2016-10-10 Nr. AB-19374-3-64-3-01519-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1463-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01519-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei D. U. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) prašymu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovės D. U. priteisti 134,31 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. bei 52,57 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 30 straipsnio 3 dalies 3 punktą, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų bei komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir ją rinkti.

Telšių rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T1-236 patvirtintų Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai) nustato, kad UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį (24 punktas), administruoja vietinės rinkliavos surinkimą (45 punktas), vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų (59 punktas).

Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalies nuostatas, nekilnojamojo turto objektų savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą. 2013 m. Nuostatuose įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (6 punktas), vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams, fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems ir disponuojantiems nekilnojamąjį turtą (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (34 punktas).

Pagal 2013 m. Nuostatų 31 punktą, vietinė rinkliava nustatoma bei privalo būti mokama pagal ataskaitinį laikotarpį – už kiekvienus kalendorinius metus. Nekilnojamojo turto objektą, esantį Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, įsiskolinimo laikotarpiu nuosavybės teise valdė, naudojo ir disponavo S. P., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Atsakovei D. U. yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ji yra S. P. teisių ir pareigų perėmėja, todėl atsakovė laikytina pareiškėjo administruojamos vietinės rinkliavos mokėtoja.

Taip pat nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti vietinę rinkliavą už 2010 – 2014 metus, kas iš viso sudaro 134,31 Eur, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis – atsakovė privalo atlyginti pareiškėjui jo patirtas, su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Remiantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, teismas nustatė, jog nekilnojamojo turto objektą (gyvenamąjį namą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Telšių rajono savivaldybė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įsiskolinimo laikotarpiu valdė S. P.. Teismo vertinimu duomenys esantys byloje taip pat patvirtina, jog atsakovė D. U. paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto 2015 m. vasario 26 d. pagrindu, paveldėjo šį nekilnojamojo turto objektą. Taigi, pareiškėjas iš paveldėjimą priėmusio įpėdinio prašo priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., kuriuo atsakovė nebuvo šio nekilnojamojo turto objekto savininkė.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (taip pat valstybė), turi pareikšti apie tai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę

Iš pareiškėjo teismui pateikto Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išrašo apie asmenį teismas nustatė, kad S. P. mirė (duomenys neskelbtini). Panevėžio apygardos administracinis teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų įvykdęs CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tokių aplinkybių prašyme nenurodė ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas į teismą dėl šios rinkliavos išieškojimo kreipėsi 2015 m. gegužės 18 d., t. y. praleidęs trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį yra leidžiama pareikšti kreditorinius reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams.

Teismas darė išvada, jog pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovės, kaip nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Telšių rajono savivaldybė, paveldėtojos 134,31 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą, susidariusį šio turto palikėjai nesumokėjus vietinės rinkliavos nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. yra nepagrįstas, todėl prašymas netenkintas.

III. Pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą, tenkinti pareikštą prašymą.

Pareiškėjas nurodė sutinkanti su teismo padarytą išvada, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Pareiškėjas pažymi, kad Nuostatuose yra aiškiai nustatyta, kokia tvarka ir sąlygomis mirus rinkliavos mokėtojui jo turto paveldėtojai perima nesumokėtos vietinės rinkliavos įsipareigojimus. Nuostatų 18 punkte numatyta, kad iš rinkliavos mokėtojų registro duomenų bazės išbraukiami mirę pastatų savininkai. Atsiradus paveldėtojui ar kitam naudotojui, jis įtraukiamas į rinkliavos mokėtojų registrą. Paveldėtojui(ams) priskaičiuojama ir likusi nesumokėta buvusio (mirusio) savininko skola. Nuostatų 72 punkte numatyta, kad paveldėjus gyvenamosios ar negyvenamosios paskirties pastatą, naujasis savininkas privalo informuoti UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apie turto paveldėjimą. Nuostatų 75 punktas numato, kad gavus iš Savivaldybės administracijos informaciją, iš rinkliavos mokėtojų registro išbraukiami mirę pastatų savininkai. Atsiradus paveldėtojui ar kitam naudotojui, jis įtraukiamas į rinkliavos mokėtojų registrą, jiems perkeliama nesumokėta buvusio savininko skola.

Pareiškėjas daro išvadą, kad tuo atveju, kai miršta rinkliavos mokėtojas, jo turto paveldėtojas visų pirma privalo informuoti pareiškėją apie įvykusį palikimo priėmimo faktą. Tuo pagrindu pareiškėjas mirusį turto savininką išbraukia iš rinkliavos mokėtojų nuostatų, o nesumokėtas vietinės rinkliavos įsiskolinimas yra perkeliamas paveldėtojui. Apelianto nuomone vietinės rinkliavos Nuostatų taikymas CK 5.63 straipsnio 1 dalies kontekste reiškia, kad palikimą priimantis vietinės rinkliavos mokėtojas negali nežinoti apie tai, kad su paveldimu turtu jam teks ir pareiga padengti vietinės rinkliavos įsiskolinimą. Apelianto nuomone toks teisinis reglamentavimas suponuoja pareigą turto paveldėtojams informuoti vietinės rinkliavos administratorių apie turto savininko mirtį, o minėtos pareigos neatlikimas reiškia visų iš to išplaukiančių neigiamų pasekmių prisiėmimą.

UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ atkreipia dėmesį, kad atsakovė dar 1984 m. kovo 24 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo vėliau paveldėtame name, todėl jai negalėjo būti nežinoma apie pareiškėjo siunčiamus mokėjimo pranešimus, kuriuose buvo nurodomas priskaičiuotos vietinės rinkliavos dydžiai bei įsiskolinimas už praeitus laikotarpius. Šios aplinkybės parodo, kad atsakovė žinojo apie pareiškėjo pretenzijas į palikėjo turtą, o tai reiškia tinkamą palikėjo informavimą CK 5.63 straipsnio prasme: atsakovė buvo informuota apie prievolę mokėti vietinę rinkliavą pareiškėjui, nurodyta prievolė atsakovei turėjo būti gerai žinoma, atsakovė turėjo visas galimybes bei žinias, reikalingas priimti sprendimą dėl palikimo priėmimo, todėl laikytina, jog nustatytas terminas nagrinėjamu atveju nepraleistas bei atsakovė buvo tinkamai informuota.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės D. U., kaip atitinkamo nekilnojamojo turto paveldėtojos ir savininkės, pareigos mokėti 134,31 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė. Tačiau pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, iš esmės teigdamas, jog teismas nepagrįstai taikė CK 5.63 straipsnyje įtvirtintas nuostatas.

Analizuojant Nuostatų, patvirtintų Telšių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T1-236, II skyriaus 3, 5 ir 6 punktų nuostatas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, t.y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Atitinkamai nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar ginčui aktualiais laikotarpiais buvo tenkinama minėta sąlyga dėl ginčo nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir (ar) disponavimo, kad atsakovė galėtų būti pripažinta Nuostatuose nurodyta aptariamos vietinės rinkliavos mokėtoja.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektą (gyvenamąjį namą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Telšių rajono savivaldybė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įsiskolinimo laikotarpiu valdė S. P.. Duomenys, esantys byloje, taip pat patvirtina, jog atsakovė D. U. paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto 2015 m. vasario 26 d. pagrindu, paveldėjo šį nekilnojamojo turto objektą.

Atsakovas iš esmės savo apeliacinį skundą grindžia minėtų Nuostatų 18, 72 bei 75 punktais. Nuostatų 18 punktas numato, kad atsiradus paveldėtojui(ams) ar kitam(iems) naudotojui(ams), jis (jie) įtraukiamas(i) į rinkliavos mokėtojų registrą. Paveldėtojui(ams) priskaičiuojama ir likusi nesumokėta buvusio (mirusio) savininko skola. Nuostatų 72 punktas įtvirtinta paveldėjusio gyvenamosios ar negyvenamosios paskirties pastatą, naujojo savininko pareigą informuoti UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apie turto paveldėjimą. Savo ruožtu minėtų nuostatų 75 punkte numatyta, jog atsiradus paveldėtojui ar kitam naudotojui, jis įtraukiamas į rinkliavos mokėtojų registrą, jiems perkeliama nesumokėta buvusio savininko skola.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas paisyti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas reiškia, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai, poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2005 m. sausio 19 d., 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimai ir kt.).

Pažymėtina, kad toks reikalavimas, be kita ko, užtikrina nuoseklų įstatyminių nuostatų reglamentavimą poįstatyminiuose teisės aktuose. Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad taikant poįstatyminius teisės aktus, būtina atsižvelgti ir į tuos teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus, taip užtikrinant tinkamą poįstatyminių teisės aktų nuostatų taikymą.

Pagal savo prigimtį ir esmę teisiniai santykiai, kurie susiklosto vietinės rinkliavos mokėjimo srityje yra mokestiniai teisiniai santykiai, kuriuos atitinkamai reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ). Atitinkamai MAĮ 92 straipsnis įtvirtina, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai CK nustatyta tvarka. Pats paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti ir iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Tačiau nagrinėjant paveldėjimo santykius nederėtų pamiršti ir CK 5.63 straipsnio, kuris reglamentuoja kreditorių reikalavimo pareiškimo ir tenkinimo tvarką. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pažymėtina, kad aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, inter alia, yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – ribojant kreditorių teises apsaugoti įpėdinių interesus, suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Ši įstatymo nuostata ir nustatytas trijų mėnesių atnaujinamasis terminas kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011).

Taigi, net ir tuo atveju, kai minėtas Nuostatų reglamentavimas numato, kad atsiradus paveldėtojams ar kitiems naudotojams, jiems perkeliama nesumokėta buvusio savininko skola, nereiškia, kad gali būti ignoruojamos įstatymo normos, saugančios įpėdinio interesus, numatančios kreditorių reikalavimo pareiškimo ir tenkinimo tvarką, šiuo konkrečiu atveju – nesilaikomi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyti terminai. Priešingu atveju, taikant tik Nuostatų normas būtų sudaromos prielaidos pažeisti įpėdinių interesus.

Teismų praktikoje sprendžiant dėl CK 5.63 straipsnio nuostatų taikymo ginčo teisiniams santykiams, akcentuotina, jog pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), jog yra įvykdytas CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas, pirmiausia tenka kreditoriui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Snoro lizingas“ ir kt. pareiškimus dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, bylos Nr. 3K-3-523/2012).

Pareiškėjas šiuo atveju nurodo, kad Nuostatai numato pareigą įpėdiniui paveldėjus gyvenamosios ar negyvenamosios paskirties pastatą, informuoti UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apie turto paveldėjimą. Taip pat apeliaciniame skunde pažymėjo, kad atsakovė dar 1984 m. kovo 24 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo vėliau paveldėtame name, todėl jai negalėjo būti nežinoma apie pareiškėjo siunčiamus mokėjimo pranešimus, kuriuose buvo nurodomi priskaičiuotos vietinės rinkliavos dydžiai bei įsiskolinimai už praeitus laikotarpius, todėl atsakovė žinojo apie pareiškėjo pretenzijas į palikėjo turtą, o tai reiškia tinkamą palikėjo informavimą LR CK 5.63 straipsnio prasme.

Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui iš esmės nepateikė įrodymų dėl minėto CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino paisymo. Vien tai, kad atsakovė nuo 1984 m. kovo 24 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą vėliau paveldėtame name nėra pakankama aplinkybė preziumuoti žinojimą apie pretenzijas į palikėjo turtą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ginčo nekilnojamojo turto palikėja mirė (duomenys neskelbtini), tuo tarpu į teismą su prašymu dėl vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės pareiškėjas kreipėsi tik 2015 m. gegužės 15 d. t.y. jau praėjus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam 3 mėnesių terminui.

Šios aplinkybės nagrinėjamu atveju leidžia konstatuoti pareiškėjo nepagrįstą delsimą reiškiant aptariamą reikalavimą dėl ginčo vietinės rinkliavos priteisimo už paveldėtą ginčo nekilnojamojo turto objekto dalį už laikotarpį iki šio turto palikėjo mirties, todėl darytina išvada, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje svarbus ir kitas aspektas – palikimo atsiradimo momentas, kuris nulemia teisių ir pareigų atsiradimą t.y. universalus teisių ir pareigų perėjimo pagrindas. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Taigi atsižvelgiant į tai, kad ginčo nekilnojamojo turto palikėja mirė (duomenys neskelbtini) t.y. ši data laikoma palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 str. 1 d.) nuo jo atsakovė priėmusi palikimą, kartu perėmė ir kylančias pareigas, taigi konstatuotina, kad Nuostatų prasme nekilnojamojo turto objektą, esantį Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė, naudojo ir disponavo atsakovė D. U..

Todėl darytina išvada, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, iš viso priteisiant pareiškėjui iš atsakovės 15,35 Eur ginčo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. už turto objektą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Telšių rajono savivaldybė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)..

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, nagrinėjamu atveju turėtų būti paskirstomos atsižvelgiant į pradinį prašymo reikalavimų ir tenkintų reikalavimų proporciją.

Pareiškėjas pradiniu prašymu prašė priteisti 134,31 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą, 52,57 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui priteisus pareiškėjai iš atsakovės D. U. 15,35 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, darytina išvada, kad patenkinti 11,42 procentų (15,35 Eur x 100 proc. / 134,31 Eur) pareiškėjo reikalavimų, todėl proporcingai tarp šalių paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 2, 5 d.). Vadinasi, pareiškėjui proporcingai patenkintų reikalavimų sumai pripažintina teisė į 11,42 procentų visų bylinėjimosi išlaidų (52,57 Eur) atlyginimą, kas sudarytų 6,00 Eur. Tokiu atveju pareiškėjui iš atsakovės priteistina 6,00 Eur (52,57 Eur x 11,42 proc. / 100) bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovės D. U. 15,35 Eur (penkiolika eurų ir 35 ct) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir 6,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusią Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas