2024-12-18 Nr. AB-18458-3-61-3-01529-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-714-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01529-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 13.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ratola“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ratola“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ratola“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2022 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. S-44(7-12/2022) (toliau – ir Komisijos sprendimas), kuriuo patvirtinta Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. l A-324 (toliau – ir Muitinės departamento 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimas) dalis; 2) panaikinti Muitinės departamento 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. l A-324 dalį, kuria patvirtinta Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Klaipėdos TM) 2020 m. birželio 12 d. patikrinimo ataskaitos Nr. 0LM320076M (toliau – ir Ataskaita) dalis; 3) panaikinti Klaipėdos TM 2020 m. birželio 12 d. patikrinimo ataskaitos Nr. 0LM320076M dalį, kurioje UAB „Ratola“ apskaičiuota 4885 Eur muito, 1026 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) bei skirta 591 Eur bauda.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Klaipėdos TM Ataskaitoje nusprendė nepripažinti UAB „Ratola“ įformintose 2018 m. liepos 27 d. deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM065D92, 2018 m. rugsėjo 19 d. deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM091056, 2019 m. sausio 2 d. deklaracijoje Nr. 19LTLC0100IM000213 deklaruotų prekių importuotų naujų guminių padangų „JINYU“ (toliau – ir ginčo prekės) preferencinės Vietnamo Socialistinės Respublikos (toliau – ir Vietnamas) kilmės ir atsisakė taikyti lengvatinį muito tarifą. Nuspręsta perskaičiuoti importo mokesčius, taikant 4,5% trečiųjų šalių muito tarifą ir nustatytus Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – ir Kinija) kilmės antidempingo muitus, perskaičiuoti PVM sumą ją padidinant, taip pat skirti baudą bei apskaičiuoti mokėtinus delspinigius. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs Bendrovės skundą ir tenkindamas jį iš dalies, nurodė, jog mokestinėje byloje surinkti įrodymai neleidžia besąlygiškai pripažinti, jog prekių kilme laikytina Kinijos, kita vertus pareiškėjo deklaruota Vietnamo kilmė taip pat neįrodyta.

2.2. Muitinės departamentas 2020 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 1A-200 buvo sustabdęs pareiškėjo skundo nagrinėjimą iki bus gauta tyrimo išvada iš Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – ir OLAF), kurios pagrindu bus galima patvirtinti ar paneigti pareiškėjo deklaruotų prekių kilmę. OLAF, atlikęs tyrimą, 2020 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. OCM (2020)30203 konstatavo, jog pagal OLAF pateiktą informaciją keletas valstybių narių atliko fizinį bei dokumentinį patikrinimą dėl prekių siuntėjo „Sailun Jinyu Group (Honkong) Co., Ltd“ į Europos Sąjungą (toliau – ir ES) parduodamų prekių kilmės, tačiau jokių pažeidimų, išskyrus Lietuvos Respublikos muitinę, kitos valstybės nenustatė. OLAF minėtame rašte pažymėjo, kad remiantis surinkta informacija, jokio pagrindo tęsti tyrimą nėra. Nors OLAF išvada buvo, kad pažeidimų dėl prekių kilmės nėra, Muitinės departamentas visiškai nepagrįstai nepripažino preferencinės Vietnamo prekių kilmės, remdamasis argumentu, kad pareiškėjas neįrodė deklaruotos prekių kilmės. Komisijos sprendime pritarė centrinės muitinės pozicijai, jog OLAF pateikus išvadą buvo paneigta prekių Kinijos kilmė, tačiau šis dokumentas nepatvirtina Bendrovės deklaruotos Vietnamo prekių kilmės.

2.3. OLAF tyrė, ar padangų kilmės šalis tikrai yra Vietnamas, o ne Kinija, ir nustatė, kad pažeidimų dėl prekių kilmės nėra. Taigi akivaizdu, kad prekių kilmės šalis yra Vietnamas. Priešingu atveju būtų nustatyti prekių kilmės pažeidimai.

2.4. Muitinės departamentas, sustabdydamas pareiškėjo skundo nagrinėjimą, nurodė, kad OLAF išvada patvirtins ar paneigs deklaruotą prekių kilmę. Nei Muitinės departamentas, nei Komisija nepripažino Vietnamo prekių kilmės, nors muitinė jokio pakartotinio tyrimo po OLAF išvados gavimo neatliko, jokių duomenų apie galimą kitą nei Vietnamas kilmės šalį mokestinio ginčo byloje nėra.

2.5. Komisija vadovavosi argumentu, kad Muitinės departamentas negavo atsakymo į 2019 m. balandžio 17 d. raštą Nr. (15.7/26) 3B-3313 ir pakartotinį 2019 m. lapkričio 13 d. raštą Nr. (15.7/26)3B- 3313 iš Vietnamo Pramonės ir prekybos rūmų dėl kilmės sertifikatų autentiškumo ir prekių kilmės patvirtinimo ar paneigimo. Dėl kokių priežasčių Muitinės departamentas negavo atsakymo iš kompetentingos Vietnamo institucijos, Bendrovė duomenų neturi. Tačiau pareiškėjas pateikė Muitinės departamentui ir teritorinei muitinei dokumentus, susijusius su prekių gamyba, gabenimu, paaiškino visas aplinkybes, paneigiančias prielaidas, kad prekių kilmės šalis yra ne Vietnamas, kurie kartu su OLAF raštu patvirtina deklaruotą Vietnamo kilmę.

2.6. Gavusi skundžiamą Komisijos sprendimą pareiškėjo atstovė elektroniniu laišku, išsiųstu internete nurodytais oficialiais Vietnamo pramonės ir amatų rūmų (Vietnam Chamber of Commerce and Industry (VCCI)) interneto tinklalapyje kontaktuose nurodytais elektroninio pašto adresais kreipėsi su prašymu patvirtinti ginčijamų A formos kilmės sertifikatų autentiškumą. Vietnamo pramonės ir amatų rūmų atsakymas gautas 2022 m. balandžio 4 d. Jis patvirtino, kad sertifikatai yra autentiški ir prekių kilmės šalis yra Vietnamas. Aplinkybes, kad elektroniniu paštu paklausimas buvo išsiųstas pareiškėjo nurodytais adresais ir gautas atsakymas, patvirtinantis sertifikatų autentiškumą, bei kad prie elektroninio laiško buvo prisegti būtent A formos sertifikatai Nr. 1810041381, 1810064032, 1810147075, patvirtina antstolės Redos Vizgaudienės 2022 m. balandžio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.F22-20.

2.7. Gavęs 2020 m. lapkričio 5 d. OLAF raštą Nr. OCM(2020)30203, Muitinės departamentas dar daugiau nei metus laiko neatnaujino sustabdytos bylos pagal Bendrovės skundą, nors jokių papildomų patikrinimų neatliko.

3. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas į skundą buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Vadovaudamasis 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės, (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas) 110 straipsnio 1 punkto nuostatomis, iškilus abejonėms dėl sertifikatų autentiškumo Muitinės departamentas 2019 m. balandžio 17 d. raštu Nr. (15.7/26)3B-3313 bei 2019 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. (15.7/26)3b-8993 kreipėsi į Vietnamo pramonės ir prekybos ministeriją dėl A formos kilmės sertifikatų Nr. 1810041381, Nr. 1810064032 ir Nr. 1810147075 autentiškumo bei informacijos juose teisingumo. Atsakymai nebuvo gauti.

3.2. Įgyvendinimo reglamento 110 straipsnio 5 dalies norma reglamentuoja, jog esant pagrįstoms abejonėms per šešis mėnesius, kaip nustatyta šio straipsnio 3 dalyje, negaunamas atsakymas arba jeigu atsakyme nėra pakankamai informacijos, kad būtų galima nustatyti atitinkamo dokumento autentiškumą arba tikrąją produktų kilmę, kompetentingoms institucijoms siunčiamas antrasis pranešimas. Jeigu ir po antrojo pranešimo prašančiosios institucijos per keturis mėnesius nuo jo išsiuntimo dienos neinformuojamos apie tikrinimo rezultatus arba jeigu remiantis šiais rezultatais neįmanoma nustatyti atitinkamo dokumento autentiškumo ar tikrosios produktų kilmės, prašančiosios institucijos atsisako suteikti teisę taikyti lengvatinius muitų tarifus, išskyrus išimtines aplinkybes.

3.3. Remiantis tuo, jog kompetentinga Vietnamo institucija neatsakė į Lietuvos Respublikos muitinės išsiųstas užklausas, taip pat konstatavus, jog egzistuoja pagrįstos abejonės dėl prekių kilmės, Klaipėdos TM surašė Ataskaitą, kuria nusprendė nepripažinti deklaruotos prekių kilmės ir ginčo prekėms taikyti Kinijos kilmę. Muitinės departamento 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu nuspręsta patikrinimo ataskaitą tvirtinti iš dalies bei konstatuota, jog mokestinėje byloje surinkti įrodymai neleidžia besąlygiškai pripažinti, jog ginčo prekių kilmės šalimi laikytina Kinija. Kita vertus, pareiškėjo deklaruotoji Vietnamo kilmė taip pat nėra įrodyta. Dėl to, mokestinė nepriemoka, susijusi su ginčo prekėms nustatyta Kinijos kilme bei šios kilmės prekėms taikomais antidempingo muitais, buvo panaikinta ir, paneigus pareiškėjo deklaruotąją Vietnamo kilmę, ginčo prekėms nuspręsta taikyti trečiųjų šalių muito normą bei apskaičiuoti atitinkamą mokestinę nepriemoką.

3.4. Muitinės departamentas kaip vieną iš aplinkybių, leidžiančių abejoti deklaruota prekių kilme, įvardijo kilmės sertifikatų išdavimą atgaline tvarka. Kilmės dokumentai paprastai išduodami jau prekių eksporto metu, o jų išdavimas atgaline tvarka yra atliekamas tik esant Įgyvendinimo reglamento 117 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms, taigi, minėta aplinkybė laikytina abejone dėl deklaruotos prekių kilmės. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių prekių gabenimą nuo deklaruoto prekių gamintojo – Vietnamo gamyklos „Sailun (Vietnam) Co., Ltd.“ iki Hošimino jūrų uosto. Be to, ant padangų esantys užrašai „Pagaminta Vietname“ nėra deklaruotos prekių kilmės įrodymas, kadangi prekės pagaminimo šalis nėra tapati prekės kilmės šaliai ir ne visada sutampa.

3.5. Pagrįstų abejonių kelia aplinkybė, kad iki 2018 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamento (ES) 2018/683, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos kilmės naujoms ar restauruotoms guminėms pneumatinėms padangoms, naudojamoms autobusams arba sunkvežimiams, nustatomas laikinasis antidempingo muitas ir iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/163, įsigaliojimo, t. y. iki 2018 m. gegužės mėn., pareiškėjas padangas „JINYU“ gabeno kaip Kinijos kilmės prekes.

3.6. OLAF atlikto tyrimo tikslas buvo patvirtinti ar paneigti prielaidą dėl apgaulingo Kinijos kilmės deklaravimo importuojant prekes į ES valstybes. Vietnamo kilmės deklaravimo teisingumo OLAF netikrino, tačiau tokį patikrinimą, kilus atitinkamoms abejonėms, turėjo teisę atlikti atskirų valstybių narių muitinės, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju.

3.7. Dėl pareiškėjo iš Vietnamo pramonės bei amatų rūmų gauto elektroninio laiško, kuriame minėtos institucijos darbuotojas patvirtina A formos kilmės sertifikatų autentiškumą bei sertifikatuose nurodytų prekių Vietnamo kilmę pažymėtina, kad elektroninis laiškas negali būti laikomas ginčo prekių kilmės patvirtinimu.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Ratola“ skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. Bendrovė importavo naujas gumines padangas „JINYU“ ir jų Vietnamo kilmei pagrįsti muitinio įforminimo metu pateikė A formos kilmės sertifikatus: 2018 m. liepos 11 d. sertifikatą Nr. 1810041381, 2018 m. rugpjūčio 8 d. sertifikatą Nr. 1810064032, 2018 m. lapkričio 14 d. sertifikatą Nr. 1810147075. Importo mokesčių apskaičiavimui Bendrovė taikė lengvatinę 0 proc. muito tarifo normą, ir standartinę 21 proc. importo PVM normą. Klaipėdos TM Ataskaitoje nepripažino Bendrovės įformintose deklaracijose deklaruotų prekių preferencinės Vietnamo kilmės ir atsisakė taikyti lengvatinį muito tarifą.

5.2. Muitinės departamento 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu nuspręsta panaikinti Ataskaitos dalį dėl apskaičiuotų 8 002 Eur PVM, 26 019 Eur galutinio antidempingo muito, 12 086 Eur galutinio kompensacinio muito bei 4 611 Eur baudos, o Ataskaitos dalis dėl apskaičiuoto 4 885 Eur muito, 1 026 Eur PVM bei 591 Eur mokesčių baudos, patvirtinta. Muitinės departamento 2021 m. gruodžio 21 d. sprendime nurodyta, kad transporto dokumentai prieštaringi – prekių pakrovimo uostu buvo nurodomas Hošiminas (Vietnamas), tačiau dokumentuose yra įrašas, jog už transportavimą apmokėta Kinijos įmonei. Mokestinio patikrinimo metu Bendrovės sandėlyje apžiūrėti elektroninėse importo deklaracijose importuotų prekių likučiai ir nustatyta, kad ant padangų yra užrašai „Pagaminta Vietname“, tačiau ant šių padangų įrašyti BAR kodų pirmieji trys skaičiai „694“. Mokesčių administratoriaus vertinimu, tai rodo, jog prekių pagaminimo šalis yra Kinija. Nurodyta, jog buvo kreiptasi į Vietnamo Pramonės ir prekybos ministeriją dėl kilmės sertifikatų autentiškumo ir prekių kilmės patvirtinimo ar paneigimo, tačiau atsakymas nebuvo gautas. Muitinės departamento 2021 m. gruodžio 21 d. sprendime pažymėta, kad surinkti įrodymai neleidžia besąlygiškai pripažinti, jog ginčo prekių kilme laikytina Kinija; kita vertus, Bendrovės deklaruotoji Vietnamo kilmė taip pat nėra įrodyta.

6. Teismo vertinimu, Muitinės departamentas pagrįstai nusprendė Ataskaitą tvirtinti iš dalies bei konstatavo, jog mokestinėje byloje surinkti įrodymai neleidžia besąlygiškai pripažinti, jog ginčo prekių kilme laikytina Kinija, bet pareiškėjo deklaruotoji Vietnamo kilmė taip pat nėra įrodyta.

7. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teismui pateikto iš Vietnamo pramonės ir amatų rūmų gauto elektroninio laiško, kuriame minėtos institucijos darbuotojas patvirtino A formos kilmės sertifikatų Nr. 1810041381. Nr. 1810064032 ir Nr. 1810147075 autentiškumą bei sertifikatuose nurodytų prekių Vietnamo kilmę, teismas nurodė, kad elektroninis laiškas negali būti laikomas ginčo prekių kilmės patvirtinimu. Nėra jokių įrodymų ir apie minėtą elektroninį laišką surašiusio darbuotojo įgaliojimus teikti atsakymą dėl prekių kilmės. Įgyvendinimo reglamentas numato ES valstybėms, atliekančioms paskesnį prekių kilmės patikrinimą, specialią kreipimosi į trečiąsias valstybes tvarką. Kompetentinga institucija, įgaliota teikti atsakymus dėl prekių kilmės, yra Vietnamo pramonės ir prekybos ministerija. Byloje nėra duomenų apie tai, kodėl minėta institucija neatsakė į Muitinės departamento užklausą.

8. Apibendrindamas teismas konstatavo, jog teritorinė ir centrinė muitinė, suabejojusi pareiškėjo deklaruota ginčo prekių kilme, turėjo teisinį pagrindą reikalauti papildomų prekės kilmę patvirtinančių įrodymų. Negavusi Vietnamo Pramonės ir prekybos ministerijos atsakymo dėl kilmės sertifikato autentiškumo ir prekių (padangų) kilmės patvirtinimo, muitinė turėjo teisę neatsižvelgti į pareiškėjo deklaruotus duomenis. Muitinės įstaigos, priimdamos ginčijamus sprendimus, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes.

III. 9. Pareiškėjas UAB „Ratola“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skunde išdėstytus reikalavimus. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

10. Pareiškėjo apeliacinis skundas, be jo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Pirmuosiuose muitinei pateiktuose atitikties sertifikatuose Nr. E4 padangų gamintoju nurodyta Kinijos įmonė „Shandong Jinyu Tire Co., Ltd.“. Ši įmonė padangas gamina ne vienoje gamykloje. UAB „Ratola“ importuotos padangos buvo pagamintos „Sailun (Vietnam) Co.,Ltd.“, todėl iškilus klausimui dėl prekių kilmės, gamintojas pateikė atitikties sertifikatą, išrašytą konkrečiai „Sailun (Vietnam) Co.,Ltd.“, kurį su vertimu pareiškėjas pateikė muitinei. Po Ataskaitos gavimo Bendrovei dar kartą kreipusis į gamintoją su prašymu paaiškinti situaciją, buvo gautas atitikties sertifikatas, patvirtinantis, kad „Shandong Jinyu Tire Co., Ltd.“ gamina padangas penkiose gamyklose, tarp jų ir „Sailun (Vietnam) Co.,Ltd.“, ir sertifikatas taikomas visose nurodytose gamyklose pagamintoms padangoms. Pareiškėjo importuotų padangų gamintojas yra „Sailun (Vietnam) Co.,Ltd.“, todėl būtent iš Vietnamo Hošimino uosto ir buvo išsiųstas krovinys (vežimo, muitinės dokumentai buvo pridėti prie skundo Muitinės departamentui). Krovinio gabenimo išlaidas apmokėjo „Sailun Jinyu Group (Honkong) Co., Limited“, nes būtent ši įmonė įmonių grupėje rūpinasi visų „Sailun“ gamyklų prekių eksportu, gabenimu, tame tarpe ir „Sailun (Vietnam) Co.,Ltd.“. Minėta Vietnamo įmonė parduoda prekes Honkongo įmonei (pardavimo sutartys, sąskaitos buvo pridėtos), ji pasirūpina vežimo užsakymu ir perduoda prekes tiekėjui Suomijos įmonei „Green Tread OY Ltd“. Aplinkybių, kad frachtas sumokėtas į vežėjo banko sąskaitą Kinijos banke, ar kad už vežimą sumokėjo Honkongo įmonė, negalima laikyti paneigiančiomis faktą, kad prekių kilmės šalis yra Vietnamas.

10.2. Faktai, kad didelė įmonių grupė turi gamyklas keliose šalyse, vienos grupės įmonės gamina, kitos – rūpinasi pardavimu, vežimu, negali būti vertinami kaip sudėtinga grandinė, dėl kurios negalima nustatyti prekių kilmės. Veiklos pasidalijimas tarp įmonių grupei priklausančių įmonių yra normali praktika. Bendrovės į mokestinę bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad prekių, dėl kurių buvo atliktas patikrinimas, kilmės šalis yra Vietnamas.

10.3. Komisija sutiko su Bendrovės skundo argumentais, jog GTIN (angl. Global Trade Item Number) identifikatoriaus brūkšnių ir skaičių kodo (BAR kodo) pirmieji trys arba du skaičiai nurodo organizaciją, kurioje buvo išduotas pasaulinis sistemos naudotojo prefiksas. Šie skaičiai reiškia, kad brūkšninis kodas yra tik užregistruotas tam tikroje šalyje, kuri nebūtinai sutampa su produkto kilme.

10.4. Praktikoje retrospektyviai išduoti kilmės sertifikatai yra dažni, siekiant, kad krovinį gabenančiam laivui nereiktų laukti sertifikato išdavimo.

10.5. Pirmosios instancijos teismas, pacitavęs teismų praktiką, nepasisakė, kodėl nevertina OLAF 2020 m. lapkričio 5 d. rašte Nr. OCM (2020)30203 nurodytos informacijos, jog pagal OLAF pateiktą informaciją keletas valstybių narių atliko fizinį bei dokumentinį patikrinimą dėl prekių siuntėjo „Sailun Jinyu Group (Honkong) Co., Ltd“ į ES parduodamų prekių kilmės, tačiau jokių pažeidimų, išskyrus Lietuvos Respublikos muitinę, nenustatė. OLAF tyrė, ar padangų kilmės šalis tikrai yra Vietnamas, o ne Kinija, ir nustatė, kad pažeidimų dėl prekių kilmės nėra. Todėl akivaizdu, kad prekių kilmės šalis yra Vietnamas.

