miško, esančio Liubavo seniūnijos Kalvarijos savivaldybės 15 kvartalo 28 sklypo 11 vienetų beržų - 5.929 m3 medienos, kurios vertė 956 litai 98 centai; iš to paties miško 18 kvartalo 34 sklypo iškirto ir pagrobė 3 vienetus pušų, 10 vienetų beržų, 6 vienetus džiūstančių blindžių, iš viso 14,088 m3 medienos, kurios vertė 1958 litai 78 centai.

IÅ¡ viso V. R., veikdamas bendrininkų grupe su paminėtais asmenimis, padarė Valstybės įmonei „Marijampolės miÅ¡kų urėdija" Kalvarijos girininkijai - 2915 litų 76 centų turtinę žalÄ ir nedidelę žalÄ augmenijai - 550 litų 28 centus, tai yra padarė ir baudžiamÄ jį nusižengimÄ .Be to, tokiais veiksmais V. R. padėjo statutiniam valstybės tarnautojui E. B. piktnaudžiauti tarnyba, tai yra daryti nusikalstamas veikas ir tokiais veiksmais diskredituoti valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkinti valstybės institucijos - Marijampolės AVPK autoritetÄ , dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tai yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d., 178 str. 1 d., 270 str. 3 d., padarymu.Kaltinamieji savo kaltės dėl jiems pareikÅ¡tų kaltinimų nepripažino visiÅ¡kai.

Kaltinamasis E. B. parodė, kad 2009 m. kovo mėnesio pradžioje į svečius buvo atėjęs Å¡alia gyvenantis V. K., kuris prasitarė, kad jo materialinė padėtis sunki ir jam reikalingos malkos, nes namÄ Å¡ildosi kietu kuru. Jis žinojo, kad V. K. prieÅ¡ metus buvo gavęs malkų iÅ¡ E. D., todėl iÅ¡ karto paskambino ir paklausė E. D. ar Å¡is turi malkų, ar gali pagelbėti žmogui, kurio finansinė padėtis sunki. Pastarasis pasakė, kad supjautų malkų neturi, bet miÅ¡ke dar turi medžių ir malkas galima pasigaminti.

Å io pokalbio metu jis nereikalavo, kad E. D. iÅ¡kirstų medžius ir nekurstė, kad Å¡is vogtų miÅ¡kÄ , nes žinojo, kad E. D. turi miÅ¡ko daugumoj Lietuvos vietovių, žinojo, kad eilę metų turi leidimus kirsti miÅ¡kÄ , matydavo, kaip iÅ¡kirstas miÅ¡kas parvežamas į E. D. namus, matydavo žiemÄ talkas kertant miÅ¡kÄ . E. D. pažįsta apie 10 metų, jų santykiai draugiÅ¡ki, kartu medžioja, E. D. yra jų bÅ«relio vadovas ir jų tarpusavio bendravimui jo buvusios pareigos policijoje niekada neturėjo įtakos.

Malkų pas E. D. teiravosi tik dėl to, kad prieÅ¡ metus jau buvo panaÅ¡i situacija, kai V. K. gavo malkų iÅ¡ E. D.. Su E. D. sutarė, kad malkas gaminsis laisvÄ nuo darbo dienÄ . TÄ Å¾inojo ir V. K., todėl nepamena ar kovo 11 d. atskirai dar kvietė V. K. važiuoti į miÅ¡kÄ . V. D. neįkalbėjo daryti nusikaltimÄ , nes pats nesiruošė jo daryti. Jį kvietė važiuoti į miÅ¡kÄ apžiÅ«rėti medžioklės plotų, paÅ¡erti žvėris, o ne kirsti medžių. Ä® miÅ¡kÄ važiavo 2009 m. kovo 11 d. su V.

D. džipu. Kartu važiavo V. K. ir abu R., o E. D. rado miÅ¡ke. Atvažiavus į miÅ¡kÄ , jis su V. D. nuėjo apžiÅ«rėti medžioklės teritorijos plotus, bokÅ¡telius, o visi likusieji nuėjo kirsti miÅ¡ko. Jie iÅ¡siskyrė apie 11-12 val., o iÅ¡ miÅ¡ko iÅ¡važiavo už keturių-penkių valandų. Per tÄ laikÄ jis su V. D. vaikščiojo miÅ¡ke, buvo grįžę pas likusiuosius papietauti, o po to vėl nuėjo į miÅ¡kÄ , bet medžių nepjovė ir nepadėjo pjauti. Kai grįžo prie V.

D. džipo E. D. sunkvežimio jau nebuvo, E. D. su V. K. buvo iÅ¡važiavę. Džipo priekaba buvo tuščia. Jie buvo viename miÅ¡ko sklype. Anksčiau jis nėra dalyvavęs miÅ¡ko kirtime, nežinojo miÅ¡ko kirtimo tvarkos, galvojo ir tikėjo, kad E. D. turi reikiamus leidimus. Jų parodyti neprašė, nes pasitikėjo E. D., kurį daug metų pažįsta, iÅ¡ ankstesnių pokalbių žinojo, kad pastarasis turi leidimus, ne kartÄ yra rodęs savo medienÄ miÅ¡ke, kuriÄ reikėdavo parsivežti.

SekančiÄ dienÄ po medžių kirtimo su kažkuo iÅ¡ ten buvusių kalbėjosi telefonu, buvo kalba apie sveikatÄ , nes buvo ir alkoholio gerta, bet tai buvo pajuokavimas, jis juokų forma sakė, kad viskÄ vienas padarė. Visa Å¡i byla padaryta policijos pareigÅ«nams piktnaudžiaujant tarnyba, darant neteisėtus procesinius veiksmus, pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Å iame įvykyje jis norėjo tik pagelbėti V. K., kurio materialinė situacija buvo bloga, bet nereikalavo iÅ¡ E. D. iÅ¡kirsti svetimus medžius, nes nebuvo jam joks virÅ¡ininkas. 2009 m. kovo 11 d. jie buvo tik viename miÅ¡ko sklype, todėl nežino kodėl juos kaltina ir medžių vagyste iÅ¡ antro sklypo.

Žino, kad kitame sklype kirtimÄ darė kiti asmenys, žino, kad jie yra žinomi ir policijos pareigÅ«nams. E. D. automobilis nėra talpus, jame gali tilpti maksimaliai 5-6 kubai medienos.              Kaltinamasis V. D. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad 2009 m. kovo 8 d. pas jį niekas neprašė kirsti medžius, tik E. B. kažkuriÄ dienÄ klausė, kur gauti maÅ¡inÄ malkų. Tačiau E. B. niekada nekvietė jo dalyvauti medžių kirtime. Jis E. B. tik užsiminė kur tas malkas gauti, paaiÅ¡kino, kad E. D. kiekvienais metais turi iÅ¡sipirkęs medžių ir žinojo, kad 2009 m. taip pat turėjo iÅ¡sipirkęs medžių stačiam miÅ¡kui kirsti.

Buvo matęs net E. D. dokumentus, kuris su D. B. buvo iÅ¡sipirkęs ir gaminosi tÄ miÅ¡kÄ . Jis neprašė kovo 11d. pas V. R. padėti kirsti medžius. Dar prieÅ¡ tai V. R. klausė kÄ jis veiks laisvÄ dienÄ , o kai sužinojo, kad važiuos į miÅ¡kÄ Å¡erti žvėrelių pats paprašė paimti ir jį. Kovo 11 d. jis prisikabino priekabÄ , prisidėjo paÅ¡arų ir iÅ¡važiavo į miÅ¡kÄ . Kartu važiavo E. B. ir V. K., dar pasiėmė V. R., o Å¡is pasiėmė savo sÅ«nų. Jie važiavo pabÅ«ti gamtoje, paÅ¡erti žvėrelius.

Nuvažiavę į miÅ¡kÄ apžiÅ«rėjo šėryklas, iÅ¡pylė paÅ¡arus žvėreliams. Su E. D. buvo kalbėjęs, kad tÄ dienÄ jis miÅ¡ke gaminsis malkas, todėl paskambino jam ir jie nuvažiavo į tÄ vietÄ , kur E. D. gaminosi malkas. Tada E. D. paprašė, kad jie padėtų pjauti medžius, tačiau jis su E. B. atsisakė, o kiti sutiko. Jis su E. B. nuėjo apžiÅ«rėti medžioklės plotų, o abu R. ir V. K. nuėjo pjauti malkų su E. D.. Paskui, iÅ¡girdę, kad pjÅ«klai nedirba, jie su E. B. grįžo ir papietavo.

Tada jis su E. B. vėl išėjo į kitÄ miÅ¡ko pusę. Grįžę atgal nei E. D., nei V. K. nerado, o R. pasakė, kad E. D. iÅ¡važiavo su V. K.. Jo automobilio priekaboje malkų nebuvo. Jis su E. B. medžių nepjovė ir nepadėjo pjauti. Kadangi E. B. gyvena Å¡alia V. K. jie užsuko pas pastarÄ jį ir jis matė, kad kieme buvo iÅ¡versta maÅ¡ina supjautų į kulbes malkų. TÄ dienÄ jie buvo tik viename miÅ¡ko sklype (žemėlapyje kaltinamasis parodė 18 kvartalo 34 sklypÄ ), į kitÄ vietÄ nebuvo nuvažiavę.

Kiek malkų iÅ¡ miÅ¡ko iÅ¡sivežė E. D. jis nematė, tik matė V. K. kieme iÅ¡verstÄ krÅ«velę malkų. E. D. ir V. B. pažįsta gerai ir seniai. Žinojo, kad E. D. iÅ¡siperka leidimus miÅ¡kui kirsti, matęs miÅ¡ko kirtimo leidimÄ , žinojo, kad turi nemažai savo nuosavo miÅ¡ko, kad toje vietoje malkauja ne tik jis, bet ir D. B.. Ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ pradžių kalba buvo apie vagystę iÅ¡ vieno miÅ¡ko sklypo, o kad inkriminuojami du sklypai, paaiÅ¡kėjo vėliau. PareigÅ«nams ne kartÄ buvo nurodyta, kad miÅ¡kÄ kitame sklype kirtęs L. žentas, tačiau jiems rÅ«pėjo tik E. B..

Kaltinamasis V. K. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad įvykusi ekonominė krizė skausmingai palietė jo įmonę, todėl 2009 m. E. B. prasitarė, kad jam reikia malkų namo Å¡ildymui. Kovo 11 d. iÅ¡vakarėse E. B. pakvietė jį važiuoti į miÅ¡kÄ ir pačiam pasiruoÅ¡ti malkų. E. B. sakė, kad malkos bus E. D., o jis anksčiau jau buvo kartÄ parsivežęs malkų iÅ¡ E. D.. Kovo 11 d. atvažiavo V. D., E. B. ir abu R.. Nuvažiavus į miÅ¡kÄ , jie pašėrė žvėris ir atvažiavo prie tos vietos, kur buvo ruoÅ¡iamas miÅ¡kas.

Kai jie atvažiavo E. D. pjovė medžius. Atvykus visi pakalbėjo ir E. B. su V. D. išėjo į miÅ¡kÄ . Vėliau jie buvo grįžę, po to vėl išėjo, bet medžių pjovime ir neÅ¡iojime jie nedalyvavo. Kadangi malkos buvo skirtos jam, tai jis padėjo E. D. pjauti medžius. Medžius pjauti taip pat padėjo ir abu R.. Supjautas kulbes, į maÅ¡inÄ nešė jis ir abu R. Jis pjovė tik Å¡akas nuo gulinčių medžių, nes prastai valdo pjÅ«klÄ . Stovinčius medžius pjovė E. D..

Ar V. R. pjovė nors vienÄ stovintį medį jis nematė. Buvo nupjauta trys ar keturi medžiai, juos susmulkino ir sudėjo į E. D. sunkvežimį. MaÅ¡inoje medžių buvo Å¡iek tiek virÅ¡ bortų, daugiau netilpo. Viso į E. D. maÅ¡inÄ telpa apie 4 kubus medienos. Medžius pjovė tik vienoje miÅ¡ko vietoje. Kai jie su E. D. iÅ¡važiavo iÅ¡ miÅ¡ko nematė nei E. B., nei V. D., nes jie dar nebuvo grįžę iÅ¡ miÅ¡ko. Malkas iÅ¡pylė toje pačioje vietoje, kur policijos pareigÅ«nai jas rado kratos metu.

Vėliau miÅ¡kų urėdijoje jam buvo iÅ¡raÅ¡yta 3,5 tÅ«kstančio litų sÄ skaita už medžių iÅ¡kirtimÄ ir gamtai padarytÄ Å¾alÄ . Jis sumokėjo, bet nežinojo už kokį kiekį iÅ¡kirstų medžių sumokėjo. Sumokėjo todėl, kad malkos buvo atvežtos ir rastos pas jį kieme. Ar E. D. turi leidimÄ jis netikrino, nes prieÅ¡ metus buvo gavęs iÅ¡ jo malkų, galvojo, kad jis turi iÅ¡sipirkęs miÅ¡ko. Jokios minties vogti jis neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai buvo kitokie, nes pareigÅ«nai darė jam spaudimÄ , nuolat kartojo, kad nedavęs tokių parodymų iÅ¡ liudytojo jis taps įtariamuoju.

Policininkus domino tik E. B., jie liepė pasiraÅ¡yti ant protokolo arba jis taps įtariamuoju, todėl jis praktiÅ¡kai nieko neskaitęs ir bÅ«damas Å¡oke pasirašė savo liudytojo apklausos protokolÄ , kuriame jo parodymai apie E. B. ir V. D. vaidmenį medžių kirtime yra neteisingi. Ä® parodymų patikrinimÄ vietoje važiavo iÅ¡ Kalvarijos PK. PareigÅ«nai atvežė į miÅ¡kÄ ir pasakė „čia buvai“, o jis tik patvirtino, kad „gal“. Jie patys liepdavo iÅ¡lipti, parodyti su ranka ir nufotografuodavo.

Jis pats nebÅ«tų nuvažiavęs į tÄ pačiÄ vietÄ ir negali pasakyti ar tai buvo ta pati vieta, nes anksčiau ten nėra buvęs, kai kirto medžius sniegas buvo iki kelių, o kai nuvežė policija sniegas buvo nutirpęs.              Kaltinamasis V. R. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad per iÅ¡eigines visada važiuoja į miÅ¡kÄ paÅ¡erti žvėrelių, todėl kovo 10 d. pas V. D. pats paklausė ar laisvÄ nuo darbo dienÄ Å¡is važiuos į miÅ¡kÄ ir pats pasisiÅ«lė važiuoti kartu.

Taip pat kartu norėjo važiuoti ir jo sÅ«nus, todėl pasiėmė ir jį. Kovo 11 d. pasiėmė savo neseniai pirktÄ pjÅ«klÄ , kurį norėjo iÅ¡bandyti, ir su V. D. džipu visi nuvažiavo į miÅ¡kÄ . Ten prie bokÅ¡telių iÅ¡pylė iÅ¡ maišų paÅ¡arÄ Å¾vėrims, paskui paskambino sužinoti kur yra E. D. ir nuvažiavo pas jį. Nuvažiavus rado E. D. miÅ¡ke pjaunantį medžius. Jis su savo sÅ«numi ir V. K. liko padėti E. D. pjauti medžius, o E. B. su V. D. išėjo į miÅ¡kÄ ir medžių pjovime nedalyvavo, pjauti nepadėjo.

Jie vaikščiojo ir žiÅ«rinėjo bebrų pėdsakus. Jis pats nupjovė gal keturis stovinčius beržus. Kuriuos medžius pjauti jam parodė E. D., nurodydamas vietÄ ir kryptį miÅ¡ke kur pjauti, bet ne konkrečius medžius. Nematė, kad medžiai bÅ«tų paženklinti, bet E. D. sakė, kad ten buvo jo miÅ¡kas, kad jis buvo gavęs medienos, kad turi leidimÄ miÅ¡kui kirsti, bet leidimo neparodė. Kitu pjÅ«klu medžius pjovė E. D.. Paskui atėjęs E. D. jam pasakė, kad jo nupjautų medžių negalima buvo pjauti, kad jis nupjovė negerus medžius, tačiau jis nesuprato kodėl jie negeri, o E. D. daugiau nepaaiÅ¡kino.

Nupjautus medžius jis supjovė į kulbes, o sÅ«nus su V. K. sukrovė į V. D. džipo priekabÄ , su kuria vežė į E. D. sunkvežimį. Ä® E. D. maÅ¡inÄ telpa apie 4 kubiniai metrai medienos. Medžius kirto viename miÅ¡ko sklype (liudytojas parodė, kad kirto miÅ¡ko kvartale Nr. 18). Jis nesuprato, kad elgiasi neteisėtai, žinojo, kad E. D. medžius kerta legaliai, kad yra iÅ¡sipirkęs miÅ¡kÄ . Jis tik padėjo E. D.. Kaltinamasis P. V. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad 2008 m. lapkričio mėnesį E. D. norėjo įsigyti malkų.

Tų pačių metų gruodžio mėnesio viduryje jis atkleimavo E. D. ir D. B. maždaug po 10 kubinių metrų nenukirsto miško 18 kvadrato 34 sklype, tačiau kirsti dar neleido, nes urėdija dar neturėjo miško fondo kirtimui. 2009 m. sausio mėnesį jis sudarė sutartis su E. D. ir D. B., kuriems buvo atkleimuotos drebulės ir blindės, kiekvienam po 10 kubinių metrų. Beržų kirsti pagal sutartis jie negavo teisės. Kai 2009 m. kovo mėnesį paskambino E. D. ir pasakė, kad jam reikia dar malkų, kurių prašė E. B., jis pasakė E. D., kad pasibaigęs miško fondas, siūlė jam pasižiūrėti medžių ten kur malkavo anksčiau, o kai gaus miško fondo gal vėliau galės atkleimuoti.

Tačiau Å¡io pokalbio metu jis neleido E. D. kirsti medžių. Praktikoje urėdija leidžia nusižiÅ«rėti žmogui vietÄ kur jis gali privažiuoti, o medžius parduoda vėliau. Apie miÅ¡ko kirtimÄ 2009 kovo 11d. jis nieko nežinojo.              Liudytojas J. R. parodė, kad prieÅ¡ kokius 2-3 metus jo tėvas V. R. sakė, kad važiuos į miÅ¡kÄ Å¡erti žvėrių, todėl ir jis norėjo važiuoti kartu. Kai važiavo į miÅ¡kÄ buvo trečiadienis ir kažkokia Å¡ventė.

Ä® miÅ¡kÄ važiavo 5 žmonės – E. B., V. D., V., kurio pavardės nežino, ir jis su tėvu. Važiavo V. D. džipu. Tėvas iÅ¡ namų pasiėmė kažkokį krepšį, kuriame buvo pjÅ«klas. Jis su tėvu važiavo Å¡erti žvėrių, o ko kiti važiavo nežino. Pašėrę žvėris atvažiavo prie E. D. krovininės maÅ¡inos MAN. Tada E. D. paprašė padėti pjauti malkas. Minėtas V. ir jis su tėvu liko padėti E. D., o V. D. su E. B. išėjo kažkur į miÅ¡kÄ .

Jo tėvas pjovė stovinčius medžius ir smulkino į kulbes, o jis su V. krovė kulbes į džipo priekabÄ ir vežė į E. D. sunkvežimį. E. D. medžius pjovė toliau nuo jų ir jo iÅ¡pjautų medžių jie nevežė į sunkvežimį. E. D. parodė jo tėvui miÅ¡ko kampÄ iÅ¡ kurio pjauti. Jis neprisimena kiek medžių tėvas nupjovė, nematė ar nupjauti medžiai buvo pažymėti. Jis pats nepjovė medžių, V. taip pat nepjovė. E. D. buvo priėjęs prie jų, kalbėjosi su jo tėvu, tačiau kÄ kalbėjo negirdėjo.

Po to jie sėdėjo ir laukė kol grįš V. D. ir E. B.. Jie abu medžių nepjovė ir nepadėjo pjauti, tik Kalvarijos PK policininkai norėjo, kad jis pasakytų, jog E. B. dirbo su jais, sakė, kad taip papasakojus jam bus geriau. Liudytojas E. D. parodė, kad 2009 m. prieÅ¡ kovo 11 d. jam telefonu paskambino E. B. ir paprašė malkų, sakė, kad jų reikia V. K.. Jis pasakė E. B., kad turi savo neiÅ¡pjautų medžių, nes 2009 m. jam buvo atkleimuota blindės ir drebulės, jis turėjo leidimÄ iÅ¡kirsti 9 kubinius metrus medienos konkrečioje vietoje.

Tai dienai jam dar buvo likę neiÅ¡kirstų jo ir draugo D. B. medžių, nes jie kirtosi medžius vienoje vietoje pagal abiejų sutartis. Kertant medžius su D. B. jie nežiÅ«rėjo kieno medžiai, nes abu žinojo kokį bendrÄ kiekį gali iÅ¡kirsti. Tuo metu jiems abiems buvo likę 5-6 kubiniai metrai neiÅ¡kirstos medienos, iÅ¡ kurios jo buvo apie 1 kubinis metras. Pokalbio su E. B. metu buvo numatęs kur kirtęs, kur buvo likę neiÅ¡kirstų medžių. Kadangi V. K. pažinojo ir jo įmonėje remontavosi savo maÅ¡inÄ , tai iÅ¡ draugiÅ¡kumo sutiko padėti.

Atrodo, kad dar kito pokalbio metu sutarė, kad kovo 11d. jie bus laisvi ir galės pasigaminti malkų. Å io pokalbio metu nebuvo aiÅ¡ku kas atvažiuos dirbti, tik sakė E. B. pasiimti kelis vyrus. Kovo 11 d. jis norėjo pagaminti vienÄ savo turimÄ maÅ¡inÄ MAN malkų. Ä® miÅ¡kÄ atvažiavo E. B., V. D., J. R., V. R. ir V. K.. E. B. su V. D. nuėjo į miÅ¡kÄ , o abu R. ir V. K. liko pjauti medžių. Jis V. R. ir V. K. parodė kur pjauti, parodė kur buvo užkleimuotos blindės ir drebulės, vienas beržas nulaužta virÅ¡Å«ne ir du bebrų nugraužti.

Konkretaus blindžių ir drebulių skaičiaus nepasakė, užkleimuotų beržų ten nebuvo. Pats nuėjo į kitÄ sklypo galÄ pjauti kleimuotų blindžių. Jis pjovė vienas, niekas jam nepadėjo. Jo supjautos kulbės ir dabar stovi miÅ¡ke. Kaltinamieji buvo atvažiavę su džipu ir priekaba, o jo sunkvežimis stovėjo ant keliuko, todėl R. ir V. K. savo supjautas kulbes vežėsi džipu ir krovėsi į jo sunkvežimį. Medžius pjovė apie 5 valandas. Ä® pabaigÄ darbo jis atėjo prie V.

R., pažiÅ«rėjo kÄ jie pripjovę ir pasakė, kad ne tuos medžius nupjovė, tačiau V. R. jau buvo iÅ¡gėręs alaus ir net nesureagavo. Kai V. R. tai pasakė jo sÅ«nus ir V. K. buvo toliau ir to girdėti negalėjo, nes V. R. dirbo su pjÅ«klu. IÅ¡ miÅ¡ko jie iÅ¡sivežė V. R. nupjautus medžius. Ar darbo metu prie R. ir V. K. buvo grįžę E. B. ir V. D. jis nepastebėjo, nes dirbo vienas, atskirai. TÄ dienÄ iÅ¡ miÅ¡ko iÅ¡sivežė pilnÄ sunkvežimį, t.y. apie keturis kubinius metrus malkų, kurias nuvežė pas V.

K. į kiemÄ ir iÅ¡pylė į vienÄ krÅ«vÄ . E. B. ir V. D. matė grįžtančius iÅ¡ miÅ¡ko tada, kai su V. K. jau iÅ¡važinėjo iÅ¡ miÅ¡ko. Dėl medienos jis bendravo su girininko pavaduotoju P. V., sakė jam, kad važiuos pabaigti pjauti malkas. Neprisimena ar sakė kam jas pjaus. Leidimo kirsti negalėjo praÅ¡yti, nes jam buvo atkleimuoti medžiai, jie iÅ¡pirkti ir ne visi iÅ¡pjauti. SekančiÄ dienÄ po kirtimo jis jautėsi normaliai, sveikata niekam nesiskundė. Medžius kirto viename sklype, o kitame žino, kad medienÄ iÅ¡kirto P..

Pirmo pokalbio metu E. B. nesiÅ«lė ir nekurstė gauti V. K. medienos neteisėtu bÅ«du, nes puikiai žinojo, kad jis medienos turėjo. Dar prieÅ¡ metus iki to pokalbio V. K. buvo ėmęs iÅ¡ jo maÅ¡inÄ malkų, be to jis turėjo savo valdomų asmeninės nuosavybės teise miÅ¡kų, buvo gaminęs medienÄ ir iÅ¡ nenukirsto valdiÅ¡ko miÅ¡ko. Å ios aplinkybės E. B. buvo žinomos, jie diskutuodavo, kad malkų pjovimas yra vienas iÅ¡ jo pragyvenimo Å¡altinių. Apie tokį jo verslÄ Å¾inojo ne tik E. B., bet ir V.

D., ir V. K.. Liudytojas D. B. parodė, kad 2009 metais jis turėjo teisę kirsti žymėtus medžius tam tikroje vietoje, tai buvo nurodyta jo miÅ¡ko kirtimo dokumentuose. Jis su E. D. medžius kirto kartu ir bendrai, nes abiem buvo suraÅ¡yti dokumentai kirsti toje pat vietoje. Kirto bendrai, vienÄ dienÄ vienam, kitÄ kitam. Medžius iÅ¡ miÅ¡ko vežė ne vienÄ kartÄ , per kartÄ iÅ¡veždavo apie 5 kubinius metrus medienos. Galėjo likti ir kažkiek jų bendrai neiÅ¡kirstų medžių. Liudytojas R.

Ž. parodė, kad apie Å¡iÄ bylÄ nieko nežino, iÅ¡ jo niekas niekada nepirko medienos. E. D. jis nepažįsta. J. Ž. yra jo tėvas, o 2009-01-13 sutartys yra medienos pirkimo, nes jie su tėvu pirko miÅ¡ko ir per nustatytÄ laikotarpį jį iÅ¡sikirto. Liudytojas Č. M., kuris yra Kalvarijos girininkijos girininkas, parodė, kad 2009 m. jam paskambino iÅ¡ Kalvarijos kriminalinės policijos ir pasakė, kad galimai pasienio teritorijoje įvykęs savavaliÅ¡kas kirtimas. Tai buvo balandžio 15 ar 16 d. Su policijos pareigÅ«nais važiavo ieÅ¡koti vietoje ir prie Reketijos užkardos, 15 kvartale 28 sklype rado 11 nupjautų beržų.

Tame sklype gamintis medienÄ tais metais niekam nebuvo suteikta teisė. Paskui policininkai sakė, kad turi bÅ«ti dar kitokių medžių rÅ«Å¡ių, todėl 18 kvartalo 34 sklype, jau gerokai toliau, rado dar 10 vnt. beržų, 3 vnt. pušų ir 6 vnt. sausų blindžių. Atstumas tarp sklypų yra apie trys kilometrai, o nuo jų iki Marijampolės apie 40 kilometrų. Jis užfiksavo pažeidimus, iÅ¡matavo kelmus. Paskui analizuojant dokumentus rado, kad jo pavaduotojas P. V. sausio mėnesį E. D. ir D.

B. buvo kleimavęs medžius 18 kvartalo 34 sklype. Buvo konstatuota kur iÅ¡kirsti nekleimuoti medžiai, pateikta žalos paskaičiavimai gamtai ir miÅ¡kų urėdijai. Balandžio 21 d. atėjo V. K. ir žalÄ atlygino. Medienos pardavimo sutartyje įraÅ¡omas konkretus medžių kiekis pagal rÅ«Å¡is, iÅ¡kirtimo ir iÅ¡vežimo terminai. Žmogus iÅ¡sivežęs medienÄ sutarties negrÄ Å¾ina, bet privalo sau užpildyti iÅ¡sivežimo, gabenimo dokumentÄ . Neužpildžius dokumentų traktuojama kaip iÅ¡sivežimas be dokumentų, už tai numatytos administracinės baudos.

Pažeidus iškirtimo ir išsivežimo terminus yra administracinė atsakomybė, tai netraktuojama kaip vagystės. Liudytoja A. P. parodė, kad gyvena su E. B., o V. K. pažįsta 20 metų, nes kartu statėsi gretimai esančius jų namus. Jie gyvena kaimynystėje, santykiai labai geri. 2009 m. kovo mėnesį į svečius atėjo kaimynas V. K. ir pasiguodė, kad jo įmonę skaudžiai palietė ekonominė krizė, kad finansinė situacija negerėja. Po to paprašė E. B. gal galėtų padėti gauti malkų.

TÄ patį vakarÄ Â E. B. paskambino E. D. ir prašė kaimynui gauti malkų. Tai buvo draugiÅ¡kas pokalbis, nes pas draugÄ nereikalaujama, o E. D. buvo nepavaldus E. B..              Kaip matyti iÅ¡ kaltinamųjų E. B., V. D., V. K. ir V. R. parodymų visi jie teigia, kad važiuodami į miÅ¡kÄ jie buvo įsitikinę, jog bus kertami E. D. medžiai, nes visi teigia žinoję apie pastarojo verslÄ , susijusį su medienos įsigijimu, kirtimu ir pardavimu, todėl neturėję jokio pagrindo abejoti, kad Å¡iuo atveju E. D. leidimo neturės ir kad bus kertami ne jam priklausantys medžiai.

Be to, visi kaltinamieji parodė, kad medžius kirto tik viename miÅ¡ko sklype, o ne dviejuose, kaip nurodoma kaltinamajame akte.              Kaltinamasis P. V. taip pat neigia, kad telefoninio pokalbiu metu leido E. D. kirsti medžius be leidimo, o apie patį medžių kirtimÄ jis nieko nežino. Kaip matyti iÅ¡ visų teisme apklaustų liudytojų parodymų jie nepaneigė tokių kaltinamųjų parodymų. IÅ¡ teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų akivaizdu, kad liudytojai A.

P., D. B. ir R. Ž. apie 2009-03-11 vykusį medžių kirtimÄ nieko nežino, todėl jų parodymai kaltinamųjų kaltės nepatvirtina. Liudytojo Č. M. parodymai ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas (t 2, b.l. 78-110) patvirtina tik faktÄ , kad dviejuose miÅ¡ko sklypuose buvo rasti iÅ¡kirsti medžiai, kurių kirtimui nebuvo iÅ¡duoti reikiami dokumentai, tačiau Å¡ie įrodymai kaltinamųjų kaltės neįrodo, nes remiantis jais negalima daryti iÅ¡vados, kad medžius tyčia pavogė bÅ«tent kaltinamieji.

Liudytojų J. R. ir E. D. teisme duoti parodymai sutampa su visų kaltinamųjų parodymais, todėl patvirtina tik jų nekaltumÄ , o ne kaltę. Nors E. D. ir nurodė, kad kertant medžius vienu metu pasakė V. R., jog jis nupjovė ne tuos medžius, tačiau vien tik Å¡i frazė nėra pakankamas pagrindas pripažinti V. R. ir V. K. kaltais dėl miÅ¡ko vagystės. E. D. patvirtino, kad po Å¡ių savo žodžių nieko detaliau ir iÅ¡samiau V. R. neaiÅ¡kino, nes Å¡is jau buvo iÅ¡gėręs, o V. K. ir J.

R. tuo metu dirbo ir Å¡ių žodžių iÅ¡ viso negirdėjo. TÄ patį patvirtino ir kaltinamasis V. R., kuris nurodė, jog nesuprato kodėl jo nupjautus medžius E. D. pavadino negerais. V. K. tokių E. D. žodžių iÅ¡ viso negirdėjo. Todėl toks neapibrėžtas ir neaiÅ¡kus E. D. pastebėjimas dėl V. R. nupjautų medžių nėra pakankamas, kad V. R. neabejotinai bÅ«tų supratęs, jog nupjovė E. D. nepriklausančius medžius, nes pats E. D. aiÅ¡kiai nepasakė ir nepaaiÅ¡kino, kad Å¡ių medžių negalima iÅ¡vežti iÅ¡ miÅ¡ko, kad jie jam nepriklauso.

Be to, medžius iÅ¡ miÅ¡ko iÅ¡vežė ir V. K. nuvežė bÅ«tent E. D., kuris vienintelis neabejotinai žinojo, kad tie medžiai jam nepriklauso. Kratos metu pas kaltinamÄ jį V. K. rasta mediena (t 3, b.l. 16-18) patvirtina tik faktÄ , kad nukirsti medžiai iÅ¡ miÅ¡ko buvo atvežti į jo namus, tačiau Å¡is įrodymas taip pat nepatvirtina, kad mediena buvo tyčia pavogta kaltinamųjų. 2009-01-11 ir 2009-01-16 nenukirsto valstybinio miÅ¡ko pardavimo sutartys ir medienos iÅ¡vežimo lentelės (t 2, b.1. 178-183, 3 t., b.1. 10-13) patvirtina, kad E. D. ir D.

B., pagal 2009-01-08 leidimus miÅ¡kui kirsti, nusipirko Kalvarijos girininkijoje atitinkamai 9,035 ir 7,554 kubinius metrus medienos, o iki nustatyto termino iÅ¡kirto bei iÅ¡ miÅ¡ko iÅ¡vežė atitinkamai 8,5 ir 6,4 kubinius metrus medienos, t.y. ne visÄ sutartyse numatytÄ kiekį. Å ie įrodymai patvirtina kaltinamųjų ir liudytojų E. D. bei D. B. parodymus, kad E. D. 2009-03-11 dar turėjo teisėtai įsigyto ir nevisiÅ¡kai iÅ¡kirsto miÅ¡ko 18 kvartalo 34 sklype, kuriame jis kirto ne tik savo, bet ir D. B. medžius.

Tai, kad sutartyse nurodyti medžių kirtimo ir iÅ¡vežimo terminai 2009-03-11 jau buvo pasibaigę, savaime neatėmė teisės E. D. iÅ¡kirsti likusį neiÅ¡kirstÄ savo ir D. B. medienos kiekį, nes jis ir D. B. už medienÄ buvo sumokėję pinigus ir įsigiję jÄ savo nuosavybėn, o pasibaigusius terminus galėjo prasitęsti. Todėl likusių pagal sutartis neiÅ¡kirstų medžių kirtimas pasibaigus numatytiems iÅ¡kirtimo terminams yra tik nustatytos medžių kirtimo tvarkos pažeidimas, už kurį galima administracinė atsakomybė, bet ne svetimo miÅ¡ko vagystė.

Kad ir E. B., ir kiti kaltinamieji turėjo pagrindÄ manyti, jog E. D. teisėtai turi medienos taip pat patvirtina ir iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės rajono skyriaus apie E. D. įsteigtÄ individualiÄ Ä¯monę (t 8, b.l. 77-78), ir iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro apie E. D. asmeninės nuosavybės teise valdomÄ ne vienÄ miÅ¡ko paskirties žemės sklypÄ (t 8, b.l. 78-102). Å ios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamiesiems iÅ¡ tiesų galėjo bÅ«ti žinoma apie E. D. teisėtÄ veiklÄ , susijusiÄ su miÅ¡ko kirtimu.              Kaltinamųjų kaltę prokuroras iÅ¡ esmės grindžia ne aukščiau nurodytais įrodymais, kurie kaltės neįrodo, o dviem byloje esančiais techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolais ir jų priedais - telefoninių pokalbių suvestinėmis ir kaltinamųjų tarpusavio telefoninių pokalbių garso įraÅ¡ais, o taip pat kaltinamojo V.

K. ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo parodymais, kuriuos jis buvo patvirtinęs parodymų patikrinimo vietoje metu ir akistatos su įtariamuoju V. D. metu. Prokuroras teigia, kad 2009-03-05 telefoninio pokalbio, įvykusio tarp E. B. ir E. D., garso įraÅ¡as patvirtina, kad E. B. įsakmiai reikalauja iÅ¡ E. D. maÅ¡inos malkų ir nurodo jas atvežti jam. Taip pat prokuroras teigia, kad ir kitais telefoniniais pokalbiais, įvykusiais 2009-03-09 ir 2009-03-12 tarp E. D. ir E. B. bei V. D. ir E. B., yra įrodyta, kad kaltinamieji kalbėjo ir tarėsi, kad kartu neteisėtai kirs miÅ¡kÄ , kalbėjo kiek pjÅ«klų reikės, todėl mano, kad Å¡ie pokalbiai akivaizdžiai įrodo E. B. iniciatyvÄ organizuojant neteisėtÄ miÅ¡ko pjovimÄ , įtraukiant kitus kaltinamuosius į jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Be Å¡ių telefoninių pokalbių E. B. ir V. D. kaltė grindžiama ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto V. K. parodymais apie tai, kad supjautus medžius į automobilį krovė ir Å¡ie abu kaltinamieji, Å¡ių V. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir akistatos su įtariamuoju V. D. protokolu. Kaltinamojo P. V. kaltė taip pat grindžiama jo ir E. D. telefoninio pokalbio, įvykusio 2009-03-10, turiniu, kurį prokuroras vertina kaip neteisėtai duotÄ kaltinamojo leidimÄ kirsti medžius. Telefoniniuose pokalbiuose ir V.

K. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose užfiksuotus E. B. veiksmus prokuroras vertina kaip piktnaudžiavimÄ tarnyba, E. D., V. D. bei V. K. sukurstymÄ neteisėtai kirsti miÅ¡kÄ , bei mano, kad Å¡ie įrodymai patvirtina ir pačiÄ miÅ¡ko vagystę, ir visų kaltinamųjų dalyvavimÄ joje, bei padėjimÄ E. B. piktnaudžiauti tarnyba, taip pat kaltinamojo P. V. piktnaudžiavimÄ ir padėjimÄ kitiems kaltinamiesiems padaryti jiems inkriminuotus nusikaltimus.  Tačiau norint kaltinamųjų kaltę pagrįsti duomenims, kuriais remiasi prokuroras, visų pirma bÅ«tina patikrinti ar Å¡ie duomenys gali bÅ«ti laikomi įrodymais Å¡ioje byloje.

Pabrėžtina, kad įrodymais baudžiamajame procese gali bÅ«ti tik įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Ä®rodymais pripažįstami duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus, o pagrindinis įstatymas, nustatantis duomenų, galinčių bÅ«ti įrodymais, gavimo tvarkÄ , yra Baudžiamojo proceso kodeksas.

Koks asmuo gali bÅ«ti liudytoju numato BPK 80 straipsnio 1 punktas, kuriame nurodoma, kad liudytoju negali bÅ«ti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant Å¡io Kodekso 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus. Minimoje BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , turi teisę apklausos metu turėti įgaliotÄ jį atstovÄ , reikalauti bÅ«ti pripažintas įtariamuoju.

Tokiam asmeniui netaikoma atsakomybė, numatyta Å¡io Kodekso 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Å ioje byloje esantys V. K. parodymai, užfiksuoti jo liudytojo apklausos protokoluose (t 3, b.l. 67-71), jo parodymų patikrinimo vietoje protokole (t 3, b.l. 73-82) ir akistatos su įtariamuoju V. D. protokole (t 3, b.l. 148-150), suraÅ¡yti pažeidžiant minėtus BPK 80 straipsnio 1 punktÄ ir 82 straipsnio 3 dalį. IÅ¡ liudytojo apklausos protokolų matyti, kad V. K. liudytoju buvo apklaustas 2009-04-20 ir 2009-04-21 (t 3, b.l. 67-71), jo parodymų patikrinimas vietoje buvo atliktas 2009-04-20 (t 3, b.l. 73-82), o akistata su įtariamuoju V.

D. buvo atlikta 2009-04-21 (t 3, b.l. 148-150). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, kurie V. K. apklausinėjo liudytoju, jau nuo 2009 m. kovo mėnesio pradžios žinojo kaltinamųjų telefoninių pokalbių, kurių metu buvo organizuojamas Å¡is medžių kirtimas, turinį, ir įtarė, kad tai galėjo bÅ«ti medžių vagystė, nes ikiteisminį tyrimÄ dėl to pradėjo dar 2009-04-16. Todėl akivaizdu, kad V. K. kaip liudytojas buvo apklausinėjamas, jo kaip liudytojo parodymai vietoje buvo tikrinami ir į akistatÄ kaip liudytojas jis buvo suvestas, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams žinant ir akivaizdžiai suvokiant, kad jis bus apklausiamas apie savo paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau neiÅ¡aiÅ¡kinant jam BPK 80 straipsnio 1 punkte, 82 straipsnio 3 dalyje numatytų jo teisių atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ save ar pasinaudoti teise į gynybÄ .

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes teismas pripažįsta, kad taip buvo pažeistos ne tik minėtose BPK normose įtvirtintos V. K. teisės, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatytas draudimas versti duoti parodymus prieÅ¡ save. Maža to, byloje esantis įtariamojo V. D. apklausos protokolas patvirtina, kad dėl to paties medžių kirtimo įtariamuoju jis buvo apklaustas 2009-04-21 nuo 13:30 val. iki 14:25 val. (t 3, b.l. 145-146), kai tuo tarp V. K. apie tÄ pačiÄ galimai nusikalstamÄ veikÄ , kurioje dalyvavo jie abu, liudytoju dar buvo apklausinėjamas 2009-04-21 nuo 16:25 val. iki 16:50 val. (t 3, b.l. 70-71), o 2009-04-21 nuo 15:30 val. iki 16:00 val. (t 3, b.l. 148-150) kaip liudytojas buvo suvestas į akistatÄ su įtariamuoju V.

D.. Å i situacija, kai V. K. apie tÄ pačiÄ veikÄ dar yra apklausiamas liudytoju, nors prieÅ¡ tai V. D. dėl tų pačių veiksmų jau buvo pateiktas įtarimas ir jis buvo apklaustas įtariamuoju, reiÅ¡kia tiek BPK normų, tiek ir liudytoju apklausiamo V. K. teisių pažeidimÄ , nes turint skirtingÄ procesinį statusÄ nei V. D., jam nebuvo suteiktos analogiÅ¡kos teisės turėti gynėjÄ ar atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ save, nors jie abu parodymus davė apie tÄ patį įvykį. Pabrėžtina, kad visas Å¡ias apklausas tÄ pačiÄ dienÄ atliko tas pats tyrėjas, todėl jis neabejotinai žinojo, kad tyrimo veiksmų su V.

K. metu apklausinėja jį apie jo paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Vertinant 2009-04-21 akistatos tarp liudytojo V. K. ir įtariamojo V. D. protokolÄ atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Å¡io procesinio veiksmo metu buvo pažeistos ne tik minėtos liudytojo V. K. teisės, verčiant jį duoti parodymus prieÅ¡ save, bet ir įtariamojo V. D. teisės į gynybÄ . BPK 21 straipsnio 4 dalis numato, kad įtariamasis nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turi teisę turėti gynėjÄ , BPK 45 straipsnis numato, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas privalo iÅ¡aiÅ¡kinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti, BPK 190 straipsnio 4 dalis numato, kad suvesti į akistatÄ asmenys gali užduoti vienas kitam klausimų, BPK 179 straipsnio 2 dalis numato, kad tyrimo veiksmo protokole turi bÅ«ti nurodyta asmenų, kurie dalyvavo atliekant tyrimo veiksmÄ , pareiÅ¡kimai, o BPK 179 straipsnio 4 dalis numato, kad protokole daromi pakeitimai, pataisymai ir papildymai bÅ«tų aptariami pačiame protokole.

IÅ¡tyrus akistatos protokolo turinį (t 3, b.l. 148-150) ir palyginus jį su Å¡io procesinio veiksmo vaizdo įraÅ¡u (akistatos vaizdo įraÅ¡o kompaktinis diskas, pateiktas voke kartu su baudžiamÄ ja byla), akivaizdžiai matyti Å¡iurkÅ¡tÅ«s iÅ¡vardintų BPK normų pažeidimai. Akistatos vaizdo įraÅ¡as neabejotinai patvirtina, kad prieÅ¡ pradedant apklausinėti akistaton suvestÄ liudytojÄ V. K. ir įtariamÄ jį V. D. jiems nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos atitinkamos jų procesinės teisės ir teisės, kurias jie turi akistatos metu, įtariamajam V.

D. nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė turėti gynėjÄ , atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ save. Šį vaizdo įraÅ¡e užfiksuotÄ teisės į gynybÄ pažeidimÄ taip pat patvirtina ir byloje esantis protokolas dėl gynėjo atsisakymo (t 3, b.l. 147), kuriame V. D. savo ranka aiÅ¡kiai įrašė, kad „akistatos metu gynėjo nereikėjo“. Jokių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no pastabų dėl Å¡io įtariamojo V. D. įraÅ¡o teisingumo ir viso protokolo turinio nėra, todėl toks įraÅ¡as patvirtina, kad Å¡iame protokole teisės į gynybÄ iÅ¡aiÅ¡kinimo įtariamajam momentas atsispindi teisingai.

Tai akivaizdžiai patvirtina, kad akistata buvo atlikta grubiai pažeidžiant BPK 21 straipsnio 4 dalies ir 45 straipsnio nuostatas bei įtariamojo teisę į gynybÄ , nes Å¡i teisė jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta tik po akistatos atlikimo ir po to, kai akistatos protokolas įtariamojo jau buvo pasiraÅ¡ytas. Akistatos vaizdo įraÅ¡Ä palyginus su akistatos protokolu taip pat akivaizdžiai matoma, kad akistata buvo atliekama ir fiksuojama pažeidžiant įstatymo reikalavimus. BPK 190 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad apklausiant į akistatÄ suvestus asmenis, bÅ«tų laikomasi Å¡iame Kodekse numatytų bendrųjų liudytojo ir įtariamojo apklausos taisyklių.

BPK 183 straipsnio 3 dalis ir 188 straipsnio 4 dalis numato, kad liudytojo ir įtariamojo parodymai užraÅ¡omi pirmuoju asmeniu ir kiek galima pažodžiui, jeigu reikia, nurodomi jiems užduoti klausimai ir jų atsakymai. Palyginus akistatos vaizdo įraÅ¡Ä ir protokolo turinį matyti, kad akistatos protokolas suraÅ¡ytas ne kiek įmanoma pažodžiui, nes jame neužfiksuota V. K. net du kartus nurodyta aplinkybė apie tai, kad kiti kaltinamieji buvo atsivežę paÅ¡aro žvėrims, kas yra svarbu nustatinėjant akistatoje dalyvaujančio V.

D. atvykimo į miÅ¡kÄ tikslÄ . Protokole taip pat neužfiksuota įtariamojo V. D. net tris kartus nurodyta aplinkybė apie V. K. girtumÄ medžių kirtimo metu. Reikalavimo kaip galima pažodžiui užfiksuoti apklaustų asmenų parodymus nesilaikymÄ iliustruoja ir akistatos protokole užfiksuota akivaizdžiai mažesnė įtariamojo V. D. parodymų apimtis nei vaizdo įraÅ¡e matomi ir girdimi jo parodymai, papildymai ir pataisymai. Atkreiptinas dėmesys, kad akistatos protokole nurodyta, jog Å¡is veiksmas truko 30 minučių ir buvo baigtas 16:00 val., o paties vaizdo įraÅ¡o trukmė ir jame užfiksuoti tyrėjo žodžiai, kuriais jis užbaigė akistatÄ , aiÅ¡kiai patvirtina, kad akistata truko 45 minutes ir buvo baigta 16:15 val.

Å i aplinkybė taip pat rodo, kad akistatos protokole buvo užfiksuoti ne visi jos dalyvių parodymai, pastabos ir pataisymai. Be to, akistatos vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kad į akistatÄ suvestiems asmenims nebuvo suteikta teisė užduoti klausimų vienas kitam, nors įtariamasis V. D. akivaizdžiai ir ne vienÄ kartÄ nesutiko su liudytojo V. K. parodymais, norėjo paklausti pas liudytojÄ dėl Å¡io girtumo, tačiau tyrėjas neleido įtariamajam pasinaudoti Å¡ia jo teise ir aplinkybės apie galimÄ liudytojo girtumÄ nesiaiÅ¡kino ir protokole neužfiksavo.

Toks ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no elgesys neatitinka ir BPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vaizdo įraÅ¡e akivaizdžiai matoma kaip akistatos dalyviai pasirašė tris akistatos protokolus, iÅ¡ kurių du pirmieji į bylÄ nėra pateikti, o sprendžiant iÅ¡ vaizdo įraÅ¡e girdimo plėšomo popieriaus garso, vienas iÅ¡ protokolų tyrėjo buvo suplėšytas. Vaizdo įraÅ¡e matoma kaip kiekvienÄ kartÄ buvo atspausdinamas naujas protokolas, nes V.

D. pareikÅ¡davo pastabas dėl jo turinio. BPK 179 straipsnio 4 dalis aiÅ¡kiai reglamentuoja kaip daromi tyrimo veiksmų protokolų pataisymai, papildymai ar pakeitimai. Å is kodekso straipsnis reikalauja, kad protokole daromi pakeitimai, pataisymai ir papildymai bÅ«tų aptariami pačiame protokole. Tokiu bÅ«du siekiama, kad tyrimo veiksmo eiga ir rezultatai tiksliai atspindėtų atliktÄ tyrimo veiksmÄ ir nekeltų abejonių dėl jo rezultatų. Tuo tarpu Å¡iuo atveju tyrėjas akivaizdžiai nesilaikė BPK 179 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir du kartus tiesiog atspausdino naujÄ akistatos protokolÄ vietoj to, kad viename protokole aptartų akistatos dalyvių pastabas, papildymus ir tiksliai užfiksuotų visÄ tyrimo veiksmo eigÄ .

BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties akistatos protokolo turinys, skirtingai nei Å¡io tyrimo veiksmo vaizdo įraÅ¡as, neatspindi kaip iÅ¡ tiesų vyko akistata, kokios aplinkybės jame nebuvo užfiksuotos ir kokie BPK pažeidimai buvo padaryti jos metu.  Nurodyti ikiteisminio tyrimo metu padaryti įstatymo pažeidimai apklausiant liudytoju V. K. apie jo paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tokių apklausų metu neiÅ¡aiÅ¡kinant tiek jam, tiek įtariamajam V. D. teisių atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ save ir nesuteikiant galimybės pasinaudoti savo teisėmis į gynybÄ , neleidžia V.

K. liudytojo apklausų protokolų, parodymo patikrinimo vietoje protokolo ir akistatos su įtariamuoju V. D. protokolo laikyti įrodymais Å¡ioje byloje, nes Å¡iuose protokoluose esantys duomenys buvo gauti pažeidžiant BPK reikalavimus ir suvaržant įstatymų garantuotas Å¡ių kaltinamųjų teises. TokiÄ Ä¯rodymų leistinumo praktikÄ yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra pasisakęs, kad atliekant įstatyme numatytus veiksmus gauti duomenys dėl leistinumo reikalavimo pažeidimo, negali bÅ«ti laikomi įrodymais, jei atliekant Å¡iuos veiksmus buvo nepagrįstai suvaržytos žmogaus teisės, pažeisti proceso principai ar proceso veiksmas bÅ«tų atliktas nepakankamai tiksliai laikantis tam veiksmui atlikti nustatytų pagrindinių taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-4/2007).Å ioje byloje kaltinamųjų kaltė taip pat grindžiama kaltinamųjų telefoninių pokalbių turiniu, kuris užfiksuotas garso įraÅ¡uose, gautuose atliekant operatyvinius veiksmus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje akcentuoja, kad operatyvinė veikla, reglamentuota Operatyvinės veiklos įstatymu, pagal savo pobÅ«dį labai skiriasi nuo procesinės veiklos, reglamentuotos BPK, todėl teismai, nagrinėdami bylas, kuriose kaltinimas grindžiamas operatyvinės veiklos metu surinktais duomenimis, turi atidžiai tikrinti duomenis, surinktus operatyvinio tyrimo metu, nes Å¡is tyrimas apima veiksmus, smarkiai varžančius pagrindines žmogaus teises ir įsiskverbiančius į privatų asmens gyvenimÄ .

Byloje esančiuose dviejuose 2009-06-23 techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokoluose nurodyta, kad operatyvinio tyrimo byloje dėl grupės asmenų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 1992 straipsnyje, Kauno apygardos teismo 2009-05-09 nutartimis Nr. 053-242 ir 053-240 buvo sankcionuota telekomunikacijų tinklais perduodamos asmenų informacijos kontrolė ir nuo 2009-02-09 iki 2009-05-09 buvo kontroliuojamas ir fiksuojamas E. D. naudojamu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) bei V. D. naudojamu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini)perduodamos informacijos turinys (t 3, b.l. 30, 44).

Marijampolės AVPK Kalvarijos policijos komisariato 2009-02-03 raÅ¡te Nr. 64-36-(23S)-69KF dėl teikimo panaudoti technines priemones specialia tvarka nurodyta, kad operatyvinio sekimo medžiagoje Nr. 36-3-001-08 dėl E. D. ir V. D. veiklos ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas, todėl reikalinga sankcionuoti techninių priemonių panaudojimÄ specialia tvarka pagal Operatyvinės veiklos įstatymÄ ir kontroliuoti E. D. ir V. D. telefoninių pokalbių turinį (t 4, b.l. 111). Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2009-02-05 teikime Nr. 02-227 KF dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka nurodyta, kad turimais operatyviniais duomenimis V.

D. galimai daro nusikaltimus, numatytus BK 1992 straipsnyje, ir dėl šios informacijos ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas (t 4, b.l. l48). Kitame Kauno apygardos prokuratūros 2009-02-05 teikime Nr. 02-225 KF dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka taip pat nurodyta, kad turimais operatyviniais duomenimis E. D. gali daryti nusikaltimus, numatytus BK 1992 straipsnyje, ir dėl šios informacijos ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas (t 8, b.l. 52). Kauno apygardos teismo 2009-02-05 nutartimi Nr. OS3-242 dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka nurodyta, kad telekomunikacijų tinklais perduodamos V.

D. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) informacijos kontrolė buvo sankcionuota vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnio pagrindu (t 4, b.l. 147). Kitoje Kauno apygardos teismo 2009-02-05 nutartyje Nr. OS3-240 dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka nurodyta, kad nustačius, jog E. D. gali daryti nusikaltimus, numatytus BK 1992 straipsnyje, ir kad dėl turimos operatyvinės informacijos ikiteisminis tyrimas nepradėtas, telekomunikacijų tinklais perduodamos E. D. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) informacijos kontrolė taip pat buvo sankcionuota vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnio pagrindu (t 8, b.l. 54).Å ie operatyvinės bylos dokumentai neabejotinai patvirtina, kad operatyviniai veiksmai pagal Operatyvinės veiklos įstatymÄ buvo sankcionuoti 2009-02-05 Kauno apygardos teismo nutartimis Nr. OS3-240 ir Nr. OS3-242, todėl 2009-06-23 techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokoluose neteisingai nurodytos Å¡ių veiksmų sankcionavimo datos (2009-05-29) ir neteisingai nurodyti Å¡ių nutarčių numeriai yra akivaizdi raÅ¡ymo apsirikimo klaida, kuri nereiÅ¡kia, kad operatyviniai veiksmai buvo atlikti iki teismo nutarčių, kuriomis jie buvo sankcionuoti, priėmimo, ir kad vien tik dėl Å¡ių protokolo klaidų Å¡ie veiksmai yra neteisėti, kaip teigia kaltinamųjų gynėjai.

Tačiau Å¡ioje byloje esantys dokumentai patvirtina, kad kaltinamųjų E. D. ir V. D. telefoninių pokalbių pasiklausymas buvo inicijuotas operatyvinio sekimo medžiagoje Nr. 36-3-001-08 dėl E. D. ir V. D. galimai nusikalstamos veiklos, numatytos BK 1992 straipsnyje, ir kad pasiklausymas buvo inicijuotas pagal Marijampolės AVPK Kalvarijos policijos komisariato virÅ¡ininko pavaduotojo prokurorui pateiktÄ informacijÄ . Å ioje prokurorui pateiktoje informacijoje buvo nurodyta, kad jos pateikimo prokurorui metu, t.y. 2009-02-03, ikiteisminis tyrimas dėl E. D. ir V.

D. veiklos, kuri buvo tiriama operatyvinio sekimo metu, nepradėtas, todėl Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, remdamasis Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, Å¡ios informacijos pagrindu su dviem teikimais kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ dėl E. D. ir V. D. telefoninių pokalbių pasiklausymo sankcionavimo. Prokuroras savo teikimuose teismui taip pat nurodė, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimai daromų nusikaltimų, numatytų BK 1992 straipsnyje, tuo metu dar nebuvo pradėtas.

Tačiau Marijampolės AVPK Kalvarijos policijos komisariato tyrėjo D. Z. 2008-12-17 tarnybinis praneÅ¡imas, kuriuo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 1992 straipsnį (t 4, b.l. 51), 2008-12-17 praneÅ¡imas apie ikiteisminio tyrimo pradėjimÄ (t 4, b.l. 55), Marijampolės rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2009-09-18 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dėl nusikaltimo, numatyto BK 1992 straipsnyje (t 1, b.l.

77) ir Marijampolės AVPK Kalvarijos policijos komisariato pareigÅ«no D. G. 2010-08-25 liudytojo apklausos protokole užfiksuoti jo parodymai apie ikiteisminio tyrimo pradėjimÄ (t 5, b.l. 136–147), akivaizdžiai patvirtina, kad operatyvinio sekimo metu surinktos informacijos pagrindu ikiteisminis tyrimas pagal BK 1992 straipsnį buvo pradėtas dar 2008-12-17, t.y. prieÅ¡ pusantro mėnesio iki telefoninių pokalbių pasiklausymo sankcionavimo pagal Operatyvinės veiklos įstatymÄ . Vertinant Å¡iÄ aplinkybę pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius norminius teisės aktus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , nepradėjus ikiteisminio tyrimo, duomenys apie nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti renkami vadovaujantis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos ar kitų įstatymų nustatyta tvarka, tačiau pradėjus ikiteisminį tyrimÄ (BPK 166 straipsnis), duomenys, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, renkami tik vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o kitų įstatymų (tarp jų ir Operatyvinės veiklos įstatymo) nustatyta tvarka tik ieÅ¡koma duomenų Å¡altinių, kuriuos nustačius, atliekami proceso veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-141/2008).Taigi jeigu vykdomi teismo ar prokuroro sankcionuoti veiksmai pagal Operatyvinės veiklos įstatymÄ ir reikia darbÄ tęsti pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , bÅ«tina kreiptis į teismÄ dėl leidimo atlikti Å¡iuos veiksmus pagal BPK normas.

Pažymėtina, kad šiuo įrodinėjimo leistinumo klausimu vieninga yra ne tik teismų praktika, bet ji taip pat yra pilnai atkartota ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007-10-12 įsakymu Nr. I-134 su 2008-05-28 įsakymu Nr. I-79 ir 2012-01-03 įsakymu Nr. I-3 padarytais pakeitimais patvirtintose rekomendacijose „Dėl Operatyvinės veiklos įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo“, kuriomis privalo vadovautis ir ikiteisminio tyrimo institucijos, ir prokurorai. Šių rekomendacijų 6 punktas numato, kad operatyvinio tyrimo metu nustačius nusikalstamos veikos požymius, turi būti pradedamas ikiteisminis tyrimas BPK 166 straipsnyje nustatyta tvarka, o operatyvinis tyrimas dėl tos nusikalstamos veikos nutraukiamas.

Rekomendacijų 11 punktas numato, kad priėmus sprendimÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ , prokuroro ar teismo sankcionuoti operatyviniai veiksmai, taip pat ir kiti operatyviniai veiksmai, kuriais ribojamos asmens teisės, numatytos BPK 44 straipsnio 9 dalyje, nutraukiami, o ikiteisminio tyrimo metu prireikus tęsti tokias asmens teises ribojančius veiksmus, jie turi bÅ«ti sankcionuoti prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo BPK nustatyta tvarka.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamÄ teismų praktikÄ teismas, nagrinėjantis bylÄ , kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimÄ , privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus:

1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti;

2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos;

3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimÄ , patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti yra apygardų teismų pirmininkų ar Å¡ių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys, o faktinis operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindas nustatytas Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 punkte, kuriame kalbama apie tam tikrÄ informacijÄ , kurios dar nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, tačiau galima atlikti operatyvinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d.

BPK kodekso normų reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. 27-1, Teismų praktika Nr. 27).Kaip minėta, abi Kauno apygardos teismo 2009-02-05 nutartys dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka buvo priimtos vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsniu. Tačiau Å¡is straipsnis gali bÅ«ti taikomas tik tuomet, kai yra Å¡io įstatymo 9 straipsnyje numatytos sÄ lygos atlikti operatyvinius veiksmus, t.y. kol dėl tiriamos veikos nepradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kadangi šioje byloje nagrinėjamu atveju operatyvinio sekimo byloje Nr. 36-3-001-08 surinktų duomenų pagrindu E. D. ir V. D. veiksmuose buvo nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 1992 straipsnyje, požymiai ir ikiteisminis tyrimas dėl šios veikos buvo pradėtas dar 2008-12-17, todėl nuo šios datos operatyvinis tyrimas dėl BK 1992 straipsnyje numatyto nusikaltimo privalėjo būti nutrauktas ir jokie operatyviniai veiksmai, kuriais ribojamos asmens teisės, numatytos BPK 44 straipsnio 9 dalyje, tarp jų ir telefoninių pokalbių pasiklausymas, nuo 2008-12-17 negalėjo būti atliekami remiantis Operatyvinės veiklos įstatymu.

Prireikus tęsti tokias E. D. ir V. D. teises ribojančius veiksmus, kuriais buvo siekiama surinkti papildomus duomenis, jie turėjo bÅ«ti sankcionuoti BPK 154 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau Å¡iuo atveju E. D. ir V. D. telefoninių pokalbių pasiklausymas nebuvo sankcionuotas BPK 154 straipsnyje nustatyta tvarka, o Kauno apygardos teismas, suklaidintas Marijampolės AVPK Kalvarijos PK kriminalinės policijos virÅ¡ininko pavaduotojo ir Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pateiktos informacijos, ir dėl to nežinodamas, kad nebuvo faktinio pagrindo sankcionuoti operatyvinius veiksmus, t.y. nežinodamas, kad ikiteisminis tyrimas dėl tiriamos veikos jau pradėtas, nepagrįstai sankcionavo techninių priemonių naudojimÄ specialia tvarka.

Tai reiÅ¡kia, kad aukščiau nurodytuose techninių priemonių panaudojimo, atliekant operatyvinius veiksmus, protokoluose ir jo prieduose - telefoninių pokalbių suvestinėse ir garso įraÅ¡uose, užfiksuotus duomenis policijos pareigÅ«nai gavo pateikę neteisingÄ informacijÄ , t.y. neteisėtai, ir kartu pažeisdami kaltinamųjų teises, numatytas BPK 44 straipsnio 9 dalyje, o bÅ«tent jų teisę į privatų gyvenimÄ ir telefoninių pokalbių slaptumÄ . Nors prokuroras nurodo, kad operatyviniai duomenys Å¡ioje byloje naudojami BPK 162 straipsnyje numatyta tvarka kaip kitoje baudžiamojoje byloje surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimÄ ir dėl jų panaudojimo yra priimta Klaipėdos miesto apylinkės ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011-03-21 nutartis, kuria leista Å¡iuos duomenis panaudoti Å¡ioje byloje, tačiau Å¡is prokuroro argumentas yra nepagrįstas, o jo nurodyta teismo nutartis negali bÅ«ti pagrindu pateisinti neteisėtai surinktų duomenų panaudojimÄ Å¡ioje byloje.

Visų pirma pabrėžtina, kad minėtoje Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011-03-21 nutartyje visi išvardinti protokolai dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, kuriuos leista panaudoti šioje byloje, yra surašyti 2011 m. sausio 14 dienos data (t 4, b.l. 179-180). Tuo tarpu kaltinamųjų kaltė šioje byloje grindžiama minėtais dviem 2009 m. birželio 23 dienos protokolais (t 3, b.l. 30, 44), kurie nėra minimi minėtoje Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje.

Todėl pripažintina, kad šia nutartimi iš viso nebuvo leista panaudoti šioje byloje du 2009 m. birželio 23 dienos techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolus. Juo labiau, kad 2009-02-05 Kauno apygardos teismo nutartis NR. OS3-240, kurios pagrindu buvo surašytas vienas iš šių protokolų, Kauno apygardos teisme buvo išslaptinta tik 2011-10-27 (t 8, b.l. 53), t.y. daug vėliau nei buvo priimta minėta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis. Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas, neturėdamas šios nutarties, kuri tuo metu dar nebuvo išslaptinta, iš viso nebūtų galėjęs leisti naudoti jos pagrindu surinktų operatyvinių duomenų šioje byloje, nes nebūtų galėjęs patikrintini ar yra teisinis pagrindas, kuriuo remiantis tie duomenys buvo gauti.

Taip pat pabrėžtina, kad pagal bendrÄ jį teisės principÄ , kurio svarbÄ savo doktrinoje ne kartÄ pabrėžė ir Konstitucinis Teismas, iÅ¡ ne teisės negali gimti teisė. Tai reiÅ¡kia, jog minėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis bet kokiu atveju negalėtų įteisinti duomenų, kurie surinkti pažeidžiant įstatymus. Be to, BPK 162 straipsnio pagrindu ikiteisminio tyrimo teisėjas tik leidžia vienoje byloje surinktus duomenis naudoti kitoje byloje, bet nepripažįsta Å¡ių duomenų įrodymais.

Å ie duomenys įrodymais gali bÅ«ti pripažinti tik bylÄ nagrinėjančio teismo, jeigu nustatoma, kad jie atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus.  Dėl aukščiau nurodytų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų padarytų įstatymų pažeidimų atliekant operatyvinius veiksmus, abiejuose techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokoluose ir jų prieduose – telefoninių pokalbių suvestinėse ir garso įraÅ¡uose esantys duomenys, negali bÅ«ti laikomi įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir jais negali bÅ«ti grindžiama kaltinamųjų kaltė, nes Å¡iais veiksmais buvo nepagrįstai suvaržytos kaltinamųjų žmogaus teisės. Pabrėžtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis garantuoja asmens teisę į susižinojimo (telefoninių pokalbių, susiraÅ¡inėjimo ir pan.) slaptumÄ , todėl tiek E. Ž.

Teisių Teismo (toliau – EŽTT, Teismas), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika taip pat patvirtina, kad jeigu oficialÅ«s valstybės pareigÅ«nai dalyvauja asmens susižinojimo kontrolės procese, ignoruodami įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , bÅ«tinÄ tokiai kontrolei, yra pažeidžiamas Konvencijos 8 straipsnis, nes valstybės institucija neteisėtai apriboja asmens teisę į susižinojimo slaptumo gerbimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-141/2008). Nors telefoninių pokalbių turinys ir V.

K. ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo parodymai ir nepripažįstami įrodymais Å¡ioje byloje, tačiau pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytas Å¡ių duomenų turinys bet kuriuo atveju neleidžia daryti tokių iÅ¡vadų dėl kaltinamųjų veiksmų teisinio vertinimo ir jų kaltės, kokias padarė prokuroras, suraÅ¡ydamas kaltinamÄ jį aktÄ ir palaikydamas kaltinimÄ teisme. Visų pirma, 2009-03-05 telefoninio pokalbio, įvykusio tarp E. B. ir E. D., turinys neleidžia daryti iÅ¡vados, kad E. B. tokiu pokalbiu kursto E. D. pavogti valstybinį miÅ¡kÄ , nes visas Å¡io pokalbio kontekstas rodo, kad E. B. ne įsakmiai ir besÄ lygiÅ¡kai reikalauja malkų ir taip kursto E. D. vogti miÅ¡kÄ , o teiraujasi ar E. D. iÅ¡ viso turi malkų, kÄ gali pasiÅ«lyti, klausia kur tas malkas turi, ar jos supjautos ar ne.

Taigi Å¡io pokalbio turinys ir jo garso įraÅ¡as bet kuriuo atveju neįrodo, jog E. B. sukurstė E. D. pavogti ir atvežti jam bÅ«tent vogtÄ medienÄ , nes Å¡io pokalbio metu E. B. žodžiuose nėra net netiesioginių užuominų, kuriomis jis skatintų, kurstytų ar kitaip įtakotų E. D. parÅ«pinti bÅ«tent vogtÄ , o ne jam priklausančiÄ medienÄ . IÅ¡ viso Å¡io pokalbio turinio bei abiejų paÅ¡nekovų kalbėjimo manieros akivaizdžiai matyti, kad pokalbis vyksta tarp gerų draugų, kad E. B. tik praÅ¡o malkų, bet niekaip nekursto E. D. jų vogti, o Å¡is neduoda jokio pagrindo E. B. suprasti, kad nuosavos medienos neturi, ir kad pasidavęs E. B. spaudimui sutinka jam parÅ«pinti svetimÄ , t.y. vogtÄ , medienÄ .

Be to, Å¡io pokalbio metu E. B. pareikÅ¡tas praÅ¡ymas nei vieno iÅ¡ paÅ¡nekovų nėra niekaip siejamas su E. B. užimamomis pareigomis policijoje, kas leistų manyti, kad tokį praÅ¡ymÄ E. D. jis pareiÅ¡kė kaip pareigÅ«nas, besinaudojantis užimamomis pareigomis, o ne kaip draugas. Kiti Å¡ioje byloje pateikti telefoniniai pokalbiai buvo Å¡io pirmojo pokalbio logiÅ¡kas tęsinys ir savo turiniu patvirtina bÅ«simo medžių kirtimo organizavimÄ , o vėliau jo aptarimÄ jau po įvykusio kirtimo, tačiau juose taip pat nėra jokios kalbos apie tai, kad medžių kirtimas bus nusikalstamas, nes Å¡ie pokalbiai nepatvirtina, kad kaltinamieji žinojo, jog ruošėsi kirsti ir iÅ¡kirto E. D. nepriklausančius medžius.

Taigi teismas sprendžia, kad prokuroro pateikiama telefoninių pokalbių turinio interpretacija dėl kaltinamųjų tyčios pavogti medienÄ yra neteisinga ir neatitinka paties pokalbių turinio esmės ir kitų Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių visumos. Tas pats pasakytina ir apie minėtus V. K. parodymus, užfiksuotus jo liudytojo apklausos, parodymų patikrinimo vietoje ir akistatos protokoluose, nes pats Å¡ių protokolų turinys gali patvirtinti tik faktÄ , kad V. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, jog medžius pjauti į kulbes ir krauti į automobilį padėjo ir E. B. su V.

D., tačiau tai neįrodo, kad jie žinojo, jog kerta ne E. D., o valstybei priklausantį miÅ¡kÄ , t.y. jį vagia. Pats V. K. Å¡iais parodymais buvo patvirtinęs tik faktÄ , kad medžius pjauti padėjo E. B. ir V. D., tačiau net ir Å¡iuose parodymuose V. K. aiÅ¡kiai tvirtino nežinojęs, kad jie daro vagystę.   Be to, byloje nustatytos aplinkybės apie E. B. ir E. D. ilgametę draugystę, apie ankstesnę analogiÅ¡kÄ E. D. pagalbÄ V. K. parÅ«pinant jam malkų, apie kuriÄ Å¾inojo ir E. B., apie tai, kad kaltinamieji žinojo, jog E. D. teisėtai perka medienÄ iÅ¡ urėdijos, patvirtina, kad nei kaltinamasis E. B., nei kiti kaltinamieji neturėjo pagrindo abejoti E. D. sÄ Å¾iningumu ir dėl to reikalauti iÅ¡ jo dokumentų, patvirtinančių, kad jis teisėtai turi medžius, kurių kirtimui miÅ¡ke pats ir vadovavo.

Todėl prokuroras Å¡ioje byloje nepagrįstai remiasi kai kuriais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties Nr. 2K-83/2009 iÅ¡aiÅ¡kinimais, teigdamas, kad joje aptarta analogiÅ¡ka Å¡iai bylai situacija ir iÅ¡aiÅ¡kinta, jog vykdydamas miÅ¡ko kirtimo darbus asmuo turi žinoti, kaip kertamas miÅ¡kas, kokia miÅ¡ko kirtimo tvarka, todėl vadovaujantis Å¡ia kasacine nutartimi visi kaltinamieji, prieÅ¡ kirsdami miÅ¡kÄ , privalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti miÅ¡kų kirtimo ir nukirstos medienos iÅ¡vežimo iÅ¡ miÅ¡ko taisykles, ir tik tuomet kirsti ir vežti miÅ¡kÄ , o dėl to, kad Å¡ių taisyklių nežinojo, jiems taikytina baudžiamoji atsakomybė.

Visų pirma pabrėžtina, kad Aukščiausiojo Teismo sukurtais precedentais privalu vadovautis tik analogiÅ¡kose pagal faktines aplinkybes bylose. Nurodomoje kasacinėje nutartyje buvo nagrinėjama byla dėl medžių vagystės, kuriÄ Ä¯vykdė vienas vykdytojas, niekada neturėjęs leidimo kirsti medžių toje vietoje, kurioje juos iÅ¡kirto. Tuo tarpu Å¡ioje byloje kaltinamieji yra kaltinami kaip E. D., kuris jau yra nuteistas dėl medžių vagystės, bendrininkai, veikę ne savarankiÅ¡kai, o jam vadovaujant, o pats E. D.

Å¡iuo atveju turėjo leidimÄ kirsti medžius tame miÅ¡ko sklype, buvo už juos sumokėjęs nustatytÄ pinigų sumÄ miÅ¡kų urėdijai, tik medžių iÅ¡kirtimo terminas buvo pasibaigęs, ir buvo iÅ¡kirsta daugiau nei leistina medžių. Akivaizdu, kad faktinės Å¡ių bylų aplinkybės yra skirtingos ir kad prokuroro nurodomi teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimai gali bÅ«ti taikytini, o Å¡iuo atveju jie ir buvo pritaikyti, tik E. D., nes jis vienintelis žinojo kuriuos medžius galima kirsti, o kurių ne ir apie tai kitiems kaltinamiesiems nieko neiÅ¡aiÅ¡kino.

Be to, jis pats tuos medžius iÅ¡vežė iÅ¡ miÅ¡ko bei nuvežė V. K.. Tačiau Å¡iuo atveju kaltinamieji negalėjo žinoti kuriuos medžius kirsti galima, o kurių ne, nes jie medžius kirto ne savarankiÅ¡kai, ne savo sumanymu ir savo nuožiÅ«ra, o vadovaujami E. D., ir jie neturėjo jokio pagrindo nepasitikėti E. D. bei negalėjo žinoti, kad jis juos įtraukė į nusikalstamÄ veikÄ . BÅ«tent todėl tik E. D. ir buvo nuteistas dėl medžių vagystės Marijampolės rajono apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtoje byloje, o visų kitų Å¡ios bylos kaltinamųjų kaltė toje byloje buvo teisingai įvertinta dar ikiteisminio tyrimo metu, kai įtarimai jiems arba iÅ¡ viso nebuvo pareikÅ¡ti, arba ikiteisminis tyrimas jiems buvo nutrauktas nesant jų veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje požymių.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad miÅ¡ko kirtime taip pat dalyvavusio liudytojo J. R. veiksmai kaltinamajame akte įvertinti skirtingai nei visų kitų Å¡ios bylos kaltinamųjų. Kaltinamajame akte nurodyta, kad J. R. kartu su visais kirto miÅ¡kÄ , bet nesuprato, jog dalyvauja nusikalstamų veikų daryme, nors tokias kardinaliai skirtingas iÅ¡vadas prokuroras padarė remdamasis tais pačiais kaltinamajame akte nurodytais duomenimis. Kadangi Å¡ioje byloje nėra leistinų įrodymų, jog ir kiti kaltinamieji suprato, kad dalyvauja miÅ¡ko vagystėje, tai ir jų veiksmai vertintini taip pat kaip kaltinamajame akte buvo įvertinti J.

R. veiksmai. Pabrėžtina, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnis). Teismo iÅ¡vados dėl asmens kaltės turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , o abejonės, kurių nėra galimybės paÅ¡alinti, traktuojamos kaltinamojo naudai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad Å¡ioje byloje leistini įrodymai leidžia daryti tik iÅ¡vadÄ , kad padėdami E. D. kaltinamieji nežinojo iÅ¡kirtę medžius, kurie nepriklausė juos kirsti nurodžiusiam E. D.. Tai reiÅ¡kia, kad kaltinamųjų veikoje nėra tyčios padaryti nusikaltimÄ , nes vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, t.y. grobdamas svetimÄ turtÄ vagystės bÅ«du, kaltininkas suvokia, kad veikia prieÅ¡ turto savininko valiÄ , numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.

Kaltininkas turi bÅ«ti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtÄ , nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtÄ . Å iuo atveju kaltinamieji teigia, kad buvo įsitikinę, jog kerta E. D. medžius ir tokios kaltinamųjų versijos nepaneigia Å¡ioje byloje iÅ¡tirti ir leistinais įrodymais pripažinti duomenys. Vertinant tiek E. B. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ dėl piktnaudžiavimo tarnyba, tiek kaltinamiesiems V. D., V. K. bei V. R. pareikÅ¡tus kaltinimus dėl padėjimo E. B. piktnaudžiauti savo pareigomis pastebėtina, kad Å¡ie kaltinimai suformuluoti kaip idealiÄ ja sutaptimi padarytos veikos, neatsiejamai susijusios su E. B. inkriminuojamu kurstymu pavogti medienÄ ir pačia medžių vagyste, nes kaltinime nurodoma, kad sukurstydamas kitus E. B. piktnaudžiavo tarnyba, o padėdami E. B. vogti medienÄ kiti kaltinamieji padėjo jam piktnaudžiauti.

Todėl nustačius, kad E. B. nekurstė E. D., V. D. ir V. K. vogti miÅ¡kÄ ir kad kaltinamieji jo nepavogė, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad E. B. piktnaudžiavo tarnyba, o kiti kaltinamieji jam padėjo tÄ daryti. Vertinant P. V. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ dėl jo paties piktnaudžiavimo tarnyba, dėl padėjimo E. B. piktnaudžiauti savo pareigomis, ir dėl padėjimo visiems kitiems kaltinamiesiems vogti miÅ¡kÄ pastebėtina, kad Å¡is kaltinimas taip pat formuluojamas kaip idealiÄ ja sutaptimi padarytos veikos, neatsiejamai susijusios su P. V. inkriminuojamu neteisėtu leidimu kirsti medžius.

Todėl nustačius, kad P. V. ir E. D. neigia, jog P. V. leido be leidimo kirsti miÅ¡kÄ , o jų telefoninio pokalbio nepripažinus leistinu įrodymu, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad Å¡ioje byloje yra kokių nors leistinų įrodymų, jog P. V. piktnaudžiavo tarnyba ir tuo pačiu padėjo kitiems kaltinamiesiems padaryti jiems inkriminuojamus nusikaltimus. Kalbant apie visiems kaltinamiesiems inkriminuojamÄ BK 270 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ pabrėžtina, kad 2011 m. gruodžio 22 d.

įstatymu Nr. XI-1901, kuris įsigaliojo nuo 2012-01-01, buvo panaikinta baudžiamoji atsakomybė už aplinkos apsaugos arba gamtos iÅ¡teklių naudojimo taisyklių pažeidimÄ , jeigu dėl to buvo padaryta nedidelės žalos gyvÅ«nijai, augmenijai ar atsirado kitų nesunkių padarinių aplinkai, todėl visi kaltinamieji dėl Å¡io kaltinimo iÅ¡teisintini kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nes veikos nusikalstamumÄ panaikinantys ir atsakomybę Å¡alinantys teisės aktai turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t.y. taikomi ir iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims (BK 3 straipsnio 2 dalis).Akivaizdu, kad iÅ¡ leistinų Å¡ioje byloje įrodymų visumos galima daryti tik iÅ¡vadÄ , kad 2009-03-11 Kalvarijos girininkijos Pasienio miÅ¡ko 18 kvartalo 34 sklype kaltinamieji V.

K. ir V. R., kartu su E. D. ir J. R., iÅ¡kirto daugiau medžių negu jų galėjo iÅ¡kirsti pagal E. D. ir D. B. sudarytas nenukirsto valstybinio miÅ¡ko pardavimo sutartis, o E. B. ir V. D. tuo metu nors ir buvo miÅ¡ke, tačiau nėra jokių leistinų įrodymų, kad medžių kirtime jie dalyvavo. Å ie įrodymai taip pat akivaizdžiai patvirtina, kad kaltinamieji buvo atvažiavę tik į vienÄ miÅ¡ko sklypÄ ir objektyviai neturėjo galimybės per vienÄ dienÄ iÅ¡kirsti medžių dar ir kitame miÅ¡ko sklype, esančiame už 3 kilometrų, dėl ko net ir valstybinį kaltinimÄ palaikantis prokuroras atsisakė Å¡ios kaltinimo dalies.

Tačiau Å¡ių įrodymų visuma neįrodo, kad visi kaltinamieji žinojo, jog medžių kirtimui vadovavusio E. D. bei D. B. miÅ¡ko kirtimo sutartyse nurodyti medžių iÅ¡kirtimo terminai yra pasibaigę, o leidimo iÅ¡kirsti daugiau medžių E. D. neturėjo, ir tai žinodami, tyčia neteisėtai iÅ¡kirto ir pagrobė daugiau medžių nei E. D. turėjo teisę iÅ¡kirsti pagal savo ir D. B. sutartis. IÅ¡ esmės iÅ¡tirti leistini įrodymai leidžia nustatyti tik tai, kad E. D. pavogė miÅ¡kÄ pasinaudodamas kaltinamųjų V.

K. ir V. R. pagalba, o pastarieji nesuvokė, kad padeda E. D. padaryti nusikaltimÄ . Å ių įrodymų taip pat nepakanka įrodyti, kad P. V. piktnaudžiaudamas tarnyba leido E. D. neteisėtai kirsti miÅ¡kÄ ir taip padėjo kaltinamiesiems pavogti medžius bei padėjo E. B. piktnaudžiauti tarnyba.       Taigi, įvertinus tai, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje visi kaltinamieji savo kaltės nepripažįsta, kad kiti įrodymai kaltinamųjų parodymų nepaneigia, o duomenys, kuriais kaltinamųjų kaltę grindžia prokuroras, negali bÅ«ti pripažinti leistinais įrodymais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje nėra leistinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl visi kaltinamieji iÅ¡teisintini dėl visų jiems pareikÅ¡tų kaltinimų, nepadarius veikų, turinčių Å¡ių nusikalstamų veikų požymių.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., teisėjas n u s p r e n d ž i a :

E. B. dėl kaltinimų padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 270 straipsnio 3 dalyje, išteisinti, nepadarius veikų, turinčių šių nusikalstamų veikų požymių.           P. V. išteisinti dėl kaltinimų padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 270 straipsnio 3 dalyje, nepadarius veikų, turinčių šių nusikalstamų veikų požymių.           V.

D. išteisinti dėl kaltinimų padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 270 straipsnio 3 dalyje, nepadarius veikų, turinčių šių nusikalstamų veikų požymių.           V. K. išteisinti dėl kaltinimų padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 270 straipsnio 3 dalyje, nepadarius veikų, turinčių šių nusikalstamų veikų požymių.           V.

R. iÅ¡teisinti dėl kaltinimų padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 270 straipsnio 3 dalyje, nepadarius veikų, turinčių Å¡ių nusikalstamų veikų požymių.Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                         RamÅ«nas Å arka