2026-02-04 Nr. AB-2780-3-64-3-00707-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-33-552/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00707-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, ir Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), neturtinės žalos atlyginimą:

1) 900 Eur dėl teisės pasivaikščioti gryname ore netinkamo užtikrinimo Tarnybos Šiaulių kalėjime (toliau – ir Kalėjimas) laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 4 d. iki 2024 m. gegužės 5 d. (toliau ir – Reikalavimas Nr. 1);

2) 300 Eur dėl privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimo ir netinkamo tualeto įrengimo Kalėjime laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 5 d. iki 2024 m. gegužės 5 d. (toliau – ir Reikalavimas Nr. 2);

3) 350 Eur dėl inventoriaus (spintelių) trūkumo Kalėjimo kamerose laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. balandžio 11 d. (toliau – ir Reikalavimas Nr. 3);

4) 100 Eur dėl nepagrįstai skirtos drausminės nuobaudos Kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. NSN-24-105 (toliau – ir Reikalavimas Nr. 4);

5) 3 000 Eur dėl nepagrįsto laikymo drausmės grupėje uždaro tipo laisvės atėmimo vietoje laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 11 d. iki 2024 m. gegužės 11 d. (toliau – ir Reikalavimas Nr. 5);

6) 900 Eur dėl neišduodamų higienos priemonių (dantų pastos, dantų šepetėlio) laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 14 d. iki 2024 m. gegužės 13 d. (toliau – ir Reikalavimas Nr. 6);

7) 1 000 Eur dėl tinkamo maitinimo neužtikrinimo Kalėjime laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2024 m. gegužės 24 d. (toliau – ir Reikalavimas Nr. 7);

8) 100 Eur dėl atsisakymo supažindinti su Kalėjimo atsakymais (reg. 2024 m. vasario 1 d., Nr. SN-24-91 ir reg. 2024 m. sausio 18 d., Nr. SN-24-44) (toliau – ir Reikalavimas Nr. 8);

9) 50 Eur dėl Kalėjimo neveikimo, pareiškėjo 2023 m. gruodžio 30 d. skundą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (toliau – ir SAM) išsiunčiant tik 2024 m. gegužės 3 d. (toliau – ir Reikalavimas Nr. 9);

10) 660 Eur dėl laikymo Kalėjimo kamerose, kurios neatitinka higienos normų reikalavimų, laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 11 d. iki 2024 m. gegužės 24 d.(toliau – ir Reikalavimas Nr. 10);

11) 215 Eur dėl inventoriaus (spintelių) trūkumo Kalėjimo kamerose laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 11 d. iki 2024 m. gegužės 24 d. (toliau – ir Reikalavimas Nr. 11);

12) 50 Eur dėl užimtumo neužtikrinimo pagal nustatytą grafiką 2024 m. gegužės 20 d. (toliau – ir Reikalavimas Nr. 12);

13) 86 Eur dėl iškvietimo sistemos neįrengimo Kalėjimo kamerose laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 11 d. iki 2024 m. gegužės 24 d. (toliau – ir Reikalavimas Nr. 13);

14) panaikinti Kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. NSN-24-105 dalį (1 p.), kurioje nuspręsta skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą, ir Tarnybos 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 2S-2321 (toliau – ir Reikalavimas Nr. 14);

15) panaikinti Kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. NĮ-24-295 „Dėl nuteistojo E. V. perkėlimo į drausmės grupę“ ir Tarnybos 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 2S-2258 (toliau – ir Reikalavimas Nr. 15);

16) panaikinti Kalėjimo 2024 m. balandžio 18 d. atsakymą Nr. SN-24-316 ir Tarnybos 2024 m. gegužės 16 d. atsakymą Nr. 2S-2392, kuriais buvo netenkinti pareiškėjo prašymai supažindinti su Kalėjimo atsakymais (toliau – ir Reikalavimas Nr. 16);

17) panaikinti Tarnybos 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 2S-2460, kuriuo netinkamai atsakyta į pareiškėjo skundą dėl dokumentų (ne)išsiuntimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir VGTPT), ir įpareigoti Tarnybą pateikti visus su šiuo skundu susijusias aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus (toliau – ir Reikalavimas Nr. 17).

2. Pareiškėjas dėl Reikalavimo Nr. 1 nurodė, kad kalint Kalėjime laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 4 d. iki 2024 m. gegužės 5 d. po 1,5 val. kasdien buvo vedamas pasivaikščioti į aptvertą teritoriją, esančią ant kalėjimo stogo, tačiau toks pasivaikščiojimas prilygo ne gryname ore, o kanalizacijos dvoke. Toks priverstinis kanalizacijos uostymas žeidė jo orumą, žemino, sukėlė neigiamus psichologinius ir emocinius išgyvenimus. Kiekviename kiemelyje įrengtas atskiras kanalizacijos vamzdis nuotekoms, kuris sujungtas su kamerų kanalizacija, iš kurio sklinda smarvė. Pareiškėjas dar iki 2024 m. sausio 4 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją (toliau – ir Aplinkos ministerija), kitas įstaigas dėl didelio tvaiko pasivaikščiojimo kiemeliuose. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) raštu yra patvirtinęs, kad smarvė erzina asmenis. Pasivaikščiojimo kiemelio dydis yra 15 kv. m, todėl nuo smarvės nėra kur pabėgti. Pareiškėjas dėl šio pažeidimo patirtą neturtinę žalą vertino 900 Eur.

3. Pareiškėjas dėl Reikalavimo Nr. 2 nurodė, kad kalint Kalėjime laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 5 d. iki 2024 m. gegužės 5 d., kamerose Nr. 102 ir Nr. 90 nebuvo užtikrintas privatumas tualete. Kameroje esantis sanitarinis mazgas įrengtas netinkamai, nes jį skirianti pertvara tik iš dalies skiria kamerą nuo sanitarinio mazgo. Pertvaros durys yra įrengtos su tarpais, o tai žeidžia jo privatumą, kadangi kameroje kalėjo su dar trimis asmenimis, kurių amžius nuo 50 m. iki 62 m., jie dažnai naudojosi tualetu, todėl tiek garsai, tiek smarvė kėlė jam pasišlykštėjimą. Tokios kalinimo sąlygos žemino jo orumą, sukėlė neigiamus ir nuolatinius psichologinius bei emocinius išgyvenimus, todėl patirtą neturtinę žalą įvertino 300 Eur.

4. Pareiškėjas dėl Reikalavimo Nr. 3 nurodė, kad kalint Kalėjime laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. balandžio 11 d. kameroje Nr. 90, joje nebuvo spintelės. 2023 m. rugsėjo–spalio mėn. reikalavo, jog jam būtų įrengta spintelė susidėti asmeniniams daiktams, tačiau ji nebuvo įrengta, todėl pareiškėjas buvo priverstas laikyti asmeninius daiktus po lova, ant grindų esančiuose maišuose ir vonelėje, o tai kėlė jam nepatogumus. Pareiškėjas teigė, jog dėl to jautėsi žeminamas, nes Kalėjimas neužtikrino jo teisės į tinkamą buitinį aprūpinimą. Dėl spintelių trūkumo kameroje nebuvo net kur padėti televizoriaus, todėl teko jį laikyti ant lovos rėmo, žiūrėti iš labai arti, tai kenkė akims, todėl patirtą neturtinę žalą vertino 350 Eur.

5. Dėl Reikalavimo Nr. 4 pareiškėjas nurodė, kad Kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. NSN-24-105 buvo nuspręsta panaikinti Kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. NSN-24-59 „Dėl nuteistojo E. V. nubaudimo“. Tačiau tuo pačiu sprendimu jis buvo vėl nubaustas už neva padarytą 2024 m. vasario 27 d. sprendime nurodytą pažeidimą (padarytas 2024 m. vasario 19 d.). Teigė, jog už tą pačią veiką jis baudžiamas antrą kartą, tai pažeidžia jo konstitucines teises. Dėl naujo kaltinimo nebuvo sudaryta galimybė gintis, nebuvo pranešta ir nesuteikta galimybė pasiaiškinti. Buvo praleistas 10 dienų terminas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 80 straipsnio 4 dalį. Nuo tariamo padaryto pažeidimo dienos praėjo beveik pusantro mėnesio. Dėl neteisėto sprendimo teko naudotis apskundimo teise, tai pareikalavo žmogiškųjų išteklių, laiko ir pastangų. Dėl to, kad buvo suvaržytos jo teisės ir laisvės, pablogėjo jo reputacija, jis patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 100 Eur.

6. Pareiškėjas dėl Reikalavimo Nr. 5 paaiškino, kad nuo 2024 m. balandžio 11 d., vadovaujantis Kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. NĮ-24-295 jis buvo perkeltas į drausmės grupę uždaro tipo laisvės atėmimo vietoje. Sprendime nėra nurodyta nei priežasčių, nei motyvų, kodėl priimtas toks sprendimas, kuris pablogina jo teisinę padėtį. Šis sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų, yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis pareiškėjo teises ir laisves. Iš sprendimo neaišku, į kokio tipo drausmės grupę jis yra perkeltas. Atsižvelgiant į BVK nustatytą tvarką, faktiškai ir teisiškai neįmanoma nuteistąjį paskirti į drausmės grupę uždaro tipo laisvės atėmimo vietoje, kuris nėra gavęs net pusiau atviro tipo laisvės atėmimo vietoje drausmės grupės. Pareiškėjas teigė, kad dėl paminėto sprendimo jam yra stipriai apribotos teisės ir laisvės, keliami dideli fiziniai ir psichologiniai nepatogumai, pažemintas orumas, pažeistos konstitucinės teisės. Kalėjimas tyčia jam sukėlė nepatogumus, kadangi žinojo ir yra susidūręs su nubaudimui taikomais terminais, dėl to jis patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 3 000 Eur.

7. Pareiškėjas dėl Reikalavimo Nr. 6 nurodė, jog 2024 m. balandžio 15 d. buvo vykdomas jo prašymas išduoti higienos priemones. Prie higienos išdavimo langelio jam buvo išduodama: 4 rulonėliai tualetinio popieriaus, 4 vnt. skutimosi peiliukų, 1 muilas, 1 dantų šepetėlis. Prašė dantų pastos, tačiau ją išduoti atsisakė. Dėl to Kalėjimas pažeidė higienos normų reikalavimus, pareiškėjo teises, jis jautėsi pažemintas. Kalėjimas 2024 m. kovo 14 d. jam neišdavė dantų šepetėlio ir pastos. Dėl to jautėsi žeminamas, kankinamas. Nuo 2024 m. kovo 14 d. iki 2024 m. balandžio 15 d. neturėjo su kuo valytis dantų, dėl to nuolat jautėsi lyg asocialus asmuo, apsileidęs, neprisižiūrintis, burnoje buvo nemalonus kvapas. Iki 2024 m. gegužės 13 d. dantis valėsi be dantų pastos. Tokios kalinimo sąlygos žemino jo garbę ir orumą, sukėlė kentėjimo laipsnį, kuris peržengė ribas, numatytas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija), patirtą neturtinę žalą įvertino 900 Eur.

8. Dėl Reikalavimo Nr. 7 pareiškėjas skunde paaiškino, kad nuo pat atvykimo į Kalėjimą jis maitinamas higienos normų neatitinkančiu maistu, kuris yra atšalęs, keliantis šleikštulį ir kurį vartoti yra kančia. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir VMVT) 2024 m. balandžio 18 d. atlikusi neplanuotą patikrinimą pagal jo skundą nustatė, kad teikiamo maisto temperatūra yra +49,5 laipsniai, o tai neatitinka higienos normų reikalavimų, todėl buvo teiktos rekomendacijos maistą pašildyti. Pareiškėjas teigė, kad kalinimo metu su skundais ne kartą kreipėsi į VMVT, buvo fiksuoti pažeidimai. Dėl nurodyto pažeidimo pareiškėjas jautėsi žeminamas visą laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2024 m. gegužės 24 d., patirtą neturtinę žalą įvertino 1 000 Eur.

9. Pareiškėjas skunde dėl Reikalavimo Nr. 8 nurodė, jog 2024 m. kovo 27 d. kreipėsi į Kalėjimą su prašymu suteikti galimybę peržiūrėti nurodytus Kalėjimo atsakymus. Nors Konstitucija numato jam tokią teisę, tačiau Kalėjimas ir Tarnyba jam tokios galimybės nesuteikė, nes, pasak jų, nuteistiesiems nėra numatyta galimybė susipažinti su jau pasirašytinai supažindintais ir įteiktais atsakymais. Jam buvo pasiūlyta kopijų gavimo paslauga, kuri yra mokama. Kalėjimo atsakymai jam sukelia tiesiogines teisines pasekmes, jis gali prašyti juos panaikinti, tą ir norėjo padaryti, tačiau turėjo su jais tinkamai susipažinti. Atsakovas tokiu būdu užkirto jam kelią į tinkamą teisminę gynybą ir dėl to sukėlė nepatogumus siekti savo interesų gynimo. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą įvertino 100 Eur.

10. Pareiškėjas dėl Reikalavimo Nr. 9 paaiškino, kad 2024 m. gegužės 17 d. iš Kalėjimo gavo atsakymą Nr. SN-24-384, kuriame nurodoma, kada buvo išsiųstas jo skundas SAM. Jis į SAM su skundu pradėti administracinę procedūrą kreipėsi 2023 m. gruodžio 30 d., bet jo skundas buvo išsiųstas tik 2024 m. gegužės 3 d., t. y. po 4 mėn. nuo kreipimosi. Dėl to, kad ilgą laiką laukė atsakymo, jis kreipėsi į Seimo kontrolierių įstaigą. SAM 2024 m. balandžio 22 d. rašte nurodė, jog jo skundo nėra gavusi. Kalėjimas grubiai pažeidė jo teises į tinkamą viešąjį administravimą, BVK 41 straipsnio 1 dalį. Dėl Kalėjimo neveikimo, sukeliant jam trukdžius pradėti administracinę procedūrą, pareiškėjas patyrė nepatogumus, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 50 Eur suma.

11. Dėl Reikalavimo Nr. 10 pareiškėjas nurodė, kad nuo 2024 m. balandžio 11 d. jis buvo apgyvendintas kameroje Nr. 102, kurioje įsiveisęs pelėsis, neužtikrinami higienos normų reikalavimai, todėl buvo priverstas kalėti nežmoniškomis, orumą žeminančiomis sąlygomis, kurios kelia pavojų jo sveikatai. Pelėsis yra nuodingas žmogaus organizmui, skatina vėžines ląsteles. Drabužiai įgauna nemalonų pelėsio kvapą. Dėl to jis kreipėsi į įstaigas, kad būtų užfiksuoti ir pašalinti higienos pažeidimai. Tai sukėlė jam neigiamus išgyvenimus, kankinimą, orumo pažeminimą, pavojų sveikatai, bjaurumo jausmą. NVSC Šiaulių departamentas 2024 m. gegužės 9 d. Kalėjime atliko operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Higienos normos (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 39 punkto pažeidimą dėl pelėsio, tačiau Kalėjimas nesiėmė jokių veiksmų, kad šį pažeidimą pašalinti. Pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 660 Eur.

12. Pareiškėjas dėl Reikalavimo Nr. 11 paaiškino, jog nuo 2024 m. balandžio 11 d. iki 2024 m. gegužės 24 d. kalint kameroje Nr. 102, joje nebuvo įrengtos spintelės. Teisės aktai nustato, kad kalėjimų kameroje privalo būti įrengta viena spintelė ne daugiau kaip dviem asmenims. Nuo 2023 m. rugsėjo mėn. jis Kalėjimo administracijos prašė kameroje įrengti spintelę, tačiau ji nebuvo įrengta nurodant, jog spintelės kameroje nereikia. Pareiškėjui reikalinga spintelė, nes neturi ant ko pasistatyti televizoriaus. Dėl tokio Kalėjimo neveikimo jis patyrė didelius nepatogumus. Be to, kameroje tvyrojo įvairiausi kvapai, kurie persismelkė ir į rūbus, jis negalėjo pasidėti asmeninių daiktų. Tokie nepatogumai iššaukė neigiamus išgyvenimus, žemino jo garbę ir orumą, žiūrint televizorių gadino akis, nes jį teko laikyti lovoje, patirtą neturtinę žalą įvertino 215 Eur.

13. Dėl Reikalavimo Nr. 12 pareiškėjas nurodė, kad 2024 m. gegužės 20 d. pagal nustatytą grafiką jam buvo numatytas užimtumas reabilitacijos kambaryje, tačiau į jį nebuvo vedamas, nors jam užimtumas turėtų būti vykdomas 5 val. kasdien. Kalėjimas nesuteikia galimybės bent valandai pasinaudoti pagal grafiką nustatytu užimtumu, dėl to patyrė teisės į užimtumą pažeidimą. Be to, baigiantis vedimo į užimtumus laikui, jis negalėjo kreiptis į pareigūnus, kadangi yra laikomas kameroje, kuri visą parą yra užrakinta ir neturi galimybės išsikviesti pareigūnų, nes nėra iškvietimo sistemos, o pareigūnų postas yra kitame pastato gale. Dėl to jis negalėjo pranešti apie nevykdomą užimtumą. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą vertino 50 Eur.

14. Pareiškėjas dėl Reikalavimo Nr. 13 paaiškino, jog daug kartų kreipėsi į Kalėjimą, Tarnybą dėl iškvietimo sistemos įrengimo jo kameroje, tačiau Kalėjimas laikėsi pozicijos, kad jam tokios sistemos nereikia ir jos nebuvimas nesudaro pareiškėjui nepatogumų, jog yra kitų būdų išsikviesti pareigūnus. Pareiškėjas nurodė, kad tokios galimybės nėra, jis nemato, kas vyksta koridoriuje, kada pro šalį eina pareigūnas, o poste esantį pareigūną pasikviesti yra neįmanoma, nes postas kitoje pastato pusėje. Pareiškėjas susidūrė su nepatogumais pasinaudoti skambučiu, išsikviesti pareigūną. Šis klausimas buvo sprendžiamas ir teisme. Iškvietimo sistema turi būti įrengta. Tokie pažeidimai sukėlė jam neigiamas pasekmes, turėjo įtakos jo emocinei būklei, patirtą neturtinę žalą įvertino 86 Eur.

15. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti Kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. NSN-24-105 dalį (1 p.), kurioje nuspręsta skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą, ir Tarnybos 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 2S-2321 (Reikalavimas Nr. 14), skunde nurodė, jog Tarnyba, nagrinėdama jo skundą, turėjo peržiūrėti vaizdo registratoriaus medžiagą, kad galėtų teigti, jog sprendimas yra priimtas įvertinus visas aplinkybes. Tarnybos sprendimas priimtas atmestinai, nebuvo peržiūrėti tiesioginiai įrodymai, jo tariamai padarytas pažeidimas vertintas šališkai. Pareiškėjo teigimu, jis eilinį kartą yra baudžiamas, siekiant jam sudaryti nepatogumus, pabloginti jo padėtį. Jeigu nuobauda buvo panaikinta, skiriant naują nuobaudą turėjo būti atsižvelgiama į nuobaudos skyrimo terminus. Jis buvo baudžiamas už tą patį nusižengimą antrą kartą. Jei skundžiamu sprendimu būtų tik ištaisytos klaidos, tai jame taip ir būtų nurodyta. Kalėjimas supainiojo, kam priklauso televizorius „Samsung“ ir galbūt dėl to jam skyrė nepagrįstą nuobaudą, tačiau televizoriaus „Samsung“ jis Kalėjime neturėjo, televizorius priklausė kitam asmeniui, kuris naktį jį žiūrėjo.

16. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti Kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. NĮ-24-295 „Dėl nuteistojo E. V. perkėlimo į drausmės grupę“ ir Tarnybos 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 2S-2258 (Reikalavimas Nr. 15), nurodė, jog sprendimuose nėra nurodoma, į kokio tipo drausmės grupę jis perkeltas – į uždaro tipo ar į pusiau atviro. Jis nebuvo supažindintas su resocializacijos planu ir nežinojo kaip jį vykdyti. Jokios veiklos jis nėra atsisakęs, pageidauja visur ir visada dalyvauti. Todėl teiginiai apie plano nevykdymą yra nepagrįsti, o sprendimai visiškai neinformatyvūs ir neaiškūs.

17. Pareiškėjas dėl Kalėjimo 2024 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. SN-24-316 ir Tarnybos 2024 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. 2S-2392, kuriais buvo netenkinti pareiškėjo prašymai supažindinti su Kalėjimo atsakymais (Reikalavimas Nr. 16) panaikinimo, paaiškino, kad 2024 m. kovo 27 d. jis kreipėsi į Kalėjimą su prašymu suteikti galimybę peržiūrėti nurodytus Kalėjimo atsakymus. Nors Konstitucija numato jam tokią teisę, tiek Kalėjimas, tiek Tarnyba jam tokios galimybės nesuteikė, nurodydami, kad nuteistiesiems nėra numatyta galimybė susipažinti su jau pasirašytinai supažindintais ir įteiktais atsakymais. Buvo pasiūlyta kopijų gavimo paslauga, tačiau ji yra mokama. Pareiškėjas teigė, kad sprendimai jam sukelia tiesiogines teisines pasekmes, jis gali prašyti juos panaikinti, tą ir norėjo padaryti, tačiau turėjo su jais tinkamai susipažinti. Kalėjimas tokiu būdu užkirto jam kelią į tinkamą teisminę gynybą, sukėlė nepatogumus siekti savo interesų gynimo.

18. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti Tarnybos 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 2S-2460, kuriuo netinkamai atsakyta į jo skundą dėl dokumentų (ne)išsiuntimo VGTPT Šiaulių skyriui, ir įpareigoti Tarnybą pateikti visus su šiuo skundu susijusias aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus (Reikalavimas Nr. 17), nurodė, kad į Tarnybą kreipėsi su prašymu išsiųsti jo turto deklaraciją ir prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo su priedais į VGTPT Šiaulių skyrių, prie prašymo pridėdamas nurodytus dokumentus ne voke, o tiesiogiai, nes tame pačiame prašyme prašė padaryti asmens tapatybės kortelės kopiją ir pridėti prie nurodytų dokumentų, todėl dokumentus dėti į voką nematė prasmės, kadangi būtų neįmanoma įdėti kopijos. Dokumentai išsiųsti nebuvo, todėl pareiškėjas su skundu kreipėsi į Tarnybą, kuri pateikė informaciją, nesusijusią su jo skundu. Kadangi advokato paskyrimo procesas užtruko nepagrįstai ilgą laiką, jam reikalinga nurodyti tokio termino delsimo priežastį, tačiau Kalėjimas, nenagrinėdamas jo skundo iš esmės, pažeidė jo teisę gauti informaciją ir atėmė galimybę pagrįsti delsimo dėl advokato skyrimo apskųsti sprendimą baudžiamojoje byloje priežastį. Todėl prašė panaikinti ginčijamus sprendimus ir įpareigoti į jo skundą atsakyti iš esmės, kadangi pateikti sprendimai yra neišsamus ir neaiškus.

19. Pareiškėjas 2024 m. spalio 22 d. teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Kalėjimo viršininkas 2024 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. NSN-24-59 „Dėl nuteistojo E. V. nubaudimo“ pažeidė nuobaudos jam skyrimo terminą. Pareiškėjo vertinimu, nebuvo pašalinti formalūs sprendimo neatitikimai, kadangi paminėtu sprendimu paskirta nuobauda buvo panaikinta ir paskirta iš naujo. Dėl Kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. NĮ-24-295 „Dėl nuteistojo E. V. perkėlimo į drausmės grupę“ ir Tarnybos 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 2S-2258, pagrįstumo, nurodė, kad Tarnyba išvardijo nuobaudas, paskirtas per dvejus metus (2023 m. ir 2024 m.).

Nuobaudų skyrimas 2024 m. yra ginčytinas, pareiškėjo teigimu, jam inkriminuojamų pažeidimų jis nepadarė. Dėl resocializacijos plano vykdymo – byloje esantys duomenys paneigė, jog jis nesilanko pas psichologus. Mokymasis nuo jo nepriklauso, kadangi jis negali savavališkai išeiti iš kameros, pats užregistruoti prašymų į mokyklą, o Resocializacijos centro specialistai jo prašymo neužregistravo. Į renginius pageidauja eiti, tačiau į juos niekas neveda, apie jam sudarytą resocializacijos planą nežino ir su juo nėra supažindintas.

Dėl teisės pasivaikščioti gryname ore netinkamo užtikrinimo Kalėjime laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 4 d. iki 2024 m. gegužės 5 d. nurodė, kad Tarnyba iš esmės pripažįsta, kad juose tvyro kanalizacijos smarvė, kaip ir nepaneigė netinkamo sanitarinio mazgo kamerose Nr. 90 ir Nr. 102 įrengimo. Dėl pelėsio kameroje Nr. 102, pažymėo, kad 2024 m. liepos 10 d. buvo atlikta grįžtamoji kontrolė, tačiau tą dieną jo šioje kameroje jau nebuvo. Taip pat nurodė, kad Kalėjimas meluoja dėl nesamo higienos priemonių išdavimo žurnalo, kadangi žiniaraštis yra vedamas ir pildomas, taip pat ant teikto prašymo nuteistieji įrašo, kokias priemones gavo. 2024 m. gegužės 20 d Kalėjimo darbuotojai nesiūlė jam dalyvauti užsiėmime, o Kalėjimo pateiktas išvedimo sąrašas neįrodo jo atsisakymo dalyvauti.

Tarnyba tik šabloniškai, abstrakčiais, formaliais teiginiais atsakė į jo nurodytas aplinkybes. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad jo teisių pažeidimai yra traktuojami kaip nemažareikšmiai bei turi būti atlygintini pinigais. Dėl fotonuotraukų – prašė atkreipti dėmesį į tualeto fotonuotrauką, kurioje matoma jog kalinčių asmenų savadarbiais būdais yra užkišama skylė, kas patvirtina, jog iš skylės sklinda tvaikas į kamerą, kurioje tenka valgyti ir miegoti. Toks kalinimas pažeidžia žmogiškumo principus, žemina jo garbę ir orumą.

20. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

21. Vertindami pareiškėjo argumentus dėl Kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. NSN-24-105 „Dėl nuteistojo E. V. nubaudimo“ ir Kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. NSN-24-59 „Dėl nuteistojo E. V. nubaudimo“ panaikinimo, atsakovai paaiškino, kad 2024 m. vasario 19 d. apie 22.20 val. Kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai užfiksavo dienotvarkės pažeidimą gyvenamojoje kameroje Nr. 90 – nuteistieji žiūrėjo televizorius tam neskirtu laiku. Kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. NSN-24-59 „Dėl nuteistojo E. V. nubaudimo“ pareiškėjui buvo paskirta BVK 79 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta drausminė nuobauda – maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma – 2 mėn. Kadangi 2024 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. NSN-24-59 neatitiko formalių VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, Tarnyba 2024 m. balandžio 4 d. raštu rekomendavo Kalėjimo viršininkui priimti naują sprendimą dėl drausminės nuobaudos paskyrimo. Atsižvelgdamas į tai, Kalėjimo viršininkas 2024 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. NSN-24-105 pareiškėjui paskyrė nuobaudą – maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimą vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma – 2 mėn. Paskirta nuobauda yra adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui ir atitinka proporcingumo principą. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes. Nuobauda paskirta laikantis BVK 79 ir 80 straipsnių nuostatų, nepažeidžiant terminų ir kitų procesinių reikalavimų, nuobauda paskirta Kalėjimo viršininko sprendimu, kuriame aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai. Skundžiamu Tarnybos 2024 m. gegužės 14 d. raštu Nr. 2S-2321 „Dėl nuobaudos pagrįstumo“ išaiškinta pareiškėjui, jog Kalėjimo viršininkas, vykdydamas rekomendaciją, priėmė sprendimą, kuriuo pašalino formalųjį 2024 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. NSN-24-59 neatitikimą VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimams, o šis procesinis veiksmas savaime neturi esminės įtakos pareiškėjo neteisėtų veiksmų kvalifikavimui.

22. Atsakovai paaiškino, kad atsižvelgiant į 2024 m. balandžio 10 d. Patariamosios nuteistųjų teisinės padėties pokyčių ir kitais klausimais Tarnybos Kalėjime komisijos (toliau – Patariamoji komisija) posėdžio protokolą Nr. LV-22227 Kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. NĮ-24-295 „Dėl nuteistojo E. V. perkėlimo į drausmės grupę“ pareiškėjas buvo perkeltas iš paprastosios į drausmės grupę. Patariamosios komisijos posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėjas atitinka dvi iš penkių BVK 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas: bausmę atliekant paprastojoje grupėje pastarajam penkis kartus per vienerius metus skirtos drausminės nuobaudos, jis visiškai nevykdo resocializacijos plano, t. y. nesimoko, nedirba, pas psichologus nesilanko, siūlomuose renginiuose pažada dalyvauti, bet nedalyvauja. Tarnyba 2024 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 2S-2258 „Dėl skundų nagrinėjimo“ pareiškėjui, be kita ko, išaiškino, jog nuteistasis į drausmės grupę gali būti perkeliamas atitinkant bet kuriam iš BVK 36 straipsnio 3 dalyje nurodytų kriterijų, o 2024 m. balandžio 11 d. sprendime Nr. NĮ-24-295 aiškiai nurodomas perkėlimo pagrindas – per 1 metus skirtos bent 3 drausminės nuobaudos bei nevykdomos resocializacijos plane nurodytos priemonės.

23. Dėl pasivaikščiojimo kiemelių atsakovai nurodė, kad ant Kalėjimo režiminio korpuso eksploatuojamojo stogo įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Erdvė virš kiemelių yra atvira. Lietaus vandens nuvedimui kiemelių grindyse sumontuoti kanalizacijos trapai. Virš pasivaikščiojimo kiemelių viduryje esančio koridoriaus stogo įrengtas priežiūrą vykdančio pareigūno stebėjimo takas. Erdvėje virš kiemelių esančio stebėjimo tako grindų yra išvesti kanalizacijos alsuokliai. Neatmetama galimybė, kad vėjas gali atpūsti ir kanalizacijos kvapo, o objektyvios galimybės užkardyti kvapų sklidimą atviroje atmosferoje Kalėjimo administracija neturi.

24. Atsakovai dėl sanitarinio mazgo paaiškino, kad sanitarinis mazgas kamerose Nr. 90 ir Nr. 102 yra atskirtas nuo bendros erdvės nesiekiančia lubų mūrine sienele, o praėjimas atitvertas durimis iš OSB plokštės. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną.

25. Mechaninės patalpų vėdinimo sistemos įrengimas Kalėjime negalimas, kadangi įstaigos režiminio korpuso pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą. Nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, siekiant pagerinti patalpų oro apykaitą bei kvapų ištraukimą, Kalėjime ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai buvo prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų (darbai baigti 2020 m. rugsėjo 25 d.). Atskiroms grupėms gyvenamųjų kamerų, sumontuoti skirtingi ventiliatoriai. Kamerų plotai buvo pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas vėdinant patalpas neturėjo užsistovėti.

26. Dėl pelėsio kamerose nurodė, jog NVSC Šiaulių departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus darbuotojai 2024 m. gegužės 9 d. operatyviosios valstybinės visuomenės sveikatos kontrolės metu įvertinę gyvenamosios kameros Nr. 102 sanitarinio mazgo kabiną nustatė, kad sanitarinio mazgo kabinoje yra vizualiai matomas pelėsis. 2024 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (6.12 4.80 Mr)PA-1410 konstatavo higienos reikalavimų pažeidimą bei įpareigojo Kalėjimo administraciją iki 2024 m. liepos 1 d. pašalinti nustatytą pažeidimą, kuris buvo pašalintas.

27. Atsakovai dėl spintelių trūkumo Kalėjime paaiškino, kad kameros aprūpinamos inventoriumi pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos). Asmeniniams daiktams ir maistui saugoti kamerose įrengtos lentynos, be to, kiekvienam asmeniui išduodama universalios paskirties 40 litrų talpos plastmasinė dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Šios dėžės yra saugios tiek kalintiesiems, tiek jų daiktams. Dėl higienos priemonių neišdavimo nurodė, kad Tarnyba 2024 m. balandžio 15 d. raštu Nr. 2S-1832 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ informavo pareiškėją, jog nurodytos higienos priemonės laiku nebuvo išduotos, kadangi tuo metu sandėlyje šių higienos priemonių nebuvo dėl vykdomų asmens higienos priemonių viešojo pirkimo procedūrų. Kalėjime apskaita išduotų higienos priemonių nevedama.

28. Atsakovai dėl maitinimo Kalėjime paaiškino, kad ginčo laikotarpiu asmenys laisvės atėmimo vietose buvo maitinami pagal valgiaraščius, kurie subalansuoti ir savo kaloringumu bei pagrindinių maisto elementų kiekiu atitinka fiziologines mitybos normas. Kalėjime maistas negaminamas, pagamintą maistą sandariuose uždengtuose termosuose atveža maisto tiekimo paslaugas teikianti įmonė. Pagamintas maistas išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Termosai, kuriuose buvo laikomas paruoštas maistas, buvo atidaromi tik tada, kai buvo dalinamas maistas, todėl maistas visada buvo paduodamas šiltas.

29. Dėl pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimo atsakovai nurodė, kad Kalėjimo režiminis korpusas pastatytas 1911 m., o 2003 m. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą. Pagal projektą Šiauliuose planuojama pastatyti naują kamerų tipo įkalinimo įstaigą, todėl Kalėjimo administracija ieško racionalaus sprendimo ir techninių galimybių iškvietimo sistemai įrengti. Kol pareigūnų iškvietimo sistema neįrengta, Kalėjime laikomiems asmenims užtikrinama galimybė, esant skubiam poreikiui, operatyviai kreiptis į pareigūnus, vykdančius įstaigoje laikomų asmenų priežiūrą.

30. Tarnyba dėl galimybės pasinaudoti pagal grafiką nustatytu užimtumu nurodė, jog pareiškėjui 2024 m. gegužės 20 d. pagal grafiką buvo numatytas užimtumas reabilitacijos kambaryje, tačiau jis atsisakė siūlomo užimtumo. 2024 m. gegužės mėn. pareiškėjui 10 kartų buvo suteikta galimybė dalyvauti užimtumuose.

31. Tarnyba dėl atsisakymo supažindinti pareiškėją su Kalėjimo atsakymais pažymėjo, kad su 2024 m. sausio 18 d. atsakymu Nr. SN-24-44 pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas 2024 m. sausio 18 d., o su 2024 m. vasario 1 d. atsakymu Nr. SN-24-91 – 2024m. vasario 1 d. Šios aplinkybės išsamiai ir tinkamai buvo išaiškintos pareiškėjui jo skundžiamu Kalėjimo 2024 m. balandžio 18 d. raštu Nr. SN-24-316 „Dėl prašymo“, kartu išaiškinant, jog pageidaujant gauti dokumentų kopijas, būtina pateikti Kalėjimo administracijai prašymą, nurodant, kad sutinkama sumokėti už kopijas teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčijamu 2024 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 2S-2392 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ Tarnyba išaiškino pareiškėjui, jog Kalėjimo atsakymas buvo jam pateiktas nepažeidžiant nei termino, nei VAĮ nuostatų bei principų, todėl šis atsakymas yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais duomenimis.

32. Atsakovai dėl Kalėjimo administracijos neveikimo išsiunčiant pareiškėjo dokumentus nurodė, kad pareiškėjas dokumentus, adresuotus VGTPT Šiaulių skyriui, uždaruose vokuose pateikė Kalėjimo darbuotojams, atsakingiems už suimtųjų (nuteistųjų) korespondencijos siuntimą. Tarnybos 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 2S-2460 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjas buvo informuotas, jog Tarnyba skundo nagrinėjimo metu negavo duomenų apie tai, kad Kalėjimo darbuotojai nebūtų išsiuntę pareiškėjo pateiktų vokų. Pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, jog jis išsiuntimui pateikia uždarus vokus, kurių turinys Kalėjimo darbuotojams nėra žinomas, todėl Kalėjimo administracija neturi objektyvių galimybių gauti informacijos apie pareiškėjo 2024 m. balandžio 25 d. skunde reg. Nr. 2G-932 nurodytų dokumentų išsiuntimo aplinkybes. Dėl pareiškėjo 2023 m. gruodžio 30 d. laiško, adresuoto SAM, atsakovai paaiškino, kad pareiškėjo prašymas išsiųsti skundą Kalėjimo administracijoje buvo gautas ir užregistruotas, tačiau dėl techninės klaidos (žmogiškojo faktoriaus) nepaskirtas vykdytojui, dėl to prie prašymo pridėtas skundas nebuvo išsiųstas. Gavus pareiškėjo skundą dėl neišsiųstų dokumentų, Kalėjimo administracija nedelsiant ištaisė klaidą ir išsiuntė skundą adresatui. Kalėjimo 2024 m. gegužės 17 d. raštu Nr. SN-24-384 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ administracija išaiškino pareiškėjui jo 2023 m. gruodžio 30 d. prašymo nesavalaikio išsiuntimo priežastis bei atsiprašė už patirtus nepatogumus.

33. Skundžiami Tarnybos bei Kalėjimo sprendimai buvo priimti objektyviai įvertinus reikšmingus faktus, vadovaujantis gero viešojo administravimo principu. Sprendimai yra argumentuoti ir motyvuoti, priimti remiantis galiojančiais teisės aktais bei aktualia teismų praktika, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, yra aiškūs, juose nurodyta prašymo netenkinimo priežastis, apskundimo tvarka, sprendimai pasirašyti juos priėmusio viešojo administravimo subjekto vadovo. Atsakovų nuomone, Kalėjimo 2024 m. balandžio 18 d. raštas Nr. SN-24-316, 2024 m. gegužės 17 d. raštas Nr. SN-24-384, 2024 m. gegužės 16 d. raštas Nr. 2S-2392, 2024 m. gegužės 21 m. sprendimas Nr. 2S-2460, apskritai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi yra informacinio pobūdžio, juose yra pateikiamas Kalėjimo administracijos bei pareigūnų veiksmų įvertinimas, išaiškinamos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo tvarką laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei paciento teises ir pareigas, tačiau jokių patvarkymų arba įpareigojimų, skirtų konkrečiai pareiškėjui, nėra, todėl jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia.

34. Atsakovai, pasisakydami dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalą, pažymėjo, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą (suimtasis, laikomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje), todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinės, nei Europos Sąjungos teisės kontekste, t. y. laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, susijusį su laisvės apribojimo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Atsižvelgdami į aktualią teismų praktiką, į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su laikymo Kalėjime sąlygomis, atsižvelgiant į šių aplinkybių trukmę ir intensyvumą, Tarnyba nurodė, jog negalima konstatuoti, kad Kalėjimo administracija būtų atlikusi pareiškėjo atžvilgiu intensyvius neteisėtus veiksmus, prilygstančius Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui. Šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o vien tik galimo pažeidimo pripažinimas jau savaime laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą ir tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

II. 35. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 15 d. sprendimu pareiškėjo E. V. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

36. Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Kalėjimo ir Tarnybos sprendimų, kuriais netenkinti pareiškėjo prašymai supažindinti jį su Kalėjimo atsakymais, Tarnybos 2024 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. 2S-2460, kuriuo netinkamai atsakyta į pareiškėjo skundą dėl dokumentų (ne)išsiuntimo VGTPT, pagrįstumo ir teisėtumo, bei neturtinės žalos atlyginimo.

37. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. NSN-24-105 dalį (1 p.), kurioje nuspręsta skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą, ir Tarnybos 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 2S-2321, nustatė, kad Kalėjimo Saugumo skyrius 2024 m. vasario 19 d. tarnybiniu pranešimu pranešė, jog pareiškėjas kameroje Nr. 90 apie 22.20 val. nesilaikė Kalėjimo nustatytos tvarkos ir žiūrėjo televizorių. Tokiu savo elgesiu pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pareiškėjas paaiškinime nurodė, jog jokio pažeidimo nepadarė, buvo nepagrįstai apkaltintas. Kalėjimo viršininkas už paminėtą pažeidimą 2024 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. NSN-24-59 pareiškėjui skyrė nuobaudą – maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimą vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma – 2 mėn. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2024 m. balandžio 4 d. rašte Nr. 2S-1607 pareiškėjui nurodė, kad jo skundas yra iš dalies pagrįstas, kadangi minėtame sprendime yra nurodytas netinkamas teisinis nuobaudos paskyrimo pagrindas. Dėl to Kalėjimo viršininkui yra rekomenduota priimti naują, teisinį reglamentavimą atitinkantį sprendimą.

38. Kalėjimo viršininkas, atsižvelgęs į Tarnybos 2024 m. balandžio 4 d. rašte Nr. 2S-1607 nurodytas aplinkybes, 2024 m. balandžio 10 d. sprendime Nr. NSN-24-105 nurodė teisinį reglamentavimą, kuriuo remdamasis panaikino 2024 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. NSN-24-59 ir paskyrė nuteistajam E. V. nuobaudą – maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimą vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma – 2 mėn. Tarnyba, nustačiusi, kad nuobauda pareiškėjui Kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. NSN-24-105 paskirta pagrįstai, atitinka proporcingumo principą, sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, yra pagrįstas ir teisėtas, 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 2S-2321 pareiškėjo skundą atmetė.

39. Teismas, vadovaudamasis aktualiomis BVK, Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), nuostatomis, ištyręs ir įvertinęs visas faktines aplinkybes, susijusias su nurodytų ginčijamų sprendimų priėmimu, vertino, kad remiantis pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo pripažinti Kalėjimo ir Tarnybos sprendimus nepagrįstais ir neteisėtais. Teismas nurodė, kad Kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 27 d. sprendimo turinys buvo papildytas nurodant teisinius pagrindus, drausminės nuobaudos rūšis išliko ta pati, todėl sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjas buvo baudžiamas antrą kartą už tą patį pažeidimą. Kalėjimo viršininkui priėmus naują sprendimą pagal Tarnybos rekomendaciją, papildant jį teisiniu pagrindu, nelaikytina, kad šiuo atveju buvo pažeisti sprendimo dėl nuobaudos skyrimo terminai, numatyti BVK 80 straipsnio 4 punkte. Pirminis sprendimas dėl nuobaudos skyrimo buvo priimtas nepraleidus BVK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino (pažeidimo padarymo data 2024 m. vasario 19 d., sprendimo priėmimo data – 2024 m. vasario 27 d.). Kalėjimo viršininkas 2024 m. balandžio 10 d. sprendimu pašalino formalųjį ankstesnio sprendimo neatitikimą VAĮ 10 straipsnio reikalavimams.

40. Teismas vertino, kad Kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 10 d. sprendimas Nr. NSN-24-105 yra pagrįstas ir teisėtas, pareiškėjui paskirta nuobauda yra adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui ir atitinka proporcingumo principą, sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, nuobauda paskirta laikantis BVK 79 ir 80 straipsnių nuostatų, nepažeidžiant terminų ir kitų procesinių reikalavimų. Tarnyba 2024 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. 2S-2321 pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą. Teismas sprendė, kad naikinti ginčijamų Kalėjimo viršininko ir Tarnybos sprendimų nėra jokio pagrindo, todėl šį pareiškėjo skundo reikalavimą (Reikalavimas Nr. 14) atmetė.

41. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą panaikinti Kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. NĮ-24-295 „Dėl nuteistojo E. V. perkėlimo į drausmės grupę“ ir Tarnybos 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 2S-2258, nustatė, kad Kalėjimo viršininkas minėtu sprendimu perkėlė pareiškėją į drausmės grupę. Patariamosios komisijos 2024 m. kovo 28 d. posėdžio protokole nurodyta, kad pareiškėjas atitinka dvi iš penkių BVK 36 straipsnio 3 dalies nustatytų sąlygų: bausmę atliekant paprastojoje grupėje pastarajam penkis kartus per vienerius metus skirtos drausminės nuobaudos, jis visiškai nevykdo resocializacijos plano, t. y. nesimoko, nedirba, pas psichologus nesilanko, siūlomuose renginiuose pažada dalyvauti, bet nedalyvauja.

42. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ir pateiktą dokumentinę medžiagą, nustatė, kad Kalėjimo viršininko sprendimu pareiškėjas buvo perkeltas į drausmės grupę. Sprendime nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis BVK 36 straipsnio 3 dalies 3, 4 punktais. Pabrėžė, kad nuteistasis į drausmės grupę gali būti perkeliamas atitinkant bet kuriam iš nurodytų kriterijų. Taigi sprendime aiškiai nurodytas perkėlimo pagrindas – per vienerius metus skirtos bent trys drausminės nuobaudos bei pareiškėjas nevykdo resocializacijos plane nurodytų priemonių. Informavo, kad Kalėjimo pareigūnai ir darbuotojai, siekdami organizuoti sklandų laisvės atėmimo vietos darbą ir atsižvelgdami į kalėjimo specifiką, prašymų pas psichologą neregistruoja, tačiau įtraukia į apskaitą, kuri perduodama kalėjime dirbantiems psichologams. Nurodė, kad pasitaiko atvejų, kuomet asmenys į psichologą kreipiasi kasdien, tačiau pažymėtina, kad psichologinių konsultacijų tikslingumą bei dažnumą įvertina su besikreipiančiu asmeniu dirbantis specialistas, šiuo atveju – psichologas, kuris, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją bei individualius asmens ypatumus, turi kompetenciją nuspręsti, kaip dažnai besikreipiančiam asmeniui tikslinga skirti konsultacijas. Be to, net ir įvertinus konsultacijos poreikį, dėl psichologų trūkumo bei esamo darbo krūvio nėra galimybės užtikrinti, kad ji bus suteikta skubiai. Paaiškino, kad jei kyla abejonių, ar prašymas buvo gautas, gali gauti pažymą, kurioje patvirtinamas prašymo gavimo faktas ir jo įtraukimas į konsultacijos laukiančiųjų eilę. Informavo, jog pareiškėjui buvo pateikta 2024 m. balandžio 18 d. pažyma Nr. RV24-2198, kurioje nurodoma, kad prašymas pas psichologę priimtas ir perduotas psichologei 2024 m. balandžio 15 d., jog yra įtrauktas į konsultacijos laukiančiųjų eilę. Tarnyba neturi objektyvių duomenų ir pagrindo teigti, kad Kalėjimo pareigūnai ir darbuotojai, siekdami užtikrinti sklandų Kalėjimo darbą bei funkcijas, savo pareigas atlieka netinkamai, todėl vertino, kad skundas yra nepagrįstas.

43. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas iš paprastosios į drausmės grupę buvo perkeltas BVK 36 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų pagrindu – bausmę atliekant paprastojoje grupėje, pareiškėjui tris kartus per vienerius metus skirtos drausminės nuobaudos, nevykdo resocializacijos plano, t. y. nesimoko, nedirba, pas psichologus nesilanko, siūlomuose renginiuose pažada dalyvauti, bet nedalyvauja, susipažinęs su visa bylos medžiaga, pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, jog jis nėra supažindintas su resocializacijos planu ir nežino kaip jį vykdyti, kad jokios veiklos jis neatsisakęs, pageidauja visur ir visada dalyvauti, sprendė, kad šie pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs ir subjektyvūs, nepagrįsti jokiomis detalesnėmis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais.

44. Teismas, vadovaudamasis aktualiomis BVK nuostatomis, ištyręs ir įvertinęs visus bylai reikšmingus duomenis, susijusius su nurodytų ginčijamų sprendimų priėmimu, vertino, kad remiantis pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo juos panaikinti. Teismas nurodė, kad Kalėjimo viršininkas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą perkelti pareiškėją į drausmės grupę, nustatęs BVK 36 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus pagrindus. Sprendime aiškiai nurodė perkėlimo pagrindą. Tarnyba pareiškėjui sprendime išsamiai ir aiškiai nurodė, kokiu pagrindu buvo priimtas skundžiamas Kalėjimo viršininko sprendimas, taip pat išaiškino aplinkybes dėl teikiamų prašymų apsilankyti pas psichologą. Pareiškėjui buvo pateikta 2024 m. balandžio 18 d. pažyma Nr. RV24-2198, kurioje nurodoma, jog prašymas pas psichologą priimtas ir perduotas psichologui 2024 m. balandžio 15 d., bei kad jis yra įtrauktas į konsultacijos laukiančiųjų eilę. Teismas sprendė, kad pareiškėjo Reikalavimas Nr. 15 yra nepagrįstas, todėl jį atmetė.

45. Teismas, vertindamas pareiškėjo Reikalavimą Nr. 16 nustatė, kad Kalėjimas 2024 m. balandžio 18 d. atsakyme Nr. SN-24-316 pareiškėjui nurodė, jog 2024 m. sausio 18 d. jam pasirašytinai buvo įteiktas atsakymas (reg. Nr. SN-24-44), 2024 m. vasario 1 d. atsakymas (reg. Nr. SN-24-91). Pažymėjo, kad jei pageidauja, jog Kalėjimo administracija padarytų prašomų dokumentų kopijas, turi pateikti prašymą ir nurodyti, kad sutinka už dokumentų kopijas atsiskaityti teisės aktų nustatyta tvarka.

46. Tarnyba 2024 m. gegužės 16 d. atsakyme Nr. 2S-2392 nurodė, kad pareiškėjui Kalėjimo atsakymai buvo įteikti pasirašytinai ir informavo, jog nuteistiesiems (suimtiesiems) yra suteikiama galimybė susipažinti su savo asmens byla, tačiau pabrėžė, kad nuteistojo pateikti kreipimaisi ir atsakymai į juos asmens byloje nėra saugomi. Nuteistiesiems (suimtiesiems) nėra numatyta galimybė susipažinti su jau pasirašytinai supažindintais ir įteiktais atsakymais. Atkreipė dėmesį, jog pageidaujant gauti nurodytų dokumentų kopijas, (originalai jau buvo įteikti), pareiškėjui reikia Kalėjimo administracijai pateikti prašymą nurodant, kad sutinka už šių dokumentų kopijas atsiskaityti teisės aktų nustatyta tvarka. Kalėjimo viršininkas atsakymą pateikė nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas sprendė, kad Kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 18 d. atsakymas Nr. SN-24-316 yra teisėtas ir pagrįstas.

47. Teismas vertino, kad pareiškėjui Kalėjimo atsakymų originalai (reg. 2024 m. sausio 18 d. Nr. SN-24-44 ir 2024 m. vasario 1 d. Nr. SN-24-91) buvo įteikti pasirašytinai, šios aplinkybės neneigė ir pareiškėjas, todėl pareiškėjo argumentus, jog jam Kalėjimo administracija užkirto teisę į teisminę gynybą, pažeidė jo konstitucines teises, vertino kaip nepagrįstus. Atsakymai yra aiškūs ir suprantami, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo Reikalavimo Nr. 16.

48. Teismas dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Tarnybos 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 2S-2460, kuriuo netinkamai atsakyta į jo skundą dėl dokumentų (ne)išsiuntimo VGTPT, ir įpareigoti Tarnybą pateikti visus su šiuo skundu susijusias aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. balandžio 25 d. kreipėsi į Tarnybą su skundu, kuriame nurodė, jog 2024 m. balandžio 25 d. gavo iš VGTPT raštą, kad VGTPT dar negavo jo prašymo su turto deklaracija, kuriuos jis pateikė ir prašė išsiųsti. Kalėjimas nurodė, kad dokumentus išsiuntė, tačiau Tarnyba gavo tik asmens tapatybės kortelės kopiją. Reikalavo imtis veiksmų, kad būtų išsiųsti dokumentai.

49. Teismas nustatė, kad Tarnyba 2024 m. gegužės 21 d. sprendime Nr. 2S-2460 pareiškėjui nurodė, jog išnagrinėjusi skundą ir pateiktą dokumentinę medžiagą – Tarnybos Dokumentų valdymo skyriaus raštvedžio 2024 m. gegužės 9 d. pažymą Nr. LV-28067, nustatė, kad pareiškėjas Kalėjimo darbuotojams laiškus išsiuntimui VGTPT Šiaulių skyriui pateikė uždaruose vokuose, kurie buvo apskaityti Suimtųjų, nuteistųjų laiškų, siunčiamų valstybės, savivaldybės ir tarptautinėms institucijoms bei visuomeninėms organizacijoms, apskaitos žurnale. Informavo, kad VGTPT Šiaulių skyriui 2024 m. yra siuntęs tris laiškus. Tarnyba skundo nagrinėjimo metu negavo duomenų apie tai, kad Kalėjimo darbuotojai nebūtų išsiuntę jo pateiktų vokų, adresuotų VGTPT Šiaulių skyriui. Išsiuntimui pateikė uždarus vokus, kurio turinys Kalėjimo darbuotojams nėra žinomas, todėl nėra objektyvių galimybių gauti informacijos apie skunde nurodytų dokumentų išsiuntimo aplinkybes.

50. Teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų aptariamam savo reikalavimui pagrįsti, dėl to nėra pagrindo pripažinti Tarnybos 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 2S-2460 nepagrįstu.

51. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėjo, jog tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

52. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų dėl teisės pasivaikščioti gryname ore neužtikrinimo Kalėjime nuo 2024 m. sausio 4 d. iki 2024 m. gegužės 5 d., teismas nustatė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai Kalėjime yra įrengti, pareiškėjas neneigė, jog kasdien buvo vedamas pasivaikščioti po 1,5 val., todėl sprendė, kad ši pareiškėjo teisė buvo užtikrinta. Aplinkybė, kad, kaip nurodė pareiškėjas, pasivaikščiojimo kiemeliuose dėl įrengto kanalizacijos vamzdžio tvyrojo blogas kvapas, nepaneigė, jog pareiškėjui buvo užtikrinta teisė pasivaikščioti, kaip nustatyta teisės aktuose. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas konkrečiau nedetalizavo, kada (datomis) ir kaip pasireiškė jo nurodomas teisių pažeidimas, t. y. kada tvyrojo kiemeliuose blogas kvapas ir kokią konkrečiai įtaką tai darė pareiškėjui. Pareiškėjo SAM adresuotas 2023 m. spalio 30 d. skundas, kuriame jis prašė patikrinti pasivaikščiojimo kiemeliuose tvyrantį tvaiką, surašytas iki ginčo laikotarpio (2024 m. sausio 4 d.), be to, pareiškėjas nepateikė atsakymo į jo skundą. Taip pat nebuvo pateikta įrodymų, kad su atitinkamo turinio prašymais ar skundais pareiškėjas būtų kreipęsis į Kalėjimo administraciją, jog būtent dėl šio veiksnio įtakos pareiškėjui būtų kilę neigiami padariniai. Teismas vertino, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

53. Vertindamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo dėl privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimo ir netinkamo tualeto įrengimo Kalėjime laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 5 d. iki 2024 m. gegužės 5 d., teismas nustatė, kad sanitarinis mazgas kamerose Nr. 90 ir Nr. 102 yra atskirtas nuo bendros erdvės nesiekiančia lubų mūrine sienele, o praėjimas atitvertas durimis iš OSB, tualetas atitverta iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną. Teismas vertino, kad sanitarinio mazgo vieta nuo likusio kameros ploto lubas siekiančia pertvara turi būti atitverta tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras ir jeigu nėra techninių galimybių įrengti atskirą sanitarinio mazgo kabiną. Teismas konstatavo, kad toks tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo teisės pažeidimo šiuo aspektu.

54. Dėl pareiškėjo argumentų, jog kameroje laikėsi nemalonus kvapas, teismas pažymėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė, jog sanitariniame mazge turi būti įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema arba mechaninis vėdinimas, tačiau, įvertinus aplinkybę, kad sanitarinis mazgas nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, kameroje pareiškėjas laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 5 d. iki 2024 m. balandžio 18 d. buvo ne vienas, sprendė, jog dėl to, kad kameroje iš sanitarinio mazgo jautėsi nemalonus kvapas, pareiškėjas galėjo patirti nepatogumus, t. y. neturtinę žalą.

55. Teismas nustatė, kad byloje esančios kamerų fotonuotraukos patvirtina, jog kamerose yra įrengtas langas, t. y. sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus. Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą paaiškino, jog, siekiant pagerinti gyvenamųjų patalpų oro apykaitą, patalpose esantys ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai buvo prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų, todėl teismas sprendė, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl Kalėjimo kamerose Nr. 90 ir Nr. 102 netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, galimybės privačiai pasinaudoti tualetu nepasitvirtino, dėl to skundą šioje dalyje atmetė.

56. Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl inventoriaus (spintelių) trūkumo Kalėjimo kamerose Nr. 90 ir Nr. 102 laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. gegužės 24 d. teismas nurodė, kad byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, jog kameroje prie sienos yra 2 lentynos ir spinta su atskiromis lentynomis. Kalėjimo administracija pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuojamos ne tik kameros, bet ir atnaujinami jose esantys baldai. Nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas su prašymais ar skundais kreipėsi į Kalėjimo administraciją dėl netinkamo aprūpinimo inventoriumi. Įvertinęs kameroje esamą inventorių, teismas pareiškėjo argumentus dėl galimybės tinkamai laikyti daiktus ir kitus argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

57. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl nepagrįstai skirtos drausminės nuobaudos Kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. NSN-24-105 bei nepagrįsto laikymo drausmės grupėje uždaro tipo laisvės atėmimo vietoje laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 11 d. iki 2024 m. gegužės 11 d., nurodė, kad konstatavus, jog pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai paskirta drausminė nuobauda bei jis pagrįstai perkeltas bausmę atlikti drausmės grupėje, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus nurodytais aspektais.

58. Vertindamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl neišduodamų higienos priemonių (dantų pastos, dantų šepetėlio) nuo 2024 m. kovo 14 d. iki 2024 m. gegužės 13 d., teismas nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. kovo 19 d. pateikė skundą Tarnybai, kuriame nurodė, jog jam 2024 m. kovo 14 d. nebuvo išduota dantų pasta ir dantų šepetėlis. Tarnyba 2024 m. balandžio 15 d. atsakymu Nr. 2S-1832 nurodė pareiškėjui, kad skunde nurodytą dieną jam higienos priemonės nebuvo išduotos, nes tuo metu sandėlyje jų nebuvo dėl vykdomų asmens higienos priemonių viešojo pirkimo procedūrų. Tarnyba konstatavo, kad pareiškėjo 2024 m. kovo 15 d. skundas yra pagrįstas ir rekomendavo Tarnybos Turto valdymo skyriui užtikrinti, jog pareiškėjas būtų nedelsiant aprūpintas trūkstamomis asmeninės higienos priemonėmis, o ateityje užtikrinti nepertraukiamą nuteistųjų (suimtųjų) aprūpinimą asmeninės higienos priemonėmis. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 15 d. pateikė skundą Tarnybai, kuriame nurodė, kad jam 2024 m. balandžio 15 d. nebuvo išduota dantų pasta. Tarnyba 2024 m. gegužės 13 d. atsakyme Nr. 2S-2313 pareiškėjui nurodė, kad įvertinusi pateiktą dokumentinę medžiagą nustatė, jog pareiškėjo skundas nepagrįstas. Turto valdymo skyriaus duomenimis, 2024 m. balandžio 15 d. pareiškėjui buvo išduota 4 vnt. tualetinio popieriaus, dantų šepetėlis, muilas ir 4 vnt. skutimosi peiliukų, o dantų pastos išdavimas jam tą mėnesį nepriklausė.

59. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad pareiškėjui dantų pasta nebuvo išduota nei 2024 m. kovo 14 d., nei 2024 m. balandžio 15 d., todėl pareiškėjas skunde pagrįstai teigė, jog jis 2 mėn. negavo dantų pastos, o Tarnybos nurodoma aplinkybė atsakyme pareiškėjui ir atsiliepime teismui, t. y., kad higienos priemonės laiku nebuvo išduotos, kadangi tuo metu sandėlyje šių higienos priemonių nebuvo dėl vykdomų asmens higienos priemonių viešojo pirkimo procedūrų, nepateisina ir nepaneigia Kalėjimo neteisėtų veiksmų. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisės dėl nurodyto pažeidimo buvo pažeistos.

60. Dėl tinkamo maitinimo neužtikrinimo Kalėjime nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2024 m. gegužės 24 d. ir dėl to, pareiškėjo teigimu, patirtos žalos, teismas nurodė, jog pareiškėjas su skundu dėl maitinimo kokybės kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kuri išnagrinėjo jo 2024 m. balandžio 3 d. skundą (reg. 2024-04-08, Nr. MSP-535), ir atlikusi patikrinimą nustatė, jog patiekalo „Žuvies kotletas“ temperatūra maisto dalinimo metu prie kameros buvo +49,5 laipsniai, ir tai neatitiko Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675, 30 punkto reikalavimų, kitų pažeidimų nebuvo nustatyta.

61. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2024 m. gegužės 9 d. su skundu kreipėsi į SAM dėl 2024 m. gegužės 8 d. vakarienės metu gautų šaltų žuvies kotletų, tačiau pareiškėjas nepateikė SAM atsakymo į skundą. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas su skundais ar prašymais dėl atšalusio maisto būtų kreipęsis į Kalėjimo administraciją. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes bei esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendė, jog nepakanka pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu. Teismo vertinimu, vienkartinis atvejis, kuomet nebuvo užtikrinta reikiama patiekalo temperatūra, nėra pagrindas pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais, juolab, kad 2024 m. gegužės 2 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento Šiaulių apygardos priežiūros skyriaus atsakyme į pareiškėjo skundą nenurodyta, jog užfiksuota patiekalo vakarienės metu žema temperatūra buvo būtent prie pareiškėjo kameros. Kitų įrodymų reikalavimui dėl netinkamo maitinimo pagrįsti pareiškėjas nepateikė, todėl teismas šio pareiškėjo reikalavimo netenkino.

62. Teismas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl atsisakymo supažindinti jį su Kalėjimo atsakymais (reg. 2024 m. vasario 1 d., Nr. SN-24-91 ir reg. 2024 m. sausio 18 d., Nr. SN-24-44) nurodė, kad Kalėjimo 2024 m. balandžio 18 d. atsakymas Nr. SN-24-316 ir Tarnybos 2024 m. gegužės 16 d. atsakymas Nr. 2S-2392, kuriais buvo netenkinti pareiškėjo prašymai supažindinti su kalėjimo atsakymais, šiuo sprendimu pripažinti pagrįstais, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais.

63. Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl Kalėjimo neveikimo, pareiškėjo 2023 m. gruodžio 30 d. skundą SAM išsiunčiant tik 2024 m. gegužės 3 d., teismas nurodė, kad pareiškėjas 2023 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į Kalėjimo administraciją išsiųsti jo skundą SAM. Kalėjimo administracija pareiškėjo skundą SAM išsiuntė tik 2024 m. gegužės 3 d. Taigi Kalėjimas šį pažeidimą pripažino, todėl teismas konstatavo pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu.

64. Vertindamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo dėl laikymo Kalėjimo kamerose, kurios neatitinka higienos reikalavimų nuo 2024 m. balandžio 11 d. iki 2024 m. gegužės 24 d., teismas nustatė, kad NVSC Šiaulių departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus darbuotojai 2024 m. gegužės 9 d., operatyviosios valstybinės visuomenės sveikatos kontrolės metu įvertinę gyvenamosios kameros Nr. 102 sanitarinio mazgo kabiną, nustatė, jog sanitarinio mazgo kabinoje yra vizualiai matomas pelėsis. NVSC 2024 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (6.12 4.80 Mr)PA-1410 įpareigojo Kalėjimo administraciją iki 2024 m. liepos 1 d. pašalinti nustatytą pažeidimą, kuris buvo pašalintas. Teismas sprendė, kad laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 102, buvo nustatytas neatitikimas Higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimui, kuris užfiksuotas ir fotonuotraukose, todėl nustatė atsakovo neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.

65. Vertindamas pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinę žalą dėl užimtumo neužtikrinimo pagal nustatytą grafiką 2024 m. gegužės 20 d., teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas tą dieną užimtumo atsisakė. Byloje nėra kitų įrodymų, kad pareiškėjas šiuo klausimu būtų kreipęsis į Kalėjimo administraciją, todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.

66. Teismas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl to, jog Kalėjimo kamerose nuo 2024 m. balandžio 11 d. iki 2024 m. gegužės 24 d. nebuvo įrengta pareigūnų iškvietimo sistema, nurodė, kad pareiškėjas skunde teigė, jog daug kartų kreipėsi į Kalėjimą, Tarnybą dėl iškvietimo sistemos įrengimo jo kameroje, tačiau ji iki šiol neįrengta. Atsakovas nurodė, kad teisės aktai numato, jog turi būti įrengta pareigūnų iškvietimo sistema, tačiau jos negali įrengti dėl to, kad pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas gali pasinaudoti ir kitais pareigūnų iškvietimo būdais, tačiau nenurodė realių būdų ir galimybių, kurios naudojamos Kalėjime nuteistiesiems siekiant išsikviesti pareigūnus, todėl teismas šiuo aspektu konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus.

67. Apibendrindamas teismas konstatavo, jog pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pagrįstas iš dalies: dėl blogo kvapo kameroje nuo 2024 m. balandžio 5 d. iki 2024 m. balandžio 18 d., kuomet kameroje buvo laikomas ne vienas (buvo laikomi 2, 4 asmenys); dėl dantų pastos ir dantų šepetėlio negavimo; dėl skundo savalaikio neišsiuntimo Sveikatos apsaugos ministerijai; dėl pelėsio kameroje; dėl pareigūnų iškvietimo sistemos neįrengimo.

68. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, nurodė, kad pareiškėjas dėl nustatytų jo teisių pažeidimo patirtą neturtinę žalą įvertino iš viso 1 996 Eur suma.

69. Teismas, remdamasis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, pažymėjo, jog nustatydamas žalos dydį vertina nustatytus pareiškėjo teisių pažeidimus, jų pobūdį, mastą, trukmę, galbūt patirto diskomforto lygį (dauguma nustatytų pažeidimų neilgai trukę ar vienkartinio pobūdžio, nėra duomenų, jog jie sukėlė pareiškėjui ypač dideles neigiamas emocijas ar kitus išgyvenimus, sveikatos sutrikimus, dalis nustatytų pažeidimų atsakovo buvo pašalinti, pripažinti bei paaiškinti pareiškėjui). Teismas nenustatė, kad būtų sąmoningai siekta pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys.

70. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti dėl nustatytų pažeidimų yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų, todėl pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 71. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti visiškai.

72. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teismo pozicija dėl Kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. NSN-24-105 ir Tarnybos 2024 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. 2S-2321. Teismas nepagrįstai sprendė, jog terminas nuobaudai skirti nepraleistas. Pažeidimas, už kurį nubaustas, buvo padarytas 2024 m. vasario 19 d., o Kalėjimo viršininko nutarimas, kuriuo skirta nuobauda, priimtas 2024 m. balandžio 10 d., todėl akivaizdžiai buvo praleistas BVK 80 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas nuobaudai skirti. Kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 10 d. sprendimu buvo panaikintas ankstesnis 2024 m. vasario 27 d. sprendimas, kuriuo skirta nuobauda, o 2024 m. balandžio 10 d. sprendimu nuobauda paskirta iš naujo. Teismas netinkamai vertino susidariusią situaciją, neįvertino pareiškėjo argumentų, todėl šiuo aspektu priėmė nepagrįstą, šališką ir neatitinkantį teismų praktikos sprendimą.

73. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, jog šiuo atveju buvo nustatytas konkretus pažeidimas (žiūrėjo televizorių draudžiamu laiku), o pareiškėjas tik formaliai nurodė, kad pažeidimo nepadarė. Kadangi jis nėra teisininkas, nežino, ką paaiškinime turi nurodyti, juolab, jeigu yra vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, kad jokio pažeidimo jis nepadarė. Be to, jis neturi televizoriaus „Samsung“, jis yra kito nuteistojo, o jo televizorius yra „E-star“. Kalėjimas supainiojo televizorių savininkus ir jų naudotojus, dėl to jis yra nepagrįstai nubaustas.

74. Teismas šiuo atveju nevertino ir netikrino pareiškėjo argumentų, rėmėsi tik Tarnybos teismui pateikta medžiaga bei rašytiniais įrodymais, neišreikalavo vaizdo registratoriaus užfiksuotų duomenų, o tik pritarė atsakovų teiginiams dėl neva pareiškėjo padaryto pažeidimo.

75. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo pozicija, jog reikalavimas panaikinti Kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. NĮ-24-295 ir Tarnybos 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 2S-2258 yra nepagrįstas. Teismas, pareiškėjo nuomone, neatsakė į jo skunde keliamus klausimus, teismo sprendimo motyvai yra neaiškūs.

76. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai pareiškėjo nenaudai vertino tai, jog jis nevykdo individualiame resocializacijos plane nurodytų priemonių. Kalėjimas jam nesuteikia galimybės jas vykdyti, todėl teismas šią aplinkybę turėjo vertinti pareiškėjo naudai. Taip pat teismas visiškai nepasisakė dėl skundo argumentų, kad pareiškėjas apie resocializacijos plano sudarymą nieko nežino, su juo niekada nebuvo supažindintas. Teismas nenurodė, kokiu pagrindu bei kokias įrodymais remdamasis sprendė, kad jis nevykdo resocializacijos plano, t. y. nesimoko, nedirba, nesilanko pas psichologus, siūlomuose renginiuose sutinka dalyvauti, bet nedalyvauja, todėl ši sprendimo dalis yra nemotyvuota. Pas psichologą jis lankosi tiek, kiek Kalėjimas sudaro galimybę pas jį lankytis, pateikė teismui įrodymus, todėl jo perkėlimas į drausmės grupę yra nepagrįstas. Jam nepagrįstai buvo skiriamos drausminės nuobaudos, jog būtų pagrindas jį perkelti į drausmės grupę.

77. Teismas nepasisakė ir dėl skunde kelto reikalavimo dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. TA-592-968/2023 panaikinto jo perkėlimo į drausmės grupę, nes pareiškėjas iki šiol nėra perkeltas (grąžintas) į paprastąją grupę. Prašo atsižvelgti į tai, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-12767-362/2024 už neteisėtą buvimą drausmės grupėje pareiškėjui priteista neturtinė žala.

78. Pareiškėjas teigia, jog nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jo reikalavimas panaikinti Kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. SN-24-316 ir Tarnybos 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 2S-2392, kadangi ši teismo sprendimo dalis yra visiškai nemotyvuota ir nepagrįsta. Pareiškėjas apeliacinį skundą šioje dalyje grindžia skunde teismui nurodytais argumentais. Pareiškėjas vertina, kad turi teisę būti supažindintas su jo prašoma informacija neatsižvelgiant į tai, jog sprendimai jam buvo įteikti. Ši teismo sprendimo dalis taip pat turi būti panaikinta ir skundas patenkintas.

79. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi ir dėl Tarnybos 2024 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. 2S-2460, kadangi teismas visiškai nesigilino į pareiškėjo reikalavimų esmę, o pritarė atsakovų nurodytai pozicijai. Teismas nepatikrino, ar Kalėjimas tinkamai įvykdė pareiškėjo prašymą ir su tuo susijusias aplinkybes, visiškai neišnagrinėjo pareiškėjo pretenzijų, nurodytų aplinkybių, jų netyrė, todėl ir ši teismo sprendimo dalis naikintina, o skundo reikalavimas tenkintinas.

80. Pareiškėjas nurodo, kad sutinka su teismo vertinimu, jog Kalėjimas užtikrino jam teisę pasivaikščioti kiemelyje, tačiau nesudarė galimybės įgyvendinti teisę pasivaikščioti būtent gryname ore, nes vaikštant kiemelyje jautėsi blogas kvapas (fekalijų). Teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas nedetalizavo aptariamų aplinkybių, kadangi jis skunde visas aplinkybes nurodė. Kiekvieną dieną vaikštant kiemelyje jautėsi blogas kvapas, o laikotarpį pareiškėjas buvo nurodęs, jį apibrėžė ir teismas, todėl neaišku, ką dar pareiškėjas turėjo nurodyti ir detalizuoti. Be to, šią aplinkybę pripažino ir atsakovas. Teismas neatsižvelgė į skunde nurodytus argumentus, neįsigilino ir neįvertino nurodytų aplinkybių. Teismas nenurodė jokio teisės akto, kuriuo remdamasis nepripažino, jog nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti būtent gryname ore.

81. Pareiškėjas dėl sprendimo argumentų, susijusių su tualeto įrengimu ir privatumo neužtikrinimu, nurodo, kad nesutinka su teismo vertinimu, jog ši skundo dalis nepagrįsta. Techninė galimybė įrengti atskirą sanitarinį mazgą yra ir ji labai paprastai įgyvendinama. Teismas nepagrįstai nepripažino pareiškėjo teisės pažeidimo dėl netinkamo tualeto įrengimo ir privatumo neužtikrinimo, kadangi teismų praktikoje tai pripažįstama pažeidimu. Be to, blogas kvapas iš sanitarinio mazgo sklinda visą parą, nes tualetas tupimas, todėl kameros vėdinimas neturi įtakos blogam kvapui. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai įvertino nurodytas aplinkybes, šioje dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą.

82. Pareiškėjas nesutinka ir su sprendimo dalimi dėl inventoriaus (spintelių) trūkumo kamerose Nr. 90 ir Nr. 102. Jis nekėlė reikalavimų dėl vietos, skirtos laikyti maistą, todėl nesupranta, kodėl teismas atmetė jo skunde išdėstytus reikalavimus dėl spintelių, kuriose jis laikytų asmeninius daiktus (ne maistą). Teismas klaidingai įvertino kamerose esantį inventorių bei nepagrįstai atmetė jo argumentus dėl galimybės tinkamai laikyti daiktus kameroje. Pareiškėjo teigimu, teismas jokių duomenų netikrino, nes Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo buvo panaikintas Tarnybos atsisakymas įrengti spintelę. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino jo reikalavimą, priėmė šališką ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas ir jo skundas tenkintinas.

83. Pareiškėjas teigia, kad teismas taip pat nepagrįstai sprendė, jog Kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. NSN-24-105 nuobauda jam paskirta pagrįstai, todėl priėmus naują sprendimą, yra pagrindas pripažinti atsakovų neteisėtus veiksmus ir priteisti pareiškėjui neturtinę žalą.

84. Dėl nepagrįsto laikymo drausmės grupėje uždaro tipo laisvės atėmimo vietoje ir neturtinės žalos pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo perkėlimo į drausmės grupę teisėtumą, todėl priėmus naują sprendimą yra pagrindas konstatuoti atsakovų neteisėtus veiksmus ir priteisti pareiškėjui neturtinę žalą.

85. Pareiškėjas teigia, kad teismas taip pat netinkamai įvertino aplinkybes dėl neišduodamų higienos priemonių (dantų pastos, dantų šepetėlio) laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 14 d. iki 2024 m. gegužės 13 d., todėl netinkamai vertino jam padarytą neturtinę žalą ir patirtus neigiamus išgyvenimus, jų dydį ir intensyvumą, kadangi toks pažeidimas yra laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu. Ši teismo sprendimo dalis naikintina ir pareiškėjo reikalavimas turi būti tenkinamas.

86. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu dėl netinkamo maitinimo Kalėjime nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2024 m. gegužės 24 d. Teismas šališkai vertino jo reikalavimą, nepagrįstai sutiko su atsakovų vertinimu. Teismas nustatė, kad VMVT Priežiūros departamento Šiaulių apygardos priežiūros skyrius atsakyme į pareiškėjo skundą nenurodė, jog užfiksuotas higienos pažeidimas būtent prie jo kameros, todėl netenkino jo reikalavimo. Pareiškėjas nesutinka su tokiu teismo vertinimu, kadangi teismas nesirėmė įrodymais, o jų nepakankant, jų nepagrįstai nevertino pareiškėjo naudai. Atsakovai nepateikė duomenų, jog patikrinimas buvo atliktas ne prie jo kameros ir neįrodė, kad šis jo reikalavimas yra abejotinas. Teismas nepagrįstai pareiškėjo nurodytų aplinkybių nevertino, todėl nepagrįstai skundo dalį atmetė.

87. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo reikalavimą dėl atsisakymo jį supažindinti su Kalėjimo atsakymais (reg. 2024 m. vasario 1 d., Nr. SN-24-91 ir reg. 2024 m. sausio 18 d., Nr. SN-24-44), todėl prašo dėl šio reikalavimo priteisti neturtinę žalą.

88. Dėl Kalėjimo neveikimo, pareiškėjo 2023 m. gruodžio 30 d. skundą SAM išsiunčiant tik 2024 m. gegužės 3 d., teismas neteisingai apskaičiavo neturtinės žalos atlyginimo dydį, todėl prašo jį apskaičiuoti tinkamai.

89. Atsižvelgęs į tai, kad teismas sprendė, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl laikymo Kalėjimo kamerose, kurios neatitinka higienos reikalavimų, laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 11 d. iki 2024 m. gegužės 24 d., nesutinka su teismo paskaičiuotu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu ir prašo jį tinkamai apskaičiuoti.

90. Pareiškėjas pažymi, kad teismas dėl užimtumo neužtikrinimo pagal nustatytą grafiką 2024 m. gegužės 20 d., neteisingai rėmėsi teismų praktika ir vertino atsakovų rašytinius duomenis, kurie neatspindi jo valios ir juose nėra nurodytas pareiškėjo atsisakymas dalyvauti užsiėmimuose. Teismas, nevertindamas šio dokumento įrodomosios galios bei pareiškėjo valios, netinkamai ištyrė pateiktus įrodymus. Pareigūnai teikia neteisingą informaciją, piktnaudžiauja savo teisėmis, o teismas nesiėmė veiksmų apklausti patį pareiškėją dėl jo noro dalyvauti užsiėmimuose, tokiu būdu pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Pareiškėjas pažymi, kad išvedimų į reabilitacijos kambarį sąrašas nuteistiesiems neteikiamas, todėl juose esantys įrašai neatitinka tikrovės. Tokie įrodymai turi būti pripažinti kaip nepatikimi, neturintys įrodomosios galios.

91. Pareiškėjas taip pat teigia, kad teismas neteisingai įvertino ir apskaičiavo jam padarytą neturtinę žalą dėl iškvietimo sistemos neįrengimo Kalėjimo kamerose laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 11 d. iki 2024 m. gegužės 24 d., todėl reikalauja panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

92. Dėl patirtų išgyvenimų, jų intensyvumo, ilgai trunkančio laikotarpio ir sukėlusių tokius didelius nepatogumus, pareiškėjo teigimu, priteistas neturtinės žalos dydis yra pasityčiojimas iš jo teisių, laisvių, garbės ir orumo. Teismas, priteisdamas pareiškėjui už nustatytus pažeidimus tik simbolinę sumą, akivaizdžiai nevykdė teisingumo, nepagrįstai vertino aplinkybes ne jo naudai. Pareiškėjas teigia, kad Kalėjimas jam nesuteikė galimybės vykdyti resocializacijos plano, pareiškėjo nuomone, jis net nesudarytas, jis su juo nesupažindintas, o teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino.

93. Pareiškėjas pažymi, kad lankosi pas psichologą nuolat, kai Kalėjimas jam suteikia tokią galimybę. Teismui pateikė duomenis, patvirtinančius, kad jis lankosi pas psichologą, todėl sprendimas jį perkelti į drausmės grupę yra nepagrįstas. Kalėjimas jį baudžia nepagrįstomis nuobaudomis, tokiu būdu kuriant pagrindą jį perkelti į drausmės grupę. Akcentuoja, kad dėl mokymosi galimybės yra kreipęsis į Kalėjimo resocializacijos specialistą daug kartų, tačiau galimybė mokytis jam nesuteikta.

94. Atkreipia dėmesį, kad teismas nepasisakė dėl pareiškėjo nurodyto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. TA-592-968/2023, kuriuo buvo panaikintas Tarnybos sprendimas perkelti pareiškėją į drausmės grupę. Jis vis dar nėra grąžintas į paprastąją grupę, todėl į uždaro tipo laisvės atėmimo vietą yra perkeltas iš drausmės grupės, kurioje bausmę atlikinėjo neteisėtai ir nepagrįstai, šis perkėlimas negali būti laikomas teisėtu, kadangi jis turi būti ne uždaro tipo laisvės atėmimo vietoje, o pusiau atviro tipo laisvės atėmimo vietoje.

95. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I1-12767-362/2024, kuriuo teismas priteisė neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui už neteisėtą jo laikymą drausmės grupėje, tačiau pažymi, kad atsakovai jį ir toliau laiko neteisėtomis sąlygomis ir perkelia į vis prastesnes.

96. Pareiškėjas teigia, kad atsakovai piktybiškai ir sąmoningai siekia pabloginti jo kalinimo sąlygas, sudaryti nepatogumus, nesivadovauti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taip sukeliant ilgalaikius nuteistųjų išgyvenimus, o priteistos neturtinės žalos atlyginimo suma yra pernelyg maža.

97. Pareiškėjo nuomone, teismas nesivadovavo jokiais kriterijais ir nepagrindė apskaičiuotos neturtinės žalos atlyginimo sumos, iš sprendimo nėra aišku už ką, už kokį laikotarpį ir kaip nurodyta suma buvo apskaičiuota, todėl sprendimas turi būti panaikintas ir pareiškėjo skundas tenkintas.

98. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, ir Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

99. Atsakovai nurodo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas. Sutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą. Teismas, atsižvelgdamas į aktualią teismų praktiką, pagrįstai sprendė, jog nustatyti pažeidimai yra vienkartinio pobūdžio, dauguma jų trūko neilgai, nėra duomenų, kad jie sukėlė nuteistajam ypač dideles neigiamas emocijas arba kitus išgyvenimus, sveikatos sutrikimus, dalis nustatytų pažeidimų buvo pašalinta, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad būtų siekta sąmoningai pažeminti pareiškėją ar nežmoniškai su juo elgtis. Pritaria teismo pozicijai, kad reali pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nebuvo tokia didelė, jog ją būtų galima įvertinti pinigais, todėl pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą ir tai atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.

100. Atsakovo nuomone, pareiškėjo apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi apeliaciniame skunde iš esmės bendro pobūdžio teiginiais išreiškiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau nepateikiama jokių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

101. Atsakovas teigia, kad teismas tinkamai, išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei priėmė teisingą sprendimą, kurį naikinti nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 102. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimo viršininko ir Tarnybos sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo bei dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą.

103. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo teises neužtikrindamas teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų (dėl Reikalavimo Nr.2 (nemalonaus kvapo kameroje nuo 2024 m. balandžio 5 d. iki 2024 m. balandžio 18 d., kuomet pareiškėjas kameroje buvo laikomas ne vienas (buvo laikomi 2, 4 asmenys)); dėl Reikalavimo Nr.6 (dantų pastos ir dantų šepetėlio negavimo); dėl Reikalavimo Nr.9 (skundo savalaikio neišsiuntimo SAM); dėl Reikalavimo Nr.10 (pelėsio kameroje); dėl Reikalavimo Nr.13 (iškvietimo sistemos neįrengimo)), dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, sprendė, jog dėl nustatytų pažeidimų yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 50 Eur.

104. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai taikė ir aiškino įstatymus, nesivadovavo teismų praktika, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Taip pat, teismas nesivadovavo jokiais kriterijais ir nepagrindė apskaičiuotos neturtinės žalos atlyginimo sumos, iš sprendimo nėra aišku už ką, už kokį laikotarpį ir kaip nurodyta suma buvo apskaičiuota, todėl sprendimas turi būti panaikintas ir pareiškėjo skundas tenkintas visiškai.

105. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

106. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsniu, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra; nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais; įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai; prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

107. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2219-520/2020).

108. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-67-492/2025; kt.). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, tenka atsakovui (jo atstovui). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.

109. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pirmiausiai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu tuo aspektu, kad netenkinti jo skundo Reikalavimai Nr. 14, Nr. 15, Nr. 16 ir Nr. 17.

110. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su paminėtais pareiškėjo reikalavimais, aktualių teisės aktų nuostatas, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog Kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. NSN-24-105 (1 p.), pareiškėjui pagrįstai paskirta drausminė nuobauda už tai, kad jis 2024 m. vasario 19 d. 22.20 val. žiūrėjo televizorių ir tokiu būdu pažeidė BVK, Taisyklių ir Darbotvarkės reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino su šio sprendimo priėmimu susijusias aplinkybes, nurodė taikytinus teisės aktus, todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei jų vertinimui, papildomai jų nekartoja. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad buvo pažeistas drausminės nuobaudos skyrimo terminas bei dvigubo baudimo už tą pačią veiką principas. Kaip pagrįstai sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, Kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 10 d. sprendimas Nr. NSN-24-105 yra priimtas atsižvelgus į Tarnybos rekomendaciją, t. y. Kalėjimo viršininkas sprendimą priėmė pašalindamas formalųjį 2024 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. NSN-24-59 neatitikimą VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimams. Sprendimo turinys buvo papildytas nurodant teisinius pagrindus, o drausminės nuobaudos rūšis išliko ta pati. Taigi nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjas buvo baudžiamas antrą kartą už tą patį pažeidimą. Be to, Kalėjimo viršininkui priėmus naują sprendimą pagal Tarnybos rekomendaciją, papildant jį teisiniu pagrindu, nelaikytina, kad šiuo atveju buvo pažeisti sprendimo dėl nuobaudos skyrimo terminai, numatyti BVK 80 straipsnio 4 punkte. Pirminis sprendimas dėl nuobaudos skyrimo buvo priimtas nepraleidus BVK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino, o ginčijamu 2024 m. balandžio 10 d. sprendimu Kalėjimo viršininkas pašalino formalųjį 2024 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. NSN-24-59 neatitikimą VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimams, klaidos netaisė.

111. Teisėjų kolegijai nustačius, kad Kalėjimo viršininkas 2024 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. NSN-24-105 pagrįstai skyrė drausmines nuobaudas ir pagrįstai pareiškėją laikė drausmės grupėje uždaro tipo laisvės atėmimo vietoje laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 11 d. iki 2024 m. gegužės 11 d., pripažintina, jog pareiškėjo Reikalavimai Nr. 4 ir Nr. 5 dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai netenkinti.

112. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamu Kalėjimo viršininko sprendimu pareiškėjui paskirta nuobauda yra adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui ir atitinka proporcingumo principą, nuobauda paskirta laikantis BVK 79 ir 80 straipsnių nuostatų, nepažeidžiant terminų ir kitų procesinių reikalavimų, jame aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai. Atitinkamai Tarnyba 2024 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. 2S-2321 pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl Kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. NSN-24-105 dalies (1 p.), kurioje nuspręsta skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą, panaikinimo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai aptariamo pareiškėjo skundo reikalavimo netenkino.

113. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais dėl to, jog teismas nepagrįstai netenkino jo skundo reikalavimo panaikinti Kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. NĮ-24-295 „Dėl nuteistojo E. V. perkėlimo į drausmės grupę“ ir Tarnybos 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 2S-2258 (Reikalavimas Nr. 15).

114. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, susijusias su ginčijamo sprendimo priėmimu, teisingai taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, įvertino visus pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, kuriais pareiškėjas grindė šio sprendimo nepagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog pareiškėjo reikalavimas panaikinti Kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. NĮ-24-295 „Dėl nuteistojo E. V. perkėlimo į drausmės grupę“ ir Tarnybos 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 2S-2258 yra nepagrįstas, todėl teismas pagrįstai jo netenkino. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas.

115. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, jog teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo panaikinti Kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 18 d. atsakymą Nr. SN-24-316 ir Tarnybos 2024 m. gegužės 16 d. atsakymą Nr. 2S-2392, kuriais netenkinti pareiškėjo prašymai supažindinti jį su Kalėjimo atsakymais, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui Kalėjimo atsakymai (originalai) buvo įteikti pasirašytinai, pareiškėjas neneigia, jog juos gavo ir su jų turiniu susipažino. Todėl pareiškėjo argumentai, jog Kalėjimo administracija užkirto jam teisę į teisminę gynybą, pažeidė jo konstitucinę teisę, laikytini nepagrįstais, nesudarančiais pagrindo naikinti ginčijamų sprendimų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių argumentų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas nenurodė, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti.

116. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti ir su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais dėl Reikalavimo Nr. 17 netenkinimo. Pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad gavo 2024 m. balandžio 25 d. VGTPT raštą, jog ji vis dar negavo jo prašymo su turto deklaracija, tačiau šiam argumentui pagrįsti pareiškėjas nepateikė paminėto VGTPT rašto. Tarnyba nurodė, kad VGTPT Šiaulių skyriui pareiškėjas 2024 metais yra siuntęs tris laiškus, kurie apskaityti apskaitos žurnale. Pareiškėjas nenurodė daugiau jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų paminėtam reikalavimui pagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo ginčijamą Tarnybos 2024 m. gegužės 21 d. atsakymą Nr. 2S-2460 pripažinti nepagrįstu ir jį panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria nurodytai pirmosios instancijos teismo pozicijai ir sprendžia, jog teismas pagrįstai netenkino šio skundo reikalavimo.

117. Įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimu dėl pareiškėjo teisės į pasivaikščiojimą gryname ore neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 4 d. iki 2024 m. gegužės 5 d., teisėjų pažymi, kad Kalėjimas pareiškėjo teisių aptariamu aspektu nepažeidė ir užtikrino jam teisę pasivaikščioti kiemelyje. Aplinkybė, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose tvyrojęs blogas kvapas sukėlė pareiškėjui jo teisių pažeidimus, kaip ir teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nepagrįsta jokiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. spalio 30 d. kreipėsi į Aplinkos ministeriją su prašymu patikrinti pasivaikščiojimo kiemelyje tvyrantį tvaiką, tačiau Aplinkos ministerijos atsakymo į jo prašymą pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjas šiam reikalavimui pagrįsti jokių kitų įrodymų nepateikė, nedetalizavo, apeliaciniame skunde aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė šio pažeidimo pareiškėjo atžvilgiu.

118. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus dėl privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimo ir netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, sprendime nurodė, jog nuo 2024 m. balandžio 5 d. iki 2024 m. gegužės 5 d. pareiškėjui atliekant bausmę Kalėjimo kamerose Nr. 90 ir Nr. 102, sanitarinio mazgo vieta nuo likusio kameros ploto lubas siekiančia pertvara turi būti atitverta tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras ir jeigu nėra techninių galimybių įrengti atskirą sanitarinio mazgo kabiną, todėl konstatavo, jog toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

119. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023; 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-520/2023; 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-39-1188/2024) pripažįstama, jog situacija, kai kameroje sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios erdvės ir dėl to gyvenamojoje erdvėje tvyro nemalonus kvapas, ypač kai toje patalpoje gyvena keli asmenys, sanitariniame mazge nėra efektyvios oro šalinimo sistemos ir pan., yra nepriimtina visuomenėje, nesuderinama su humanizmo principu, žemina asmens orumą. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, atitinkamai nepagrįstai nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimo dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo ir privatumo naudojantis juo pažeidimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad sanitariniai mazgai Kalėjimo kamerose Nr. 90 ir Nr. 102, kuriose gyveno pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos (sanitariniai mazgai buvo atitverti lubų nesiekiančiomis sienelėmis ir durimis), kamerose gyveno nuo 3 iki 5 asmenų, daro išvadą, kad kamerose iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas patyrė su tuo susijusius nepatogumus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, todėl jis patyrė neturtinę žalą, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį.

120. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl spintelės neįrengimo kameroje Nr. 90, taip pat, dėl inventoriaus (spintelių) trūkumo Kalėjimo kamerose laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 11 d. iki 2024 m. gegužės 24 d. pažymi, kad pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustačius aplinkybę, jog kamerose nėra spintelių asmeniniams daiktams susidėti, pripažįstama, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti tam tikrus nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-69-556/2025). Atsižvelgus į byloje nustatytą aplinkybę, kad kameroje Nr. 90 nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. balandžio 11 d. nebuvo spintelės, įvertinus nurodytą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintas inventoriumi kaip tai numato Aprūpinimo normų 9.6 punktas, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus nurodytu aspektu.

121. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl neišduodamų higienos priemonių (dantų pastos ir šepetėlio). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovo neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjui neišduotų higienos priemonių (dantų pastos, dantų šepetėlio) laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 14 d. iki 2024 m. gegužės 13 d. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2024 m. kovo 19 d. pareiškėjo skundą Tarnybai dėl neišduodamų higienos priemonių ir Tarnybos 2024 m. balandžio 15 d. atsakymą Nr. 2S-1832, taip pat pareiškėjo 2024 m. balandžio 15 d. pateiktą skundą Tarnybai ir Tarnybos 2024 m. gegužės 13 d. atsakymą Nr. 2S-2313, konstatuoja, jog Tarnybos nurodoma aplinkybė, kad higienos priemonės laiku nebuvo išduotos, kadangi tuo metu sandėlyje šių higienos priemonių nebuvo dėl vykdomų asmens higienos priemonių viešojo pirkimo procedūrų, nepateisina ir nepaneigia Kalėjimo neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo teisė buvo pažeista.

122. Dėl pareiškėjo nurodyto pažeidimo - neužtikrintos reikiamos patiekalo temperatūros laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2024 m. gegužės 24 d., teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nustatyta, kad vieną kartą nebuvo užtikrinta reikiama patiekalo temperatūra. VMVT Priežiūros departamento Šiaulių apygardos priežiūros skyriaus 2024 m. gegužės 2 d. rašte Nr. S6- (8.10E) -4396 nustatyta, jog VMVT 2024 m. balandžio 18 d. atlikusi neplanuotą patikrinimą pagal pareiškėjo skundą, vertindama patiekalų laikymo temperatūrą, patiekalo „Žuvies kotletas“ temperatūra išdalinimo patalpoje prieš paskirstant į kameras buvo +65,7 laipsniai, o maisto dalinimo metu prie kameros patiekalo temperatūra buvo +49,5 laipsniai.

123. Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena” patvirtinimo, 30 punktas numato, kad apdorojant šiluma maistą, skirtą vartoti tik apdorotą šiluma, jis turi būti pakaitinamas taip, kad temperatūra jo viduje pasiektų ne mažiau kaip +75 laipsnius, išskyrus patiekalus, kuriems dėl kulinarinių ar technologinių priežasčių numatyta kitokia šiluminio apdorojimo temperatūra, jei tai neturi įtakos produkto saugai. Pagamintas maistas, kuris patiekiamas karštas, turi būti laikomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose (talpyklose), esant juose ne žemesnei kaip +63 laipsnių temperatūrai, ir suvartotas pagaminimo dieną. Jeigu pagamintas karštas maistas tiekiamas (išnešiojamas ar išvežamas) galutiniams vartotojams ne iš įrenginių (talpyklų), kuriuose palaikoma ne žemesnė kaip +63 laipsnių temperatūra, jis turi būti pristatomas ne ilgiau kaip per 2 valandas. Šis reikalavimas netaikomas, kai pagamintas maistas, kuris patiekiamas karštas, pagal sutartį tiekiamas vaikų ugdymo, asmens sveikatos priežiūros, socialinės globos ir pan. įstaigoms.

124. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis šiuo klausimu, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas su skundais ar prašymais dėl atšalusio maisto būtų kreipęsis į Kalėjimo administraciją, pareiškėjas nepateikė SAM atsakymo į jo skundą, taigi nėra pagrindo nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus dėl vienkartinio atvejo, kuomet maisto dalinimo metu prie kameros patiekalo temperatūra buvo žemesnė nei nurodyta higienos normoje. Pažymėtina ir tai, jog minėta higienos norma tiesiogiai neapibrėžia patiekalo temperatūros maisto dalinimo prie kamerų metu, tik nurodo, jog toks maistas turi būti pristatomas per dvi valandas. Duomenų, kad šis higienos normos reikalavimas buvo pažeistas, pareiškėjas nepateikė.

125. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl atsisakymo supažindinti jį su Kalėjimo atsakymais (reg. 2024 m. vasario 1 d., Nr. SN-24-91 ir reg. 2024 m. sausio 18 d., Nr. SN-24-44), pažymi, jog, remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas su nurodytais Kalėjimo atsakymais buvo supažindintas, dokumentų originalai pareiškėjui įteikti pasirašytinai, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, atitinkamai priteisti ir neturtinės žalos atlyginimą.

126. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl Kalėjimo neveikimo, pareiškėjo 2023 m. gruodžio 30 d. skundą SAM išsiunčiant tik 2024 m. gegužės 3 d. Byloje nustatyta, kad Kalėjimo administracija 2023 m. gruodžio 30 d. gavo pareiškėjo prašymą išsiųsti skundą, adresuotą SAM, tačiau dėl techninės klaidos (žmogiškojo faktoriaus) jis buvo nepaskirtas vykdytojui, dėl to prie prašymo pridėtas skundas nebuvo išsiųstas. Gavus pareiškėjo skundą dėl neišsiųstų dokumentų, Kalėjimo administracija nedelsiant ištaisė klaidą ir išsiuntė skundą adresatui. Kalėjimo 2024 m. gegužės 17 d. raštu Nr. SN-24-384 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ administracija išaiškino pareiškėjui jo 2023 m. gruodžio 30 d. prašymo nesavalaikio išsiuntimo priežastis bei atsiprašė už patirtus nepatogumus. Atsakovui pripažinus neteisėtus veiksmus, teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo teisė buvo pažeista.

127. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl pareiškėjo laikymo Kalėjimo kamerose, kurios neatitinka higienos reikalavimų laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 11 d. iki 2024 m. gegužės 24 d., pažymi, jog Kalėjimas neužtikrino, jog kameroje Nr. 102, kurioje kalėjo pareiškėjas, nebūtų pelėsio. NVSC Šiaulių departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus darbuotojai 2024 m. gegužės 9 d. operatyviosios valstybinės visuomenės sveikatos kontrolės metu, įvertinę gyvenamosios kameros Nr. 102 sanitarinio mazgo kabiną, nustatė, jog sanitarinio mazgo kabinoje yra vizualiai matomas pelėsis. NVSC 2024 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (6.12 4.80 Mr)PA-1410 konstatavo Higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimą bei įpareigojo Kalėjimo administraciją iki 2024 m. liepos 1 d. pašalinti nustatytą pažeidimą, kuris buvo pašalintas.

128. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl užimtumo neužtikrinimo pagal nustatytą grafiką 2024 m. gegužės 20 d. iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų vertina, jog pareiškėjas 2024 m. gegužės 20 d. atsisakė eiti į reabilitacijos kambarį. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog pareigūnai teikia neteisingą informaciją, piktnaudžiauja savo teisėmis, kad išvedimų į reabilitacijos kambarį sąrašas nuteistiesiems neteikiamas, todėl juose esantys įrašai neatitinka tikrovės, vertintini kaip abstraktūs ir nedetalizuoti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų išreiškęs prašymą dalyvauti konkrečioje veikloje ar konkrečiuose renginiuose, taip pat nėra duomenų, pagrindžiančių, jog būtų atsisakyta pareiškėjo prašymus dėl užimtumo tenkinti, taip pat, byloje nėra duomenų apie pareiškėjo skundus Kalėjimo administracijai dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pagrindo teigti, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti užimtumo programoje.

129. Teisėjų kolegija, vertindama skundo argumentus dėl prižiūrėtojo iškvietimo sistemos nebuvimo laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 11 d. iki 2024 m. gegužės 24 d., pažymi, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams, teisės aktai numatė pareigūno iškvietimo sistemos įrengimą Kalėjime, o įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tačiau pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto dėl nustatyto pareigūnų iškvietimo sistemos neįrengimo, kadangi bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjui būtų kilęs realus pavojus ar žala sveikatai, kurių jis galėjo išvengti pasinaudodamas prižiūrėtojų iškvietimo sistema, todėl pareiškėjo argumentai dėl jam kilusios neturtinės žalos dėl to, kad nebuvo įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas, atmestini. Šios pozicijos laikomasi ir nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3222-629/2020; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023; 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024).

130. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu ir teigia, kad už nustatytus pažeidimus jam turi būti priteistas 7 711 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis.

131. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, t. y., kad pareiškėjui dėl Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo neteisėtų veiksmų turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, pirmiausia pažymi, jog neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

132. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02); kt.).

133. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas jam sukėlė nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigos veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

134. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-187-602/2025; kt.).

135. Nustatydami priteistinos neturtinės žalos dydį teismai atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

136. Teisėjų kolegija, vertindama, ar pareiškėjui turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

137. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimų pobūdį ir mastą, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, įvertinusi jų kumuliacinį poveikį sprendžia, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti priteista pinigais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsižvelgdama į nustatyto pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę bei į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui priteistinas 150 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

138. Pareiškėjas skunde prašo priteisti 7 711 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent jo nurodytas neturtinės žalos atlyginimo dydis.

139. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindai pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodant, jog pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisiama 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo E. V. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti E. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti

Kitą skundo dalį atmesti“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius