ed0b3d0d-1455-4fab-a571-e608d1713a04 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                                                Administracinė byla Nr. I-3423-331/2010                                                                                                                              Proceso Nr. 3-61-3-02576-2010-6                                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 38, 74.(S) S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Tomui Zubrickui, atsakovo LR Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus atstovei Loretai Klangauskienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui T.

M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos VÅ¡Ä® „Labores“ skundÄ atsakovams LR Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui (toliau ? VDI Vilniaus skyrius) ir Valstybinei darbo inspekcijai (toliau – VDI), trečiajam suinteresuotam asmeniui T. M. dėl reikalavimo dalies ir sprendimo panaikinimo,                                 n u s t a t ė : 2010-07-01 VDI Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektorė L.

K. surašė VÅ¡Ä® „Labores“ reikalavimÄ paÅ¡alinti pažeidimus Nr. R1-0382-0767, kuriuo vadovaujantis Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu nustatė ir įpareigojo paÅ¡alinti Å¡iuos pažeidimus: „T. M. už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nepaskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis. Pažeista DK 141 str. 3 d.“ (1 punktas); „T. M. nebuvo suteiktas darbas sulygtas darbo sutartimi. Pažeista DK 93 str.“ (2 punktas); „T. M. nesuteikus darbo nebuvo paskelbta prastova ir už jÄ apmokėta.

Pažeista DK 195 str.“ (3 punktas); „Darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje poilsio dienos nežymimos sutartiniu žymėjimu. Pažeista LRV 2004-01-27 nutarimo Nr. 78 2 p.“ (4 punktas) (b. l. 5?6). PareiÅ¡kėja nesutikdama su Å¡iuo reikalavimu padavė skundÄ Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, praÅ¡ydamas panaikinti VDI Vilniaus skyriaus 2010-07-01 priimto reikalavimo 1, 2 ir 3 punktus (b. l. 7?8). VDI inspektorius 2010-08-10 sprendimu Nr. (25)SD-14963 paliko galioti Vilniaus skyriaus reikalavimÄ (b. l. 10).Nesutikdama tiek reikalavimu, tiek su VDI sprendimu pareiÅ¡kėja skundu (b. l. 1?3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ ir praÅ¡o panaikinti VDI Vilniaus skyriaus 2010-07-01 reikalavimo paÅ¡alinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) 1, 2 ir 3 punktus, ir VDI 2010-08-10 priimtÄ sprendimÄ Nr. (25)SD-14963.

Skunde paaiÅ¡kino, kad skundžiami aktai priimti pažeidus materialines teisės normas, taip pat pareiÅ¡kėjos teises, bei prieÅ¡tarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai teismų praktikai, todėl yra nepagrįsti ir neteisėti, turi bÅ«ti panaikinti.Tarp pareiÅ¡kėjo (darbdavio) ir jo buvusio darbuotojo (T. M.) yra kilęs individualaus pobÅ«džio darbo ginčas dėl paskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo darbo užmokesčio, kurį VDI iÅ¡tirti paprašė darbuotojas T. M., nes pareiÅ¡kėja nesutiko minėtam darbuotojui sumokėti jo reikalaujamÄ tam tikrÄ papildomÄ dalį darbo užmokesčio už darbÄ , kurio pastarasis neatliko.

Darbo kodekso 286 straipsnyje nustatyta, kad darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisijos ir teismas. Šių institucijų kompetencijai pavesta spręsti darbo ginčus, kurie Darbo kodekso 285 straipsnyje apibrėžiami kaip nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kurio nepavyko sureguliuoti derybomis. Darbo ginčų nagrinėjimas ir sprendimų dėl šių ginčų priėmimas nėra VDI kompetencija (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 02 12 nutartį administracinėje byloje Nr. A6-145/2007).Tarp pareiÅ¡kėjos ir darbuotojo T. M. iÅ¡kilo darbo ginčas, į kurio iÅ¡sprendimÄ Ä¯siterpė VDI, o Reikalavimo 1, 2 ir 3 punktai ? prieÅ¡tarauja Darbo kodekso normoms, reglamentuojančioms darbo ginčų sprendimo tvarkÄ (DK 285?303 str.), Valstybinės darbo inspekcijos įstatymui, nesuteikiančiam teisės nagrinėti ir spręsti darbo ginčus, susijusius su neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priskaičiavimu ir iÅ¡ieÅ¡kojimu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, nustatančiam, kad teisingumÄ Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, bei teisinės valstybės principams.

Tai reiÅ¡kia, kad VDI, suraÅ¡ydama aukščiau nurodytus reikalavimus pareiÅ¡kėjai, peržengė savo kompetencijos ribas ir taip pažeidė imperatyvias Darbo kodekso nuostatas bei Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias Å¡ios institucijos teises ir pareigas.Per teismo posėdį pareiÅ¡kėjos atstovas advokato padėjėjas T. Z. prašė skundÄ tenkinti jame iÅ¡dėstytais argumentais.Atsakovas VDI Vilniaus skyrius su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime (b. l. 32?33) paaiÅ¡kino, kad nutraukus darbo sutartį turi bÅ«ti taikomos Darbo kodekso 141 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, reikalaujančios visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dienÄ . T. M. darbo sutartis nutraukta 2010-05-31, o darbdavys darbo užmokestį už 2010 m. gegužės mėn. iÅ¡mokėjo 2010-06-03 pervesdamas į darbuotojo asmeninę sÄ skaitÄ 50,49 Lt. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ ne dėl darbuotojo kaltės sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ .Su T.

M. VšĮ „Labores“ sudarė darbo sutartį Nr.

01. DK 93 str. nustato, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės ir kt. darbÄ , paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytÄ darbÄ , mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį ir kt. Kaip jau buvo minėta aukščiau, 2010 m. kovo ? gegužės mėnesių Ä®staigos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, darbo grafikuose T. M. buvo žymimas ne visas darbo laikas (po vienÄ ? Å¡eÅ¡ias darbo valandas per darbo dienÄ ).

Tuo tarpu 2010-03-22 darbo sutartyje Nr. 01, sudarytoje tarp T. M. ir Ä®staigos, 6 p. nurodoma, kad darbuotojo atžvilgiu nenustatomas ne visas darbo laikas. Taigi, 2010-03-22 darbo sutartyje Nr. 01 nebuvo sulygta dėl ne viso darbo laiko, todėl darbdavys vykdydamas darbo sutarties sÄ lygas privalėjo darbuotojui suteikti pilnÄ darbo dienÄ . Negalėdamas įvykdyti Å¡ios darbo sutarties sÄ lygos, turėjo skelbti prastovÄ ne dėl darbuotojo kaltės ir už jÄ apmokėti DK 195 str. nustatyta tvarka.PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad tarp jos ir darbuotojo T.M. yra iÅ¡kilęs darbo ginčas, į kurio iÅ¡sprendimÄ Ä¯siterpė VDI, o reikalavimo 1, 2, 3 punktai prieÅ¡tarauja DK normoms, reglamentuojančios darbo ginčų sprendimo tvarkÄ (DK-285-303 str.), VDI įstatymui, Konstitucijos 109 straipsniui.

Mano, kad Å¡is pareiÅ¡kėjos argumentas yra nepagrįstas, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio 1 punktu, Valstybinė darbo inspekcija pagal jai priskirtÄ kompetencijÄ tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, teikia darbdaviams reikalavimus bei nurodymus. PareiÅ¡kėjos patikrinimo metu buvo nustatyti imperatyvÅ«s Darbo kodekso 141 str. 1 d, 93 str., 122 str., 195 str. pažeidimai, todėl Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2010-07-01 reikalavimo Nr. 0382 -0767 1-3 punktai, taip pat Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus M.

P. 2010-08-10 sprendimas Nr. 226 nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 6 straipsnyje nustatytų Valstybinės darbo inspekcijos įgaliojimų.Per teismo posėdį atsakovės atstovė Loreta Klangauskienė prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.Atsakovė Valstybinė darbo inspekcija su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 55?57) paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos argumentai, kad VDI pareigÅ«nai 2010-07-01 reikalavimo Nr. R1 0382-0767 1-3 punktais ir 2010-08-10 VDI sprendimu Nr. (25)SD-14963 iÅ¡sprendė darbo ginÄÄ tarp pareiÅ¡kėjos ir T.

M. ir taip virÅ¡ijo savo įgaliojimus yra nepagrįsti. VÅ¡Ä® „Labores“ pažeidė imperatyvias darbo įstatymų normas, o VDI vykdydama savo pareigas nesprendė darbo ginčo, bet identifikavo konkrečių materialinės darbo teisės normų pažeidimus ir pagal teisės aktais suteiktÄ kompetencijÄ Ä¯pareigojo pareiÅ¡kėjÄ juos paÅ¡alinti 2010-07-01 suraÅ¡ydama reikalavimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010-08-10 priimdama sprendimÄ Nr. (25)SD-14963.Atsakovės VDI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTÄ® 78 str.).

Tretysis suinteresuotas asmuo T. M. su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 52?53) paaiÅ¡kino, kad jo įsitikinimu pareiÅ¡kėja pažeidė darbo santykius bei darbo sutartį, tuo padarydama pažeidimus, kurie paminėti skundžiamame reikalavime.Per teismo posėdį tretysis suinteresuotas asmuo T. M. prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. S k u n d a s t e n k i n t i n a s. Å ioje byloje ginčas kilęs dėl VDI Vilniaus skyriaus 2010-07-01 reikalavimo Nr. R1-0382-0767 (1, 2 ir 3 punktų) ir Valstybinės darbo inspekcijos 2010-08-10 sprendimo Nr. (25)SD-14963 teisėtumo ir pagrįstumo.

Å iuo atveju, teismui svarbu nustatyti, ar VDI Vilniaus skyrius suraÅ¡ydamas reikalavimus pareiÅ¡kėjai neperžengė savo kompetencijos ribų.Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau ? DK), Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas.Byloje nustatyta, kad T. M. kreipėsi į VDI Vilniaus skyrių su praÅ¡ymu iÅ¡spęsti ginÄÄ su darbdaviu – bendrove VÅ Ä® „Labores“ dėl pilno atsiskaitymo už darbÄ . VDI Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektorė L.

K., patikrinusi bendrovę, 2010-07-01 surašė VÅ¡Ä® „Labores“ reikalavimÄ paÅ¡alinti pažeidimus Nr. R1-0382-0767, kuriuo vadovaujantis Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu VDI nustatė ir įpareigojo paÅ¡alinti Å¡iuos pažeidimus: „T. M. už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nepaskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis. Pažeista DK 141 straipsnio 3 dalis“ (1 punktas); „T. M. nebuvo suteiktas darbas sulygtas darbo sutartimi. Pažeistas DK 93 straipsnis“ (2 punktas);

„T. M. nesuteikus darbo nebuvo paskelbta prastova ir už jÄ apmokėta. Pažeistas DK 195 straipsnis“ (3 punktas); „Darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje poilsio dienos nežymimos sutartiniu žymėjimu. Pažeistas LRV 2004-01-27 nutarimo Nr. 78 2 punktas“ (4 punktas) (b. l. 5?6). PareiÅ¡kėja nesutikdama su Å¡iuo reikalavimu padavė skundÄ Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui skundÄ , praÅ¡ant panaikinti VDI Vilniaus skyriaus 2010-07-01 priimto reikalavimo 1, 2 ir 3 punktus (b. l. 7?8). PareiÅ¡kėja su reikalavimo 4 punkte nurodytu pažeidimu sutiko ir jį paÅ¡alino (b. l. 9).Valstybinė darbo inspekcija 2010-08-10 iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ , priėmė sprendimÄ Nr. (25)SD-14963, kuriuo konstatavo, kad VDI Vilniaus skyrius 2010-07-01 suraÅ¡ydamas reikalavimÄ Nr. R1 0382-0767 veikė pagal savo kompetencijÄ , todėl reikalavimÄ paliktas galioti (b. l. 10).Teisme T.

M. paaiÅ¡kino, kad ginčas su darbdaviu yra kilęs dėl darbo užmokesčio dydžio ir pilno atsiskaitymo už darbÄ . Atsakovo atstovė L. K. teigia, kad ginčo tarp Å¡alių dėl pavėluoto atsiskaitymo nėra, VDI turėjo teisę įpareigoti darbdavį paskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį už pavėluotÄ atsiskaityti laikÄ , taip pat įpareigoti apmokėti už prastovÄ , kai nesuteikiamas darbas.PareiÅ¡kėjos atstovas T. Z. teigia, kad tarp darbdavio (bendrovės „Labores“) ir buvusio darbuotojo (T.

M.) yra kilęs individualaus pobÅ«džio darbo ginčas dėl paskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo darbo užmokesčio, dėl ko darbuotojas T. M. kreipėsi į VDI Vilniaus skyrių, nes pareiÅ¡kėja nesutiko minėtam darbuotojui sumokėti jo reikalaujamÄ tam tikrÄ papildomÄ dalį darbo užmokesčio už darbÄ , kurio pastarasis neatliko.Taigi teismui svarbu nustatyti, ar VDI turėjo teisę spręsti ginÄÄ tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbo užmokesčio dydžio, pavėluoto atsiskaitymo, nemokėjimo už prastovÄ , kai nesuteikiamas darbas.

DK 32 straipsnyje nustatyta, kad, kaip darbdaviai laikosi Å¡io Kodekso, darbo įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, pagal įstatymų nustatytÄ kompetencijÄ kontroliuoja ir jų pažeidimų prevencijÄ vykdo Valstybinė darbo inspekcija ir kitos institucijos. 2003-10-14 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad VDI kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktÅ«rose vykdyti prevencijÄ pažeidimų, kurie gali atsirasti darbo teisinių santykių srityje bei nurodyta, kad Å¡i prevencija vykdoma, kontroliuojant, kaip laikomasi teisės aktų, ir konsultuojant darbuotojus ir darbdavius.

Valstybinė darbo inspekcija pagal jai priskirtÄ kompetencijÄ tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, teikia darbdaviams reikalavimus bei nurodymus (minėto įstatymo 6 str. 1 p.); konsultuoja darbuotojus, darbuotojų atstovus, darbdaviams atstovaujančius asmenis, darbdavių įgaliotus asmenis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, darbo įstatymų vykdymo, kolektyvinių sutarčių sudarymo ir kitais klausimais (6 str. 20 p.), atlieka kitas jos kompetencijai priskirtas funkcijas.IÅ¡ minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad Valstybinei darbo inspekcijai nėra suteikta teisė spręsti individualaus pobÅ«džio darbo ginčų ir priimti dėl jų sprendimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad darbo ginčų nagrinėjimas, t. y. nustatymas faktinių aplinkybių, jų teisinis įvertinimas bei sprendimų dėl darbo ginčo esmės priėmimas neįeina į Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijÄ (2003-09-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A8-727/2003, 2005-06-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. A10-717-05, 2006-04-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A8-909-06, 2007-02-12 sprendimas administracinėje byloje Nr. A6-145/2007).Teisė nagrinėti darbo ginčus pagal DK 286 straipsnį yra suteikta darbo ginčus nagrinėjantiems organams – darbo ginčų komisijai ir teismui.

Šių institucijų kompetencijai pavesta spręsti darbo ginčus, kurie DK 285 straipsnyje apibrėžiami kaip nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo.Iš 2010-07-01 reikalavimo pašalinti pažeidimus Nr. R1-0382-0767 1, 2 ir 3 punktų matyti, kad tarp pareiškėjos (darbdavio) ir jos buvusio darbuotojo (T. M.) yra kilęs individualaus pobūdžio darbo ginčas dėl paskaičiavimo ir išmokėjimo darbo užmokesčio, dėl ko darbuotojas T.

M. kreipėsi į VDI, nes pareiÅ¡kėja nesutiko minėtam darbuotojui sumokėti jo reikalaujamÄ tam tikrÄ papildomÄ dalį darbo užmokesčio už darbÄ , kurio pastarasis neatliko.Laikytina, kad tarp pareiÅ¡kėjos VÅ¡Ä® „Labores“ ir T. M. yra kilęs individualaus pobÅ«džio darbo ginčas. Kadangi, kaip minėta, darbo ginčų nagrinėjimas nėra priskirtas Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai, todėl minėtas atsakovo reikalavimas, kiek jis apima darbo ginčo, kilusio tarp pareiÅ¡kėjo ir darbuotojų iÅ¡sprendimÄ , yra neteisėtas.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, vadovaujantis teisės aktais reguliuojančiais ginčo teisinius santykius, teismų praktika, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad VDI Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektorės L. K. 2010-07-01 reikalavimo paÅ¡alinti pažeidimus R1-0382-0767 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti nurodymai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini. Pripažinus, kad 2010-07-01 reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas kartu naikintinas ir Valstybinės darbo inspekcijos 2010-08-10 sprendimas Nr. (25)SD-14963.PareiÅ¡kėjos atstovas teismo posėdžio metu prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (500 Lt) ir pateikė pinigų priėmimo kvito Å¡aknelę serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) ir sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) už teisines paslaugas (b. l. 78, 79).ABTÄ® 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Vadovaujantis ABTÄ® 44 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, Å¡is turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtÄ Å¾yminį mokestį, iÅ¡laidas dėl skundo (praÅ¡ymo) suraÅ¡ymo ir padavimo, iÅ¡laidas susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto iÅ¡laidas bei kitas iÅ¡laidas, numatytas Å¡ioje straipsnio dalyje. Vadovaujantis ABTÄ® 44 straipsnio 6 dalimi, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas. Å io straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad tokios iÅ¡laidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Toks dydis nustatytas Rekomendacijose. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ patvirtinta minimali mėnesinė alga nuo 2008 m. sausio 1 d. yra 800 Lt.Pažymėtina, kad Rekomendacijų 5 punkte numatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad nustatant maksimalų užmokesčio dydį už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį, taikomas koeficientas 3. Atsižvelgiant į Å¡iÄ nuostatÄ pareiÅ¡kėjai už advokato padėjėjo paslaugas paruoÅ¡iant skundÄ pirmosios instancijos teismui galėtų bÅ«ti priteistina 1 920 Lt (800 Lt x 3 x 0,8). PareiÅ¡kėjos atstovo nurodyta 150 Lt suma už skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl VDI Vilniaus skyriaus 2010-07-01 reikalavimo ir VDI 2010-08-10 sprendimo panaikinimo nevirÅ¡ija Rekomendacijose numatyto galimo priteisti pareiÅ¡kėjai maksimalaus dydžio už tokio pobÅ«džio paslaugas, todėl Å¡i suma gali bÅ«ti priteistina visa.

Susipažinimas su bylos medžiaga priskirtinas bylos nagrinėjimo teisme pasirengimui, kuris pagal Rekomendacijų 10 punktÄ prilygintinas atstovavimui teisme. Todėl už Å¡ias paslaugas pareiÅ¡kėjai galėtų bÅ«ti priteistina 192 Lt (800 Lt x 0,15 x 2 x 0,8).Atsižvelgus į iÅ¡dėstytus argumentus bei į bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ byloje, pareiÅ¡kėjai Å¡iuo atveju iÅ¡ viso galėtų bÅ«ti priteistina 342 Lt (150 Lt + 192 Lt) iÅ¡laidų advokato padėjėjo pagalbai pirmosios instancijos teisme bei kitoms iÅ¡laidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu, apmokėti.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44?45, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi 2 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjos VÅ¡Ä® „Labores“ skundÄ patenkinti.Panaikinti VDI Vilniaus skyriaus 2010-07-01 reikalavimo paÅ¡alinti pažeidimus Nr. R1 0382-0767 1, 2 ir 3 punktus, taip pat panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos 2010-08-10 priimtÄ sprendimÄ Nr. (25)SD-14963.Priteisti pareiÅ¡kėjai VÅ¡Ä® „Labores“ iÅ¡ atsakovų VDI Vilniaus skyriaus ir Valstybinės darbo inspekcijos kiekvieno atskirai po 171 Lt (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                              Henrikas Sadauskas Teisėjai                                                                                                   JÅ«ra Marija Strumskienė                                                                                                                 Halina Zaikauskaitė