10.6. Teismas nepagrįstai elektroninio laiško, kuriuo patvirtintas sertifikatų autentiškumas, nelaikė įrodymu byloje. Elektroninis laiškas buvo siųstas institucijos, išduodančios A formos kilmės sertifikatus ir galinčios patvirtinti jų autentiškumą, interneto tinklalapyje nurodytais elektroninio pašto adresais. Iš gautame elektroniniame laiške matomos informacijos matyti, kad laiškas iš bendro institucijos elektroninio pašto buvo persiųstas konkrečiam darbuotojui ir jis atsakė į laišką. Analogiškai yra daroma ir Lietuvoje – iš bendro įstaigos elektroninio pašto paklausimai, raštai perduodami atsakyti konkretiems darbuotojams ir jie atsakydami į raštus neprideda įgaliojimų ar savo pareiginių instrukcijų. Muitinės departamentas taip pat galėjo kreiptis į tą pačią instituciją ir gauti papildomą informaciją, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Jei elektroninio laiško, kuriame patvirtintas ginčo sertifikatų autentiškumas ir nebūtų galima laikyti dokumentu, įrodančiu prekių kilmę, jis turėjo būti tinkamai įvertintas kartu su kitais mokestinėje byloje esančiais įrodymais – OLAF raštu, pareiškėjo pateiktomis sutartimis, sąskaitomis, vežimo dokumentais, muitinės dokumentais. Tačiau to padaryta nebuvo, teismo sprendime formaliai pacituota teismų praktika, kad pareiga įrodyti, jog prekėms yra taikoma atitinkama muitų tarifų lengvatų sistema, tenka muitinės skolininkui (pareiškėjui). Tačiau kai pareiškėjas aktyviais veiksmais siekė tai padaryti, jokie jo įrodymai vertinami nebuvo.

10.7. Pareiškėjas visus rašytinius įrodymus pareikė Muitinės departamentui skųsdamas Ataskaitą. Mokestinėse bylose yra visa su skundu susijusi medžiaga. Dėl didelio dokumentų, jų vertimų kiekio yra labai sudėtinga juos pateikti su šiuo skundu, todėl Atsakovas bei tretysis asmuo turi būti įpareigoti pateikti apeliaciniam teismui visą su ginču susijusią medžiagą, jei medžiagos nėra pridėtos prie administracinės bylos Nr. eI3-778-872/2023, kurioje priimtas teismo sprendimas yra skundžiamas.

11. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas argumentais, išdėstytais atsakovo atsiliepime į skundą, papildomai nurodant, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisingas ir priimtas įvertinus visas su ginču susijusias aplinkybes.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos TM atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Klaipėdos TM pritaria atsakovo išdėstytai pozicijai ir argumentams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. l A-324 dalies tiek, kiek pareiškėjui UAB „Ratola“ paskaičiuota 4 885 Eur muito, 1 026 Eur PVM bei skirtos 591 Eur mokesčių baudos, mokesčių administratoriui atlikus Bendrovės pateiktų A formos kilmės sertifikatų ir deklaracijų paskesnį tikrinimą bei paneigus į Lietuvą (Europos Sąjungą) importuotų ginčo prekių (t. y. naujų guminių padangų „JINYU“) Vietnamo kilmę bei iš esmės pakeitus poziciją dėl ginčo prekių priskyrimo Kinijos kilmei, taip pat dėl Komisijos 2022 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. S-44(7-12/2022), kuriuo ginčijama Muitinės departamento 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis patvirtinta, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad:

14.1. Klaipėdos TM atliko teminį mokestinį Bendrovės patikrinimą dėl muitų teisės aktų taikymo laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki 2012 m. vasario 28 d. (toliau – ir tikrinamasis laikotarpis) ir parengė 2020 m. birželio 12 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 0LM320076M (Ataskaitą). Mokestinio patikrinimo metu, be kita ko, patikrinti ginčo prekėms retrospektyviai (t. y. po šių prekių eksporto) 2018 m. liepos 11 d., rugpjūčio 8 d., lapkričio 14 d. išduoti A formos kilmės sertifikatai, kuriais Bendrovė grindė pagal 2018 m. liepos 27 d., rugsėjo 19 d., 2019 m. sausio 12 d. elektronines importo deklaracijas importuotų ginčo prekių (t. y. naujų guminių padangų „JINYU“) Vietnamo kilmę ir taikytą lengvatinį 0 proc. muito tarifą bei standartinį 21 proc. importo PVM. Klaipėdos TM suabejojusi dėl ginčo prekių kilmės nepripažino Bendrovės pateiktuose ginčo A formos kilmės sertifikatuose ir deklaracijose nurodytos ginčo prekių Vietnamo kilmės ir atsisakė taikyti lengvatinį muito tarifą.

14.2. Muitinės departamentas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendime, įvertinęs Ataskaitos teisėtumą ir pagrįstumą, dėl šioje byloje ginčijamos jos dalies konstatavo, kad mokestinio patikrinimo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių mokesčių administratoriaus pagrįstas abejones dėl Bendrovės pateiktuose ginčo A formos kilmės sertifikatuose ir deklaracijose nurodytos ginčo prekių Vietnamo kilmės, tačiau šie įrodymai neleidžia besąlygiškai pripažinti, jog ginčo prekės yra Kinijos kilmės. Atsižvelgdamas į tai, Muitinės departamentas pripažino, kad yra pakankamas pagrindas ginčo prekes laikyti neturinčiomis preferencinės kilmės statuso, kurių faktinė kilmė nenustatyta, konstatavo, kad ginčo prekėms turi būti taikoma trečiųjų šalių muito norma bei apskaičiuota atitinkama mokestinė nepriemoka, patvirtino Ataskaitos dalį dėl apskaičiuoto 4 885 Eur muito, 1 026 Eur PVM bei skirtos 591 Eur mokesčių baudos. Komisija sprendimu šią Muitinės departamento 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį patvirtino.

15. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad mokesčių administratorius ir Komisija, priimdami ginčijamus sprendimus, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes. Teismas vertino, kad mokesčių administratorius pagrįstai atsisakė ginčo prekėms priskirti Bendrovės pateiktuose A formos kilmės sertifikatuose ir deklaracijose nurodytą Vietnamo kilmę, taip pat pagrįstai pakeitė poziciją dėl ginčo prekių priskyrimo Kinijos kilmei ir ginčo prekėms pritaikė trečiųjų šalių muito normą bei paskaičiavo atitinkamą mokestinę nepriemoką.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka iš esmės dėl to, kad, jo nuomone, teismas ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste netinkamai įvertino įrodymus, todėl nepagrįstai atsisakė ginčo prekėms priskirti Bendrovės pateiktuose A formos kilmės sertifikatuose ir deklaracijose nurodytą Vietnamo kilmę ir taikyti su tuo susijusius lengvatinius muitų tarifus.

17. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą paprastai patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.). Šioje byloje nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių teismo sprendimas paprastai naikintinas, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

18. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Bendrovė dėl ginčo prekių kartu su deklaracijomis pateikė ir A formos kilmės sertifikatus, kuriuose nurodyta ginčo prekių Vietnamo kilmė, ir kad tokios specifikacijos Vietnamo kilmės prekėms jų deklaravimo metu buvo taikomas lengvatinis 0 proc. muito tarifas. Taip pat nėra ginčo ir dėl mokesčių administratoriaus atliktų mokesčių ir su jais susijusių sumų paskaičiavimų darant prielaidą, kad jie atlikti ginčo prekes laikant neturinčiomis preferencinės kilmės statuso, kurių faktinė kilmė nenustatyta. Ginčas iš esmės kilo dėl to, ar mokesčių administratorius turėjo teisę atlikti ginčo prekių Vietnamo kilmę pagrindžiančių Bendrovės pateiktų A formos kilmės sertifikatų ir deklaracijų, kuriose nurodyta Vietnamo kilmė, paskesnį tikrinimą ir ar jis tinkamais įrodymais pagrindė savo sprendimą paneigti paminėtais dokumentais Bendrovės pagrįstą ginčo prekių Vietnamo kilmę.

19. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodekso (toliau – ir SMK) 60 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas prekių kilmės įgijimas, nustatyta, kad „tik vienoje šalyje ar teritorijoje gautos prekės laikomos tos šalies ar teritorijos kilmės prekėmis“ (1 d.), „laikoma, kad prekės, kurios gaminamos ne vienoje šalyje ar teritorijoje, yra kilusios iš tos šalies ar teritorijos, kurioje buvo atliktas jų paskutinis esminis ekonomiškai pagrįstas perdirbimas arba apdorojimas tam tikslui pritaikytoje įmonėje, kurio metu buvo pagamintas naujas produktas arba kuris buvo svarbus jo gamybos etapas“ (2 d.). Prekių kilmės įrodymo procesas reglamentuojamas šio kodekso 61 straipsnyje, kurio 2 dalyje įtvirtinta, kad „jeigu prekių kilmės įrodymas pateikiamas pagal muitų teisės aktus arba pagal kitus konkrečias sritis reglamentuojančius Sąjungos teisės aktus, muitinė gali, kilus pagrįstoms abejonėms, reikalauti bet kokių papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad prekių kilmė nurodyta pagal atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytas taisykles“.

20. A formos prekių kilmės sertifikatų ir sąskaitų faktūrų deklaracijų paskesnis tikrinimas reglamentuojamas Įgyvendinimo reglamento 110 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad „A formos prekių kilmės sertifikatų ir sąskaitų faktūrų deklaracijų paskesnis tikrinimas atliekamas atsitiktine tvarka arba kaskart, kai valstybių narių muitinės turi pagrįstų abejonių dėl šių dokumentų autentiškumo, atitinkamų produktų kilmės statuso <...>“. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad „kai valstybių narių muitinės pateikia prašymą atlikti paskesnį tikrinimą, jos grąžina A formos prekių kilmės sertifikatą ir sąskaitą faktūrą (jei ji pateikta), sąskaitos faktūros deklaraciją arba šių dokumentų kopijas eksportuojančios lengvatomis besinaudojančios šalies kompetentingoms Vyriausybinėms institucijoms ir prireikus nurodo tyrimo priežastis; kartu su tikrinimo prašymu siunčiami visi turimi dokumentai ir informacija, kuriais remiantis galima daryti prielaidą, kad kilmės įrodyme pateikta informacija yra neteisinga“. Pagal šio straipsnio 3 dalį „jeigu pateikiamas prašymas atlikti paskesnį tikrinimą, toks tikrinimas atliekamas ir jo rezultatai valstybių narių muitinėms pranešami ne vėliau kaip per šešis mėnesius <...>“. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta: „jeigu esant pagrįstoms abejonėms per šešis mėnesius, kaip nustatyta šio straipsnio 3 dalyje, negaunamas atsakymas arba jeigu atsakyme nėra pakankamai informacijos, kad būtų galima nustatyti atitinkamo dokumento autentiškumą arba tikrąją produktų kilmę, kompetentingoms institucijoms siunčiamas antrasis pranešimas. Jeigu ir po antrojo pranešimo prašančiosios institucijos per keturis mėnesius nuo jo išsiuntimo dienos neinformuojamos apie tikrinimo rezultatus arba jeigu remiantis šiais rezultatais neįmanoma nustatyti atitinkamo dokumento autentiškumo ar tikrosios produktų kilmės, prašančiosios institucijos atsisako suteikti teisę taikyti lengvatinius muitų tarifus, išskyrus išimtines aplinkybes“.

21. Paminėtas SMK ir Įgyvendinimo reglamento nuostatas aiškinant nagrinėjamos bylos kontekste darytina išvada, kad:

21.1. muitinė, turėdama pagrįstą abejonę dėl deklaruotų prekių kilmės, gali reikalauti bet kokių papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad prekių kilmė nurodyta pagal atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytas taisykles net ir tuo atveju, jeigu prekių kilmės įrodymas pateikiamas pagal muitų teisės aktus arba pagal kitus konkrečias sritis reglamentuojančius Sąjungos teisės aktus;

21.2. valstybės narės muitinė, turėdama pagrįstų abejonių dėl A formos prekių kilmės sertifikatų ir sąskaitų faktūrų deklaracijų autentiškumo, atitinkamų produktų kilmės statuso, gali nustatyta tvarka atlikti paskesnį šių dokumentų tikrinimą. Toks tikrinimas tiesiogiai priklauso nuo tinkamo valstybės narės muitinės ir eksportuojančios lengvatomis besinaudojančios šalies kompetentingos Vyriausybinės institucijos bendradarbiavimo. Tokio bendradarbiavimo metu valstybės narės muitinė eksportuojančios lengvatomis besinaudojančios šalies kompetentingai Vyriausybinei institucijai Įgyvendinimo reglamento 110 straipsnyje nustatyta tvarka pateikia prašymą atlikti paskesnį tikrinimą, kurį pastaroji privalo išnagrinėti ir jo rezultatus valstybių narių muitinėms pranešti ne vėliau kaip per šešis mėnesius. Tuo atveju, jeigu muitinė per šešis mėnesius iš tokios kompetentingos institucijos negauna atsakymo arba jeigu gautame atsakyme nėra pakankamai informacijos, kad būtų galima nustatyti atitinkamo dokumento autentiškumą arba tikrąją produktų kilmę, kompetentingoms institucijoms siunčiamas antrasis pranešimas;

21.3. Valstybės narės muitinė gali atsisakyti suteikti teisę taikyti lengvatinius muitų tarifus, jeigu (i) eksportuojančios lengvatomis besinaudojančios šalies kompetentinga Vyriausybinė institucija per keturis mėnesius nuo antrojo pranešimo išsiuntimo jai dienos neinformuoja prašančiosios institucijos (valstybės narės muitinės) apie tikrinimo rezultatus, arba (ii) jeigu remiantis šiais rezultatais neįmanoma nustatyti atitinkamo dokumento autentiškumo ar tikrosios produktų kilmės. Paminėtais eksportuojančios lengvatomis besinaudojančios šalies kompetentingos Vyriausybinės institucijos nebendradarbiavimo atvejais valstybės narės muitinė lengvatinius muitų tarifus gali taikyti tik esant išimtinėms aplinkybėms.

22. Pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrinant pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl įrodymų vertinimo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamų sprendimų turinį, argumentus, kuriais savo procesinius dokumentus grindė proceso dalyviai, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui, jo pagrindu ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų taikymui ir sutinka su teismo sprendimo motyvais. Teisėjų kolegija pakartotinai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad Muitinės departamentas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendime tinkamai SMK ir Įgyvendinimo reglamento nuostatų taikymo kontekste nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad yra pakankamas pagrindas ginčo prekes laikyti neturinčiomis preferencinės kilmės statuso, šias prekes laikyti neturinčiomis preferencinės kilmės statuso, kurių faktinė kilmė nenustatyta bei ginčo prekėms pritaikė trečiųjų šalių muito normą bei apskaičiavo atitinkamą mokestinę nepriemoką. Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja, tačiau, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl įrodymų vertinimo, juos papildo.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, mokesčių administratorius nagrinėjamu atveju aiškiai pagrindė abejonę dėl deklaruotų ginčo prekių kilmės. Pastaruoju aspektu sutiktina su mokesčių administratoriaus pozicija, kad tokiais atvejais, kaip nagrinėjamasis, kai ginčo A formos prekių kilmės sertifikatai išduoti nukrypus nuo Įgyvendinimo reglamento 114 straipsnio 10 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, pagrįstu pagrindu valstybės narės muitinei abejoti dėl A formos prekių kilmės sertifikatų ir sąskaitų faktūrų deklaracijų autentiškumo ir inicijuoti Įgyvendinimo reglamento 110 straipsnyje nustatytą A formos prekių kilmės sertifikatų ir sąskaitų faktūrų deklaracijų paskesnį tikrinimą, be kita ko, laikytinas valstybės narės muitinės siekis įsitikinti, ar yra bent viena Įgyvendinimo reglamento 117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tokių sertifikatų išdavimo atgaline tvarka sąlyga. Šiame kontekste primintina, kad pagal Įgyvendinimo reglamento 114 straipsnio 10 dalį lengvatomis besinaudojančios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos arba eksportuojančios valstybės narės muitinės EUR.1 judėjimo sertifikatą išduoda, kai jame nurodyti produktai yra eksportuojami; eksportuotojas jį gauna iš karto po to, kai prekės eksportuotos, arba toks jų eksportas užtikrintas. Šio reglamento 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento 114 straipsnio 10 dalies, išimtiniais atvejais EUR.1 judėjimo sertifikatas gali būti išduotas po produktų, kuriems jis skirtas, eksporto, jeigu įvykdyta kuri nors iš šių sąlygų: a) eksporto metu jis nebuvo išduotas dėl klaidų, netyčinio aplaidumo ar ypatingų aplinkybių, arba b) kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu įrodoma, kad EUR.1 judėjimo sertifikatas buvo išduotas, bet dėl techninių priežasčių nebuvo priimtas importuojant.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, su ginčo A formos prekių kilmės sertifikatų išdavimu susijusiomis aplinkybėmis, ypač atsižvelgiant į kitas mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes (įskaitant tai, kad ant ginčo prekių (padangų) įrašyti BAR kodų pirmieji trys skaičiai „694“, kurie mokesčių administratoriaus vertinimu, rodo, jog prekių pagaminimo šalis yra Kinija ir kt.), pagrįstos abejonės laikytinos pakankamu pagrindu Įgyvendinimo reglamento 110 straipsnyje nustatytam A formos prekių kilmės sertifikatų ir sąskaitų faktūrų deklaracijų paskesniam tikrinimui, grindžiamam valstybės narės muitinės ir eksportuojančios lengvatomis besinaudojančios šalies kompetentingos Vyriausybinės institucijos bendradarbiavimu, inicijuoti.

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad Muitinės departamentas, kuriam kilo pagrįstos abejonės dėl Bendrovės pateiktuose ginčo A formos prekių kilmės sertifikatuose ir deklaracijose nurodytų ginčo prekių kilmės statuso autentiškumo, tinkamai atliko paskesnį šių dokumentų tikrinimą, t. y. Vietnamo kompetentingai Vyriausybinei institucijai išsiuntė tinkamai parengtą 2019 m. balandžio 17 d. prašymą Nr. (15.7/26) 3B-3313 su atitinkamais priedais atlikti paskesnį tikrinimą, o per šešis mėnesius iš šios kompetentingos institucijos negavęs atsakymo, dėl to šiai kompetentingai institucijai 2019 m. lapkričio 13 d. išsiuntė antrą pranešimą Nr. (15.7/26) 3B-8993. Muitinės departamentas atsisakė ginčo prekėms suteikti teisę taikyti lengvatinius muitų tarifus tik Vietnamo kompetentingai Vyriausybinei institucijai per keturis mėnesius nuo antrojo pranešimo išsiuntimo jai dienos neinformavus Lietuvos mokesčių administratoriaus apie tikrinimo rezultatus. Nagrinėjamu atveju nenustatytos išimtinės aplinkybės, dėl kurių tokio Vietnamo kompetentingos Vyriausybinės institucijos nebendradarbiavimo atveju Lietuvos muitinė turėjo ginčo prekėms taikyti lengvatinius muitų tarifus.

27. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, esą pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo teismui pateikto iš Vietnamo pramonės bei amatų rūmų gauto elektroninio laiško, kuriame minėtos institucijos darbuotojas patvirtina ginčo A formos kilmės sertifikatų autentiškumą bei sertifikatuose nurodytų prekių Vietnamo kilmę, įrodomąją galią. Šiame kontekste primintina, kad šiuo klausimu tikrinamame teismo sprendime konstatuota, jog elektroninis laiškas negali būti laikomas ginčo prekių kilmės patvirtinimu, nes nėra jokių įrodymų ir apie minėtą elektroninį laišką surašiusio asmens įgaliojimus teikti atsakymą dėl prekių kilmės; Įgyvendinimo reglamentas numato Europos Sąjungos valstybėms, atliekančioms paskesnį prekių kilmės patikrinimą, specialią kreipimosi į trečiąsias valstybes tvarką; kompetentinga institucija, įgaliota teikti atsakymus dėl kilmės, yra Vietnamo pramonės ir prekybos ministerija, kuri, kaip nustatyta, neatsakė į oficialią Muitinės departamento pateiktą užklausą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi jokio realaus pagrindo nesutikti su paminėtu tikrinamame teismo sprendime motyvuotai išdėstytu elektroninio laiško, kaip įrodymo, vertinimu. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde paminėti tikrinamo teismo sprendimo motyvai kvestionuojami tik pareiškėjo nuomone grindžiamomis abejonėmis, kurios be konkrečių įrodymų, patvirtinančių elektroninio laiško autentiškumą, nesudaro pagrindo kitaip visų įrodymų kontekste įvertinti šį konkretų įrodymą.

28. Apeliaciniame skunde kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo atliktas OLAF 2020 m. lapkričio 5 d. rašte Nr. OCM (2020)30203 nurodytos informacijos vertinimas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, kaip teisingai tikrinamame sprendime paminėjo pirmosios instancijos teismas, OLAF ataskaita neturi jokios juridiškai privalomos galios kompetentingoms nacionalinėms institucijoms (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-377-556/2016). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, taip pat į visas byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, pakartotinai įvertinusi OLAF 2020 m. lapkričio 5 d. rašte Nr. OCM (2020)30203 pateiktos informacijos turinį, konstatuoja, kad paminėtame rašte pateikta informacija nesudaro pagrindo kitaip vertinti ginčo prekių kilmę, nei tai savo sprendimuose padarė mokesčių administratorius, Komisija ir pirmosios instancijos teismas.

29. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

30. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ratola“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Egidijus Šileikis