ed07fe5b-d3c7-461c-beb2-250a41d3ccf0 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-794-644/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01670-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 23 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis,sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo V. M. atstovui advokatui R. L.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. M. patikslintu skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas skunde ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog laikotarpiu nuo 2015-08-14 iki 2016-07-17 V.

M. laisvės atėmimo bausmę atliko Kybartų pataisos namuose netinkamomis, kankinančiomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡ pradžių pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas gyventi į 5 bÅ«rį, tačiau kiti nuteistieji prieÅ¡ jį smurtavo, todėl pareiÅ¡kėjas privalėjo atsisakyti gyventi paskirtame bÅ«ryje. PareiÅ¡kėjas teigė, kad jokio drausmės pažeidimo nepadarė, tačiau neteisėtais Kybartų pataisos namų pareigÅ«nų veiksmais jis buvo talpinamas į baudos izoliatoriaus kameras.

Pareiškėjo teigimu, pataisos namų pareigūnai nesiėmė veiksmų, jog būtų užtikrintas pareiškėjo saugumas, o pareiškėjas manė, kad tik baudos izoliatoriuje negrės pavojus jo gyvybei ir sveikatai, todėl sutiko būti perkeltas į baudos izoliatorių. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2015-08-14 iki 2016-07-17 baudos izoliatoriaus kamerose jam nebuvo užtikrinta minimali teisės aktais reglamentuota gyvenamojo ploto norma. Baudos izoliatoriaus kameros Nr. 1 plotas 14 kv. m., joje 5 įrengtos vietos, kameros Nr. 4 plotas 14 kv. m, joje įrengtos 4 vietos, kameros Nr. 5 plotas 10 kv. m, joje įrengtos 3 vietos, kameros Nr. 6 plotas 15 kv. m, joje įrengtos 5 vietos, kameros Nr. 7 plotas 15 kv. m, joje įrengtos 8 vietos.

Dėl vietos trÅ«kumo kamerose nebuvo galimybės judėti, pareiÅ¡kėjas buvo priverstas gulėti lovoje. Kamerose taip pat nebuvo kiÅ¡tukinių lizdų, televizoriaus, kitų elektros prietaisų. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo taip pat buvo atimta teisė paskambinti, nusipirkti maisto produktų, tabako gaminių, siųsti laiÅ¡kus. Kamerose nuolat trÅ«ko gryno oro, dėl to skaudėjo galvÄ . Kamerose neveikė radijo taÅ¡kas, buvo nepakankamas apÅ¡vietimas. Dėl minėtų aplinkybių kreipėsi į Kybartų pataisos namų direktorių, tačiau į jo praÅ¡ymus nebuvo reaguojama.

Netinkamos kalinimo sÄ lygos sukėlė (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas dėl sveikatos pablogėjimo kreipėsi į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ , vartojo vaistus, gydėsi (duomenys neskelbtini). Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 2-5) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas į pataisos namus atvyko 2015-08-14 ir buvo paskirtas į 5 bÅ«rį. Po pokalbio su Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nu pareiÅ¡kėjas teigė, kad turi problemų su kitais nuteistaisiais, dėl to atsisakė atlikti bausmę paskirtame bÅ«ryje.

Tačiau konkrečių priežasčių ir aplinkybių, dėl kurių negalėtų bÅ«ti paskirtame bÅ«ryje, pareiÅ¡kėjas nenurodė. Dėl pareiÅ¡kėjo atsisakymo gyventi paskirtame bÅ«ryje Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nai atliko tarnybinį tyrimÄ , kurio metu nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiÅ¡kėjas negalėtų gyventi paskirtame bÅ«ryje, todėl pareiÅ¡kėjo skundo dalis, dėl neužtikrintų saugių kalinimo sÄ lygų, neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2015-08-14 iki 2016-07-18 drausmines nuobaudas pareiÅ¡kėjas atliko kamerų tipo patalpose.

Pripažino, kad atskirais laikotarpiais minimali gyvenamojo ploto norma kamerų tipo patalpose pareiškėjui nebuvo užtikrinta, tačiau akcentavo, kad ploto trūkumas atskirais laikotarpiais buvo iš dalies kompensuojamas didesniu gyvenamuoju plotu, kai kamerose buvo laikomi du ar vienas nuteistieji. Pareiškėjas apie atsiradusias neigiamas pasekmes pateikė tik nemotyvuotus deklaratyvius teiginius, kiurių nepatvirtina jokie įrodymai. Skundo dalis dėl kištukinių lizdų, televizoriaus ir kito inventoriaus trūkumo kamerų tipo patalpose yra nepagrįsta, kadangi kameros buvo aprūpintos pagal tuo metu galiojusias Lietuvos higienos normas, o radijo transliacijos sistema yra įrengta kiekvienoje baudos izoliatoriaus kameroje.

Pasivaikščiojimų kiemeliai pataisos namuose įrengti taip, kaip numatyta Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl Kybartų pataisos namų pareigÅ«nų galimai neteisėtų veiksmų, nepagrįstai jam skiriant drausmines nuobaudas ir uždarant į baudos izoliatorių, pareiÅ¡kėjui nedarius jokio drausmės pažeidimo, taip pat neužtikrinant jam saugių, sveikatai ir gyvybei nepavojingų kalinimo sÄ lygų.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus ABTÄ® 24 str. 2 d. 6 p., 25 str., 56 str. 4 d., 68 str.). Dėl drausminių nuobaudų skyrimoPareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, kad pataisos namų pareigÅ«nai neužtikrino jam saugių kalinimo sÄ lygų bÅ«riuose ir be pagrindo, t. y. pareiÅ¡kėjui nepadarius drausmės pažeidimo, laikė jį baudos izoliatoriuje.

Tvirtina, kad kiti nuteistieji prieÅ¡ jį smurtavo, buvo kilusi grėsmė jo gyvybei ir sveikatai, todėl jis privalėjo atsisakyti atlikti likusiÄ bausmės dalį bÅ«riuose.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas V. M. 2015-08-14 atsisakė atlikti laivės atėmimo bausmę paskirtame bÅ«ryje ir Kybartų pataisos namų direktoriaus 2015-08-18 nutarimu Nr. 5148-824 jam buvo paskirta drausminė nuobauda - uždarymas į baudos izoliatorių 13 parų (b. l. 7, 28). Ginčo laikotarpiu už administracijos nurodymų nevykdymÄ atsisakius gyventi paskirtuose bÅ«riuose Kybartų pataisos namų direktoriaus nutarimais pareiÅ¡kėjui taip pat buvo skirtos Å¡ios drausminės nuobaudos 2015-09-16 - uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų; 2015-10-02 - uždarymas į baudos izoliatorių 14 parų; 2015-10-16 - uždarymas į baudos izoliatorių 13 parų; 2015-10-29 - uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų; 2015-11-13 - uždarymas į baudos izoliatorių 14 parų; 2015-11-27 - uždarymas į baudos izoliatorių 7 paras; 2015-12-10 - uždarymas į baudos izoliatorių 12 parų; 2015-12-23 - uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų; 2016-01-07 - uždarymas į baudos izoliatorių 14 parų; 2016-01-21 - uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų; 2016-02-12 - uždarymas į baudos izoliatorių 14 parų; 2016-02-26 - uždarymas į baudos izoliatorių 13 parų; 2016-03-10 - uždarymas į baudos izoliatorių 11 parų; 2016-03-21 - uždarymas į baudos izoliatorių 11 parų; 2016-04-01 - uždarymas į baudos izoliatorių 14 parų; 2016-04-15 - uždarymas į baudos izoliatorių 14 parų; 2016-04-29 - uždarymas į baudos izoliatorių 14 parų; 2016-05-13 - uždarymas į baudos izoliatorių 14 parų; 2016-05-27 uždarymas į baudos izoliatorių 14 parų; 2016-06-10 - uždarymas į baudos izoliatorių 13 parų; 2016-06-23 - uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų; 2016-07-08 - uždarymas į baudos izoliatorių 10 parų (b. l. 33, 38, 43, 48, 53, 57, 63, 68, 72, 76, 81, 85, 90, 96, 101, 105, 109, 114, 119, 124, 130, 134, 139).

Minėtais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas su nutarimais dėl drausminių nuobaudų skyrimo buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai, jam suteikta galimybė pateikti raÅ¡ytinius pasiaiÅ¡kinamus, iÅ¡aiÅ¡kinta nutarimų apskundimo tvarka, nutarimuose taip pat yra gydytojo vizos dėl pareiÅ¡kėjo galimybės atlikti nuobaudas. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui 2015-08-14 atsisakius gyventi paskirtame bÅ«ryje, Kybartų pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyrius atliko tarnybinį tyrimÄ ir 2015-08-18 surašė Tarnybinio tyrimo iÅ¡vadÄ Nr. 10/23-104 „Dėl nuteistojo V.

M. atsisakymo atlikti bausmę paskirtame būryje“, iš kurios matyti, kad atsisakydamas atlikti bausmę būryje Nr. 5 pareiškėjas jokių priežasčių nenurodė ir aplinkybių nedetalizavo (b. l. 6, 30). Tyrimo metu taip pat buvo apklausti kiti 5-jo būrio nuteistieji, tačiau konkrečių priežasčių, kodėl V. M. atsisakė gyventi paskirtame būryje, nenurodė (b. l. 9, 10). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas eilę kartų atsisakė gyventi jam paskirtuose būriuose.

KiekvienÄ kartÄ pareiÅ¡kėjui atsisakius gyventi bÅ«ryje, jam buvo suteikta galimybė pateikti raÅ¡ytinius pasiaiÅ¡kinimus. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, savo atsisakymų pareiÅ¡kėjas niekada nepagrindė ir aplinkybių nedetalizavo (b. l. 37, 42, 47, 52, 56, 62, 67, 71, 39, 80, 84, 89, 95, 100, 104, 108, 113, 118, 123, 129, 133, 138). IÅ¡ Kybartų pataisos namų pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pažymų matyti, kad ginčo laikotarpiu jokios konkrečios informacijos apie grėsmę pareiÅ¡kėjo sveikatai ir gyvybei pataisos namuose nebuvo surinkta ir Å¡ių aplinkybių pats pareiÅ¡kėjas niekada nekonkretizavo (b. l. 28-138).

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad V. M. buvo siÅ«loma atlikti bausmę kitame bÅ«ryje bei dirbti nuteistųjų valgykloje, tačiau pareiÅ¡kėjas Å¡ių pasiÅ«lymų atsisakė (b. l. 13).Taigi, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog Kybartų pataisos namuose kalintys nuteistieji bÅ«tų nusistatę pareiÅ¡kėjo atžvilgiu prieÅ¡iÅ¡kai, dėl ko jis negalėtų gyventi bÅ«riuose. Pats pareiÅ¡kėjas savo paaiÅ¡kinimuose tik abstrakčiai nurodė, kad atsisako persikelti į bÅ«rius dėl jam neužtikrinto saugumo (kiti nuteistieji žemina, daro psichologinį spaudimÄ ) (b. l. 28-141).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjo atsisakymas gyventi būriuose būtų priežastiniame ryšyje su, kaip nurodoma skunde, kitų nuteistųjų netinkamu elgesiu bei iš to kylančia grėsme pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai, jog jis atsisakė gyventi paskirtame būryje dėl grėsmės sveikatai ir gyvybei, vertintini kaip deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestini.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrÄ jÄ nuteistųjų pareigÄ â€“ nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigÅ«no nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.).

Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevencijÄ . Ä®statymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Nuobaudos nuteistajam gali bÅ«ti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus.

BendrÄ sias nuteistųjų teises reglamentuoja BVK 11 straipsnis, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis su pasiÅ«lymais, praÅ¡ymais (pareiÅ¡kimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pareigÅ«nus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ar tarptautines institucijas. Aptartų BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto normų imperatyvus pobÅ«dis ir BVK 11 straipsnyje reglamentuotos bendrosios nuteistųjų teisės reiÅ¡kia, kad nuteistasis privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažyminėtina, kad nuteistieji pataisos įstaigose skirstomi pagal nustatytus kriterijus siekiant atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobÅ«džio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ ; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir jų saugumÄ ; bei padėti užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų (BVK 70 str. 1 d.).

Sprendžiant dėl nuteistųjų paskirstymo tuose pačiuose pataisos namuose į grupes (paprastoji, lengvoji, drausmės), bÅ«rius, skyrius bei konkrečias gyvenamÄ sias patalpas, turi bÅ«ti atsižvelgiama į Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintų tikslų visumÄ , taip pat laikomasi nuteistųjų atskiro laikymo kriterijų, įtvirtintų Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalyje ir, esant galimybėms, įvertinami papildomi izoliavimo kriterijai, numatyti BVK 70 straipsnio 4 dalyje (žr., pvz., LVAT 2012-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012).

Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į bÅ«rius ar konkrečias gyvenamÄ sias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimÄ , nes tai gali prieÅ¡tarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., LVAT 2012-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012). Nuteistasis, bÅ«damas paskirtas į atitinkamÄ bÅ«rį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotÄ praÅ¡ymÄ dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų (BVK 70 str. 6 d.), tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtÄ administracijos reikalavimÄ vykti į paskirtÄ bÅ«rį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimÄ ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., LVAT 2012-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1501/2012; 2012-01-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog nuteistojo abejonė dėl pataisos įstaigos reikalavimo teisėtumo (jei tuo abejojama) gali bÅ«ti pareikÅ¡ta įstatymų nustatyta tvarka, t. y. įvykdant reikalavimÄ ir po to paduodant skundÄ (BVK 5 str., 12 str., 110 str. 1 d. 2 p. ir 3 d., 143 str. 5 ir 9 d.), o ne pareiÅ¡kėjo pasirinktu įstatymo reikalavimų neatitinkančiu bÅ«du (atsisakant vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimÄ ) (žr., pvz., LVAT 2014-02-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-99/2014 ir kt.).

Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas, atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus gyventi paskirtame bÅ«ryje (eiti gyventi į paskirtÄ bÅ«rį), pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir toks pažeidimas yra pakankamas pagrindas nuobaudai skirti (BVK 142 str.). BVK 183 straipsnis numato teisę apskųsti bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmus bei sprendimus. Minėti veiksmai ar sprendimai skundžiami bausmę vykdančios institucijos direktoriui, o pastarojo sprendimai - Kalėjimų departamento direktoriui.

Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 str. 3 d.). Byloje nėra duomenų, kad jam paskirtas drausmines nuobaudas, pareiškėjas būtų apskundęs Kalėjimų departamento direktoriui. Pareiškėjo atstovas advokatas R. L. teismo posėdžio metu taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas jam paskirtų drausminių nuobaudų neskundė. Administraciniai aktai, kuriais nuobaudos buvo paskirtos, yra nepanaikinti, o pareiškėjui paskirtų nuobaudų pagrįstumas ir teisėtumas teismui nekelia abejonių.

Esminė neturtinės žalos atlyginimo sÄ lyga yra atitinkamos valdžios institucijos priimti neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus buvo privaloma veikti. Pagal jau minėtÄ teisinį reglamentavimÄ neturtinė žala asmeniui gali bÅ«ti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl atitinkamo vieÅ¡ojo administravimo subjekto neteisėtų aktų. Nenustačius, kad minėti aktai yra neteisėti, neturtinės žalos atlyginimas Å¡ioje dalyje negalimas. Dėl kalinimo sÄ lygųPareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina dėl jo kalinimo perpildytose kamerose.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui.

Taisyklių 111.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Bylos duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015-08-14 iki 2016-07-17 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į Å¡ias kamerų tipo patalpas: nuo 2015-08-14 iki 2015-10-15 – į kamerÄ Nr. 6, kurios plotas 17,66 kv. m., buvo laikomi 3-5 nuteistieji; nuo 2015-10-15 iki 2016-01-06 – į kamerÄ Nr. 7, kurios plotas 15,81 kv. m., ginčo laikotarpiu buvo laikomi 6-7 nuteistieji; nuo 2016-01-06 iki 2016-01-07 ir nuo 2016-02-25 iki 2016-03-07 – į kamerÄ Nr. 1, kurios plotas 18,59 kv. m., buvo laikomi 1-5 nuteistieji; nuo 2016-01-07 iki 2016-02-25 ir nuo 2016-07-14 iki 2016-07-17 – į kamerÄ Nr. 4, kurios plotas 15,40 kv. m., buvo laikomi 3-4 nuteistieji; nuo 2016-03-07 iki 2016-07-14 – į kamerÄ Nr. 5, buvo laikomi 2-3 nuteistieji (b. l. 21, 22).

Minėtais duomenimis nustatyta, kad laikotarpiais nuo 2015-09-18 iki 2015-09-24 (6 paros), nuo 2015-10-01 iki 2015-11-05 (36 paros), nuo 2015-11-12 iki 2015-12-03 (21 para) ir nuo 2015-12-10 iki 2016-01-06 (27 paros), t. y. iÅ¡ viso 90 parų, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Kybartų pataisos namų kamerų tipo patalpose pažeidžiant Taisyklių 111.2. punkte nustatytÄ minimaliÄ 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto normÄ . Pažymėta, kad minėtomis dienomis pareiÅ¡kėjui trÅ«ko nuo 0,07 iki 1,35 kv. m. ploto, iÅ¡ jų 69 paras kamerose jam teko mažiau nei 3 kv. m. ploto.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis, jog baudos izoliatoriuje neturėjo galimybės paskambinti, nusipirkti maisto produktų, siųsti laiÅ¡kų, naudotis televizoriumi.

Pagal BVK 146 straipsnio 1 dalį (akto redakcija nuo 2010-03-01 iki 2016-04-01), baudos izoliatoriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.

Pagal BVK 145 straipsnį (akto redakcija nuo 2016-04-01) perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiÅ¡kų (iÅ¡skyrus atvejus, kai jie įgyvendina BVK 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, iÅ¡skyrus higienos reikmenų įsigijimÄ , turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų.

Atsižvelgiant į minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai, jog baudos izoliatoriuje jis neturėjo galimybės paskambinti, nusipirkti maisto produktų, siųsti laiÅ¡kų, naudotis televizoriumi, atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas skundėsi, kad baudos izoliatoriaus kamerose neįrengti kiÅ¡tukiniai lizdai, tačiau pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.7, 16.8 punktus, kamerų tipo patalpose elektros instaliacija montuojama paslėptu bÅ«du kameros sienose ir lubose.

Koridoriuje prie kameros sumontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkcijÄ , kuriais bÅ«tų galima valdyti naktinį apÅ¡vietimÄ ir elektros energijos tiekimÄ Ä¯ kamerÄ . Nenustačius atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtumo dėl elektros instaliacijos kamerų tipo patalpose įrengimo, pareiÅ¡kėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde neturtinę žalÄ taip pat grindė aplinkybėmis dėl netinkamo kamerų vėdinimo ir apÅ¡vietimo. Tačiau atsakovo atstovas konkrečių duomenų apie kamerų tipo patalpų vėdinimÄ ir apÅ¡vietimÄ ginčui aktualiu laikotarpiu į bylÄ nepateikė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ne kartÄ buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamų kalinimo sÄ lygų užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (pvz. LVAT 2013-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2015-06-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-853-858/2015).

Teismo vertinimu, vien tik atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimo, kad 2006 metais Valstybinė komisija priėmė Kybartų pataisos namus ir aplinkos veiksniai gyvenamosiose patalpose atitinka visus reikalavimus, nagrinėjamu atveju nepakanka. Atsakovo atstovui į bylÄ nepateikus jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl nepakankamo kamerų apÅ¡vietimo ir vėdinimo, Å¡ios pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės byloje laikytinos nustatytomis.Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Kybartų pataisos namai jo nurodytų problemų nesprendė, tačiau iÅ¡ prie skundo pateiktų Kybartų pataisos namų raÅ¡tų (atsakymų) matyti, kad į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus atsakovo atstovas atsakė raÅ¡tu.

Minėtais duomenimis nustatyta, kad reaguojant į pareiÅ¡kėjo skundus buvo suremontuoti kamerų tipo patalpų Å¡viestuvai ir radijo taÅ¡kas, pareiÅ¡kėjas buvo raÅ¡tu informuotas apie jam suteiktus skambučius, galimybę apsipirkti parduotuvėje, suteiktus pasimatymus, siųstus laiÅ¡kus ir pan. Kitų duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Kybartų pataisos namų administracijÄ su skundais ar praÅ¡ymais dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, o pataisos namai bÅ«tų nereagavę ar netinkamai reagavę į jo skundus/praÅ¡ymus, byloje nėra.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl Kybartų pataisos namų pareigÅ«nų netinkamo elgesio (nereagavo į problemas) atmestini kaip nepagrįsti.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs iÅ¡samiÄ teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Kybartų pataisos namai iÅ¡ viso 90 parų kamerų tipo patalpose neužtikrino pareiÅ¡kėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, taip pat byloje liko nepaneigti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nepakankamo apÅ¡vietimo ir vėdinimo, todėl konstatuotina, kad Kybartų pataisos namai pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009).CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas nurodo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė iÅ¡gyvenimus, nemigÄ , įtampÄ , stresÄ , baimę, dingo apetitas ir pan.

IÅ¡ į bylÄ pateiktos pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad jis skundėsi (duomenys neskelbtini). Tačiau minėtais duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas vartojo (duomenys neskelbtini) (duomenys iÅ¡Â Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2015-09-24 epikrizės), taigi, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodyti sveikatos sutrikimai galėjo kilti dėl Å¡ių medžiagų poveikio ir abstinencijos po vartojimo. Todėl nagrinėjamu atveju negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai kilo dėl aukščiau minėtų kalinimo sÄ lygų pažeidimų.

Teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Teismas įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo ilgÄ trukmę ir mastÄ (kamerų tipo patalpose trÅ«ko nuo 0,07 iki 1,35 kv. m. ploto), taip pat konstatavus pažeidimus dėl nepakankamo vėdinimo ir apÅ¡vietimo, darytina iÅ¡vada dėl bÅ«tinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų bÅ«ti pakankama satisfakcija. Akcentuotina, jog 69 paras kamerų tipo patalpose pareiÅ¡kėjui teko mažiau nei 3,00 kv. m ploto, kas pagal naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ .Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinus pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ ir trukmę, atsižvelgus į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ bei į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai, kurie bÅ«tų įtakoję tolimesnį pareiÅ¡kėjo gyvenimÄ ), teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas.

Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 750 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius į bylÄ pateikė pažymÄ apie 243,78 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 6 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šiame straipsnyje yra įtvirtinta bendra išlaidų atlyginimo taisyklė, kad „moka pralaimėjusi šalis“, išskyrus atvejus, kai šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Tokiu atveju valstybės naudai turi bÅ«ti priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos pareiÅ¡kėjo atstovavimo iÅ¡laidos iÅ¡ ginÄÄ pralaimėjusios Å¡alies. Tačiau Å¡iuo atveju ginÄÄ pralaimėjusi Å¡alis yra valstybė, o atstovavimo iÅ¡laidas patyrė taip pat valstybė, kuri garantavo nemokamÄ pareiÅ¡kėjo atstovavimÄ byloje.

Atsižvelgus į tai, kad asignavimų valdytojas sutampa (Teisingumo ministerija), praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų atlyginimo netenkintinas (žr. LVAT 2017 m. lapkričio 8 d. nutartis Nr. A-2160-261/2017). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 750 Eur (septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas                                                                                                                    Audrius Grauželis