2013-04-03 Nr. AB-1123-3-63-3-00822-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-340/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00822-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. U. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. U. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vitės valdos“, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja 2012 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. ADI-2709 (mokėti 132,61 Lt) bei 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. ADI-20639 (mokėti 90,04 Lt); 2) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją parengti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai sprendimo projektą dėl leidimo privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini) arba grąžinti likusią valstybės garantijai įvykdyti skirtą pinigų sumą 115 173 Lt ir teikti svarstyti Klaipėdos miesto tarybai.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2013 m. sausio 24 d. skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Teismas nustatė, kad skunde pareiškėja nurodo, jog skundas teikiamas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. ADI-2903 „Dėl valstybės garantijos vykdymo S. U.“ panaikinimo ir dėl įpareigojimo Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją parengti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai sprendimo projektą dėl leidimo privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) arba grąžinti valstybės garantijai įvykdyti skirtą pinigų sumą 115 173 Lt ir teikti jį svarstyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, tačiau skunde išdėstydama reikalavimus pareiškėja nurodo kitus administracinius aktus, todėl pareiškėja turėtų reikalavimus suformuluoti aiškiai ir konkrečiai. Pažymėjo, kad pareiškėja jau buvo kreipusis skundu į teismą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. ADI-2903 panaikinimo ir 2010 m. sausio 27 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi skundą buvo atsisakyta priimti (administracinė byla Nr. I-179-583/2010) ir išaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas pakartotinai nebegali kreiptis skundu į teismą toje dalyje, kuria jau yra įsiteisėjęs teismo procesinis dokumentas, kuriuo atsisakyta priimti jos skundą.

Nurodė, kad pareiškėja ginčija 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. AD1-20639, tačiau teismui nėra pateikiamas pats ginčijamas įsakymas, nėra pateikiami duomenys, kada pareiškėjai įteiktas ginčijamas įsakymas ar kada pareiškėja sužinojo apie ginčijamą įsakymą ir jo turinį.

Pažymėjo, kad pareiškėjos reiškiamas skundas nepatenka į neapmokestinamų skundų sąrašą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl pareiškėja kreipdamasi skundu į teismą turėjo sumokėti žyminį mokestį ir teismui pateikti žyminio mokesčio sumokėjimo kvitą arba pateikti motyvuotą prašymą ir jį pagrindžiančius įrodymus dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (ABTĮ 41 str.).

Pareiškėja, vykdydama minėtą teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį, 2013 m. sausio 24 d. pateikė teismui dokumentus, kuriuos prašė pridėti prie bylos: Klaipėdos miesto 2013 m. sausio 24 d. mokėjimo nurodymą dėl 40 Lt sumokėjimo; Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos archyvo 2013 m. sausio 3 d. atsakymą į prašymą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. ADI-2063; VšĮ „Klaipėdos butai“ 2009 m. gruodžio 29 d. pranešimą Nr. 1183 pareiškėjai; VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2013 m. sausio 23 d. atsakymą į pareiškėjos prašymą Nr. 4688284, jog pareiškėja nuosavybės teise neturi nekilnojamųjų daiktų; VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymą apie pareiškėjai paskaičiuotas išmokas nuo 2012 m. balandžio 1 d. Taip pat pateikė pareiškimą dėl skundo trūkumų šalinimo, kuriame nurodo apie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų įteikimą ir prašo atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies – 60 Lt.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 29 d. nutartyje konstatavo, jog pareiškėja tik iš dalies pašalino teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus ir pakartotinai nustatė terminą iki 2013 m. vasario 15 d. (įskaitytinai) juos ištaisyti – pateikti patikslintą skundą su konkrečiais reikalavimais; pateikti skundo su priedais egzempliorių (kopijų) tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme. Teismas išaiškino pareiškėjai, kad laiku ir tinkamai neįvykdžius teismo nutarties, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai.

2013 m. vasario 11 d. teisme gautas pareiškėjos S. U. patikslintas skundas, kuriuo ji teismo prašo: 1) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją parengti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai sprendimo projektą dėl leidimo privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) ir teikti jį svarstyti Klaipėdos savivaldybės tarybai; 2) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. ADI-2709 ir 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. ADI-20639 ir grąžinti nusavintus pinigus į Klaipėdos miesto specialiąją nuompinigių sąskaitą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 18 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos S. U. 2012 m. gruodžio 31 d. skundą ir 2013 m. vasario 11 d. patikslintą skundą; teismo nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjai skundus su priedais ir 2013 m. sausio 24 d. sumokėtą 40 litų žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad pareiškėja siekia privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjos pateikto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2012 m. gruodžio 17 d. rašto (sprendimo) Nr. (31.1)-RS2-1273 matyti, jog pareiškėjai į jos 2012 m. lapkričio 12 d. prašymą atsakyta, jog šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas ir poįstatyminiai aktai nenumato galimybės privatizuoti pareiškėjos gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini). Rengti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai sprendimo projektą dėl leidimo privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) ir teikti jį svarstyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai nėra teisinio pagrindo. 2012 m. gruodžio 17 d. rašte (sprendime) Nr. (31.1)-RS2-1273 nurodyta, jog pakartotinai išnagrinėtas pareiškėjos prašymas dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) leidimo privatizuoti.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją parengti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai sprendimo projektą dėl leidimo privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) ir teikti jį svarstyti Klaipėdos savivaldybės tarybai nenagrinėtinas teismų, nes teismas negali įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją parengti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai sprendimo projektą (projektus), todėl pareiškėjos patikslintą skundą dėl pirmo reikalavimo atsisakyta priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. ADI-2709 ir 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. ADI-20639 ir grąžinti nusavintus pinigus į Klaipėdos miesto specialiąją nuompinigių sąskaitą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas pažymėjo, kad sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau teismo kompetencijai nepriskirta įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą panaikinti savivaldybės administracijos direktoriaus priimtus teisės aktus – įsakymus.

Teismas pažymėjo, kad kreipiantis į teismą būtina laikytis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių ir apsaugos konvencijos 6 straipsnį teismas, kaip ginčus dėl teisės pažeidimo sprendžianti institucija, privalo būto nešališkas, taigi negali būti pareiškėjos advokatu ir už ją suformuoti skundo dalyką ir pagrindą. Jeigu pareiškėjai pačiai sudėtinga paruošti teismui skundą dėl jos pažeistų teisių, ji gali kreiptis dėl teisinės pagalbos, taip pat ir valstybės garantuojamos, suteikimo.

III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį.

Atskirajame skunde nurodo, kad jos netenkina Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 17 d. atsakymas Nr. (31.1)-RS2-1273, todėl prašo teismą leisti privatizuoti gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perduodant jos prašymo svarstymą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 9 punktu.

Taip pat nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. ADI-2709 ir 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. ADI-20639 yra naikintini kaip neteisėti, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundą vien dėl to, kad pareiškėja įrašė žodžius „įpareigoti panaikinti“.

Pažymi, kad neturi finansinių galimybių samdytis advokatą, yra atleista iš darbo ir gavusi išeitinę kompensaciją, todėl jos pajamų lygis viršijo minimalų ir nemokamą advokatą galės gauti tik po 6 mėnesių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnyje yra numatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko ar pagrindo, nepateikus reikšmingų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo. Todėl ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per tokį terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, taip teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

Pažymėtina, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-496/2011, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-580/2011). Tokią išvadą patvirtina ir ABTĮ 10 straipsnio nuostatos, pagal kurias teismas turi padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas šioje byloje buvo pakankami aktyvus ir siekdamas padėti pareiškėjai įgyvendinti jos procesines teises du kartus 2013 m. sausio 9 d. nutartimi ir 2013 m. sausio 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pašalinti skundo trūkumus.

2013 m. sausio 29 d. nutartyje teismas konstatavo, kad pareiškėja iš dalies pašalino 2013 m. sausio 9 d. nutartyje nurodytus jos skundo trūkumus, tačiau nepateikė patikslinto skundo su konkrečiais reikalavimais. Pareiškėjai pateikus teismui patikslintą skundą (teisme gautas 2013 m. vasario 11 d.), teismas atsisakė priimti tiek pirminį (gautą 2012 m. gruodžio 31 d), tiek šalinant trūkumus patikslintą pareiškėjos skundus, konstatavęs, kad pareiškėjos reikalavimai nenagrinėtini teismų.

Kaip minėta, patikslinusi skundo reikalavimus pareiškėja prašė: 1) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją parengti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai sprendimo projektą dėl leidimo privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), ir teikti jį svarstyti Klaipėdos savivaldybės tarybai; 2) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. ADI-2709 ir 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. ADI-20639 ir grąžinti nusavintus pinigus į Klaipėdos miesto specialiąją nuompinigių sąskaitą.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pirmasis pareiškėjos reikalavimas nenagrinėtinas teismų. Teisėjų kolegija sutinka su teismo argumentacija šiuo klausimu, todėl jos nekartoja.

Dėl antrojo skundo reikalavimo pažymėtina, kad pirminiame pareiškėjos skunde (2012 m. gruodžio 31 d.) šis reikalavimas buvo suformuluotas taip: „panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. ADI-2709 (mokėti 132,61 Lt) bei 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. ADI-20639 (mokėti 90,04 Lt)“, t. y. reikalavimas buvo suformuluotas pakankamai aiškiai, tačiau priimti skundą trukdė kiti netikslumai, kuriuos pareiškėja vėliau ištaisė. Iš skundų turinio iš esmės aišku, kad pareiškėja siekia minėtų aktų panaikinimo, tačiau tikslindama skundą ji nebuvo pakankami atidi ir nuosekli, reikalavimą suformulavo netinkamai. Atsižvelgiant į tai skundo dalį dėl šio reikalavimo teismas turėtų prašyti tikslinti ar laikyti nepaduotu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą ir nutarties atsisakyti priimti skundą pasekmes, toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas netinkamas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. nutarties dalį, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjos 2013 m. vasario 11 d. patikslintą skundą ir 2012 m. gruodžio 31 d. skundą, ir išdėstyti ją taip: pareiškėjos S. U. skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją parengti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai sprendimo projektą dėl leidimo privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), ir teikti jį svarstyti Klaipėdos savivaldybės tarybai atsisakyti priimti. Skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. ADI-2709 ir 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. ADI-20639 ir grąžinti nusavintus pinigus į Klaipėdos miesto specialiąją nuompinigių sąskaitą laikyti nepaduota. Kitą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį (dėl dokumentų ir žyminio mokesčio grąžinimo) palikti nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. U. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. nutarties dalį, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjos S. U. 2012 m. gruodžio 31 d. skundą ir 2013 m. vasario 11 d. patikslintą skundą pakeisti ir išdėstyti ją taip: pareiškėjos S. U. skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją parengti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai sprendimo projektą dėl leidimo privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), ir teikti jį svarstyti Klaipėdos savivaldybės tarybai atsisakyti priimti. Skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. ADI-2709 ir 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. ADI-20639 ir grąžinti nusavintus pinigus į Klaipėdos miesto specialiąją nuompinigių sąskaitą laikyti nepaduota.

Kitą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį (dėl dokumentų ir žyminio mokesčio grąžinimo) palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė