ed10cd0b-be6a-4fec-beb3-112bdb962f47 · Å iaulių apygardos teismas

2004 m                                                                                     Civilinė byla Nr. A2-486-194/2013Teisminio proceso Nr. 2-58-3- 00144-2011-1           Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.;4.1. (S)                                                                  ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS                                             SPRENDIMAS                                       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                      2013 m. vasario 6 d.                                                            Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Badaugienė,sekretoriaujant Violetai Paskočinienei,dalyvaujant pareiškėjo bankrutuojančios UAB „ Helsina“ atstovui advokatui A.

Jaskelevičiui,bankrutuojančios UAB „Testama“ atstovui advokatui A. Jaskelevičiui, ieÅ¡kovo UAB „Žemkasa“ atstovams advokatui E. MorkÅ«nui, L. R., I. K., trečiojo asmens SEB bankas atstovei advokatei V. Narinkevičienei, trečiojo asmens UAB „Litectus“ atstovei G. R.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo bankrutavusios UAB „Helsina“ pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo LR CPK 366 str. 1 d. 9 punkto pagrindu dėl 2011-06-16 sprendimo už akių panaikinimo, naujo sprendimo priėmimo, kuriuo praÅ¡oma UAB „Žemkasa“ ieÅ¡kinį atmesti, ir n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas UAB „Žemkasa“ 2011-03-09 su ieÅ¡kiniu kreipėsi į Å iaulių apygardos teismÄ , kuriame nagrinėjama atsakovo UAB „Testama“ bankroto byla, atsakovu nurodęs bankrutuojančiÄ UAB „Testama“, trečiuoju asmeniu nurodžius bankrutuojančiÄ â€žHelsina“ ir VÄ® Registrų centrÄ (Klaipėdos filialÄ ) su ieÅ¡kiniu dėl nuosavybės teisės pripažinimo į statybos rangos sutarčių pagrindu atliktus ir sukurtus daiktus, kurie yra atlikti Metalo gaminių surinkimo įmonėje, (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovas nurodė, kad atliko ir įrengė buitinių nuotekų tinklus F1, įrengė lietaus nuotekų tinklus L1, įrengė geriamojo vandentiekio tinklus V1, ir atliko gerbÅ«vio darbus: įrengė trinkelių dangÄ , kelio bortus, įvažiavimo bortus, vejos bortus. IeÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti ieÅ¡kovui UAB „ Žemkasa“ nuosavybės teisę į Å¡iuos ieÅ¡kovo nurodytus ir sukurtus daiktus. IeÅ¡kinį grindžia statybos rangos 2008-11-01 ir 2008-11-28 sutartimis, nes už jo atliktus darbus yra neapmokėta.

Atsakovui UAB „Testama“ yra iÅ¡kelta bankroto byla ir jis nebegali apmokėti, o atliktų darbų rezultatas nebuvo atsakovui perduotas. Statybos rangos sutartyse numatyta, kad atlikti darbai perduodami ir tampa atsakovo nuosavybe tik po to, kai už juos yra apmokėta. IeÅ¡kinį grindžia LR CK 6.38 str. 1d., 6.237 str. 1d., t.y., atsakovo netinkamu prievolės vykdymu. Kadangi atliktų darbų rezultatÄ sukÅ«rė ir įrengė bei pastatė ieÅ¡kovas, savo darbu ir savo medžiagomis, todėl į sukurtÄ tų darbų rezultatÄ praÅ¡o pripažinti nuosavybės teises ieÅ¡kovui, nurodęs, kad nuosavybė gali atsirasti ir pastačius ar sukÅ«rus naujÄ daiktÄ .Atsakovas ir trečiasis asmuo su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Pripažino, kad ieÅ¡kovui liko neatsiskaitęs už dalį ieÅ¡kovo atliktų rangos darbų, tačiau nesutiko dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodyto darbų rezultato perdavimo subrangovui nuosavybėn. Å iaulių apygardos teismo 2011-06-16 sprendimu už akių UAB „ Žemkasa“ ieÅ¡kinys buvo patenkintas. Pripažinta nuosavybės teisė įmonei UAB „Žemkasa“ į sprendime nurodytus inžinerinius tinklus (buitinių nuotekų Å¡alinimo tinklus, lietaus nuotekų tinklus, geriamo vandentiekio tinklus) ir gerbÅ«vio darbų rezultatus (įrengtÄ trinkelių dangÄ , kelio bortus, įvažiavimo bortus, vejos bortus), kurie randasi Metalo gaminių surinkimo įmonėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) ( b. l. 157-159 civilinė byla Nr. 2-785-357-2011).IeÅ¡kovas iki Å¡ios dienos pagal teismo 2011-06-16 sprendimÄ už akių priteistus ieÅ¡kovui darbų rezultatus VÄ® Registrų centre nuosavybės teise neįregistravo, nes VÄ® Registrų centras atsisakė tai padaryti ir tai nurodė bei įformino Å¡io vieÅ¡o subjekto sprendimu.

Å iaulių apygardos teisme 2012-10-01 užregistruotas bankrutuojančios UAB „Helsina“ pareiÅ¡kimas dėl proceso atnaujinimo (civilinė byla Nr. A2-486-194-2013, b. l. 1-4). Å iaulių apygardos teismo 2012-11-21 nutartimi atnaujintas terminas praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Atnaujintas procesas byloje pagal LR CPK 366 str. 1 d. 9 punktÄ .  Atnaujinus procesÄ byloje trečiuoju asmeniu patrauktas dalyvauti hipotekos kreditorius AB SEB bankas.Å iaulių apygardos 2012-12-13 teismo nutartimi trečiuoju asmeniu byloje patrauktas dalyvauti dabartinis žemės sklypo ir pastatų savininkas (duomenys neskelbtini) – UAB „Litectus“.PareiÅ¡kėjas bankrutuojanti UAB „Helsina“ savo praÅ¡ymÄ dėl 2011-06-16 teismo sprendimo už akių panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo, kuriuo ieÅ¡kovo UAB „Žemkasa“ ieÅ¡kinio reikalavimai bÅ«tų atmesti grindžia tokiais argumentais: LR CPK 369 str. nurodo praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ turinį.

B UAB „Helsina" nuomone, egzistuoja du pagrindai atnaujinti procesÄ Å¡ioje byloje: pirma, sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas); antra, teismas padarė aiÅ¡kiÄ teisės normų taikymo klaidÄ , o sprendimas nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).2012 m. rugsėjo 17 d. UAB „Žemkasa" pateikė duomenis B UAB „Helsina", kad pagal 2008 m. lapkričio 01 d. ir 2008 m. lapkričio 28 d. rangos sutartis sukurtu rezultatu naudojosi UAB „Helsina" kaip savininkas.

Todėl nuo Å¡io momento turi bÅ«ti skaičiuojamas terminas B UAB “Helsina" kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ byloje.Nurodoma, kad teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumÄ , teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumÄ , tačiau galimi atvejai, kai po bylos iÅ¡sprendimo paaiÅ¡kėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. BÅ«tent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutÄ .

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Proceso atnaujinimas yra galimas esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Brumarescu v. Romania, no. 28342/95, judgement of 28 October 1999; Sovtransavto Holding v.

Ukraine, no. 48553/99; judgement of 25 July 2002; kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M, bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.).2008 m. rugsėjo 12 d. sutartinės hipotekos lakÅ¡tu (kodas 03/1/2008/0011567) skolininkas UAB „Helsina" įkeitė kreditoriui AB SEB bankas visÄ nebaigtÄ statyti pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini). CK 4.171 str. 2 dalis numato, kai įkeičiamas pagrindinis daiktas, laikoma, kad yra įkeičiami ir esantys bei bÅ«simi daikto savininko valia prijungti priklausiniai.

Vadinasi UAB „Testama" ir UAB „Žemkasa" statybos rangos sutartimis (8.3. punktai) susitarė dėl įkeisto daikto tolimesnio teisinio likimo, kas akivaizdžiai pažeidžia įkaito turėtojo t.y. AB SEB bankas interesus. Teismui priėmus 2011 m. birželio 16 d. teismo sprendimÄ bankas neteko įkaito turėtojo, ir iÅ¡ to kilusių iÅ¡vestinių teisių į savo reikalavimų patenkinimÄ parduodant įkeistÄ daiktÄ vieÅ¡ose varžytinėse, nes įkeistas daiktas, be įkaito turėtojo žinios, teismo sprendimu buvo priteistas subrangovui.

Todėl minėtu teismo sprendimu buvo akivaizdžiai pažeistos įkaito turėjo AB SEB bankas teisės. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad civilinę bylÄ , kurioje procesas jau yra atnaujintas, nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė aiÅ¡kiÄ ir esminę teisės taikymo klaidÄ , t. y. be pagrindo sprendė, kad tarp subrangovo UAB „Žemkasa" ir rangovo UAB „Testama" susiklostę subrangos santykiai sukÅ«rė subrangovui UAB „Žemkasa" nuosavybės teisę į subrangos dalykÄ (CK 6.681 str.).

Teismas nepagrįstai nevertino ir tos aplinkybės, kad 2007 m. spalio mėn. 04 d. statybos rangos sutartimi užsakovas UAB „Helsina" ir rangovas UAB ,,Testama" aiškiai susitarė dėl Metalo gaminių surinkimo įmonės statybos darbų (3 punktas sutarties objektas) ir atliktų rangos darbų perdavimo užsakovui UAB „Helsina" (5.1.5. punktas, 5.2.1. punktas). Todėl ir subrangovo UAB „Žemkasa" sudaryta subrangos sutartis su rangovu UAB „Testama" negalėjo išeiti ir viršyti užsakovo UAB „Helsina" ir rangovo UAB „Testama" sudarytos statybos rangos sutarties ribų.

Taigi, ieÅ¡kovas ne sukÅ«rė bei pastatė naujÄ daiktÄ , o pagal subrangos sutartį atliko statybos rangos, gerbÅ«vio darbus, į kuriuos prašė nuosavybės teisių pripažinimo ir įsiteisėjusiu 2011-06-16 sprendimu be teisinio pagrindo statybos rangos sutartimi atlikti darbų rezultatai, kurie yra tik pagrindinio daikto – Metalo surinkimo gaminių įmonės priklausiniai, pripažinti nuosavybės teise subrangovui UAB „Žemkasa“. PareiÅ¡kėjas mano, kad teismas 2011-06-16 sprendimu be pagrindo taikė LR CK 4.47 str. 4p. nuostatas, kurios neturėjo bÅ«ti taikomos, nes ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė tik statybos rangos sutartimis, todėl teismas padarė teisės taikymo klaidÄ . Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartimi yra iÅ¡kelta UAB „Helsina" bankroto byla, o 2011 m. gegužės 09 d. priimta nutartis dėl likvidavimo procedÅ«ros taikymo.

Å iaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimÄ bankrutavusi UAB „Helsina" gavo 2011 m. rugpjūčio 10 d. Termino atnaujinti procesÄ byloje eigos pradžiÄ pareiÅ¡kėjas sieja su 2012 m. rugsėjo 14 d. iÅ¡Â UAB „Žemkasa" gautu raÅ¡tu, iÅ¡ kurio paaiÅ¡kėjo UAB “Žemkasa" pateiktas teisinių aplinkybių įvertinimas byloje, grindžiant UAB „Žemkasa" deklaruojamas teisės į statybos rangos dalykÄ .PareiÅ¡kėjas prašė atnaujinti terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo byloje;  atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-785-357/2011;

į civilinės bylos Nr. 2-785-357/2011 nagrinėjimÄ Ä¯traukti hipotekinį kreditorių AB SEB bankas; iÅ¡nagrinėjus bylÄ panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimÄ už akių ir priimti naujÄ sprendimÄ - UAB „Žemkasa" ieÅ¡kinį atmesti.    Šiaulių apygardos teismas 2010-07-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-719-357/2010 iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB "Testama" (į/k 267394180, Mažeikių r. sav. Mažeikių m. Respublikos g. 22-34). Ä®monės administratoriumi paskirta UAB „Viresita", kuriai atstovauja įgaliotas asmuo P. P..

BankrutuojančiÄ UAB „Testame“ byloje atstovauja pagal atstovavimo sutartį advokatas A. Jaskelevičius. B UAB „Testama" savo pozicijÄ yra iÅ¡dėstęs savo procesiniuose dokumentuose bei vykusių teismo posėdžių metu nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-785-357/2011. Palaiko pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ ir praÅ¡o 2011-06-16 sprendimÄ panaikinti bei priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo UAB „Žemkasa“ ieÅ¡kinį atmesti. AB SEB bankas nurodė, kad sutinka su B UAB „Helsina" iÅ¡dėstytu praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo, 2011-06-16 sprendimo už akių panaikinimo ir naujo sprendimo - atmesti UAB „Žemkasa" ieÅ¡kinį priėmimo.AB SEB bankas, kaip hipotekos kreditorius, apie sutartis, iÅ¡ kurių buvo kildinamas subrangovo UAB „Žemkasa“ ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje, nebuvo informuotas, jo, kaip hipotekos kreditoriaus sutikimas nuosavybės teisių perleidimui į ieÅ¡kovui UAB „ Žemkasa“ ginčo sprendimu pripažintÄ turtÄ nebuvo gautas, dėl ko yra akivaizdžiai pažeisti CK 4.171 str. 2 d. reikalavimai.

AB SEB bankas kaip hipotekos kreditoriaus sutikimas dėl nuosavybės teisių į priklausinius perleidimui nebuvo gautas, dėl ko sprendime už akių cituojamos sutartinės nuostatos, iÅ¡ kurių kildinamas reikalavimas, pažeidžia hipoteka sukuriamÄ teisinį režimÄ . Susipažinus su sprendimu už akių, kurį praÅ¡oma panaikinti, AB SEB bankas nurodo, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokio teisinio savo reikalavimo pagrindimo. Mano, kad ieÅ¡kovas bando pasinaudoti teisiniu reglamentavimu, numatytu CK 6.401 str., tačiau įstatymų leidėjas šia teisės norma siekė apginti vartotojus, kurie siekia patenkinti savo poreikį į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ o ne verslo subjektus veikiančius verslo sÄ lygomis, bei su iÅ¡ jos kylančiomis neatsiskaitymo rizikomis.

Sudarydamas CK. 6.401 straipsnyje reglamentuotÄ sutartį pirkėjas siekia patenkinti savo poreiki į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . Tais atvejais, kai jis finansuoja gyvenamojo namo ar bÅ«sto statybÄ (CK 6.401 straipsnio 5 dalis), jis aktyviai savo lėšomis prisideda prie naujo nuosavybės objekto sukÅ«rimo (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Dėl Å¡ios priežasties CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatytas specialus pirkėjo nuosavybės įgijimo bÅ«das, besiskiriantis nuo bendrosios CK 6.393 straipsnio 4 dalyje ir 6.398 straipsnyje reglamentuotos nuosavybės teisės i nekilnojamÄ jį daiktÄ perdavimo ir įgijimo tvarkos.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad statybos metu kuriamo gyvenamo namo kaip objekto užsakovas yra statytojas. Jis ketina naujo daikto pagaminimu sukurti sau nuosavybės teisę. Taip jis įgyvendina savo ekonominį poreikį sukurti ir turėti daiktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. N. įmonė v. likviduojama 595-oji GNSB, bylos Nr. 3K-3-545/2004).Vertinant tai, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo susiklostę tik statybos rangos santykiai, kurie savo esme, neleidžia ieÅ¡kovui įgyti nuosavybės teisių į trečiajam asmeniui (tuo metu savininkas UAB „Helsina") priklausančio pagrindinio turto priklausinius, bankas nurodo, kad nesutinka su ieÅ¡kovo pareikÅ¡tu reikalavimu ir laiko jį neteisėtu, nepagrįstu.

IeÅ¡kovas, pareikÅ¡damas reikalavimÄ Å¡ioje byloje, nepaisė AB SEB bankas kaip hipotekos kreditoriaus teisių. Bankas finansavo Å¡iÄ statybÄ , ir kad bankas yra hipotekos kreditorius, turintis neabejotinÄ teisę į ginčo turtÄ , patvirtina į Å¡iÄ bylÄ pateikti Sutartinės hipotekos ir įkeitimo lakÅ¡tai, kurie yra 2008-09-12 datos, t.y., iki rangos sutarčių sudarymo su ieÅ¡kovu UAB „ Žemkasa“.AB SEB bankas nebuvo įtrauktas į procesÄ , kurio metu buvo priimtas ginčo sprendimas už akių ir apie Å¡io proceso egzistavimÄ sužinojo tik po proceso atnaujinimo.

AB SEB bankas paprašė prijungti papildomus dokumentus prie bylos, kurie rodo, kad dabartinis pastatų ir žemės sklypo savininkas jau yra UAB „Litectus“, prašė patraukti jį trečiuoju asmeniu ir tenkinti B UAB „Helsina“ paÅ¡ymÄ , panaikinti teismo 2011-06-16 sprendimÄ ir UAB „ Žemkasa“ ieÅ¡kinį atmesti.UAB „Litectus" sutinka su bankrutuojančios UAB „Helsina" 2012-12-26 papildytame praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo pareikÅ¡tu praÅ¡ymu - panaikinti 2011-06-16 Å iaulių apygardos teismo sprendimÄ už akių ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo bÅ«tų atmestas ieÅ¡kovo UAB „Žemkasa" ieÅ¡kinys.

UAB „ Litectus“ mano, kad Šiaulių apygardos teismo 2011-06-16 sprendimas už akių turi būti panaikintas, nes teismas netinkamai aiškino tarp ieškovo UAB „Žemkasa", atsakovo B UAB „Testama" ir trečiojo asmens B UAB „Helsina" susiklosčiusius teisinius santykius. 2007-10-04 tarp trečiojo asmens B UAB „Helsina" ir atsakovo B UAB „Testama" buvo sudaryta statybos darbų rangos sutartis, kuria šalys susitarė dėl Metalo gaminių surinkimo įmonės pastatymo darbų adresu (duomenys neskelbtini).

Daliai statybos darbų atsakovas 2008-11-01 ir 2008-11-28 subrangos sutarčių pagrindu pasitelkė subrangovÄ - ieÅ¡kovÄ UAB „Žemkasa". Subrangos sutarčių pagrindu ieÅ¡kovas UAB „Žemkasa" atliko darbus ir įrengė trečiojo asmens BUAB „Helsina" statomo pastato - Metalo gaminių surinkimo įmonės - inžinerinius tinklus, komunikacijas bei gerbÅ«vio elementus (toliau - Darbų rezultatas). Tarp Å¡alių susiklostę statybos rangos ir subrangos teisiniai santykiai privalėjo ir bÅ«ti aiÅ¡kinami bei taikomi tų sutarčių pagrindu.

Statybos rangos ir subrangos sutartimis sukurtas darbų rezultatas ginčo 2011-06-16 sprendimu yra pripažintas nuosavybės teise subrangovui. To nenumato statybos rangos santykių teisinis reguliavimas. Mano, kad teismas ginčo sprendimu padarė teisės normų taikymo klaidas, dėl ko priimtas neteisėtas ir neįvykdomas sprendimas. Ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas, nes šiuo metu darbų rezultatas, į kurį ieškovas prašo pripažinti nuosavybės teisę, yra perleistas trečiajam asmeniui UAB „Litectus" kartu su Metalo gaminių surinkimo įmonės patalpomis, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančiomis (duomenys neskelbtini), (toliau - Patalpos) kaip šių Patalpų priklausinys.

Tai, kad inžineriniai tinklai ir komunikacijos yra Patalpų priklausinys, patvirtina tai, kad jų statyba numatyta pastato-Metalo gaminių surinkimo įmonės statybos leidime Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotame 2008-01-11 (statinio techninių rodiklių 2 p.) ir techniniame projekte. Vadovaujantis LR CK 4.19 str. 1 d. priklausiniais laikomi savarankiÅ¡ki pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Pagal CK 4.14 str. 1 d. įtvirtintÄ bendrÄ jÄ taisyklę antraeilį daiktÄ iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas.

Tai reiÅ¡kia, kad perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktÄ kitam asmeniui, kartu perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai sutartyje arba įstatyme nustatyta kitaip. 2012-06-14 UAB „Litectus" sudarė pirkimo-pardavimo be varžytynių sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su B UAB „Helsina", pagal kuriÄ UAB „Litectus" įgijo nuosavybės teisę į Patalpas. Minėtos sutarties 4.4 punkte numatyta, kad Turto priėmimo-perdavimo akto pasiraÅ¡ymo metu pardavėjas perduoda pirkėjui turtÄ su visais priklausiniais, įranga ir instaliacijomis.

Atsižvelgiant į tai, daro iÅ¡vada, kad įsigydamas pagrindinį daiktÄ â€” Metalo gaminių surinkimo įmonės patalpas - UAB „Litectus" įsigijo ir visus Å¡ių patalpų priklausinius. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, minėtos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu B UAB „Helsina" buvo teisėta parduodamų Patalpų savininke. Atsižvelgiant į tai, UAB „Litectus" laikytina sÄ Å¾ininga Patalpų ir jų priklausinių įgijėja. Vadovaujantis LR CK 4.96 str. 2 d. iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas nekilnojamasis daiktas, iÅ¡skyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktÄ prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti darbų rezultatas negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl nuosavybės teisės į darbų rezultatÄ pripažinimo negali bÅ«ti tenkinamas, todėl ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas. UAB „Litectus“ praÅ¡o patenkinti B UAB „Helsina" praÅ¡ymÄ ir panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2011-06-16 sprendimÄ už akių; priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo UAB „Žemkasa" ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas.

         Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teismo argumentai bei iÅ¡vados           Šiaulių apygardos 2011-06-16 teismo sprendimu ieÅ¡kovo UAB „Žemkasa“ ieÅ¡kinys buvo patenkintas, taikant LR CK 4.47 str. 4 p. nuostatas, kurios numato, kad nuosavybė gali bÅ«ti įgyjama pagaminant naujÄ daiktÄ . Tačiau, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė 2008-11-01 ir 2008-11-28 statybos rangos sutartimis, kurių pagrindu ir buvo sukurti ieÅ¡kovo nuosavybės teise praÅ¡omi pripažinti objektai. Taigi, teismas, aiÅ¡kindamasis ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , privalėjo aiÅ¡kinti bei taikyti statybos rangos ir subrangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.IeÅ¡kovo UAB „Žemkasa“ ieÅ¡kinys dėl nuosavybės teisės pripažinimo į eilę objektų (darbų rezultatų), kurie yra Metalo gaminių surinkimo įmonėje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra grindžiamas tuo, jog pagal 2008-11-01 ir 2008-11-28 statybos rangos sutarčių, sudarytų tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, 8.3 punktÄ inžineriniai tinklai galėjo tapti atsakovo nuosavybe tik po to, kuomet įvykdomi visi finansiniai įsipareigojimai ieÅ¡kovui.

Kadangi, anot ieÅ¡kovo, atsakovas už atliktus darbus liko skolingas 313 133,31 Lt, nuosavybės teisė į ieÅ¡kovo įrengtus inžinerinius tinklus negalėjo pereiti kitiems asmenims ir Å¡ie inžineriniai tinklai su gerbÅ«vio darbais turėtų bÅ«ti pripažinti ieÅ¡kovo nuosavybe.          Šie ieÅ¡kovo argumentai pripažintini nepagristais.           Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.645 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrÄ darbo rezultatÄ arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui.

To paties straipsnio 2 dalyje yra teigiama, kad tuo atveju, jeigu rangos sutartis sudaryta daiktui pagaminti, tai rangovas užsakovui kartu su pagamintu daiktu  perduoda  ir  teises  į  jį.  Taigi,  iÅ¡Â Â Å¡ių teisės  normų  darytina  iÅ¡vada,  kad  įstatymų  leidėjas, reglamentuodamas  rangos  sutarties  šalių santykius,  rangos  sutarties  vykdymo metu pagaminto daikto nuosavybės teisės perėjimÄ sieja su Å¡io daikto perdavimu užsakovui.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.645 straipsnio 2 dalyje įtvirtina teisės norma dėl pagaminto daikto ir teisių į jį perdavimo užsakovui yra imperatyvi, t. y. nenumato Å¡alims galimybės susitarti kitaip. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alys neturi teisės susitarti prieÅ¡ingai, t. y., taip, kad rangovas iÅ¡laikytų teises į daiktÄ po jo perdavimo užsakovui arba užsakovas įgytų teises į daiktÄ dar iki tol, kol Å¡is daiktas tebėra rangovo žinioje. Taigi, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.645 straipsnis imperatyviai nustato, kad tuo atveju, jeigu rangos sutarties vykdymo metu pagamintas daiktas buvo perduotas užsakovui, užsakovas įgyja ir visas teises į šį daiktÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių daroma iÅ¡vada, kad 2008-11-28 statybos rangos sutarčių 8.3 punkte numatyta sÄ lyga, kad inžineriniai tinklai tampa atsakovo nuosavybe tik po to, kuomet įvykdomi visi finansiniai įsipareigojimai ieÅ¡kovui, yra niekinė dėl to, jog prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.645 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytoms imperatyvioms įstatymo normoms  (LR CK 1.80 straipsnis). Kadangi niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktÄ teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva), atsakovui ar tretiesiems asmenims nebÅ«tina reikÅ¡ti reikalavimo dėl 2008-11-28 statybos rangos sutarčių 8.3 punkte numatytos sÄ lygos pripažinimo niekine.

Kaip matyti iš 2008-11-13 ir 2008-11-19 atliktų darbų priėmimo aktų, visus atliktus darbus ieškovas perdavė atsakovui, todėl ir neteko nuosavybės teisės į visus pagamintus daiktus (darbų rezultatus), kurie yra Metalo gaminių surinkimo įmonėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Jokių galimybių pripažinti rangovui nuosavybės teisę į pagamintus daiktus ar atliktų darbų rezultatus, kuomet šie daiktai ar rezultatai jau buvo perduoti užsakovui, Lietuvos Respublikos Civilinio kodeksas nenumato, todėl ieškovo ieškinys yra teisiškai nepagrįstas, todėl negali būti patenkintas.

         IeÅ¡kovas turi teisę reikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ dėl neapmokėtų pinigų už atliktus rangos darbus įtraukimo į kreditorinius reikalavimus. IÅ¡ visų statybos rangos teisinių santykių reglamentacijos akivaizdu, kad rangovas turi pareigÄ rÅ«pintis, o taip pat ir galimybę disponuoti darbo rezultatu tik iki to momento, kol neperdavė Å¡io rezultato užsakovui, o užsakovas, netinkamai vykdęs savo pareigÄ priimti darbo rezultatÄ prisiima ir rizikÄ dėl Å¡io daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo.

Toks teisinis reglamentavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, perdavęs darbo rezultatus atsakovui, jokios nuosavybės teisės į juos neiÅ¡saugo ir negali iÅ¡saugoti, kas patvirtina ieÅ¡kovo reikalavimo nepagrįstumÄ . Jei ieÅ¡kovas nuosavybės teisę bÅ«tų iÅ¡saugojęs, visi atliktų darbų rezultatai bÅ«tų apskaityti ieÅ¡kovo buhalterinėje apskaitoje ir atspindėti ieÅ¡kovo finansinėse ataskaitose, tačiau, akivaizdu, kad taip nėra. 2008-11-13 ir 2008-11-19 atliktų darbų priėmimo aktų bei 2008-11-19 PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros (duomenys neskelbtini) buvimo faktas patvirtina, kad ieÅ¡kovas perdavė nuosavybės teisę į minėtuose aktuose nurodytų darbų rezultatus.

Jei Å¡ie darbų rezultatai priklausytų ieÅ¡kovui nuosavybės teise, ieÅ¡kovui nereikėtų reikÅ¡ti ir reikalavimo dėl nuosavybės teisės pripažinimo, kadangi asmeniui nereikia pripažinti nuosavybės teisės į daiktus, kurie ir taip Å¡iam asmeniui priklauso, kaip jo paties savarankiÅ¡kai sukurti. Tokiu atveju, turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo. Kadangi ieÅ¡kovas tokio reikalavimo nepareiÅ¡kė ir net nenurodė pagrindo tokiam reikalavimui reikÅ¡ti, tai dar kartÄ patvirtina ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ .

Pagal 2008-11-01 ir 2008-11-28 statybos rangos sutartis, ieškovas atsakovo ir trečiojo asmens UAB "Helsena" atžvilgiu buvo tik subrangovas. Visus atliktus darbus ir jų rezultatus, kuriuos pagal 2008-11-13 ir 2008-11-19 atliktų darbų priėmimo aktus ieškovas perdavė atsakovui, atsakovas, remdamasis 2007-10-04 statybos rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė trečiajam asmeniui UAB " Helsena ". Be to, už visus darbus, atliktus pagal 2007-10-04 statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo UAB " Helsena " su atsakovu yra pilnai atsiskaitęs ir netgi permokėjęs 13 556,71 Lt.

Tai dar kartÄ patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovas UAB „Žemkasa“ neiÅ¡saugojo ir negalėjo iÅ¡saugoti nuosavybės teisės į darbų, ieÅ¡kovo atliktų pagal minėtas statybos rangos sutartis, rezultatus. Be to, jeigu ir darant prielaidÄ , kad ieÅ¡kovas pagal 2008-11-01 ir 2008-11-28 statybos rangos sutarčių 8.3 punktÄ turi teisę reikalauti pripažinti nuosavybės teisę į atliktų darbų rezultatus, tai toks reikalavimas turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas ne tik atsakovui, o ir UAB "Helsena", nes tikrasis Å¡ių darbo rezultatų savininkas, turėjo bÅ«ti bendraatsakovu, o ne trečiuoju asmeniu.

              Byloje nustatyta, kad už dalį atliktų darbų ieÅ¡kovui, vis dėlto buvo sumokėta. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų 2008-11-13 ir 2008-11-19 atliktų darbų priėmimo aktų bei 2008-11-19 PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros (duomenys neskelbtini) (b. l. 31), ieÅ¡kovas atliko darbų iÅ¡ viso už 738 099,21 Lt, tuo tarpu atsakovo skola ieÅ¡kovui yra tik 313 133,31 Lt. Taigi, už atliktus darbus ieÅ¡kovui buvo sumokėta 424 965,90 Lt suma. Tačiau ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl nuosavybės teisės pripažinimo į visų atliktų darbų rezultatus, kurių kaina buvo 738 099,21 Lt nenurodo, kokiu bÅ«du turėtų bÅ«ti sprendžiamas ieÅ¡kovo gautų sumų grÄ Å¾inimo klausimas.

Tenkinant tokį ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ neabejotinai turėtų bÅ«ti sprendžiamas ir restitucijos, tai yra 424 965,90 Lt sumos grÄ Å¾inimo klausimas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal abi statybos rangos sutartis ieÅ¡kovo atliktus darbus atsakovas perdavė trečiajam asmeniui UAB "Helsena", minėta suma turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inama tiesiogiai ieÅ¡kovo atliktų darbų rezultatų savininkui UAB "Helsena", tuo labiau, kad UAB "Helsena" su atsakovu yra pilnai atsiskaičiusi.                IeÅ¡kovo ieÅ¡kinyje suformuluoti reikalavimai dėl nuosavybės teisės pripažinimo į eilę objektų (darbų rezultatų), kurie yra Metalo gaminių surinkimo įmonėje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra netikslÅ«s ir neatitinka realiai ieÅ¡kovo atliktų darbų apimčiai pagal 2008-11-19 atliktų darbų priėmimo aktus Nr. 1-4.

IeÅ¡kovas du kartus praÅ¡o pripažinti nuosavybės teisę į tÄ patį objektÄ - 2'286,00 kv. m. ploto 10 cm storio trinkelių dangÄ su žvyro - skaldos pagrindais, nors 10 cm storio trinkelių dangÄ Ä¯renginėjo kaip vienÄ objektÄ . Kaip matyti iÅ¡ 2008-11-19 atliktų darbų akto Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas paklojo tik 679,00 kv. m. 8 cm storio trinkelių dangos su žvyro - skaldos pagrindais, 1439,00 kv. m. 10 cm storio trinkelių dangos su žvyro - skaldos pagrindais ir 100 m kelio bortų.

Jokių įvažiavimo bortų ar vejos bortų klojimo darbų ieškovas atliktų darbų aktuose nenurodė ir nefiksavo. Tai rodo, kad ieškovo reikalavimai, jei būtų pagrįsti, galėtų būti tenkinami pagal faktiškai atliktų ir 2008-11-19 atliktų darbų aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų darbų kiekius bei apimtis. 2011-06-16 teismo sprendimu ieškinys yra patenkintas pilnutinai net ieškovui neįrodžius visa apimtimi realiai atliktų darbų kiekio, į kurį prašoma nuosavybės, kas rodo, jog ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti ir nesutampa su byloje surinktais ir paties ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais.

Remiantis iÅ¡dėstytu, Å iaulių apygardos teismo 2011-06-16 sprendimas negali bÅ«ti laikomas pagrįstu, nes teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas ( LR CPK 178 str., 197 str., 185 str.).IeÅ¡kovas, ieÅ¡kinio reikalavimus kildindamas iÅ¡ rangos sutarčių, ieÅ¡kinio pagrindimui nurodė, kad atsakovas už ieÅ¡kovo atliktus darbus neapmokėjo, t.y. prievolę vykdė netinkamai. Tačiau atsakomybė už netinkamÄ prievolės vykdymÄ yra galima reikalavimu priteisti neapmokėtus pinigus už darbus ar praÅ¡yti nuostolio atlyginimo.

Atsakovas B UAB „Testama" su ieÅ¡kovo UAB „Žemkasa" pareikÅ¡tu 2011-03-07 ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė tokius ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti. Tai rodo, kad atsakovas nesutiko skolÄ dengti turtu ir nėra tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytos skolos dengimo turtu sutarties. Atsakovas UAB „ Testama“ ieÅ¡kinio padavimo metu buvo bankrutuojanti įmonė, kuriai taikomos specialaus LR Ä®BÄ® nuostatos. LR Ä®monių bankroto įstatymas taikomas visiems juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklÄ , kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimÄ , kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms iÅ¡ieÅ¡koti, mokesčius ir kitas privalomÄ sias įmokas ir jų administravimÄ bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Å¡io specialaus LR Ä®BÄ® įstatymo nuostatoms (LR Ä®BÄ® str. 2, 3 d.).           LR Ä®BÄ® 14 str. įtvirtinta disponavimo bankrutuojančios įmonės turtu tvarka.

Nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtÄ ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Å iÄ administratoriaus veiklÄ apsprendžia bankroto proceso tikslai ir paskirtis - bankrutavusios įmonės turto pardavimas ar perdavimas kreditoriams, siekiant patenkinti jų Ä®BÄ® nustatyta tvarka patvirtintus reikalavimus. Taigi įmonės turtas naudojamas ir bankroto administratoriaus veikia iÅ¡imtinai visų kreditorių interesų užtikrinimui. LR Ä®BÄ® 35 str. numatyta visų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė.

Vadovaujantis ja, visi kreditoriai reiÅ¡kia savo reikalavimus bankrutuojančiai įmonei ir jie tenkinami LR Ä®BÄ® 35 str. nustatyta tvarka bei eiliÅ¡kumu iÅ¡ viso bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto. LR Ä®BÄ® 10 str. 7 d., numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bankrutuojančiai įmonei yra draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka.

Nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ , skaičiavimas. Negali bÅ«ti nustatoma priverstinė hipoteka. Ä®monės kolektyvinės sutarties galiojimas ribojamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka.          Bankrutuojančios įmonės statusas lemia tai, jog net jeigu atsakovui UAB „Testama" ir priklausytų nuosavybės teisė į inžinerinius tinklus, atsakovas negalėtų perduoti tokio turto ieÅ¡kovui, nes tuo pažeistų kitų kreditorių teises (LR Ä®BÄ® 1 str., 10 str. 7 d., 14 str., 35 str.).

B UAB „Testama", bÅ«dama generaliniu rangovu, yra perdavusi minėtus statybos darbus užsakovui, ir Å¡ie įrengti tinklai, trinkelių danga ir kt. nebėra atsakovo nuosavybėje, o ieÅ¡kovas, bÅ«damas tik subrangovas, negali reikÅ¡ti reikalavimų užsakovui LR CK 6.650 str. pagrindu. Metalo gaminių surinkimo įmonė, esanti adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, kuriame yra pastatai, esamu metu nuosavybės teise priklauso UAB „Litectus“. UAB „ Litectus“ savo nuosavybės įgijimÄ pagrindė bei įrodė Å¡ioje byloje raÅ¡ytiniais įrodymais ir pripažintina sÄ Å¾ininga nuosavybės įgijėja.

Tokios UAB „ Litectus“ nuosavybės įgijimui buvo gautas ir įkaito turėtojo AB SEB banko sutikimas. Taigi, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo UAB „Žemkasa“ ieÅ¡kinio reikalavimai yra nepagrįsti, nes prieÅ¡tarauja draudžiamoms specialaus įstatymo - LR Ä®monių bankroto įstatymo nuostatoms. IeÅ¡kovo UAB „Žemkasa“ ieÅ¡kinio reikalavimų pagrindu yra nurodomi rangos sutarties pagrindu įrengti ir pastatyti rangos darbų rezultatai – nuotekų, lietaus, vandentiekio tinklai ir gerbÅ«vio darbų rezultatai- įrengta trinkelių danga, bortai ir kt. Tačiau, Å¡io statybos darbų rezultato įvardinti sukurtu nauju daiktu negalima pripažinti, nes tai nėra sukurti nauji, savarankiÅ¡ki objektai, o yra pagrindiniam daiktui tarnaujantys priklausiniai – Metalo gaminių surinkimo įmonės priklausiniai, kurie sukurti ir tarnauja pagrindiniam daiktui ir kuriuos iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas.

Tai, kad inžineriniai tinklai ir komunikacijos yra Patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausinys įrodo ir patvirtina tai, kad jų statyba yra numastyta pastato - Metalo gaminių surinkimo įmonės statybos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) ir techniniame projekte. IeÅ¡kovo įrengti inžineriniai tinklai ir komunikacijos savo paskirtimi skirti tarnauti bÅ«tent pastatui - Metalo gaminių surinkimo įmonei. IeÅ¡kovo praÅ¡omi priteisti darbų rezultatai - trinkelių danga, įvažiavimo, vejos, kelio bortai - tai pastato- Metalo gaminių surinkimo įmonės aplinkos elementai ir sudaro pastato sudedamÄ sias dalis.

Todėl, pagrįstai VÄ® Registrų centras pagal ginčo teismo sprendimÄ atsisakė įregistruoti ieÅ¡kovo nuosavybę į sprendimu nurodytus daiktų priklausinius. Tai rodo, jog 2011-06-16 teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, neįgyvendinamas, todėl naikintinas, o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai laikytini teisiÅ¡kai nepagrįstais, todėl atmestini. (LR CPK 185 str.). Teismas, 2011-06-16 sprendimu be pagrindo taikė LR CK 4.47 str. 4p. nuostatas, kurių nebuvo galima taikyti. Nuosavybės teisė iÅ¡ statybos atsiranda tik statytojui, turinčiam iÅ¡skirtÄ Å¾emės sklypÄ , leidimÄ statybai, techninį reglamentÄ .

Tai numato LR Statybos įstatymas. Teismas, taikydamas rangovui LR CK 4.47 str. 4p., padarė aiÅ¡kiÄ teisės taikymo klaidÄ . IeÅ¡kovo, atsakovo ir trečio asmens teisiniams santykiams reglamentuoti privalėjo bÅ«ti taikomos statybos rangos teisės normos, kuriuos numato kitokiÄ atsakomybę dėl neapmokėjimo už atliktus statybos darbus (LR CK 6.656 str.). Statybos rangos teisės normos numato tik tokį rangovo teisių gynimo bÅ«dÄ kaip rangovo praÅ¡ymÄ priteisti pinigus už atliktus rangos darbus ir nuostolių atlyginimÄ . Pripažinimo nuosavybės teisių į statybos darbus už juos nesant dalinio apmokėjimo - tokio teisių gynimo bÅ«do nenumato statybos rangos santykius reglamentuojančios teisės normos.

Pagal LR CK 6.644 str. nuostatas rangovas pagal rangos sutartį įsipareigoja atlikti tam tikrÄ darbÄ pagal užsakovo užduotį ir perduoti darbo rezultatÄ užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktÄ darbÄ priimti ir už jį apmokėti. IeÅ¡kovo atliktų darbų rezultatų perdavimas įvyko ir yra užfiksuotas- priėmimo - perdavimo aktais (b.l. 33-37 civilinė byla Nr. 2-785-357-2011). Šios statybos rangos sutarties dalykas buvo - Metalo gaminių surinkimo įmonės statyba. Taigi, ieÅ¡kovo teisė iÅ¡lieka pateikti kreditorinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei pagal neapmokėtų darbų apimtis ir įkainius, tačiau nuosavybės teisių pripažinimas į rangos sutarčių pagrindu sukurtÄ darbų rezultatÄ yra teisiÅ¡kai nepagrįstas, todėl atmestinas ( LR CPK 185 str.).

Atsakovas bankrutuojanti UAB „Testama“ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo advokato atstovavimo iÅ¡laidas. Å is atsakovo praÅ¡ymas tenkintinas, nes yra pagrįstas pinigų apmokėjimÄ Ä¯rodančiais dokumentais, o ieÅ¡kinį atmetus, kitos Å¡alies patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ praloÅ¡usios Å¡alies ( LR CPK 93 str. 1d., 88 str.1d.6 p.). IÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos ir procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos valstybei ( LR CPK 88 str. 1d.3 p.). Teismas, vadovaudamasis LR CPK 371 str.1d. 3p., n u s p r e n d ė :

Å iaulių apygardos teismo 2011-06-16 sprendimÄ už akių civilinėje byloje Nr. 2-785-357-2011 panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo UAB „Žemkasa“ ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ UAB „Žemkasa“ atsakovui bankrutuojančiai UAB „Testama“ 5530 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų ir 61 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybei.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismÄ . Teisėja                                                                                           Jolanta Badaugienė   Â