2025-10-30 Nr. AB-18078-3-61-3-04087-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-331-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04087-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 19.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės (nuo 2024 m. liepos 1 d. akcinė bendrovė) „Regitra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovui valstybės įmonei „Regitra“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ (toliau – ir atsakovas) 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. S-11806 „Dėl motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio“ (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl 299,16 Eur mokesčio, įpareigojant grąžinti sumokėtą mokestį.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas 2014 metais įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis), kuris buvo pavogtas 2020 m. gegužės 25 d. naktį ir surastas 2020 m. gegužės 26 d. Pareiškėjas toliau naudojo Automobilį, jį apdraudė. Draudimo bendrovė 2022 m. liepos 21 d. pranešė pareiškėjui, jog ji nebegali apdrausti Automobilio, nes jis yra išregistruotas. Pareiškėjas išsiaiškino, kad Automobilis 2020 m. gegužės 26 d. buvo įregistruotas policijos duomenų bazėje kaip paieškomas, o 2020 m. gegužės 7 d. išregistruotas iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro (toliau – ir Registras), jo dalyvavimas viešajame eisme uždraustas.

2.2. Pareiškėjas 2022 m. liepos 21 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu įregistruoti Automobilį. Automobilis buvo įregistruotas 2022 m. rugpjūčio 3 d., po to, kai pašalinti įrašai apie jo paiešką. Pareiškėjas už Automobilio registraciją sumokėjo 299,16 Eur registracijos (taršos) mokestį.

2.3. Atsakovas nepagrįstai reikalavo sumokėti mokestį, nes Automobilio išregistravimas 2020 m. gegužės 27 d. buvo atliktas be pareiškėjo valios ir kaltės, jam apie tai net nepranešta. Šiuo atveju Automobilio valdytojas nesikeitė, Automobilis nebuvo išregistruojamas ar perregistruojamas.

3. Atsakovas VĮ „Regitra“ atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Automobilis buvo išregistruotas iš Registro automatiniu būdu, teisės aktuose įtvirtintu pagrindu, t. y. kai transporto priemonė pavagiama, pagrobiama ar kitaip neteisėtai užvaldoma. Teisės aktuose nenumatyta pareiga pranešti transporto priemonės valdytojui apie jos išregistravimą.

4.2. Įregistruojant Automobilį 2022 m. rugpjūčio 3 d., pareiškėjui pagrįstai apskaičiuotas motorinių transporto priemonių registracijos mokestis. Šis mokestis apskaičiuotas ne dėl to, kad pasikeitė Automobilio valdytojas, o dėl to, kad pareiškėjas kreipėsi dėl išregistruotos transporto priemonės įregistravimo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu tenkino pareiškėjo V. Ž. skundą, t. y. įpareigojo atsakovą VĮ „Regitra“ grąžinti pareiškėjui sumokėtą 299,16 Eur mokestį.

6. Teismas nustatė:

6.1. Automobilis buvo pavogtas 2020 m. gegužės 25 d.; Automobilis buvo išregistruotas iš Registro automatiniu būdu 2020 m. gegužės 27 d.; pareiškėjas 2022 m. liepos 21 d. sužinojo apie Automobilio išregistravimą iš Registro; pareiškėjas 2022 m. liepos 21 d. kreipėsi į VĮ „Regitra“ Radviliškio padalinį dėl Automobilio įregistravimo, tačiau tai padaryti atsisakyta, motyvuojant tuo, kad Automobilis yra išregistruotas ir paieškomas; pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į VĮ „Regitra“ su skundu dėl motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio, kuriame prašė grąžinti sumokėtą mokestį ir įmokas už transporto priemonės autentiškumo patikrinimą ir įregistravimą.

6.2. VĮ „Regitra“ 2022 m. rugpjūčio 29 d. priėmė Sprendimą.

7. Teismas apžvelgė ginčui aktualias Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo (toliau – ir Registracijos mokesčio įstatymas), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių (toliau – ir Registravimo taisyklės) ir kitų teisės aktų nuostatas. Teismas nurodė, kad Registravimo taisyklių 92.15 punkte yra įtvirtinta pareiga išregistruoti transporto priemonę, jeigu ji pavagiama, pagrobiama ar kitaip neteisėtai užvaldoma. Šiuo atveju 2020 m. gegužės 27 d. Automobilis buvo išregistruotas iš Registro automatiniu būdu („324“ kodas reiškia pavogtos transporto priemonės automatinį išregistravimą, gavus iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacijos apie vagystę).

8. Teismas pažymėjo, jog atsakovas Sprendime nurodė, kad transporto priemonės valdytojui yra prievolė mokėti motorinių transporto priemonių registracijos mokestį, neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu transporto priemonė išregistruota iš Registro, todėl, vadovaujantis Registracijos mokesčio įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjui 2022 m. rugpjūčio 3 d. apskaičiuotas 299,16 Eur mokestis. Teismas, įvertinęs Registracijos mokesčio įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas, konstatavo, jog motorinių transporto priemonių registracijos mokestis mokamas tada, kai keičiasi transporto priemonės valdytojas.

9. Teismas akcentavo, kad Automobilis buvo pavogtas ir išregistruotas iš Registro be pareiškėjo valios ir žinios. Pareiškėjas 2022 m. liepos 21 d. sužinojo apie išregistravimą ir kreipėsi į VĮ „Regitra“ Radviliškio padalinį dėl Automobilio įregistravimo. Be to, Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. gegužės 5 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. N1-96-766-2021 nustatė, kad Automobilis buvo pavogtas. Teismas nusprendė, kad, pareiškėjui kreipiantis dėl Automobilio įregistravimo, nepasikeitė Automobilio valdytojas, o išregistravimas iš Registro įvyko ne pareiškėjo prašymu, todėl motorinių transporto priemonių registracijos mokestis neturi būti taikomas.

10. Teismas priėjo prie išvados, kad šiuo atveju pareiškėjui neturėjo būti taikomas motorinių transporto priemonių registracijos mokestis, numatytas Registracijos mokesčio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, todėl atsakovas Sprendime nepagrįstai apskaičiavo 299,16 Eur mokestį. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas panaikinti Sprendimo dalį dėl 299,16 Eur mokesčio.

III. 11. Atsakovas VĮ „Regitra“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo V. Ž. skundą.

12. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Teismas neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes ir taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

12.2. Teismas padarė klaidingą išvadą, jog, pagal Registracijos mokesčio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, motorinių transporto priemonių registracijos mokestis mokamas tik tada, kai keičiasi transporto priemonės valdytojas. Minėtoje įstatymo nuostatoje yra nurodytos dvi sąlygos, kai mokamas aptariamas mokestis: motorinės transporto priemonės įregistravimas Registre ir duomenų apie pasikeitusį registruotos transporto priemonės valdytoją įrašymas į Registrą. Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl transporto priemonės (Automobilio) įregistravimo į Registrą, todėl jam pagrįstai apskaičiuotas motorinių transporto priemonių registracijos mokestis.

12.3. Klausimas dėl transporto priemonės valdytojo pasikeitimo ir Registracijos mokesčio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatytų išimčių taikymo būtų aktualus tuo atveju, jei Automobilis jau būtų įregistruotas Registre, bet šiuo atveju nėra nustatytos tokios aplinkybės. Registracijos mokesčio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nėra įtvirtintos išimtys dėl aptariamo mokesčio netaikymo tuo atveju, kai transporto priemonė įregistruojama Registre.

12.4. Atsakovas yra valstybės įmonė, vykdanti viešojo administravimo funkcijas, saistoma teisėtumo, įstatymo viršenybės ir kitų teisės principų. Atsakovas neturi teisės veikti kitaip nei nustatyta teisės aktuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo dalies, kuria atsakovas VĮ (nuo 2024 m. liepos 1 d. akcinė bendrovė) „Regitra“ atsisakė grąžinti pareiškėjui V. Ž. jo sumokėtą 299,16 Eur dydžio motorinių transporto priemonių registracijos mokestį, pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atsakovui grąžinti pareiškėjui jo sumokėtą 299,16 Eur mokestį.

14. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes dėl ginčo, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, tenkino pareiškėjo skundą, t. y. įpareigojo atsakovą grąžinti pareiškėjui jo sumokėtą 299,16 Eur mokestį.

15. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pareiškėjo skundas negalėjo būti tenkinamas dėl skunde nurodytų aplinkybių, nes pareiškėjas turėjo mokėti motorinės transporto priemonės registracijos mokestį, nustatytą Registracijos mokesčio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo skundas būtų atmestas.

16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), akcentuoja, jog Registracijos mokesčio įstatymo 2 straipsnyje pateikiami pagrindinių šiame įstatyme vartojamų sąvokų apibrėžimai. Pagal šio straipsnio 3 dalį (2021 m. gruodžio 7 d. įstatymo Nr. XIV-727 redakcija), registracija – Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nustatyta tvarka M1 klasei ir N1 klasei priskirtos motorinės transporto priemonės įregistravimas Registre arba duomenų apie pasikeitusį Registre įregistruotos M1 klasei ir N1 klasei priskirtos motorinės transporto priemonės valdytoją įrašymas į šį registrą, išskyrus atvejus, kai keičiami transporto priemonės valdytojo duomenys: juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir (ar) pavardė, tačiau faktinis į šį registrą įrašytas motorinės transporto priemonės valdytojas pakeitus valdytojo duomenis nesikeičia, arba į šį registrą įrašomas naujas motorinės transporto priemonės valdytojas buvusio valdytojo, kuris buvo motorinės transporto priemonės savininkas, mirties atveju.

17. Registracijos mokesčio įstatymo 3 straipsnyje (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3423 redakcija) nurodyta, kad motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio objektas – M1 klasei ar N1 klasei priskirtos motorinės transporto priemonės, kurios registraciją atlieka valdytojas, duomenų šaltiniuose nurodytas išmetamas CO2 dydis, išskyrus istorinės motorinės transporto priemonės ir motorinės transporto priemonės, kurios duomenų šaltiniuose nurodyta, kad transporto priemonė pritaikyta neįgaliųjų vežimėliui ir nurodytas specialios paskirties kodas „SH“ arba transporto priemonė yra su rankiniu valdymu ir nurodytas specialios paskirties kodas „SV“, kurių registraciją atlieka valdytojas, išmetamą CO2 dydį. Motorinių transporto priemonių, kurių registraciją atlieka valdytojas, vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis, išmetamas CO2 dydis nėra mokesčio objektas.

18. Akcentuotina, kad aptariamą mokestį moka motorinės transporto priemonės valdytojas, atliekantis jos registraciją Registre (Registracijos mokesčio įstatymo 4 d.), ir šis mokestis sumokamas iki motorinės transporto priemonės registracijos Registre (Registracijos mokesčio įstatymo 5 d.).

19. Pagal Registracijos mokesčio įstatymo 7 straipsnio (originali redakcija, galiojusi iki 2024 m. liepos 1 d.) 1 dalį, motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo klausimais konsultacijas ir informaciją apie mokestines prievoles mokesčio mokėtojams teikia VĮ „Regitra“. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad VĮ „Regitra“ sprendimas dėl mokesčio apskaičiavimo ir jo sumokėjimo gali būti skundžiamas VĮ „Regitra“ generaliniam direktoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; <...> VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus sprendimas skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

20. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis Automobilis buvo pavogtas 2020 m. gegužės 25 (26) d. (nakties metu) ir susigrąžintas 2020 m. gegužės 26 d. Iš Ieškomos kelių transporto priemonės išrašo matyti, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2020 m. gegužės 26 d. paskelbė Automobilio paiešką. 2020 m. gegužės 27 d. Automobilis buvo automatiniu būdu išregistruotas iš Registro, išregistravimo priežastis – pavogta, pagrobta ar kitaip neteisėtai užvaldyta. Pareiškėjas 2022 m. liepos 21 d. pateikė atsakovo Šiaulių filialo Radviliškio grupei prašymą dėl transporto priemonės registracijos, tačiau šis prašymas buvo atmestas, nes nebuvo pašalinti duomenys apie Automobilio paiešką. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2022 m. liepos 21 d. nutraukė Automobilio paiešką, nes objektas buvo surastas, t. y. 2022 m. liepos 21 d. buvo pakeisti Ieškomų transporto priemonių registro duomenys apie Automobilio paiešką. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 3 d. pakartotinai pateikė prašymą dėl transporto priemonės registravimo, kuris buvo patenkintas. 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. 1678412 „Dėl motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio apskaičiavimo“ pareiškėjui už Automobilio registraciją buvo apskaičiuotas 299,16 Eur mokestis; 2022 m. rugpjūčio 3 d. atsakovo išrašytas kvitas patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo šį mokestį ir kitas susijusias sumas. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į atsakovą su skundu, kuriame prašė grąžinti sumokėtą 299,16 Eur motorinių transporto priemonių registracijos mokestį ir kitas sumas. Atsakovo generalinis direktorius 2022 m. rugpjūčio 29 d. priimtame Sprendime sutiko grąžinti pareiškėjui kai kurias sumokėtas sumas, bet netenkino prašymo grąžinti sumokėtą 299,16 Eur motorinių transporto priemonių registracijos mokestį, nes, jo vertinimu, vadovaujantis Registracijos mokesčio įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, šis mokestis buvo apskaičiuotas pagrįstai ir nėra pagrindo netaikyti šio mokesčio.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Registracijos mokesčio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reguliavimą, priėjo prie išvados, kad motorinių transporto priemonių registracijos mokestis mokamas tada, kai keičiasi transporto priemonės valdytojas, Kadangi šiuo atveju Automobilio valdytojas nebuvo keičiamas, o pareiškėjas iš naujo kreipėsi dėl Automobilio įregistravimo Registre, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad motorinių transporto priemonių registracijos mokestis neturi būti taikomas.

22. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu netinkamai aiškino šią materialiąją teisės normą, nes vadovaujantis Registracijos mokesčio įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir 4 straipsnio nuostatomis, motorinės transporto priemonės valdytojas, atliekantis jos registraciją Registre, motorinių transporto priemonių registracijos mokestį moka dviem atvejais: 1) įregistruojant M1 klasei ir N1 klasei priskirtą motorinę transporto priemonę Registre Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nustatyta tvarka; arba 2) įrašant į Registrą duomenis apie pasikeitusį šiame registre įregistruotos M1 klasei ir N1 klasei priskirtos motorinės transporto priemonės valdytoją. Registracijos mokesčio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pavartotas žodis „arba“ sudaro pagrindą teigti, kad duomenų apie pasikeitusį Registre įregistruotos M1 klasei ir N1 klasei priskirtos motorinės transporto priemonės valdytoją įrašymas į šį registrą nėra vienintelis atvejis, kai galima konstatuoti „registracijos“, kaip ji suprantama pagal minėtą teisės normą, faktą.

23. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčijama Sprendimo dalis yra neteisėta dėl to, kad pagal Registracijos mokesčio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, motorinių transporto priemonių registracijos mokestis mokamas tik tada, kai keičiasi transporto priemonės valdytojas.

24. Kaip minėta, aptariamas mokestis yra mokamas ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nustatyta tvarka M1 klasei ir N1 klasei priskirtos motorinės transporto priemonės įregistravimo Registre atveju. Šioje byloje pareiškėjas būtent ir kreipėsi į atsakovą su prašymais transporto priemonę, kuri anksčiau buvo išregistruota, įregistruoti Registre. Pripažintina, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d. atlikta Automobilio registracija atitinka minėtą kitą atvejį, todėl tokia registracija yra laikytina „registracija“, kaip ji suprantama pagal Registracijos mokesčio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį.

25. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pareigos mokėti motorinių transporto priemonių registracijos mokestį taikymo pareiškėjui, pažymi, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Registravimo taisyklių (2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1V-445 redakcija) 92.15 punktu, transporto priemonė išregistruojama iš Registro, jei ji pavagiama, pagrobiama ar kitaip neteisėtai užvaldoma. Pagal Registravimo taisyklių 93 punktą (2021 m. balandžio 29 d. redakcija Nr. 1V-381), transporto priemonės išregistruojamos, kai kreipėsi pareiškėjas (92.18 p. nurodytu atveju), kitų duomenų teikėjų pateiktų duomenų, informacijos pagrindu (92.1, 92.2, 92.15–92.17 p. nurodytais atvejais) arba transporto priemonių registro duomenų pagrindu (92.7 p. nurodytu atveju).

26. Nei Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1286 patvirtintuose Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatuose, nei Registravimo taisyklėse nėra nustatyta motorinių transporto priemonių, išregistruotų iš Registro kitų duomenų teikėjų pateiktų duomenų, informacijos apie vagystę, pagrobimą ar kitokį neteisėtą užvaldymą pagrindu, įregistravimo į Registrą tvarka. Praktikoje galima ir nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija, kai transporto priemonė yra automatiniu būdu išregistruota iš Registro ne pagal transporto priemonės valdytojo prašymą ir ne dėl nuo transporto priemonės valdytojo valios priklausančių aplinkybių (kaip nagrinėjamu atveju – Ieškomų transporto priemonių registre paskelbus, kad transporto priemonė buvo pavogta ir yra ieškoma), nėra aptarta ir šiam ginčui aktualiame Registracijos mokesčio įstatyme bei jį įgyvendinančiame Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio apskaičiavimo, surinkimo ir grąžinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 1V-452. Dėl šių priežasčių pareiškėjui, kuris dėl nusikalstamos veikos laikinai neteko Automobilio ir kurio Automobilis buvo išregistruotas iš Registro be jo žinios ir prašymo, teko Registravimo taisyklėse nustatyta bendra tvarka kreiptis į atsakovą su prašymu įregistruoti Automobilį Registre ir, atitinkamai, sumokėti motorinių transporto priemonių registracijos mokestį.

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įvedimą siejo su siekiu mažinti taršių transporto priemonių Lietuvos Respublikoje kiekį. Atsižvelgiant į tai, nustatytas apmokestinimo objektas – Lietuvoje registruojamos transporto priemonės (žr., be kita ko, Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2019 m. gruodžio 9 d. pagrindinio komiteto išvadą Nr. 109-P-51 „Dėl Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projekto Nr. XIIIP-4132).

28. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ne kartą konstatavo, jog konstitucinio teisinės valstybės principo esmė – teisės viešpatavimas; konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, neišskiriant nė teisėkūros subjektų; konstitucinis teisinės valstybės principas yra itin talpus, jis apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų (žr., pvz., 2025 m. birželio 6 d. nutarimą ir kt.).

29. Neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas yra konstitucinis teisingumo principas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimą ir kt.); teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarimą ir kt.).

30. Pagal konstitucinį proporcingumo principą, kaip vieną iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimą ir kt.).

31. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės sudaro darnią sistemą, tarp jų yra pusiausvyra. Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomų vertybių sandūroje būtina rasti sprendimus, užtikrinančius, kad nė viena iš tokių vertybių nebus paneigta ar nepagrįstai apribota; kitaip būtų pažeista šios konstitucijos saugomų vertybių pusiausvyra, konstitucinis atviros, darnios pilietinės visuomenės imperatyvas, konstitucinis teisinės valstybės principas (žr., pvz., 2017 m. gruodžio 19 d. išvadą ir kt.). Be to, viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės; šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarimą ir kt.).

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šioje byloje susiklosčiusias individualias aplinkybes, kad Automobilis buvo automatiniu būdu išregistruotas iš Registro be pareiškėjo prašymo ir žinios, gavus informacijos iš Ieškomų transporto priemonių registro apie Automobilio vagystę ir paiešką, ir kad pareiškėjas papildomų išlaidų patyrė ne dėl savo valios ar netinkamo veikimo (neveikimo), o dėl prieš jį įvykdytos nusikalstamos veikos, vadovaudamasi teisingumo ir proporcingumo principais, prieina prie išvados, kad šiuo atveju yra pagrindas netaikyti pareiškėjui motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio. Kadangi į Registrą įregistruojamas tas pats Automobilis, nekeičiant jo valdytojo, laikytina, kad motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio netaikymas šiuo konkrečiu atveju neprieštarauja Registracijos mokesčio įstatymu siekiamiems tikslams.

33. Apibendrinama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino Registracijos mokesčio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, tačiau tai šiuo atveju nepaneigia padarytos teisingos išvados, jog pareiškėjui turi būti grąžintas jo sumokėtas 299,16 Eur dydžio mokestis. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo valstybės įmonės (nuo 2024 m. liepos 1 d. akcinė bendrovė) „Regitra“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė